Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Gintarė Bunikienė teismo posėdyje

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. R., gim. (duomenys neskelbtini), skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime 2024-12-11 nutarimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kuriuo buvo nutarta netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024-01-16 nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2024-04-22 nuosprendžiu, S. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 201 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir sudėjimo būdu, S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūtas laikas nuo 2022-06-15 iki 2022-07-05.

Bausmę S. R. atlieka nuo 2024-05-13, numatoma bausmės pabaiga – 2026-04-23. Neatliktas bausmės laikas – 1 metai 4 mėnesiai 12 dienų (Komisijos posėdžio dieną). Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (1/3 bausmės) – 2024-12-23.

Lygtinio paleidimo komisija (duomenys neskelbtini) kalėjime (toliau – ir Komisija) 2024-12-11 nutarimu Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) nutarė netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad nors nuteistasis jau atliko paskirtos bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, tačiau vis dar yra nustatomi jo pakartotino nusikalstamo elgesio riziką bei jo elgesį neigiamai charakterizuojantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, galintys paskatinti nuteistą nusikalsti pakartotinai, t. y. problemų sprendimo įgūdžių bei visapusiško pasekmių įvertinimo stoka; pasidavimas neigiamai kitų įtakai; narkotinių medžiagų vartojimo atkryčio tikimybė. Apsauginių veiksnių nenustatyta. Šiuo metu stebimi pakankami nuteistojo lėšų valdymo įgūdžiai ir pozityvūs mąstymo pokyčiai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis gebės tenkinti savo finansinius poreikius teisėtais būdai, tačiau nuteistajam nustojus dirbti su savimi savęs pažinimo ir mąstymo srityje, polinkis prasimanyti nusikalstamu būdu gali suaktyvėti ir paskatinti pakartotinį nusikalstamą elgesį. Pasirinktas gyvenimo stilius, teikiama pirmenybė neprosocialiai veiklai ir ryšiams buvo vienas iš nusikalstamą veiką skatinusių veiksnių. Stebimi pokyčiai šioje srityje, pastangos keisti aplinką prioritetus vertinami teigiamai, tačiau pasidavimas neigiamai kitų įtakai vis dar gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Narkotikų vartojimas buvo tiesiogiai susijęs su teisės pažeidimais, ir nors šiuo metu šis kriminogeninis veiksnys yra valdomas, jis išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali suaktyvėti. Bausmės atlikimo metu stebima nuteistojo pažanga ir motyvacija geriau pažinti save ir keisti tačiau problemų sprendimo įgūdžių bei visapusiško pasekmių įvertinimo stoka vis dar vertinami kaip aktualūs, su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika siejami kriminogeniniai poreikiai. Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) kalėjime vertinimu, nors ir yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau visi ankščiau išvardinti veiksniai ir aplinkybės neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę bei įvertinus kartu su kitomis, teigiamai nuteistą charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negali daryti išvados, kad nuteistojo pažanga mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals. Nuteistajam rekomenduota dalyvauti (duomenys neskelbtini) kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su gebėjimais atpažinti problemas, jų sprendimo įgūdžiais ir pasekmių suvokimo ugdymu, atsakingo požiūrio į visuomenei priimtinas vertybes stiprinimu); lankytis pas priklausomybių konsultantus; vykdyti individualų resocializacijos planą. Papildomai nutarta vadovaujantis Bausmių vykdymo kodekso 85 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, pakartotinai svarstyti nuteistojo S. R. lygtinį paleidimą ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos Įstaigos priėmimo, t. y. iki 2025-06-10.

Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose 2024-12-20 gautas nuteistojo S. R. skundas dėl Komisijos 2024-12-11 nutarimo. S. R. su komisijos nutarimu ir motyvais nesutinka, nurodo, jog pateikti motyvai yra neįtikinantys ir vertintini kaip formalūs ir deklaratyvūs. Komisija Socialinę išvadą vertino ne visumą, o išrinko išimtinai nepalankias išvadoje nurodytas nuteistąjį apibūdinančias ne esmines aplinkybes, neįvertino duomenų, susijusių su žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, stabiliai ir nepertraukiamai rodomą nepriekaištingą elgesį, išimtinai teigiamą požiūrį į darbą bei socialinius ryšius, neigiamą požiūrį į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ir aktyviai dedamas pastangas išvis atsikratyti šio įpročio. S. R. jau atliko paskirtos bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos (galimo lygtinio paleidimo taikymo data (1/3 bausmės): 2024-12-23), t. y. teisingai nustatė jog S. R. atitinka formalius įstatymo reikalavimus, kada gali būti taikomas lygtinis paleidimas, todėl sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Komisija privalėjo įvertinti nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką arba nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, nes sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą, svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias lygtinio paleidimo sąlygas, be būtina teisingai įvertinti ir materialųjį lygtinio paleidimo pagrindą, t. y. įvertinti ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką vertinama susipažinus su informacija apie individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir jų įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose, šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad S. R. vykdo socialinės reabilitacijos programas, itin aktyviai dalyvauja elgesio pataisos programose, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, dalyvauja laisvalaikio užimtumo priemonėse, dirba, Komisija tinkamai neįvertino nuteistojo S. R. asmenybės, jo elgesio bausmės atlikimo metu korekcijos, stabiliai mažos nusikalstamo elgesio rizikos. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2024-12-11 priimtame nutarime nurodoma, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema ir ji žemėja, stebimi pakankami nuteistojo lėšų valdymo įgūdžiai ir pozityvais mąstymo pokyčiai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis gebės tenkinti savo finansinius poreikius teisėtais būdais, bausmės atlikimo metu stebima nuteistojo pažanga ir motyvacija geriau pažinti save ir keistis. S. R. vykdo individualų laisvės atėmimo vietos įstaigos sudarytą resocializacijos planą, noriai ir aktyviai dalyvauja resocializacijos procese – elgesio pataisos programose, EPP (elgesys, pokalbis, pasikeitimas; dalyvavo priemone skirtose psichiką veikiančių medžiagų vartojimo prevencijai anoniminių alkoholikų/narkomanų užsiėmimuose; stebimos nuosekliai vykdomos teigiamos nuteistojo iniciatyvos, pastangos ir konkretūs rezultatai, S. R. siekia asmeninio tobulėjimo – lanko dailės terapijos užsiėmimus „Raktas“, nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, tik skatintas, turi teigiamas nuostatas taikomos priežiūros atžvilgiu, nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai, bausmės atlikimo metu nuteistojo gyvenimo būdas ir elgesys pasižymėjo disciplinuotumu, įkalinimo įstaigoje sugebėjo atsiriboti nuo neigiamą įtaką galinčių daryti nuteistųjų, dirba t. y. nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tokiu būdu, sprendžiant dėl S. R. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, esminę reikšmę įgauna jo socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimas bei pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kuri šiuo atveju pagal „OASys“ metodiką yra žema. Skundžiamas komisijos nutarimas grindžiamas formaliais ir deklaratyviais motyvais, kurie lengvai pritaikomi bet kuriam nuteistajam, nėra individualizuoti bei susieti su konkrečia situacija ir padaryta pažanga mažinant nusikalstamo elgesio ateityje riziką. Bylos duomenų visuma neginčytinai patvirtina, kad nuteistojo elgesys atspindi akivaizdžias pastangas mažinti ir taip jau mažą nustatytąją riziką, nutarime nėra jokių motyvų kodėl S. R. negalima toliau taisyti