Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis L. L. teisme kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nukentėjusįjį matė pirmą kartą toje kameroje. Į uždarą zoną papuolė už narkotikų vartojimą, buvo patalpinę 15 parų, po to rado telefoną, tai dar skyrė parų, ten prabuvo apie keturis mėnesius. Gegužės pradžioje sėdėjo su G. K. ir I. Š.. Su I. Š. buvo normalūs santykiai, su G. K. nesutardavo, su juo kameroje praleido gal 15 parų. G. K. matė pirmą kartą, bet spėjo su juo susipykti. 13 kameroje santykius išsiaiškino, nors jis prašėsi iškeliamas. J. įkėlė, kai Š. liko kelios valandos. Su J. prabuvo gal 4 dienas. J. buvo matęs, kai ėjo į medicinos punktą, tačiau su juo nebendravo. Jis J. žinojo, nes šis buvo pavogęs jo „brasoką“ (paketą). 2018 m. gale matė, kad J. pavogė tą ,,brasoką“, tačiau pykčio nejautė, nesureikšmino. Kai J. įkėlė į kamerą, tai jų pykčiai prasidėjo pirmos dienos vakare, norėjo išsiaiškinti dėl ,,brasoko“, J. sakė, kad jam liepė kažkas paimti. Pradžioje aiškinosi žodžiais, o po to fiziniais veiksmais, kojomis ir rankomis mušė J. daug kartų į visas kūno vietas. Tuo metu kameroje buvo K. ir Š.. Jie paprašė, kad nebelystų prie J., valandą nelindo. Po to vėl pradėjo lysti, dėl ko nepamena, priežastis buvo mažareikšmė. Kitas dienas irgi smurtavo. Prašė, kad J. iškeltų iš kameros, tačiau neiškėlė. Kadangi neiškėlė, todėl toliau smurtavo. Operatyvininkus perspėjo, kad jei neiškels, tai smurtaus toliau. Antrą dieną paprašė, kad K. ir J. padėtų nulaužti stalo koją. Su ta koja smurtavo prieš K. ir J.. K. sudavė kelis kartus ir J. kelis kartus per kojas ir rankas. Dėl kažkokio konflikto smurtavo. Tą dieną daužė tik su stalo koja. Tą dieną kai išėjo Š. smurtavo prieš K. psichologiškai, o fiziškai smurtavo prieš J.. Po kurio laiko smurtavo prieš J. kojomis ir rankomis, strypu į visas kūno dalis. Padarė akivaizdžius sužalojimus. Kairys žandas buvo ištinęs ir mėlynas. Jį erzino J., nes buvo psichiškai nesveikas, žalodavosi, daužydavo galvą į sieną. J. visas buvo sužalotas, ne tik veidas, jis net negalėjo pastovėti. Pareigūnai matė ant J. veido ir kojų sužalojimus. Pareigūnams J. pasakė, kad pats nukrito. J. pas pareigūnus klausė ar yra vietų kitose kamerose, pareigūnas žadėjo pakviesti viršininką, tačiau jis neatėjo. Jis miegojo kameros dešinėje pusėje apačioje, virš jo miegojo J.. Tą naktį apie 3 val. išgirdo, kad J. ir K. konfliktuoja, liepė jiems apsiraminti. Jie apsiramino trumpam, po to vėl pradėjo konfliktuoti. Dar kartą paprašė, kad apsiramintų. Vėliau jiems vėl pradėjus, nieko nelaukęs atsistojo ir sudavė K. ir J.. J. vieną kartą su ranką davė į galvą, jis suklupo ant žemės, tada tris kartus įspyrė į galvą ir nuėjo toliau miegoti. Po 5 minučių pamatė, kad J. toliau guli ant žemės. Priėjo prie jo, pradėjo daužyti per veidą, bet jis neatsigavo, tada K. paprašė, kad padėtų jį užkelti į lovą. Po to K. paprašė, kad iškviestų pareigūną. Pareigūnams sakė, kad J. iškrito iš lovos tris kartus. Tuo metu J. atrodė neatpažįstamai, buvo visas veidas mėlynas. Buvo mėlynos ir rankos, ir kojos. J. spyrė dešine koja į kairį