Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aušros Bielskės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audriaus Cinino ir Jurgitos Mačionytės,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nubaustas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda;

- pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL (2259,60 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. K. paskirta galutinė – 80 MGL (3012,80 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas V. K. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugpjūčio 24 d. 15.38 val. iki 2019 m. rugsėjo 25 d. (dvi paros), vieną laikinajame sulaikyme išbūtą dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, kartu nustatant, kad likusi nesumokėtos baudos dalis yra 76 MGL (2862, 16) Eur dydžio.

Iš V. K. nukentėjusiojo S. P. naudai priteista 1500 Eur turtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Įvertinus bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismui nuteistojo pateiktus argumentus, konstatuotina, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismo priimtas nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, baudžiamojo proceso teisės pažeidimų surinktus duomenis pripažįstant įrodymais ir juos vertinant nepadaryta, V. K. veika kvalifikuota tinkamai, pagrindo nuteistąjį išteisinti byloje nėra, jo kaltę patvirtina byloje nustatyti ir tinkamai įvertinti įrodymai.

Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

8. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas, panaudojant apgaulę. Sukčiavimo objektyvieji požymiai – apgaule savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar turtinės prievolės panaikinimas – BK 182 straipsnio dispozicijoje suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tiesiogine tyčia. Ji sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar kitos turtinės naudos įgijimo būdas.

11. Nors nuteistasis teigia, kad jis įsigijo automobilį Toyota Avensis Verso iš rusakalbio asmens, o vėliau, pasinaudojęs juo trumpą laiką, pardavė S. P., tačiau byloje nėra informacijos, kad nuteistasis savo vardu sudarė pirkimo ir pardavimo sutartį ir įsigijo aptariamą automobilį. Svarbu ir tai, kad V. K. neįregistravo transporto priemonės VĮ „Regitra“. VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą. 2016 m. liepos 29 d. užsienyje registruotos transporto priemonės pastovus įregistravimas (t. 1, b. l. 37). Todėl, esant visoms šioms nustatytoms aplinkybėms padaryti išvadą, kad V. K. realiai buvo įsigijęs automobilį Toyota Avensis Verso ir naudojosi juo kaip savininkas, nėra jokio pagrindo.

12. Remiantis Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2038 (18), 11-2039 (18), byloje nustatyta, kad pateiktuose tirti dokumentuose: 2017 m. balandžio 10 d. (pirminė data buvo 2017 m. liepos 10 d.) transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartyje ir 2017 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartyje konkrečius atskirus išvardytus įrašus, taip pat susijusius su A. T. duomenimis, padarė būtent V. K. (t. 1, b. l. 84-88). Šio nustatyto fakto iš esmės neginčija ir nuteistasis. Įvertinus aptartas aplinkybes, teismui neliko abejonių, kad V. K. taip pat ištaisė pirminę 2017 m. liepos 10 d. transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutarties datą į 2017 m. balandžio 10 d.

13. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad V. K. įrašė į ankščiau aptartas automobilio pirkimo ir pardavimo sutartis A. T. vardą ir pavardę bei kitą informaciją, siekdamas apgauti automobilio Toyota Avensis Verso pirkėją bei apsunkinti jam galimybę nustatyti tikrąjį pastarojo automobilio pardavėją. Ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu apklaustas nukentėjusysis S. P. nuosekliai nurodė, kad internete pamatė skelbimą apie parduodamą automobilį Toyota Avensis Verso. Iš byloje esančio šio skelbimo turinio matyti, kad transporto priemonės, kuri įvardyta kaip be defektų, kaina buvo įrašyta 1900 eurų (t. 1, b. l. 90). Panašią automobilio kainą skelbime pamatęs patvirtino ir nukentėjusysis (t. 1, b. l. 36; t. 3, b. l. 13-14).