prižiūrimo, bet neizoliuotą nuo visuomenės. Nutarime visiškai nepagrįstai nurodyta, kad nuteistajam nustojus dirbti su savimi savęs pažinimo ir mąstymo srityje, polinkis prasimanyti pinigų nusikalstamu būdu gali suaktyvėti ir paskatinti pakartotinį nusikalstamą elgesį, pasirinktas gyvenimo stilius, teikiama pirmenybė neprosocialiai veiklai ir ryšiams buvo vienu nusikalstamą veiką skatinusių veiksnių, pasidavimas neigiamai kitų įtakai vis dar gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys, narkotikų vartojimas buvo tiesiogiai susijęs su teisės pažeidimais, ir nors šiuo metu šis kriminogeninis veiksnys yra valdomas, jis išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali vėl suaktyvėti. Šios išvados prieštarauja objektyvioms faktinėms aplinkybėms. Visų pirma, S. R. jau į laisvės atėmimo įstaigą atvyko nevartodamas psichotropinių medžiagų, kurių nevartojo nuo sulaikymo dėl nusikaltimo padarymo t. y. nuo 2022-06-15. Pažymėtina, kad bausmę atlieka nuo 2024-05-13, t. y., jau iki bausmės atlikimo būdamas laisvėje jis du metus nevartojo psichiką veikiančių medžiagų, todėl nėra jokio pagrindo manyti, kad jis pradės vartoti paleistas iš laisvės atėmimo vietos, tuo labiau, kad jam bus taikoma probacija ir jis gali būti įpareigojimas tikrintis dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, t. y., gali būti kontroliuojamas laisvėje. Nepagrįstas motyvas yra tas, kad polinkis prasimanyti pinigų nusikalstamu būdu gali suaktyvėti, nes ir šiuo metu S. R. dirba, būdamas laisvėje dirbo dviejose darbovietėse, pragyvenimui užsidirbo iš legalios veiklos, pateikti duomenys patvirtina, jog darbdavio buvo vertinamas ir paleidus iš laisvės atėmimo vietos bus priimtas vėl į tą pačią darbovietę. Atvykęs į laisvės atėmimo vietą nuo 2024-06-10 pradėjo dirbti ūkio dalyje, virtuvėje ir dirba iki šiol taip pat atlieka kitus administracijos pavedamus darbus, iš gaunamų pajamų moka per antstolius 30 Eur ir savanoriškai perveda papildomai 100 Eur paskirtą baudą. Komisija nepagrįstai nevertino, kad dar būdamas laisvėje S. R. pakeitė gyvenimo būdą, ne tik atsisakė priklausomybės, bet ir pakeitė aplinką, atsisakė darbo kur vartodavo psichotropines medžiagas, pakeitė draugų ratą, nutraukė ryšius su asmenimis su kuriais vartojo psichotropines medžiagas. S. R. nusikalto pirmą kartą, vedęs, turi pastovią gyvenamą vietą, gyveno kartu su šeima, iki bausmės atlikimo išlaikė vieną nepilnametį vaiką iš pirmos santuokos, taip pat padėjo išlaikyti sutuoktinės D. R. du nepilnamečius vaikus, su šeima palaiko ryšius ir bausmės atlikimo metu, dirbo ir darbdavio charakterizuojamas buvo teigiamai, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose nebuvo registruotas, savanoriavo, t. y., nusikaltimas jo gyvenime buvo atsitiktinis, vienkartinis reiškinys, įvykęs dėl nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistojo paskirtos ir atliktos bausmės dalis ne tik atitinka įstatymo reikalavimus, bet ir leidžia daryti išvados, kad nuteistasis yra pakankamai griežtai nubaustas, todėl paleidus nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietos, būtų neįgyvendinta bausmės paskirtis ir bausmės tikslai tame tarpe ir teisingumo bei proporcingumo, tuo labiau, jog kaip minėta aukščiau, paleidimas iš bausmės atlikimo vietos yra sąlyginis, paleistas jis privalės laikytis įpareigojimų, laikytis įstatymų, nenusikalsti jį skatins ir aplinkybė, jog paleidimas iš bausmės atlikimo vietos gali būti panaikintas ir jis bus grąžintas likti visos likusios neatliktos bausmės dalies. Teigiamai S. R. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, šiuo atveju neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, nuteistasis yra brandaus amžiaus, anksčiau neteistas, kritiškas savo atžvilgiu, žino savo problemas ir aktyviais veiksmais siekia jas išspręsti, jokių kitų teisės pažeidimų jis nėra padaręs, nei iki nuosprendžio priėmimo, nei bausmės atlikimo metu, nuteistasis savo elgesį įkeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir ne struktūruotoje aplinkoje, be to paleidus iš pataisos namų, vykdoma probacija likusios bausmės laikotarpiu didina teigiamos nuteistojo integracijos į visuomenę galimybę. Skundu prašoma panaikinti Komisijos 2024-12-11 nutarimą ir taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.