smilkinį, o parkritusiam ant grindų - dešine koja du kartus spyrė į pakaušį. Jo atžvilgiu smurto iš J. nebuvo, tik jis nervino, jautė pyktį dėl J. elgesio. J. jo maisto nelietė, palietė kito žmogaus maistą. Š. ir K. kišosi gal pirmą dieną dėl J., po to nebesikišo. Antrą kartą mušė 2-2,5 val. Pertraukėles darė. Kraujo nebuvo, gal vakare pradėjo kraujas iš nosies bėgti. Smūgiavo į rankas, kojas, nugarą. Prieš patikrinimus nemušė. J. niūniuodavo, tai erzindavo, erzino jo visas elgesys. Nepamena, kad būtų rašęs raštelį Š.. Kai mušė nukentėjusįjį skambėjo visas aukštas. Jie daužė į duris, kad iškviesti pagalbą J.. Nulaužta koja buvo už palangės, ją galima buvo matyti akivaizdžiai, tačiau pareigūnai nepastebėjo. 2019 m. gegužės 2 d. parašė nuoširdų prisipažinimą, tačiau tai parašyta pagal G. K., pusę parodymų ne taip surašyti, prisipažinime raštas skiriasi. J. vieno mušimo metu sudavė 20-40 kartų, o tokių atvejų buvo per parą daug. Buvo situacija, kai liepė J. laikyti rankas iškėlus į viršų, nes žaidė nardais iš atsispaudimų, jis pralaimėjo kelis kartus, tai turėjo daryti atsispaudimus, tačiau negalėjo, todėl rankas laikė iškėlus. Kai baigėsi visi žaidimai, tada mušė. Jo veiksmai buvo pertekliniai, pažeminti nenorėjo, tiesiog nesusivaldė. J. sąmonę buvo praradęs daug kartų, tikslaus skaičiaus nepasakys. Apžiūrą daro kas pusvalandį. Pareigūnai nebuvo aptikę, kad smurtauja, tačiau mano, kad pareigūnai buvo pastebėję J. sužalojimus. J. rėkė, kai buvo mušamas. Kai sudavinėjo smūgius nukentėjusiajam, tai tikslas buvo jį nuraminti ir kad paviršutiniškai matytųsi sužalojimai, kad jį iškeltų iš kameros. Neturėjo tikslo jį nužudyti, tik norėjo, kad J. perkeltų į kitą kamerą. Jis yra labai greitai užsidegantis, bausmę atlieka nuo 16 metų. Visą situaciją vertina blogai. Su nukentėjusiaisiais nebendravo, neatsiprašė. Gailisi dėl to ką padarė. Civilinius ieškinius sutinka atlyginti (4 t., b. l. 176-179).

Be kaltinamojo parodymų, L. L. kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktuose, padarymo įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais:

- nukentėjusiojo R. J. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis yra E. J. tėvas. Su sūnumi, kai jis buvo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose susiskambindavo retai, sūnus skambindavo dažniau broliui ir mamai. Brolis pasakojo, kad E. prašė pinigų, kadangi turi rimtų problemų, jį spaudžia. Iki sūnaus suėmimo su juo bendravo prieš savaitę. Į pataisos namus nuvažiavęs nebuvo, buvo supykęs, už tai ką padarė. Su sūnumi iki suėmimo dažnai matėsi. Sūnus pas juos atvažiuodavo, tačiau su jais negyveno. Sūnus nedirbo, nes nuo gimimo turėjo cukraligę, fiziškai neišsivystęs. Jis 180 ūgio, o svėrė tik 49 kg. Sūnus pastoviai vartojo vaistus. Kas atsitiko sužinojo iš buvusios žmonos. Sūnaus kūną atsiėmė pats, bendravo su ekspertu. T. G. yra jo buvusi žmona, E. mama. Iki 15 metų nedalyvavo sūnaus auginime, nes to nenorėjo buvusi žmona. Nuo 15 metų su juo pradėjo bendrauti, dirbo jo įmonėje, 20 metų jis išėjo. Kiek galėjo tiek padėjo savo sūnui. Kai sūnus antrą kartą pakliuvo į