Kauno apygardos teismo nutartis

2011-05-19 · Civilinė byla Nr. 2A-731-260/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-05-19
Bylos Nr.
2A-731-260/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Arvydas Žibas
Ieškovas
R. Š., R.
Atsakovas
O. Š.
Išvadą teikia
Jonavos
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-731-260/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 78.2.1; 121.21; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gegužės 19 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko ir Arvydo Žibo,sekretoriaujant Editai Vazgienei,šalims nedalyvaujant

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės R. Š. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-50-722/2010 pagal ieškovės R. Š. ieškinį atsakovui O. Š., tretiesiems asmenims antstolei R. M., J. M., V. B., institucijai, teikiančiai išvadą – Jonavos r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo vaikui priteisimo ir santuokoje įgyto turto padalijimo ir atsakovo O. Š. priešieškinį ieškovei R. Š., išvadą teikiančiai institucijai Jonavos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė ieškiniu (b.l. 1-3, 47-49, t.I) prašė nutraukti 2005 m. liepos 22 d. tarp R. Š. ir O. Š. sudarytą santuoką, įregistruotą Jonavos r. CMS, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; palikti sutuoktiniams pavardes: ieškovei – Š., atsakovui – Š.; nustatyti sūnaus N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina R. Š.; priteisti iš atsakovo O. Š. sūnaus N. Š. išlaikymui po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 d. nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jis sulauks pilnametystės; priteisti iš atsakovo O. Š. įsiskolinimą už sūnaus N. Š. išlaikymą po 400 Lt kas mėnesį iki bylos teisme iškėlimo dienos, t.y. 1600 Lt; priteisti įsiskolinimą J. M. 1149,80 Lt, padalinant po lygiai asmenine prievole R. Š. 574,90 Lt ir O. Š. 574,90 Lt, priteisti įsiskolinimą UAB „Teledema“ ir vykdymo išlaidas pagal vykdomąjį raštą, viso 3876,56 Lt, padalinant po lygiai asmenine prievole R. Š. 1938,28 Lt ir O. Š. 1938,28 Lt, priteisti įsiskolinimą V. B., padalinant po lygiai asmenine prievole R. Š. 550,00 Lt ir O. Š. 550,00 Lt, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas su ieškiniu sutiko iš dalies. Nurodė, kad ieškovė išvyko į užsienį su vaiku ir jį paliko, todėl santuoka iširo dėl ieškovės kaltės. Neprieštaravo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Priešieškiniu (b.l. 55-58, t.II) atsakovas prašė nustatyti bendravimo su sūnumi tvarką, priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skolų ieškovės nurodytiems kreditoriams jis neturi. Ieškovė paskolas pasiėmė savo, o ne šeimos poreikių tenkinimui, iš ieškovės skolos yra priteistos ir antstolio išieškomos. Atsakovas dėl blogos turtinės padėties negali vaikui teikti 400 Lt išlaikymo per mėnesį, sutiktų teikti vaikui išlaikymą po 200 Lt kas mėnesį.

Žemesnės instancijos teismas

Jonavos rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priešieškinį tenkino visiškai (b.l. 131-144, t.II). Teismas nutraukė santuoką, sudarytą 2005-07-22 Jonavos rajono CMB (įrašo Nr. 127) tarp R. Š. ir O. Š. dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo paliko pavardes Š. ir Š.; nustatė nepilnamečio N. Š. gyvenamąją vietą su motina R. Š.; priteisė iš atsakovo O. Š. išlaikymą nepilnamečiui N. Š. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt nuo 2009-07-28 iki vaiko pilnametystės, šalių prievoles padalijo sekančiai: 1149,80 Lt įsiskolinimą pagal bendrą sutuoktinių prievolę kreditorei J. M. padalino lygiomis dalimis asmeninėmis prievolėmis – po 574,90 Lt tarp ieškovės R. Š. ir atsakovo O. Š., 600 Lt įsiskolinimą pagal bendrą sutuoktinių prievolę kreditoriui V. B. padalino lygiomis dalimis asmeninėmis prievolėmis – po 300 Lt tarp ieškovės R. Š. ir atsakovo O. Š., 3.876,56 Lt prievolę UAB „Teledema“ pripažino ieškovės R. Š. asmenine prievole ir nedalino, nustatė, kad O. Š. bendraus su vaiku N. Š. sekančia tvarka:

„1.O. Š. turi teisę susitikti su vaiku du kartus per mėnesį, pasiimant vaiką šeštadienį 10 val. ir parvežant vaiką į jo gyvenamąją vietą sekmadienį 20 val., apie norą praleisti savaitgalį su vaiku O. Š. įsipareigoja vaiko motiną R. Š. informuoti prieš tris dienas.

