Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Milda Skersienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. ir jos atstovo advokato Viktoro Geco atskirąjį skundą dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovams H. G. ir D. P. dėl asmeninio testamento pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, notarė V. K..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2023 m. liepos 28 d. teismo nutartimi ieškovei A. P. ir jos atstovui advokatui Viktorui Gecui skirta po 300 Eur baudos už piktnaudžiavimą nušalinimo teise ir proceso vilkinimą byloje.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atskirasis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas ir patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 320) straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. Nagrinėjamu atveju ieškovė A. P. ir jos atstovas advokatas V. Gecas skundžia pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria teismas netenkino ieškovės ir jos atstovo prašymo dėl baudos panaikinimo. Savo nesutikimą su nutartimi iš esmės grindžia tuo, jog teisėja negalėjo pati išspręsti savo nusišalinimo klausimo, nes jis pareikštais skirtingais pagrindais nei prieš tai pareikštas nušalinimas, todėl ir bauda paskirta neteisėtai.

7. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantų atskirajame skunde nurodomi argumentai nesudaro pagrindo nuspręsti, kad Plungės apylinkės teismas 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi nepagrįstai ir neteisėtai netenkino ieškovės ir jos atstovo prašymo dėl Plungės apylinkės teismo 2023 m. liepos 28 d. nutartimi paskirtų baudų panaikinimo.

8. Nagrinėjamu atveju baudos ieškovei ir jos atstovui paskirtos remiantis CPK 69 straipsnio 5 dalimi, numatančia baudos skyrimą už specifinį piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejį, t. y. piktnaudžiavimą nušalinimo teise; taip pat bendromis nuostatomis, reglamentuojančiomis piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes (CPK 95 straipsnis).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis reiškia naudojimąsi procesine teise ne pagal jos paskirtį. Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra objektyvus elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais išoriniais jo pasireiškimo požymiais. Piktnaudžiauti procesu galima ir naudojant ne pagal paskirtį procesinę nušalinimo teisę, t. y. veikiant prieš greitą ir teisingą bylos išnagrinėjimą, įtraukiant teismą į nepagrįstų nuolatinių iš esmės to paties turinio skundų svarstymą, o ne norint pagrįstai nušalinti teisėją, kuris neatitinka nešališkumo reikalavimų ir negali objektyviai išnagrinėti bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

10. Pažymėtina, kad nušalinimo tikslas yra sudaryti teisingo ir nešališko teismo proceso prielaidas, kad būtų užkirstas kelias bylą nagrinėti teismui, dėl kurio suinteresuotumo ar šališkumo konkrečioje byloje pareikšta pagrįstų abejonių. Dėl to šalis, reiškianti prašymą nušalinti, privalo nurodyti pagrindus, kuriais remdamasi mano, jog teisėjas yra šališkas konkrečioje byloje. Pakartotinis nušalinimas negali būti grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas (CPK 68 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016).

11. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo atlikti procesiniai veiksmai ir priimti procesiniai sprendimai negali būti vertinami kaip teisėjo (teisėjų) šališkumo ir suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar jų nušalinimo pagrindas. Nesutikdamas su atitinkamais teismo priimtais procesiniais sprendimais, pareiškėjas turi teisę pasinaudoti civilinio proceso įstatyme nustatytomis teismo procesinio sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės formomis, pavyzdžiui, CPK nustatytais atvejais pateikti atskiruosius skundus (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2KT-167-943/2019).