kalėjimą su juo nebendravo. Civilinį ieškinį prašo priteisti iš kaltinamojo 10000 eurų neturtinės žalos. Sunku įvertinti kiek kainuoja sūnaus gyvybė. Tuo momentu, kai sužinojo apie sūnaus mirtį papuolė į ligoninę, buvo tiek nusilpęs, kad pasigavo kažkokią infekciją, gulėjo reabilitacijoje. Dėl 10000 eurų tarėsi su atstovu, kadangi nežino kaip vertinti jo išgyvenimus, jis buvo šeimos narys. Sūnų laidojo jis ir buvusi žmona, mokėjo po 1000 eurų (4 t., b. l. 62, 63);

- liudytojo I. Š. (I. Š.) parodymais, kuriais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namuose atlieka bausmę nuo 2009 metų. 2019 m. buvo pirmam būryje. L. L. matė vieną kartą, jis buvo atėjęs į pirtį. 2019 m. balandžio 23 – 30 d. buvo nuobaudos zonoje. Kai atlikinėjo nuobaudą su juo kameroje buvo L. L., K. ir paskutinę dieną įkėlė J.. J. buvo matęs, jis buvo 22 būryje. K. nepažinojo. Nuobaudos zonoje nuteistieji elgėsi kaip visada, viskas buvo gerai. J. prisišnekėjo ir porą gavo nuo L.. Trenkė porą kartų ranka lyg į veidą ar į krutinę. Tai buvo kai tik J. uždarė, gal 2019 m. balandžio 29 d. Jis miegojo kairėje pusėje apačioje, o viršuje miegojo K.. Dešinėje pusėje miegojo L. apačioje, o J. viršuje. L. J. sudavė po kiek laiko, kai jis buvo atvestas į kamerą. J. atvedė apie 15-16 val. Jis užstojo J., sakė kad gali daryti ką nori, kai išeis iš kameros. J. žinojo du metus, jis invalidas. 9.30 val. ėjo visi pasivaikščioti išskyrus L., jis norėjo miegoti. Pasivaikščiojimo metu J. pasiūlė išeiti į kitą kamerą, nes kai jis išeis ir nebus kas jį užstoja. J. į pareigūnus nesikreipė, kad jį perkeltų į kitą kamerą. Nematė ar pasivaikščiojimo metu jis su kuo nors bendrautų. Matė, kad J. L. spyrė pataikė į smilkinį vieną kartą. Jį paleido apie 14-14.30 val. Kameroje taip pat J. sakė, kad pasiprašytų į kitą kamerą, kalbėjo rusiškai, kad nesuprastų L.. Akivaizdžių sužalojimų pas J. nematė. Buvo šalta, todėl miegojo su rūbais. L. su laidu iš lempos per subine sudavė J.. L. bandė išlaužti stalo koją. Jį įkalinimo įstaigoje vadina (duomenys neskelbtini). Buvo pas jį rastas raštelis. J. prisipažino, kad prisikalbėjo, jis prašė atleidimo. Kai atėjo J., L. pasakė, kad jis prisišnekėjo. Mušimo priežastis buvo, kad J. prisišnekėjo, bet kitą dieną jį gynė, nes nebuvo už ką mušti. Buvo porą kartų J. parkritęs, tačiau sąmonės nebuvo praradęs. Kol buvo kameroje, tai tik L. mušė J.. 2019 m. balandžio 29 d. J. gavo už reikalą, o 2019 m. balandžio 30 d. L. pradėjo jį žeminti. Budėtojams L. L. veiksmus nesakė, tik išeinant pasakė, kad geriau J. iškeltų, tačiau neiškėlė. Sėdi daug metų, viską žino, J. 5 paros būtų pragaras toje kameroje. Norėjo, kad iš jo nesityčiotų, todėl ir pasakė budėtojui dėl iškėlimo. Kameros tikrinamos vieną kartą, 8 ryto. Vakariniai patikrinimai kartais vykdavo. Nukentėjusysis elgėsi kameroje normaliai, tačiau lindo prie stalo, o jam negalima lysti, nes jis priklauso žemiausiai kastai. Naktis praėjo paprastai (4 t., b. l. 111-113);