Atsiliepimų į nuteistojo skundą nepateikta.

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. BVK 83 straipsnyje yra numatyti atvejai, kuriais lygtinis paleidimas netaikomas.

Nagrinėjamu atveju nuteistojo S. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos taikymui svarstytinas BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkto taikymas. BVK 83 straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurioms esant negalima taikyti lygtinio paleidimo nuteistojo S. R. atžvilgiu, nėra nustatyta. Pažymėtina, jog iš BVK 82 straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai arba akivaizdžiai pažangai šią riziką mažinant, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš laisvės atėmimo vietų taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialias lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu ir kitos reikšmingos aplinkybės turi sudaryti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti asmens atžvilgiu taikant lygtinio paleidimo institutą.

Skunde nuteistasis S. R. nurodo, jog Komisija, vertindama aplinkybes, nepateikė jokių motyvų ir argumentų, dėl ko lygtinis paleidimas jam dar negali būti taikomas. Tačiau teismas, susipažinęs su asmens bylos medžiaga, socialinio tyrimo išvada, su tokia nuteistojo pozicija sutikti neturi pagrindo.

Skundžiamu nutarimu Komisija, nustačiusi nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius, t. y. problemų sprendimo įgūdžių bei visapusiško pasekmių įvertinimo stoką; pasidavimą neigiamai kitų įtakai; narkotinių medžiagų vartojimo atkryčio tikimybę, nors ir nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, nors stebimi teigiami S. R. elgesio pokyčiai, padarė išvadą, kad nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nenusikals, todėl nutarė nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo netaikyti. Komisija, nagrinėdama ir vertindama asmens byloje esančią medžiagą, socialinio tyrimo išvados duomenis, atsižvelgė į eilę gyvenimo sričių, kuriose nuteistojo padaryta pažanga nelaikytina pakankama užtikrinant nusikalstamo elgesio rizikos mažinimą.

Kaip pagrindą taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos nuteistasis nurodo tai, kad jis, atlikdamas bausmę, stabiliai ir nepertraukiamai rodo nepriekaištingą elgesį, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamumo rizika, rodo teigiamą požiūrį į darbą ir socialinius ryšius, neigiamą požiūrį į psichiką veikiančių medžiagų vartojimą ir aktyviai dedamas pastangas atsikratyti šio įpročio.

Įvertinus nuteistojo skunde (ir jo prieduose: diplomo, vaiko gimimo, santuokos sudarymo liudijimų, Gyventojų registro pažymos, pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą kopijose, D. R. prašyme ir sąskaitos išrašo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje) nurodytas faktines aplinkybes, esančius duomenis, skundžiamo nutarimo turinį bei asmens bylos medžiagą, teismui abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla: nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal „OASys“ metodiką, atliktą 2024-11-15, išlieka prilyginama žemai rizikos grupei (2024-08-02 pirminiu vertinimu rizika nustatyta žema), nuteistasis anksčiau neteistas, laisvės atėmimo bausmę pradėjo atlikinėti nuo 2024-05-14, nuo 2024-06-10 ją atlieka (duomenys neskelbtini) kalėjimo ūkio aptarnavimo būryje, adaptacija adekvati. Bausmės atlikimo metu vykdė ir vykdo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones. Nuo 2024-09-23 iki 2024-10-14, siekiant gilinti žinias apie priklausomybių daromą žalą, lankė AA/NA grupinius susitikimus. Pagal socialinės darbuotojos atsiliepimus, nuteistasis susitikimuose buvo aktyvus, įsitraukdavo į diskusijas, priklausomybių teigė neturįs. Nuo 2024 m. spalio mėn. aktyviai dalyvauja grupinės dailės terapijos R.A.K.T.A.S. užsiėmimuose. Užsiėmimus organizuojančios psichologės įvertinimu, numatyto tikslo - siekti savęs pažinimo - siekiama tikslingai, nuteistasis yra motyvuotas, aktyvus. Nuo 2024-11-07 dalyvauja motyvacinėje elgesio keitimo programoje „Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas“, kurios tikslas - gilintis į problemų atsiradimo priežastis bei visapusiškai suvokti ir įvertinti pasekmes. Programą vedančios socialinės darbuotojos pastebėjimu, nuteistasis analizuoja savo elgseną, ieško priežasčių bei sąsajų kas lėmė vienus ar kitus priimtus gyvenime sprendimus. Jis puikiai suvokia savo elgesio pasekmes tiek sau, tiek aplinkiniams. Sunkiai randa savo stipriąsias puses, linkęs save nuvertinti, stokoja pasitikėjimo savimi tam tikrais klausimais. Programos metu yra atviras, nuoširdus, kelia daug klausimų, mąsto, diskutuoja ir analizuoja. Yra motyvuotas keisti savo elgseną, keliasi naujus tikslus, ieško alternatyvių problemų sprendimo būdų. Noriai dalyvauja įvairiuose organizuojamuose pozityvaus užimtumo renginiuose ir susitikimuose su kalėjime veiklą vykdančiais savanoriais. Iš pateiktų duomenų matyti, kad S. R. vedęs, turi pastovią gyvenamą vietą, S. R. nurodo, kad iki bausmės atlikimo gyveno kartu su šeima, išlaikė vieną nepilnametį vaiką iš pirmos santuokos, taip pat padėjo išlaikyti sutuoktinės D. R. du nepilnamečius vaikus, su šeima palaiko ryšius ir bausmės atlikimo metu, dirbo ir darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Visos šios išdėstytos aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad jis koreguoja savo elgesį tinkama linkme, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui, nepakanka. Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi būti vertinami ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma.

Teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byloje esančia medžiaga, sutinka su Komisijos nustatytais nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančiais kriminogeniniais veiksniais: problemų sprendimo įgūdžių bei visapusiško pasekmių įvertinimo stoka; pasidavimas neigiamai kitų įtakai; narkotinių medžiagų vartojimo atkryčio tikimybė. Kaip matyti iš Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Resocializacijos skyriaus 2024-11-26 socialinio tyrimo išvados Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) šiuo metu stebimi pakankami nuteistojo lėšų valdymo įgūdžiai ir pozityvūs mąstymo pokyčiai sudaro pagrindą matyti, kad nuteistasis gebės tenkinti savo finansinius poreikius teisėtais būdais, tačiau nuteistajam nustojus dirbti su savimi savęs pažinimo ir mąstymo srityje, polinkis prasimanyti nusikalstamu būdu gali suaktyvėti ir paskatinti pakartotinį nusikalstamą elgesį. Be kita ko, nors nuteistajam agresyvus kontroliuojantis elgesys nėra būdingas, tačiau yra užfiksuotas vienas atvejis, kai siekdamas paklusnumo, nuteistasis buvo naudojęs fizinį smurtą prieš tuo metu mažametę busimos žmonos globojamą seserį (bausdamas dėl namuose keliamo triukšmo, plastmasiniu kilimų mušikliu sudavė smūgius į ranką; 2015-07-01 atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, byla nutraukta); nuteistasis savo problemas atpažįsta, tačiau ne visas; be to, stebima ir tai, kad sprendžiant jas, ne visada surenka visus sprendimui reikalingus duomenis, ir apskritai daugiau orientuotas į greičiausią rezultatą ir linkęs susitelkti į trumpalaikius sprendimus. Neretai neapgalvoja visų savo veiksmų pasekmių, linkęs daugiau atsižvelgti į savo poreikius, ne visada išgirsta ir nori išgirsti kitus, ypač jei jų nuomonė ar poreikis prieštarauja jo paties. Mąstymas ganėtinai lankstus, nuteistasis gali priimti kitokį argumentuotą požiūrį, bet visgi labiau linkęs pasitikėti savo patyrimu. Bausmės atlikimo metu stebima nuteistojo pažanga ir motyvacija geriau pažinti save ir keistis, tačiau problemų sprendimo įgūdžių bei visapusiško pasekmių įvertinimo stoka vis dar vertinami kaip aktualūs, su nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika siejami kriminogeniniai poreikiai. Be to, pasirinktas gyvenimo stilius, teikiama pirmenybė neprosocialiai veiklai ir ryšiams buvo vienas nusikalstamą veiką skatinusių veiksnių, ir nors stebimi pokyčiai šioje srityje, pastangos keisti aplinką ir prioritetus vertinami teigiamai, tačiau pasidavimas neigiamai kitų įtakai vis dar gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad narkotinių medžiagų vartojimas buvo tiesiogiai susijęs su teisės pažeidimais, ir nors šiuo metu šis kriminogeninis veiksnys yra valdomas (bausmės atlikimo metu nuo 2024-09-23 iki 2024-10-14 lankė AA/NA grupinius susitikimus, bausmės atlikimo metu psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų neužfiksuota), jis išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali vėl suaktyvėti. Išdėstytos aplinkybės kelia abejonių dėl sėkmingos nuteistojo probacijos. Nors S. R. kaltę dėl visų nusikalstamų veikų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi jas įvykdęs, nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokia išvada būtina atsižvelgiant ne tik į paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, t. y., kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Apibendrindamas anksčiau išdėstytas faktines aplinkybes, teismas sprendžia, jog nuteistasis S. R. daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau Komisijos pagrįstai nustatyti net trys nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra aiškių (stabilių) garantijų, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. S. R. turi galimybes nusikalstamo elgesio riziką ir toliau mažinti, orientuodamasis į savo kriminogeninių veiksnių šalinimą, be kita ko, vykdydamas Komisijos rekomendacijas. Esant išdėstytoms aplinkybėms nuteistojo skundas netenkintinas, konstatuotina, jog skundžiamas Komisijos nutarimas teisėtas ir pagrįstas.

Pažymėtina ir tai, kad nei Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, nei tarptautiniai dokumentai, nei Lietuvos Respublikos Konstitucija neįpareigoja besąlygiškai taikyti lygtinį paleidimą kiekvienam to prašančiam nuteistajam. Lygtinis paleidimas gali būti taikomas tik tada, kai yra abejonių nekeliantis pagrindas manyti, kad asmuo jau pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai arba jų galima siekti lygtinai asmenį paleisti iš pataisos įstaigos, nes šio instituto taikymas yra teismo teisė, o ne pareiga. Be to, asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82, 86 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 362, 364 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo S. R. skundo netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.