2.O. Š. turi teisę praleisti su vaiku N. Š. kas antras Šv. Kalėdas ir Naujų Metų šventes nuo gruodžio 25 dienos iki sausio 1 dienos poriniais metais praleisdamas su vaiku Šv. Kalėdas ir Naujų Metų šventes. Laikotarpis tarp Kalėdų ir Naujų Metų švenčių skaitomas vientisu ir vaikas jį praleidžia su tuo iš tėvų, su kuriuo jam tuo metu tenka būti pagal grafiką.

3.Vaikas su tėvu praleidžia ne mažiau kaip 3 savaites vasaros laikotarpiu. O. Š., norėdamas praleisti laiką su vaiku vasaros atostogų metu, vaiką iš jo gyvenamosios ar buvimo Lietuvoje vietos pasiima 10 val. ir jį į vaiko gyvenamąją vietą pristato 20 val. Apie bendravimo laiką vaiko motinai praneša prieš 14 dienų trumpąja telefonine žinute, kad ji galėtų nupirkti bilietus.

4.Vaiko buvimo su tėvu laikotarpyje pastarasis jį išlaiko ir už jį pilnai atsako.

5. Šios tvarkos 1 punktas galioja vaikui gyvenant Lietuvoje.

6. Vienam iš tėvų gyvenant užsienyje, o kitam Lietuvoje, lieka galioti 2 ir 3 punktuose nurodytas vaiko ir tėvo bendravimo laikotarpis, nustatant, kad vaiką iš gyvenamosios vietos ir atgal pristato tėvui /motinai/ tas iš tėvų, kuris gyvena ne Lietuvos Respublikos teritorijoje. Abiems tėvams gyvenant užsienyje, vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima ir į ją pristato vaiko tėvas.

7. O. Š. praleidžia su vaiku N. Š. 1 savaitę (7 dienas) vaiko rudens atostogų metu ir 1 savaitę (7 dienas) pavasario atostogų metu.

