Šiaulių apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Sadauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo S. R. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo skundas dėl Šiaulių kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos nutarimo netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. S. R. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2024 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2024 m. balandžio 22 d. nuosprendžiu, nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 201 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 3 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 6 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo ir sudėjimo būdu, S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams ir 100 MGL (5 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo bei suėmimo laikas nuo 2022 m. birželio 15 d. iki 2022 m. liepos 5 d.

2. Nuteistojo S. R. bausmės pradžia – nuo 2024 m. birželio 15 d., bausmės pabaiga – 2026 m. balandžio 23 d. Neatlikta bausmės dalis (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo komisijos (toliau – Komisija) posėdžio dieną (2024 m. gruodžio 11 d.) – 1 metai 4 mėnesiai 12 dienų. Galimo lygtinio paleidimo taikymo data (1/3 bausmės) – 2024 m. gruodžio 23 d.

3. Komisijos 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Nutarimas) nutarta nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 1 punktą netaikyti. Šio sprendimo priėmimo motyvai: nors ir yra nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, tačiau nustatyti kriminogeniniai veiksniai neigiamai charakterizuoja nuteistojo asmenybę bei įvertinus kartu su kitomis, teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, vis dar negalima daryti išvados, kad nuteistojo pažanga, mažinanti nusikalstamo elgesio riziką, jau yra pakankama lygtiniam paleidimui ir nėra garantijų, kad nuteistasis nenusikals. Papildomai nutarta pakartotinai svarstyti nuteistojo lygtinį paleidimą ne vėliau kaip po šešių mėnesių nuo šio Nutarimo, t. y. iki 2025 m. birželio 10 d.

4. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartimi atsisakyta tenkinti nuteistojo S. R. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą dėl Komisijos 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Teismas, įvertinęs pateiktoje nuteistojo S. R. asmens byloje esančius duomenis, padarė išvadą, kad negalima konstatuoti, jog nuteistasis S. R. daro pažangą, mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau Komisijos pagrįstai nustatyti net trys nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra aiškių (stabilių) garantijų, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

5. Nuteistojo S. R. gynėja advokatė Kristina Rutkauskienė pateikė skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartį ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietos.

9.1. Skunde nurodo, kad teismas formaliai išnagrinėjo skundą, visiškai neatsakė į skundo argumentus, tik atkartojo Komisijos nutarime nurodytus motyvus. Nurodo, kad netaikant lygtinio paleidimo, turi būti nurodytos aiškios priežastys ir argumentai, kodėl įvertinus nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką (kuri ir taip buvo nustatyta maža) ir nuteistojo pažangą dar mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tai, kad jis pilnai jau įvykdė jam sudarytą individualų resocializacijos planą, itin aktyviai dalyvavo elgesio pataisos programose, laikosi nustatytų vidaus tvarkos taisyklių, dalyvavo laisvalaikio užimtumo priemonėse, dirbo, nustatyti pakankami nuteistojo lėšų valdymo įgūdžiai ir pozityvūs mąstymo pokyčiai sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis gebės tenkinti savo finansinius poreikius teisėtais būdai, yra vyresnio amžiaus, tačiau teisiamas pirmą kartą, narkotinių medžiagų vartojimas buvo tiesiogiai susijęs su teisės pažeidimais ir šis kriminogeninis veiksnys yra valdomas (bausmės atlikimo metu nuo 2024-09-23 iki 2024-10-14 S. R. lankė AA/NA grupinius susitikimus, bausmės atlikimo metu psichiką veikiančių medžiagų vartojimo atvejų neužfiksuota, narkotinių ir psichotropinių medžiagų nevartojo du metus iki bausmės atlikimo), neleidžia manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau teismas skundžiamoje nutartyje tokių argumentų nenurodė.