15. Apgaulė sukčiavime naudojama siekiant įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Jai būdingi požymiai: praeities ar dabarties faktų iškreipimas, ateities įvykių klaidingas pateikimas siekiant suklaidinti nukentėjusįjį ar asmenį, kuriam patikėtas turto ar turtinės teisės valdymas, ir pateikta apgaulė turi lemti svetimo turto, turtinės teisės perleidimą, panaikinimą ar išvengimą turtinės prievolės, o ne suklaidinimą dėl kitų aplinkybių. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad V. K. neprisistatė nukentėjusiajam, nepateikė savo asmens dokumento, jis pateikė transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartį, kurioje jau buvo užpildyta dokumento dalis su A. T. duomenimis. Kaip minėta, tokius duomenis užpildė pats nuteistasis. Taigi, S. P., nei prieš sudarydamas sandorį, nei sandorio sudarymo metu nežinojo tikrosios automobilio Toyota Avensis Verso pardavėjo ir savininko asmenybės. Nukentėjusysis buvo įsitikinęs, kad jis pasirašė transporto priemonės sutartį ir sumokėjo pinigus būtent A. T., nors realiai pinigus perleido V. K., jam nežinomam asmeniui. Byloje nustatyta, kad, praėjus neilgam laiko tarpui po sutarties sudarymo, S. P. pastebėjo transporto priemonės defektus, tačiau paskambinus pardavėjui jo mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas. Nuteistasis jokių kitų savo kontaktinių duomenų nepaliko, todėl nukentėjusiajam iškiltus problemai dėl įsigyto automobilio jis tapo nepasiekiamas, tuomet nukentėjusysis buvo priverstas kreiptis į policiją (t. 3., b. l. 13–14). Pažymėtina, jog V. K. asmenybė buvo nustatyta tik tuomet, kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnai ėmėsi veiksmų. Sutiktina su apylinkės teismo padaryta išvada, kad nukentėjusiajam savarankiškai V. K. buvimo vietą nustatyti būtų labai sudėtinga, o gal net iš viso neįmanoma dėl iš anksto suplanuotų nuteistojo veiksmų. Iš byloje esančių duomenų akivaizdu, kad V. K. atliko veiksmus, kurie apsunkino ar padarė negalimą nukentėjusiojo galimybę susisiekti su juo dėl galimų automobilio defektų ar galimybės įgyvendinti pirkėjo teisę grąžinti jam netikusią prekę. Šios teismo nustatytos aplinkybės patvirtina nusikalstamą V. K. veiksmų pobūdį, jam veikiant sąmoningai ir tyčia, įrašius melagingus duomenis ir tokiu būdu suklastojus automobilio pirkimo ir pardavimo sutartį bei nuslėpus faktą, kad dėl parduodamo automobilio savininkui yra uždėtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas jis sąmoningai sukūrė tokią situaciją, kad nukentėjusiajam būtų apsunkinta galimybė savo pažeistą teisę apginti civilinio proceso tvarka. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 23 d. nuosprendžio Nr. 1-2125-716/2017, kuriuo buvo priimtas sprendimas konfiskuoti automobilį Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 170-174), matyti, kad nukentėjusysis įsigytu automobiliu naudotis negalės, be to, galimybę nukentėjusiajam nustatyti faktinį automobilio savininką apribojo nuteistasis savo tyčiniais veiksmais.