8. O. Š. įsipareigoja ieškovei R. Š. apmokėti pusę vaiko kelionės į Lietuvą ir atgal į savo gyvenamąją vietą išlaidų.“

Likusioje dalyje teismas ieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovo O. Š. 405,80 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai ir 188,37 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Priteisė iš ieškovės R. Š. 168,89 Lt žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su teismo procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas sprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes šalys nesubegėjo gyventi darniai, būti lojalūs vienas kitam, kartu rūpintis vaiku, spręsti svarbius šeimyninio gyvenimo klausimus. Ieškovės ir atsakovo prašymu, teismas po santuokos nutraukimo ieškovei paliko pavardę „Š.“, atsakovui - „Š.“. Nepilnamečio sūnaus N. Š. gyvenamąją vietą teismas nustatė su motina, nes ginčo tarp šalių nekilo, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas neprieštaravo, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina. Teismas, atsižvelgęs į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, į vaiko poreikius, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus N. Š. išlaikymui priteisė po 250 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės. Teismas nurodė, kad atsakovas yra sveikas, darbingas, tačiau jokio turto, iš kurio mokėtų išlaikymą vaikui, neturi, kitų išlaikytinių neturi, galėtų rasti daugiau apmokamą nei Lietuvos Kariuomenėje tarnaujant savanoriu darbą, tačiau šiuo metu jo turtinė padėtis yra blogesnė nei ieškovės. Teismo nuomone, penkerių metų vaiko išlaikymui kas mėnesį pakanka 500 Lt, vaikas neturi specialiųjų poreikių, dėl kurių vaiko motinai atsirastų papildomos vaiko išlaikymo, priežiūros išlaidos. Be to ieškovė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių visas vaiko išlaikymo per mėnesį išlaidas. Teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti vaiko materialinio išlaikymo įsiskolinimą už keturis mėnesius iki bylos iškėlimo teisme po 400 Lt, viso 1600 Lt, nes nenustatė, kad teisė į išlaikymą vaikui atsirado 2009 m. kovo mėn. ir, kad atsakovas tuomet pradėjo nevykdyti pareigos materialiai išlaikyti vaiką. Ieškovė pati, nepranešusi atsakovui, išvyko iš Lietuvos dirbti į užsienį, nenurodė atsakovui savo gyvenamosios vietos užsienyje, nepranešė kur pervesti vaiko išlaikymui skirtas lėšas, vengė bendrauti su atsakovu. Teismas netenkino ieškovės reikalavimo dėl prievolės UAB „Teledema“ padalijimo tarp jos ir atsakovo po 1/2, laikydamas, kad ieškovės R. Š. 3876,56 Lt prievolė UAB „Teledema“ yra jos asmeninė prievolė. Ieškovė byloje nepateikė įrodymų, jog 2007-11-15 sandoris su UAB „Teledema” buvo sudarytas šeimos poreikiams tenkinti ir tai atitiko abiejų sutuoktinių interesus. Teismas nustatė, kad kreditas iš UAB „General Financing“ buvo paimtas kompiuterio įsigijimui, kompiuteriu naudojosi ir ieškovė, ir atsakovas, todėl laikė turtu, skirtu šeimos poreikiams tenkinti. UAB „General Financing“ teismui pranešė, kad R. Š. pagal 2008-05-31 finansavimo sandorį yra visiškai atsiskaičiusi, neturi finansinių įsipareigojimų, bendrovė neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Tretysis asmuo J. M. pateikė įrodymus, kad R. Š. vardu 2009-03-31 sumokėjo 1149,80 Lt skolą „UAB „General Financing“, todėl teismas laikė, kad tretysis asmuo J. M. įgijo kreditoriaus teises ir ieškovės reikalavimą dėl 1149,80 Lt skolos padalinimo kreditorei J. M. tarp jos ir atsakovo lygiomis dalimis po 1/2 tenkino. Teismas patenkino ieškovės reikalavimą dėl 1100 Lt skolos kreditoriui V. B. padalijimo tarp sutuoktinių po 1/2, iš dalies, ir 600 Lt skolą kreditoriui V. B. padalino tarp ieškovės ir atsakovo lygiomis dalimis po 300 Lt. Teismas nustatė, kad V. B. parduoto Š. šeimai automobilio Ford Escort vertė jo pardavimo metu (2007-04-25) buvo 1000 Lt. Atsakovas pripažino, kad už automobilį V. B. sumokėjo 400 Lt, todėl kreditoriui liko skolingas 600 Lt sumą.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 150-153, t.II) ieškovė R. Š. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir priteistas 250 Lt išlaikymas per mėnesį periodinėmis išmokomis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo O. Š. išlaikymą nepilnamečiui N. Š. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 d. nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki N. pilnametystės; priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1600 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliantės nuomone, pirmos instancijos teismas neteisingai aiškino materialinės teisės normas bei nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos. Teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje pasisakė, kad ieškovė sūnaus išlaikymui turi skirti parengiamajai mokyklai - 100 svarų per mėnesį, maistui - 200 - 250 svarų per mėnesį, buto nuomai 85 svarai per savaitę, savaitgalinei lietuviškai mokyklai 85 svarai per mėnesį. Tačiau būti­noms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai ir kitiems dalykams - ap­rangai, sveikatai, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, o į šiuos kriterijus priimant sprendimą nebuvo atsižvelgta. Teismas pasisakė, kad ieškovės gaunamos pajamos yra ženkliai didesnės, todėl atsakovo turtinė padėtis yra blogesnė. Ieškovė būtent dėl to, kad negaudavo pakankamai pajamų sūnaus išlaikymui ir išvyko dirbti į Angliją, t.y. aktyviais veiksmais siekė keisti situaciją, tuo tarpu atsakovas jokių pastangų uždirbti daugiau nedėjo, turėdamas pakankamai paklausią suvirintojo profesiją nuolatinių pajamų neužsitikrino. Nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme atsakovas pripažino, kad iki santuokos nutraukimo sutuoktiniai gyveno jo tėvams priklausiusioje sodyboje su žemės sklypu, gyvenamuoju pastatu ir kiemo statiniais. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo mama mirė, tačiau, būdamas vienintelis pirmos eilės įpėdinis, atsakovas sąmoningai nepriėmė palikimo, siekdamas formaliai patvirtinti savo beviltišką turtinę padėtį. Teismas pasisakė, kad atsakovas yra sveikas, turi profesiją ir tai reiškia, turi objektyvias galimybes tinkamai pasirūpinti savo sūnaus išlaikymu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Atsakovas turi visas objektyvias galimybes tinkamai pasirūpinti savo vaiko išlaikymu, teikdamas jam minimalų išlaikymo dydį po 400 Lt.