9.2. Sutinka su skundžiamos nutarties argumentais, jog asmens resocializacijos ir integracijos į visuomenę tikslai pasiekiami taikant lygtinio paleidimo institutą tik tada, kai šį institutą leidžia taikyti nustatytos aplinkybės, atsižvelgiant į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, nustatytų pareigų ir draudimų laikymąsi, požiūrį į darbą ir mokymąsi, reagavimą į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones ir atsižvelgiant į tai, jog ir skundžiamoje nutartyje nurodyta, jog nuteistojo S. R. elgesys bausmės atlikimo metu buvo nepriekaištingas, vykdė savo pareigas ir laikėsi draudimų (skatintas, bet nebaustas), tiek iki bausmės atlikimo, tiek atlikdamas bausmę dirbo ir pateikė įrodymus, jog buvęs darbdavys vėl jį priims į tą patį darbą, kas neabejotinai patvirtina pozityvų S. R. požiūrį į darbą; aktyviai dalyvavo grupinės dailės terapijos R.A.K.T.A.S. užsiėmimuose, motyvacinėje elgesio keitimo programoje „Elgesys - Pokalbis - Pasikeitimas“, kurių metu analizavo savo elgseną, ieškojo priežasčių bei sąsajų kas lėmė vienus ar kitus priimtus gyvenime sprendimus, puikiai suvokia savo elgesio pasekmes tiek sau, tiek aplinkiniams, programos metu yra atviras, nuoširdus, kelia daug klausimų, mąsto, diskutuoja ir analizuoja, yra motyvuotas keisti savo elgseną, keliasi naujus tikslus, ieško alternatyvių problemų sprendimo būdų, noriai dalyvauja įvairiuose organizuojamuose pozityvaus užimtumo renginiuose ir susitikimuose su kalėjime veiklą vykdančiais savanoriais – kas rodo, kad ir S. R. į psichologinį poveikį ir socialinės reabilitacijos priemones reaguoja teigiamai.

9.3. Pažymi, kad S. R. yra pilnai įvykdęs individualų resocializacijos planą, todėl jam tik rekomenduota dalyvauti Šiaulių kalėjimo organizuojamose resocializacijos priemonėse (programose ar individualiuose susitikimuose, susijusiuose su gebėjimais atpažinti problemas, jų sprendimo įgūdžiais ir pasekmių suvokimo ugdymu, atsakingo požiūrio į visuomenei priimtinas vertybes stiprinimu); lankytis pas priklausomybių konsultantus. Be to, tiek Komisija, tiek skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad nuteistajam nustojus dirbti su savimi savęs pažinimo ir mąstymo srityje, polinkis prasimanyti nusikalstamu būdu gali suaktyvėti ir paskatinti pakartotinį nusikalstamą elgesį ir kad narkotinių medžiagų vartojimas buvo tiesiogiai susijęs su teisės pažeidimais, todėl šis kriminogeninis veiksnys išlieka aktualus ir bet kuriuo gyvenimo periodu gali vėl suaktyvėti.

9.4. Pažymi, kad sprendžiant dėl galimybės nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą, įstatymas nereikalauja, kad nuteistasis, lygtinai paleidžiant jį iš pataisos įstaigos, jau būtų pasitaisęs, pakanka padaryti išvadą, jog toliau galimąjį taisyti prižiūrimą, bet neizoliuotą nuo visuomenės. Apie bausmę atliekančio asmens pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką sprendžiama vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159, 15.2 punktas).

9.5. Paleidžiant nuteistąjį iš laisvės atėmimo vietos, jam toliau bus vykdoma probacija (sudaryta nauja resocializacijos programa), be to bus skirti įpareigojimai, kurie ir gali būti susiję su įpareigojimu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, registruotis ir lankytis pas priklausomybių ligų specialistus, dalyvauti savęs pažinimo programose ir pan. t. y. jis ir toliau prižiūrimas probacijos tarnybos darbuotojų dirbs su savimi savęs pažinimo ir mąstymo srityje, užtvirtins susiformavusius teigiamus elgesio pokyčius. Nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti. Vertinant tikimybę, kad nuteistasis ateityje nenusikals, būtina atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis supranta poreikį turėti bendras, visų pripažintas vertybes.

9.6. Nurodo, kad skundžiamoje nutartyje teismas nenurodė, kodėl S. R. tolesnė resocializacija galima tik kalėjime, kodėl teigiamų jo asmenybės pokyčių negalima siekti jam gyvenant su šeima, dirbant, gaunant pajamas ir prisidedant prie šeimos išlaikymo ir mokant mokesčius valstybei. Nutartyje atkartojamas Komisijos nutarimo argumentas, kad pasirinktas gyvenimo stilius, teikiama pirmenybė neprosocialiai veiklai ir ryšiams buvo vienas nusikalstamą veiką skatinusių veiksnių, ir nors stebimi pokyčiai šioje srityje, pastangos keisti aplinką ir prioritetus vertinami teigiamai, tačiau pasidavimas neigiamai kitų įtakai vis dar gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Tačiau jokie duomenys nepatvirtina, kad S. R. lengvai pasiduoda neigiamai kitų asmenų įtakai. Mokslinėje literatūroje prosocialus elgesys paprastai apibrėžiamas kaip savanoriški žmogaus veiksmai siekiant padėti kitam, patenkinant jo poreikius, nesiekiant naudos ir nelaukiant nieko mainais. Paleidus iš laisvės atėmimo vietos, S. R. grįš į darbą, gyvens šeimoje, rūpinsis nepilnamečiais vaikais, dės pastangas išlaikyti šeimą, rūpintis jos gerove, dirbs – mokės mokesčius valstybei, kas akivaizdžiai skatins jo prosocialų elgesį, tuo tarpu atskirtas nuo įprastos aplinkos, vaikų, šeimos, draugų ir artimųjų, jis jaučiasi atskirtas ir vienišas, kas tikėtina kelia grėsmę, kad polinkis prosocialiai elgtis gali mažėti.