12. Kaip nustatyta, ieškovei ir jos atstovui 300 Eur baudos byloje paskirtos už tai, kad 2023 m. liepos 26 d. teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas pakartotinai pareiškė nušalinimą bylą nagrinėjančiai teisėjai J. A., grįsdami nušalinimo pareiškimą tais pačiais argumentais, kuriais buvo pareikštas ankstesnis nušalinimas. Teismas nurodė, jog nušalinimo pareiškimas teisėjai buvo pagrįstas tuo, kad, pašalinus ieškovės mamą M. B. iš proceso, nurodant jai teismo salėje užimti tik žiūrovės vietą, buvo pažeista ieškovės A. P. teisė vesti procesą per atstovą pagal įstatymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pažymėjo, jog analogiškas nušalinimo pagrindas buvo pareikštas ir 2023 m. liepos 7 d. ieškovės ir jos atstovo pareiškime, todėl teismas 2023 m. liepos 26 d. ieškovės ir jos atstovo pareiškimą dėl nušalinimo laikė pakartotiniu nušalinimu tais pačiais pagrindais, taigi šį nušalinimą teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasi CPK 69 straipsnio 1 dalimi, išsprendė bylą nagrinėjanti teisėja. Kaip numatyta CPK 69 straipsnio 1 dalyje, pareiškus pakartotinį nušalinimą, kuris grindžiamas tais pačiais argumentais, kuriais grįstas nušalinimas buvo atmestas, nušalinimo klausimą nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos išsprendžia bylą nagrinėjantis teisėjas ar teisėjų kolegija. Nors apeliantai nurodo, jog nušalinimas, kurį išsprendė pati teisėja, buvo pareikštas kitokiais nei prieš tai pareikštas nušalinimas pagrindais, tačiau apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs abiejų pareiškimų dėl nušalinimo turinį (tiek pateikto 2023 m. liepos 7 d., tiek pateikto 2023 m. liepos 26 d.), tokią apeliantų poziciją atmeta kaip nepagrįstą: abu nušalinimai iš esmės grindžiami tuo, jog iš proceso neteisėtai pašalinta ieškovės atstovė pagal įstatymą, taip pat tuo, jog teisėja demonstruoja šališkumą ieškovės atžvilgiu, kadangi teisėja be jokių motyvų žodžiu atmeta ieškovės prašymus, kliudo ieškovės atstovei pagal įstatymą pateikti pridėtos civilinės bylos dokumentų kopijas. Konstatavus pareiškimų dėl nušalinimo argumentų tapatumą, nėra jokio pagrindo teigti, kad teisėja negalėjo pareiškimo laikyti pakartotiniu nušalinimu tais pačiais pagrindais, išspręsti jo pati ir konstatuoti egzistuojant pagrindą taikyti ieškovei ir jos atstovui baudą dėl piktnaudžiavimo procesu.

13. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dar 2023 m. gegužės 22 d. nutartyje, spręsdamas kitus ieškovės prašymus, teismas nurodė, kad ieškovė A. P., gimusi (duomenys neskelbtini), kaip įpėdinė ginčydama palikimo priėmimo teisėtumą kreipėsi į teismą su ieškiniu būdama nepilnametė, t. y. neturėdama visiško civilinio veiksnumo, todėl jai byloje atstovavo atstovė pagal įstatymą – mama M. B., kurios atstovavimas byloje baigėsi (duomenys neskelbtini), A. P. sulaukus pilnametystės. 2023 m. birželio 12 d. posėdyje M. B. buvo paprašyta persėsti teismo posėdžių salėje į žiūrovų vietą, nes jos atstovavimo pagal įstatymą teisė yra pasibaigusi. Tiek 2023 m. liepos 7 d., tiek 2023 m. liepos 26 d. pareikšti nušalinimai iš esmės buvo grindžiami neteisėtu ieškovės atstovės pagal įstatymą pašalinimo iš proceso faktu – taigi teisėjos procesinio veiksmo (atstovo pašalinimo iš proceso pasibaigus jo atstovavimo teisei), netenkinančio ieškovo, neteisėtumu. Pabrėžtina, jog teisėjos procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas negali būti pagrindas nušalinti teisėją nuo bylos nagrinėjimo. Tai buvo aiškiai nurodyta 2023 m. liepos 11 d. teisėjo, laikinai einančio teismo pirmininko pareigas, nutartyje, kuria išspręstas 2023 m. liepos 7 d. pareikštas nušalinimas. Nepaisydami to, ieškovė ir jos atstovas 2023 m. liepos 26 d. pareiškė teisėjai nušalinimą tais pačiais pagrindais, t. y. dėl teisėjos atlikto procesinio veiksmo – atstovės pagal įstatymą pašalinimo iš proceso, pasibaigus atstovavimo teisei.

14. Apeliantai nurodo, jog atstovo pašalinimas iš proceso nebuvo procesinis veiksmas, nes jis nebuvo įformintas. Pabrėžtina, jog tai, ar veiksmas procesinis, ar ne, spręstina ne pagal jo formą, o pagal jo turinį. Akivaizdu, jog teisė atstovauti teisme yra procesinė teisė, o netinkamo atstovo pašalinimas iš proceso yra procesinis veiksmas. Kita vertus, šis klausimas buvo išspręstas 2023 m. birželio 12 d. vykusio posėdžio metu žodine nutartimi (CPK 290 straipsnio 2 dalis). Pasisakydamas dėl apeliantų argumento, jog teismo pirmininkas nepasisakė dėl pareikšto nušalinimo esmės, t. y., ar teisėtai M. B. buvo pašalinta iš civilinės bylos proceso, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog teismo pirmininkas, spręsdamas nušalinimo klausimą, nevertina teismo procesinių veiksmų turinio pagrįstumo, nes tai yra aukštesnės instancijos teismo kompetencija. Priešingas aiškinimas reikštų nepagrįstą kišimąsi į nepriklausomą teismo veiklą.

15. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė ir jos atstovas advokatas Viktoras Gecas net keturis kartus byloje pareiškė nušalinimą teisėjai iš esmės motyvuodami tuo, kad teisėja yra šališka dėl proceso metu atliktų procesinių veiksmų ir priimtų procesinių sprendimų (sukliudė trečiajam asmeniui pasirengti bylai, į procesą neįtraukė Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pašalino iš bylos proceso ieškovės atstovę pagal įstatymą). Plungės apylinkės teismo pirmininkas pareiškimus dėl teisėjos nušalinimo atmetė kaip akivaizdžiai nepagrįstus.

16. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovė ir jos atstovas piktnaudžiauja nušalinimo teise, veikia prieš greitą ir operatyvų bylos išnagrinėjimą. Dėl tokių ieškovės ir jos atstovo veiksmų kilo neigiamų teisinių pasekmių – byla nebuvo pradėta nagrinėti teismo posėdyje daugiau nei vienerius metus. Kaip teisingai pabrėžė pirmosios instancijos teismas, nepatogumų ir papildomų išlaidų patyrė ne tik teismas, bet ir kita šalis, kuri veda bylą per atstovą, jai didėja bylinėjimosi išlaidos, trukdomas šalių ir kitų dalyvaujančių byloje asmenų laikas (atsakovės D. P. dalyvavimas ieškovės atstovo prašymu byloje pripažintas būtinu, į kiekvieną posėdį taip pat atvyksta byloje liudytoju apklaustinas G. P. ir pan.).

17. Apeliantai, pakartotinai prašydami nušalinti teisėją nuo civilinės bylos išnagrinėjimo, nenurodė jokių realių faktų, paneigiančių objektyvias teisėjos galimybes nešališkai išnagrinėti byloje pareikštus reikalavimus, nepateikė duomenų, kad teisėja turi išankstinį nusistatymą dėl ginčo baigties ar vertina situaciją tendencingai, o pakartotinai pareikštą nušalinimą grindė teismo priimto procesinio sprendimo, netenkinančio ieškovės ir jos atstovo, turiniu; dėl šio nušalinimo pagrindo jau buvo pasisakyta priimant 2023 m. liepos 11 d. nutartį. Darytina išvada, jog ieškovės ir jos atstovo nušalinimai teisėjai buvo reiškiami kryptingai, t. y. iš esmės nurodant tuos pačius nušalinimo pagrindus, nors dėl jų pareikštas nušalinimas jau buvo išspręstas. Nors ieškovė ir jos atstovas 2023 m. liepos 11 d. nutartyje jau buvo įspėti apie galimas nepagrįsto nušalinimo pareiškimo pasekmes, jie pakartotinai pareiškė nepagrįstą teisėjos nušalinimo pareiškimą. Nurodytos aplinkybės leidžia teigti, jog nušalinimą pareiškę ieškovė ir jos atstovas procesinėmis teisėmis naudojosi ne pagal paskirtį. Pareikšti nušalinimai neigiamai paveikė ir sutrikdė normalią proceso eigą, kadangi buvo atidėti teismo posėdžiai, trukdomas teismo ir šalių laikas. Dėl šių priežasčių apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovės ir jos atstovo procesinį elgesį įvertino kaip piktnaudžiavimą procesine nušalinimo teise ir pagrįstai tuo pagrindu paskyrė ieškovei ir jos atstovui baudas.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ginčo klausimo išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Įstatymo nustatyta teismo pareiga tinkamai motyvuoti priimtą teismo sprendimą (nutartį) neturi būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną šalių byloje išsakytą ar pateiktą argumentą.

Dėl procesinės bylos baigties

19. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą ir atskirojo skundo argumentus, nusprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino proceso teisės normas, reglamentuojančias baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis paskyrimo sąlygas, panaikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra, todėl nutartis paliktina nepakeista (CPK 185 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Plungės apylinkės teismo 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.