Apeliantė nesutinka su pirmos instancijos teismo išvada, kad atsakovas ne dėl savo kaltės nuo 2009 m. kovo mėn. nebevykdė pareigos išlaikyti vaiką, todėl ieškovės reikalavimas dėl materialinio išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš atsakovo netenkintinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams įsiskolinimo priteisimo, yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus. Vieno iš tėvų kaltė dėl to, kad kitas nežinojo kur pervesti išlaikymui skirtus pinigus, negali būti pagrindiniu kriterijumi sprendžiant išlaikymo klausimą, nes, pripažįstant jį pagrįstu, būtų paneigtas įstatyme įtvirtintas imperatyvas - tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Faktą, kad nuo 2009 m. kovo mėnesio neteikė savo sūnui išlaikymo, atsakovas pripažino, todėl išlaikymas ir turi būti priteistas nuo to laikotarpio, nustačius vaiko poreikius, kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį bei jos proporcingumą vaiko poreikiams.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstosios dalies ir analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Nustatyta, kad ieškovė R. Š. prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą ir priteistas 250 Lt išlaikymas per mėnesį periodinėmis išmokomis ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - priteisti iš atsakovo O. Š. išlaikymą nepilnamečiui N. Š. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki einamojo mėnesio 15 d. nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki N. pilnametystės; priteisti išlaikymo įsiskolinimą 1600 Lt, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl išlaikymo dydžio

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką nepilnamečių vaikų išlaikymo srityje, ne kartą yra pažymėjęs, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtintas proporcingumo principas tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties, t. y. teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Dėl to, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, teismas privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį - visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010; 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje S. S. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-569/2008; kt.). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, todėl kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad, nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, turi būti vertinama ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje R. B. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-294/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; kt.).

Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą (CK 3.3 straipsnis). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje E. D. v. L. D., bylos Nr.3K-3-1017/2003, 2004 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje B. M. v. Z. M., bylos Nr.3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-231/2004). Tuo atveju, jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje D. K. v. T. K., bylos Nr. 3K-3-286/2004).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, kitų išlaikytinių neturi, įgijęs suvirintojo specialybę (b.l. 83, t.II). Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, jog atsakovas nuo 2003-12-10 iki 2010-11-03 dirbo, paskutinė darbovietė - UAB „Sanvada“ (b.l. 85-91, t.II). Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, jog atsakovas galėtų rasti daugiau apmokamą darbą nei Lietuvos Kariuomenėje tarnaujant savanoriu, be to pats atsakovas nurodė, kad ieškosi geriau apmokamo darbo. Nors atsakovas savo vardu registruoto nekilnojamojo ir kilnojamojo turto neturi, pripažino, jog gyvena tėvams priklausančiame name (b.l. 38, t.I). Visos šios nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsakovas turi objektyvias galimybes teikti savo nepilnamečiui sūnui išlaikymą po 400 Lt per mėnesį. Tokio pat dydžio pinigų sumą nepilnamečio vaiko išlaikymui turėtų skirti ir ieškovė, todėl teisėjų kolegijos nuomone, 800 Lt suma per mėnesį užtikrintų būtinas nepilnamečio N., kuriam šiais metais sueis 6 metai, vystymosi sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Atkreiptinas dėmesys, jog nepilnametis su ieškove gyvena Anglijoje, kur lanko savaitgalinę lietuvišką ir parengiamąsias mokyklas, ieškovė nuomojasi butą. Už buto nuomą, maistą ir mokyklas ieškovė išleidžia apie 725 svarus arba 2900 litų. Todėl įvertinus vaiko poreikius bei ieškovės skiriamas lėšas pragyvenimui Anglijoje, laikytina, kad 800 Lt per mėnesį suma nepilnamečio sūnaus N. išlaikymui yra pakankama.

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Jonavos rajono apylinkės teismas netenkino ieškovės prašymo priteisti 1600 Lt išlaikymo įsiskolinimą už keturis mėnesius, motyvuodamas, jog atsakovas ne dėl savo kaltės nuo 2009 m. kovo mėn. nebevykdė pareigos išlaikyti vaiką.

CK 3.200 straipsnis numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. T. v. R. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-21/2007; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009).