9.7. Teigia, kad šiuo atveju vienintelis nutartyje nurodytas motyvas, netaikyti S. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos – per maža atliktos bausmės dalis. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, nors S. R. kaltę dėl visų nusikalstamų veikų pripažino, nuoširdžiai gailėjosi jas įvykdęs, nors nusikalstamų veikų, už kurias nuteistasis atlieka bausmę, pobūdis ir pavojingumas negali būti savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokie nutarties motyvai rodo teismo šališkumą ir netinkamą BK 41 straipsnio taikymą, kai siekis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nusveria teisingumo principo įgyvendinimą, nes likusi neatlikta bausmės dalis negali būti esminė aplinkybė sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos klausimą.

9.8. Šiaulių apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį nukrypo nuo Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 1 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmių vykdymo paskirties, kad atlikę bausmę nuteistieji savo gyvenimo tikslų siektų teisėtais būdais ir priemonėmis bei tikslo – nuteistųjų resocializacijos. Nuteistasis bausmės atlikimo metu elgėsi pavyzdingai, todėl jo teisinė padėtis ne tik gali, tačiau ir turi būti švelninama suteikiant jam papildomas teises arba lengvatas, atsisakant tam tikrų apribojimų arba specialių pareigų. Lygtinis paleidimas yra nuteistojo teisinės padėties švelninimo variantas – kuo geresnis nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, tuo mažesnė tikimybė, kad jis gali nusikalsti ateityje, todėl jam turi būti suteikiama daugiau teisių, tame tarpe ir taikant lygtinio paleidimo institutą, kuris yra bausmės vykdymo tąsa.

9.9. Teigia, kad aptartų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad teigiamai S. R. apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus, Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, šiuo atveju neprieštaraus teisingumo principui bei bausmės paskirčiai, nuteistasis yra vyresnio amžiaus, kritiškas savo atžvilgiu, žino savo problemas ir aktyviais veiksmais siekia jas išspręsti, jokių kitų teisės pažeidimų jis nėra padaręs, nuteistasis savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl toliau jį galima taisyti ir ne struktūruotoje aplinkoje, be to paleidus iš pataisos namų, vykdoma probacija likusios bausmės laikotarpiu didina teigiamos nuteistojo reintegracijos į visuomenę galimybę.

9.10. Pažymi ir tai, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju nėra priežasčių toliau taikyti S. R. laisvės atėmimą, nes nėra aišku kokią didesnę naudą tiek pačiam nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų.

2. Atsiliepimų į nuteistojo S. R. skundą negauta.

Nuteistojo S. R. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundas tenkintinas.

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs teismui pateiktą medžiagą ir nuteistojo asmens bylos duomenis, išnagrinėjęs nuteistojo S. R. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundo argumentus ir skundžiamą apylinkės teismo nutartį, konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartis yra priimta neįvertinus visų nagrinėjamam klausimui reikšmingų aplinkybių, todėl naikintina kaip nepagrįsta.

8. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra numatyta tai, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. BVK 82 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo, lygtinai gali būti paleisti atlikus vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

9. Kai sprendžiamas klausimas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos įstaigos, atsižvelgiama į socialinio tyrimo išvadą bei nuteistajam taikytas resocializacijos priemones, taip pat jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius (BVK 85 straipsnio 1 dalis). Vertinant, ar yra galimybė paleisti nuteistąjį lygtinai, itin svarbus yra ir materialiojo BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyto kriterijaus nustatymas. Iš BVK 82 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo yra matyti tai, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals.

10. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. R. vieną trečdalį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2024 m. gruodžio 23 d. 2024 m. lapkričio 15 d. atlikus pakartotinį S. R. nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Taigi nustatyta, kad formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui egzistuoja.