- liudytojo G. K. parodymais, kuriais nustatyta, kad 2019 m. bausmę atlikinėjo (duomenys neskelbtini) pataisos namuose 22 būryje, po to triume, o vėliau perkėlė į pirmą būrį. Nuobaudoje praleido mėnesį, nes nenorėjo eiti į būrį. Nuo 2019 m. balandžio 24 d. su juo kameroje buvo (duomenys neskelbtini) (I. Š.), L., nukentėjusysis. Pradžioje buvo trise, o po to balandžio 29 d. atvedė J.. Prieš atvedant J. santykiai buvo paprasti, nekonfliktavo. Kai atvedė J., tai kaltinamasis pasakė „O papuolei“, tai suprato, kad kažką J. padarė. Pradžioje nieko nevyko, po to prasidėjo spaudimas J., žodžiais, judesiais, buvo suduota gal kelis kartus, bet nestipriai į šonus, į petį. Jam tai nepatiko, tai L. klausė kodėl taip elgiasi, o L. sakė, kad J. jam skolingas. L. jų neklausė. Pamena, kad Š. sėdėjo ant savo gulto, o jis sėdėjo ant suoliuko. Kaltinamasis pavalgo ir vėl papriekabiauja prie J., paguli ir vėl jį muša, ir panašiai. L. J. daužė gal porą kartų, gal daugiau iki išeinant Š.. Buvo stalo metalinė koja, tačiau su ja L. sudavė gal kelis kartus per kojas ir per šoną J.. Nematė, kad su ta koja daužytų per galvą, gal ir per pečius sudavė. Jiems leidžia pasivaikščioti du kartus per dieną. J. vaistus atnešdavo vakare, prieš miegą. J. vaistų negerdavo, atsisakydavo. J. vaistus išgėrė jis prieš einant miegoti. Jis J. sakė, kad prašytųsi į kitą kamerą, nes jį sudaužys L.. Gal šį pokalbį L. išgirdo, tačiau po pasivaikščiojimo kaltinamasis pasakė, kad daugiau nebelys prie J.. Iki vakaro buvo ramu. Dieną prieš mirtį buvo momentas, kai J. klūpėjo ant kelių. Kaltinamasis jam liepė klauptis ant kelių ir pakelti rankas į viršų. Kaltinamasis vaikščiojo aplink nukentėjusįjį ir darydavo tam tikras bausmes, tai įspirdavo, tai trenkdavo su geležiu į šoną ar į kojas, jei jis nuleisdavo rankas. Tai trūko apie valandą. Tuo metu jau I. Š. kameroje nebuvo. Kai išėjo į vakarinį pasivaikščiojimą, tai lyg pas J. buvo patinęs žandas. J. pareigūnų neprašė jį perkelti į kitą kamerą. Pasivaikščiojimo kiemelyje jis sėdėjo kampe, priėjęs jam sakė, kad pasiprašytų į kitą kamerą. Vakarinio patikrinimo metu J. gulėjo. Pareigūnai liepė atsistoti, šis atsistojo, tačiau buvo su drabužiais. Vakare išgėręs vaistų nuėjo miegoti. Buvo, kad J. palietė lėkštę, tai L. supyko, kad jam prikosės į lėkštę. J. negali nei liestis, nei valgyti iš tų pačių lėkščių, kaip kiti. L. priklauso nuskriaustųjų kastai, o J. yra dar žemiau už nuskriaustuosius. Š. ir jis taip pat yra nuskriaustieji. Kai tik gavo čiužinį, tai iš karto ėjo miegoti, tuo metu J. su L. bendravo, viskas buvo normaliai. Naktį kėlėsi į tualetą ir matė, kad J. miega čiužinį pasidėjęs ant žemės. Neatkreipė dėmesio, ar jis su sąmone ar ne. Paryčiais jį prikėlė L. ir pasakė, kad J. nukrito nuo lovos. Tačiau, jei E. būtų kritęs nuo lovos, tai būtų užkritęs ant stalo, o jis gulėjo gale lovos. L. paprašė padėti užkelti J. ant lovos. Užkėlus, išgirdo, kad J. labai prastai kvėpuoja, pradėjo dūsti, springti. Pradėjo E. kalbinti, tačiau šis nereagavo, todėl paspaudė greitai pagalbos mygtuką. Atėjo pareigūnas prie langelio, pasakė, kad žmogui bloga, kad dūsta, kad reikia kviesti daktarą. Pareigūnas nuėjo ir pasikvietė dar vieną pareigūną, atėjo dviese, užėjo, pažiūrėjo ir vėl išėjo. Po kiek