16. Nuteistasis savo skunde nurodo, kad apylinkės teismas nepagrįstai kriminalizavo tarp jo ir nukentėjusiojo susiklosčiusius civilinius teisinius santykius, kad apylinkės teismas nenustatė, jog jis panaudojo apgaulę nukentėjusiojo atžvilgiu, nes jis neužvaldė S. P. priklausančio turto, o pinigines lėšas pastarasis jam pats perleido atsiskaitydamas už įsigytą transporto priemonę. Atsakant į šį nuteistojo apeliacinio skundo argumentą pažymėtina, kad BK 182 straipsnyje nurodytos veikos – svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas ar jos panaikinimas panaudojant apgaulę – būna susijusios su sutartiniais santykiais, todėl teismų praktikoje dažnai tenka spręsti, ar tokios veikos peržengė civilinių santykių ribas ir ar kaltininkui būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę už jų padarymą. Svetimas, tai yra kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti savo prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Taigi, tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, nukentėjusysis apsisprendė pirkti parduodamą automobilį nežinodamas visų su šiuo automobiliu susijusių aplinkybių (jas nuslėpė nuteistasis), šiuo metu galimybės naudotis nusipirktu automobiliu jis neturi ir akivaizdu, jog ir ateityje neturės, nukentėjusiajam liko neatlyginta dėl apgaulingo sandorio jo patirta 1500 eurų dydžio turtinė žala, nuteistasis nesiėmė jokių veiksmų siekdamas atstatyti pažeistas nukentėjusiojo teises, taigi civilinės teisės atribojimo nuo baudžiamosios klausimas šiuo atveju nekelia abejonių.

17. Atsižvelgus į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad V. K. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, jo veika kvalifikuota teisingai.

Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo

18. V. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis suklastojo tikrą dokumentą, tai yra automobilio ,,Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo ir pardavimo sutartis, kuriose melagingai įrašė pardavėjo A. T. vardą ir pavardę, ir už jį pasirašė, panaudojo šį suklastotą dokumentą bei apgaule savo ir asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, naudai įgijo svetimas, S. P. priklausančias 1500 Eur lėšas.

19. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagrindinė dokumento funkcija – liudyti juridinę reikšmę turinčius faktus. Suklastotais ar netikrais dokumentais atitinkamai turėtų būti laikomi tokios formos raštai, kurie yra tinkami paliudyti melagingą faktą. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnis numato atsakomybę ne tik už dokumento suklastojimą ir netikro dokumento pagaminimą, bet net ir už tokių dokumentų laikymą, gabenimą, siuntimą ar panaudojimą. Šios veikos pavojingos tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti.

20. Nors apelianto teigimu tai, jog automobilio pirkimo ir pardavimo sutartyse buvo įrašyta neteisinga pardavėjo pavardė, neturi lemiamos įtakos dokumento tikrumui, nuteistojo manymu, tai formalus pažeidimas, kuris nedaro veikos pavojingos ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, tačiau pažymėtina, kad būtent BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas (toks nustatytas šiuo konkrečiu atveju) į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Taigi, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Ir priešingai, jei dėl dokumente įrašytų melagingų faktų gali kilti grėsmė fizinių ar juridinių asmenų interesams ar jie gali sukelti asmenims, institucijoms, valstybei teisiškai reikšmingus padarinius, net ir neatsiradus šiems padariniams, toks dokumento suklastojimas laikytinas pavojinga ir paprastai baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnį užtraukiančia veika.

21. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo teisme metu savo kaltę dėl dokumentų klastojimo bei fakto, kad pasirašė dokumentus A. T. vardu, pripažino pilnai (t. 2, b. l. 70–71; 162-163; t. 3, b. l. 10), duodamas parodymus buvo nuoseklus, tačiau savo atliktų veiksmų pastarasis nevertina kaip nusikalstamų. Tai, kad jis iš tiesų įrašė tikrovės neatitinkančius faktus į paminėtą sutartį, patvirtina šioje nutartyje jau paminėta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (18), kurioje nurodyta, kad pateiktuose tirti dokumentuose: 2017 m. balandžio 10 d. (pirminė data buvo 2017 m. liepos 10 d.) transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartyje ir 2017 m. rugpjūčio 20 d. transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartyje konkrečius atskirus išvardytus įrašus, taip pat susijusius su A. T. duomenimis, padarė būtent V. K. (t. 1, b. l. 84-88).

22. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas nustatė tikrovės neatitinkančių duomenų įrašymo į tikrą dokumentą – automobilio pirkimo ir pradavimo sutartis – faktą. Byloje nustatyta, kad V. K., panaudodamas A. T. duomenis, surašė automobilio ,,Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo ir pardavimo sutartis (dviem egzemplioriais), kad A. T. parduoda automobilį ,,Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir šią sutartį pasirašė. Po to susitiko su S. P. ir pardavė automobilį už 1500 eurų bei pateikė šiam iš anksto paruoštą paminėtą automobilio ,,Toyota Avensis Verso“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo ir pardavimo sutartį. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad parduodamas automobilis nuteistajam nepriklausė, remiantis VĮ „Regitra“ išrašo duomenimis, automobilio Toyota Avensis Verso, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra asmuo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, byloje nėra jokių oficialių duomenų apie tai, kad V. K. įsigijo minėtą transporto priemonę. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai nurodė, kad žala padaryta nukentėjusiajam S. P. Žalos atsiradimo faktas įrodytas ir priežastiniu ryšiu susijęs su nuteistojo padaryta neteisėta veika, tai yra su nustatytu dokumentų suklastojimu. Svarbu pažymėti tai, kad V. K. nutylėjo S. P. apie savo asmenybę, jis elgėsi kaip automobilio Toyota Avensis Verso savininkas, taip pat vengė kontaktuoti su nukentėjusiuoju, kas neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis žinojo, jog asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, priklausančiam automobiliui Toyota Avensis Verso taikomas laikinas nuosavybės teisės apribojimas. Nukentėjęs asmuo sandorio metu netikrino automobilio pardavėjo tapatybės manydamas, jog jis ir yra sutartyje nurodytas asmuo, pastarasis nesitikėjo būti esmingai apgautas, kas nulėmė jo apsisprendimą sudaryti šį jam akivaizdžiai nenaudingą sandorį. Jeigu nukentėjęs asmuo būtų žinojęs, kad sutartį pasirašo ne su faktiniu automobilio savininku, kas ateityje, esant nustatytiems automobilio trūkumams, apsunkins jo grąžinimą ar pan., būtų šio sutarties nesudaręs. Tai, kad nuteistasis veikė tyčia, kildinama iš bylos aplinkybių, tai yra jis pilnai suvokė savo atliekamų veiksmų pavojingumą ir norėjo taip veikti. Nuteistojo veiksmai įrašant į transporto priemonės pirkimo ir pardavimo sutartis melagingą informaciją apie A. T. kaip sandorių dalyvį, siekiant sėkmingai parduoti automobilį Toyota Avensis Verso, sudaro pagrindą padaryti išvadą, kad nuteistasis susitarė su asmeniu, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą, parduoti minėtą transporto priemonę. Nuteistasis įrašė melagingus duomenis į automobilio pirkimo ir pardavimo sutartis, siekdamas savanaudiškų tikslų, tokie nuteistojo veiksmai laikytini pavojingais, kadangi jie sudarė pagrindą įvykdyti sukčiavimą, tai yra parduoti nukentėjusiajam automobilį, kuris iš tiesų nuosavybės teisėmis jam net nepriklausė. Nėra abejonių, kad šį veiksmą nuteistasis padarė tyčia, sąmoningai, siekdamas asmeninės naudos sau ir asmeniui, dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą. Kolegija, įvertinusi byloje esančių duomenų visumą, neturi pagrindo padaryti priešingos išvados, nei padarė apylinkės teismas. Konstatuotina, kad V. K. veiksmai atitinka tyčinės nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymius, jo veika kvalifikuota teisingai.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

23. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį, kurį teismas nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Pagal BPK 109 straipsnio nuostatų prasmę, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.247 straipsnyje taip pat aiškiai nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų atsakovo veiksmų rezultatu. Todėl nustatant, ar nukentėjusysis realiai patyrė turtinę žalą, reikia atsižvelgti į nusikalstama veika pažeistus pastarojo turtinius interesus bei galimybę juos atkurti.