11. Kaip jau minėta, sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, yra svarstoma nuteistojo socialinio tyrimo išvadoje pateikta informacija (BVK 85 straipsnio 1, 2 dalys). Ši įstatymo nuostata leidžia daryti išvadą, kad sprendžiant, ar nuteistajam galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, privalu atsižvelgti į duomenis, susijusius su nuteistojo elgesiu iki bausmės vykdymo, jos vykdymo metu, taip pat vertinti nuteistojo asmenybę, jos pokyčius, socialinius ryšius ir kt. Būtent pagal šiuos duomenis yra sprendžiama, ar nuteistojo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką yra akivaizdi. Tuo pačiu konstatuotina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos gali būti taikomas tik tuo atveju, jei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, jo galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.) galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau galima keisti nuteistojo elgesį teigiama linkme neizoliuojant jo nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

12. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistojo gynėja advokatė yra įsitikinusi, kad pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta formaliai išnagrinėjus skundą, visiškai nebuvo atsakyta į skundo argumentus, tik atkartoti Komisijos nutarime nurodyti motyvai, taip pat skunde teigiama, kad nuosekliai plėtojamoje teismų praktikoje taip pat ne kartą pažymėta, kad nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos nėra visiškas atleidimas nuo paskirtos bausmės, kadangi lygtinai paleistas asmuo yra prižiūrimas ir stebimas, jam nustatomi įpareigojimai ir suvaržymai, kurių pažeidimai gali nulemti lygtinio paleidimo taikymo panaikinimą ir asmens grąžinimą į laisvės atėmimo vietų įstaigą neatliktai laisvės atėmimo bausmei atlikti. Su šiais skundo argumentais aukštesnysis teismas turi pagrindo sutikti.

13. Iš skundžiamos Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutarties matyti, jog teismas, netenkindamas nuteistojo S. R. gynėjos advokatės skundo dėl Komisijos 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam S. R. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nurodė, kad Komisijos pagrįstai nustatyti net trys nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai atskleidžia, jog nuteistasis dar nėra pakankamai pasirengęs lygtiniam paleidimui ir nėra aiškių (stabilių) garantijų, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Tačiau pažymėtina, kad, kaip apeliaciniame skunde nurodo nuteistojo S. R. gynėja advokatė, teismas neatskleidė išsamių argumentų, kurie pagrįstų ir patvirtintų teismo abejones dėl to, kad S. R. ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals. Priešingai – pirmosios instancijos teismas nurodė, kad įvertinus nuteistojo skunde (ir jo prieduose: diplomo, vaiko gimimo, santuokos sudarymo liudijimų, Gyventojų registro pažymos, pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą kopijose, D. R. prašyme ir sąskaitos išrašo, UAB „(duomenys neskelbtini)“ pažymoje) nurodytas faktines aplinkybes, esančius duomenis, skundžiamo nutarimo turinį bei asmens bylos medžiagą, teismui abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla. Pirmosios instancijos teismas taip pat pabrėžė, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos turi būti vertinami ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, bet ir jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma ir konstatavo, kad teismas, susipažinęs su nuteistojo asmens byloje esančia medžiaga, sutinka su Komisijos nustatytais nuteistojo nusikalstamą elgesį didinančiais kriminogeniniais veiksniais: problemų sprendimo įgūdžių bei visapusiško pasekmių įvertinimo stoka; pasidavimas neigiamai kitų įtakai; narkotinių medžiagų vartojimo atkryčio tikimybė. Aukštesniojo teismo vertinimu, minėtos aplinkybės buvo nepagrįstai pernelyg sureikšmintos, nes jas akivaizdžiai nusveria teigiamai S. R. charakterizuojanti medžiaga.

14. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentu, kad skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje formaliai atkartojamas Komisijos nutarimas, kuriame nurodoma, jog S. R. pasirinktas gyvenimo stilius, teikiama pirmenybė neprosocialiai veiklai ir ryšiams buvo vienas nusikalstamą veiką skatinusių veiksnių, ir nors stebimi pokyčiai šioje srityje, pastangos keisti aplinką ir prioritetus vertinami teigiamai, tačiau pasidavimas neigiamai kitų įtakai vis dar gali veikti kaip kriminogeninis veiksnys. Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytas aplinkybes, kad nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, yra komunikabilus, geba bendrauti įvairiais lygiais su įvairiais žmonėmis, turi su kriminalu nesusijusį bendravimo ratą (pvz., draugai, bendradarbiai), savivaizdis remiasi įprastomis socialinėmis vertybėmis, interviu metu nesiekia sudaryti išskirtinai teigiamą „aš“ vaizdą. Tai, aukštesniojo teismo vertinimu, patvirtina, kad nuteistasis padarė pažangą ir grįžęs į įprastą socialinį gyvenimą, padedamas šeimos, draugų ir bendradarbių, koncentruosis į tai, kad neigiamai kitų asmenų įtakai nebepasiduotų.

15. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors S. R. apsauginių veiksnių nenustatyta, tačiau iš Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nuteistasis laisvėje turi tinkamas gyvenimo sąlygas, pastovų būstą, nuteistojo lėšų valdymo įgūdžiai yra pakankami, artimi santykiai su artimaisiais, ir tai aukštesniojo teismo vertinimu galėtų būti vertinami kaip apsauginiai veiksniai, padėsiantys nuteistajam laikytis įstatymų nuostatų ir elgtis pagal visuotinai priimtas moralės normas. Taip pat pastebėtina, kad Komisija, priimdama Nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nevertino aplinkybės, kad jau 2024 m. rugsėjo 16 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo viršininkui buvo teiktas siūlymas dėl teikimo skatinti S. R. už gerą bei supratingą darbą bei nepriekaištingą elgesį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad praėjus vos kelioms dienoms po Komisijos Nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), S. R. už nepriekaištingą elgesį buvo perkeltas į lengvąją grupę, kas taip pat parodo, kad nuteistasis dėjo pakankamas pastangas įrodyti, jog laikosi visuotinai priimtų taisyklių bei kad yra pasiryžęs gyventi nepažeidžiant įstatymų. Be to, į bylą pateikti duomenys – UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje nuteistasis iki bausmės atlikimo pradžios dirbo 6 m. (duomenys neskelbtini) direktoriaus raštas – patvirtina, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis turės legalų pragyvenimo šaltinį ir pajamų pragyvenimui nereikės prasimanyti iš nelegalių veiklų.

16. Pabrėžtina, kad lygtinis paleidimas yra viena iš veiksmingiausių ir konstruktyviausių priemonių, užkertančių kelią pakartotiniam pažeidimui ir skatinančių reintegraciją, suteikiant kaliniui planuojamą, remiamą ir prižiūrimą įsiliejimą į visuomenę. Lygtinio paleidimo tikslas – padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo kalėjime prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, suderinus juos skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo, bei prisidėti prie visuomenės apsaugos ir nusikalstamumo visuomenėje mažinimo. Lygtinis paleidimas yra viena iš nuteistiesiems taikomų pataisos priemonių, skatinančių nuteistuosius laikytis vidaus tvarkos taisyklių, pasitaisyti ir siekti anksčiau laiko išeiti į laisvę. Be to, kaip teisingai pažymėta ir apeliaciniame skunde, lygtinis paleidimas jokiu būdu nėra atleidimas nuo bausmės. Per lygtinio paleidimo laiką pažeidus nustatytus įpareigojimus ir baudžiamojo poveikio priemones, lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos nuteistasis įstatymo nustatyta tvarka nukreipiamas atlikti visą neatliktos bausmės dalį į laisvės atėmimo vietą. Padarius naują nusikaltimą prie naujai paskirtos bausmės pridedama neatliktos bausmės dalis (BK 64 straipsnis), kadangi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 3 dalimi, Probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

17. Aukštesnysis teismas, įvertinęs nuteistojo S. R. pataisos procesą bausmės atlikimo vietoje charakterizuojančias aplinkybes, daro išvadą, kad S. R. nepagrįstai netaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos. Pažymėtina ir tai, kad tiek iš Europos Žmogaus Teisių Teismo, tiek iš Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos seka, jog laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas, o šiuo atveju aukštesnysis teismas neįžvelgia priežasčių toliau taikyti laisvės atėmimą, nes abejotina, kad tai duotų didesnę naudą tiek pačiam S. R., tiek visuomenei, tokių priežasčių nenurodė ir pirmosios instancijos teismas. Todėl skundžiama nutartis, kuria netenkintas nuteistojo S. R. gynėjos advokatės skundas dėl Komisijos nutarimo, kuriuo atsisakyta taikyti lygtinio paleidimo institutą, laikytina nepagrįsta ir naikinama, ir dėl Komisijos 2024 m. gruodžio 11 d. nutarimo priimamas naujas sprendimas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 2 punktu, 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

tenkinti nuteistojo S. R. gynėjos advokatės Kristinos Rutkauskienės skundą.

Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. sausio 10 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – taikyti lygtinį paleidimą S. R..

Ši nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.