Teisėjų kolegijos vertinimu, teisė nepilnamečiui N. į išlaikymą atsirado ieškovei išvykus su sūnumi gyventi į Angliją. Aplinkybę, kad nuo 2009 m. kovo mėnesio atsakovas neteikė savo sūnui išlaikymo, pripažino pats atsakovas, todėl darytina išvada, jog materialinis išlaikymas atsakovo nepilnamečiui N. nebuvo teikiamas, ieškovė nepilnametį išlaikė viena. Atsakovo argumentai, jog ieškovė pati, nepranešusi atsakovui, išvyko iš Lietuvos dirbti į užsienį, nenurodė atsakovui savo gyvenamosios vietos užsienyje, nepranešė kur pervesti vaiko išlaikymui skirtas lėšas, vengė bendrauti su atsakovu, nėra nagrinėjamuoju atveju reikšmingi priteisiant išlaikymo įsiskolinimą, nes kaip jau buvo konstatuota, ieškovei išvykus su vaiku į Angliją, atsakovas išlaikymo savo nepilnamečiui neteikė. Esant nurodytoms aplinkybėms tenkintinas ieškovės reikalavimas dėl 1600 Lt išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, ieškinys tenkintas pilnai, todėl perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė yra sumokėjusi 132 Lt žyminio mokesčio už neturtinį reikalavimą ir 48 Lt žyminio mokesčio už turtinius reikalavimus (t.I, b.l. 4, 20), 50 Lt žyminio mokesčio paduodant apeliacinį skundą (t.II b.l.149), taip pat už atstovavimą viso 1000 Lt (t.I b.l. 136, t.II b.l. 32), atsakovas už atstovavimą yra sumokėjęs 1000 Lt (t.I b.l. 86), 133 Lt žyminio mokesčio už priešieškinį sumokėjimas atidėtas iki sprendimo priėmimo (t.II b.l. 60).

Ieškovė už turtinius reikalavimus (prievolių padalijimą) turėjo sumokėti 92 Lt nuo 3.063,18 Lt sumos, nuo žyminio mokesčio už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ir dėl išlaikymo įsiskolinimo ieškovė atleista (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Ieškovė apeliaciniu skundu ginčijo sprendimo dalį, susijusią su išlaikymo dydžio priteisimu, todėl laikytina, jog ieškovė paduodant apeliacinį skundą nuo žyminio mokesčio atleista. Ieškovė sumokėjo 48 Lt žyminio mokesčio pirmosios instancijos teisme ir 50 Lt paduodant apeliacinį skundą, viso 98 Lt, todėl laikytina, jog ieškovė už turtinius reikalavimus žyminį mokestį sumokėjo pilnai. Patenkinus ieškinį pilnai iš atsakovo ieškovei priteistinas 224 Lt žyminis mokestis (132 Lt + 92 Lt), bei 1000 Lt atstovavimo išlaidų. 60 Lt žyminis mokestis už reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo ir dėl išlaikymo įsiskolinimo, nuo kurio ieškovė atleista, priteistinas iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 str.). Patenkinus atsakovo priešieškinį pilnai, atsakovui iš ieškovės priteistinos išlaidos už atstovavimą - 1000 Lt. Iš ieškovės valstybei priteistinas 133 Lt žyminis mokestis, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo.

Užskaičius tarpusavio priešpriešinius reikalavimus, iš atsakovo O. Š. ieškovei R. Š. priteistinas 224 Lt žyminis mokestis.

Kadangi tiek ieškinys, tiek priešieškinys buvo patenkinti pilnai, išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą iš šalių valstybei priteistinos po lygiai, t.y. po 24,63 Lt (t.II b.l.130) pirmos instancijos teisme, po 6,10 Lt apeliacinės instancijos teisme (t.II b.l. 165), viso po 30,73 Lt..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą tenkinti.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priteistas materialinis išlaikymas nepilnamečiui vaikui N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 250 Lt (du šimtus penkiasdešimt litų) pakeisti ir išdėstyti sekančiai:

„Iš atsakovo O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) priteisti materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), (indeksuojant išlaikymo sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; CK 3.208 str.) periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt (keturis šimtus litų) iki einamojo mėnesio 15 dienos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2009-07-28 iki vaiko pilnametystės. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti jo motiną R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) įpareigojant vaiko išlaikymui skirtas lėšas naudoti tik vaiko interesams“.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria atmestas reikalavimas priteisti 1600 Lt išlaikymo įsiskolinimą panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui vaikui N. Š., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymo įsiskolinimą 1600 Lt (vieną tūkstantį šešis šimtus litų), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant jo motiną R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) įpareigojant išlaikymo įsiskolinimo lėšas naudoti tik vaiko interesams.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį, kuria išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas, pakeisti ir šią dalį, įskaičius ir bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, išdėstyti taip:

„Iš atsakovo O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), priteisti ieškovei R. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 224 Lt (du šimtus dvidešimt keturis litus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovo O. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 90,73 Lt (devyniasdešimt litų 73 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš ieškovės R. Š., a.k.(duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 163,73 Lt (vieną šimtą šešiasdešimt tris litus 73 ct) žyminio mokesčio ir išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (išieškotojas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, įmonės kodas 188659752, surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esanti „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660)“.

Likusią Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 8 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Arūnas RudzinskasArvydas Žibas