24. Pažymėtina, kad suklastoto dokumento pagrindu negali atsirasti, pasikeisti ar pasibaigti jokie teisiniai santykiai. Todėl šiuo konkrečiu atveju nustačius, kad V. K. 2017 m. rugpjūčio 20 d. automobilio pirkimo ir pardavimo sutartys suklastotos, visi kiti šių sutarčių pagrindu sukurti teisiniai santykiai negali likti galioti, tai yra negali būti pateisinami nei įstatymu, nei sandoriu. Tokiu būdu atkuriant nusikalstama veika pažeistus nukentėjusiojo turtinius interesus, apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad nukentėjusiojo S. P. būtent V. K. sumokėti 1500 Eur už automobilio Toyota Avensis Verso įsigijimą yra nukentėjusiojo patirta žala ir šiuos pinigus pagrįstai iš nuteistojo priteisė nukentėjusiojo naudai. Nors nuteistojo teigimu, už šio turto iššvaistymą baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 246 straipsnį yra patrauktas asmuo, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas išskirtas į atskirą bylą, tačiau šis faktas nepaneigia nukentėjusiojo teisės į kompensaciją šioje byloje.

25. Apeliantas savo skunde taip pat kelia klausimą dėl nukentėjusiajam priteistos per didelės turtinės žalos atlyginimo dydžio. Pažymėtina, kad nors 2017 m. rugpjūčio 20 d. aptariamo automobilio pirkimo ir pardavimo sutartyje yra įrašyta 400 Eur suma, tačiau bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis S. P. parodė, kad ši kaina buvo nurodyta formaliai, kadangi pardavėjas nenorėjo mokėti mokesčių valstybei. Nukentėjusysis viso baudžiamojo proceso metu nuosekliai nurodė, kad sumokėta perkamo automobilio kaina buvo 1500 Eur. Panaši kaina buvo nurodyta ir parduodamo automobilio interneto skelbime, tai yra 1900 Eur (t. 1, b. l. 90). Svarbu pažymėti ir tai, kad tiek pirkimo ir pardavimo sutartyje, tiek interneto skelbime transporto priemonė įvardyta be defektų. Byloje nėra duomenų, kad automobilis būtų labai blogos būklės ir galėtų būti įvertintas tik 400 Eur. Nagrinėjantis bylą apylinkės teismas visiškai pagrįstai vadovavosi liudytojo A. S. parodymais, kad perkant automobilį nukentėjusiojo perduodamų pinigų suma galėjo būti 1200 Eur (t. 1, b. l. 61-62) bei VšĮ „Emprekis“ pažyma, kurioje nurodyta, kad automobilio Toyota Avensis Verso, 2001 metų gamybos, kaina su PVM yra 2450 eurų (be PVM yra 2024 eurai) (t. 2, b. l. 160). Teisėjų kolegijos vertinimu, nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu prašoma priteisti iš nuteistojo turtinė žala yra pagrįsta aukščiau įvardytais įrodymais ir yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusi su nuteistojo padaryta nusikalstama veika – dokumento suklastojimu bei su jų panaudojimu kilusiais padariniais, tai yra neteisėtai įvykdytu sandoriu. Taigi, apylinkės teismas, iš nuteistojo priteisdamas nukentėjusiajam S. P. turtinę žalą, BK 109 straipsnio nuostatą – teismas nuketėjusiojo civilinį ieškinį, kurį jis patyrė dėl nusikalstamos veikos, nagrinėja kartu su baudžiamąja byla – taikė tinkamai. Be to, priešingai, nei skunde teigia nuteistasis, nustatė tinkamą jos dydį.

26. Apibendrinat išdėstytus motyvus, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl skundas atmestinas, o skundžiamas teismo nuosprendis pripažintinas teisėtu ir pagrįstu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo V. K. apeliacinį skundą atmesti.