laiko atėjo seselė. Visą tai užtruko apie 20 minučių. Mano, kad seselės nesuprato kas yra J., suleido kažkokių vaistų, tada su neštuvais jį išsinešė. Stalo koja buvo nulaužta, kai atėjo į tą kamerą. Iki einant miegoti matė, kad pas J. ištinęs veidas. Visi miega su rūbais, nes kameroje labai šalta. Kai kėlė J. į lovą daugiau sužalojimų nepastebėjo, kadangi kameroje labai tamsu. Kai atėjo pareigūnai, tai juos išvedė į koridorių, nematė kas vyksta kameroje. L. mušė J. nuo 5 iki 10 kartų. J. neturėjo savybių, kurios erzintų, ką pasakydavo, tai ir darydavo, buvo nepiktybinis. Gali būti, kad lyg J. buvo suduota į nosį, tai kaltinamasis jam liepė nusiplauti kraują. Kameroje daugiau daiktų su kuriais galima žaloti nebuvo. L. nepatiko J., nebuvo jokios kitos problemos. Kaip suprato, kad L. pats nusprendė, kad J. problema. Pirmą vakarą J. miegojo virš kaltinamojo. J. pažinojo iki to momento, nes buvo abu 22 būryje. Smurtas buvo įvairiai, tai kas 10 minučių, tai būdavo ramiau. Jis su L. ir J. kameroje praleido tris naktis, o ketvirtą jį išvežė. L. jo paprašė padėti išlaužti stalo koją. Ta nulaužta koja buvo laikoma už lango ant palangės. Patikrinimai būna ryte ir vakare, pareigūnai nulaužtos kojos nepastebėjo. L. kelis kartus J. sudavė su koja. Bijojo pranešti pareigūnams L. L. elgesį, nes pats gali atsidurti tokioje vietoje. J. į antrą aukštą su visu čiužiniu ir užkėlė (4 t., b. l. 113-116);

- liudytojos V. E. parodymais, kuriais nustatyta, kad ji yra bendrosios praktikos slaugytoja (duomenys neskelbtini), dirba 14 metų. 2019 m. gegužės 1-2 d. dirbo parą. Buvo iškvietimas į kamerą. Kai atbėgo, J. gulėjo prie gulto galva į duris, buvo be sąmonės, išblyškęs, iš burnos ėjo putos, buvo pulsas ir kvėpavimas. Pradžioje buvo panašu į epilepsijos priepuolį, todėl nuo burnos nuvalė putas ir gleives iš burnos, kad atlaisvinti kvėpavimo takus. Pareigūnams liepė išvesti kitus nuteistuosius, nes jie šūkaliojo. Matė, kad asmuo miršta, tai iškarto kvietė greitąją. Burnoje buvo siaubingai daug gleivių ir putų. Kvėpavimas buvo, bet jis buvo sunkus ir su kriokimu. Nebuvo kada jo apžiūrėti, nes bandė atlaisvinti kvėpavimo takus, todėl nepastebėjo ar jis buvo sužalotas. Greitoji atvažiavo gal po 5 minučių. Ji visą laiką bandė atlaisvinti kvėpavimo takus, kol atvyko greitoji. J. buvo ligotas, jam būdavo skiriami inhaliatoriai, vaistai. Apie iškvietimą ją informavo budintysis. 2019 m. gegužės 1 d. 20.30 val., maždaug šiuo metu vakare budintis medikas eina išdalinti gydytojo paskirtų vaistų į uždarąją zoną. Eina iš eilės prie kamerų, kam paskirti vaistai išdalina, būna, kad kreipiasi kokios nors medicininės pagalbos, taip pat tada konsultuoja. Minimu metu ji padavė į 13 kamerą, E. J. paskirtus vaistus, 4 ištirpintas tabletes ,,Truxal“, kurios yra raminančios, psichotropinės, tačiau matė, kad J. šiuos vaistus supylė kitam prie jo priėjusiam nuteistajam į puodelį, kuris juos išgėrė. Nuteistieji vaistus turi išgerti prie jų, tačiau J. juos atidavė kitam nuteistajam. Supyko, aiškino, kad taip daryti negalima, kad apie tai bus informuotas gydytojas, kuris gali ,,nuimti vaistus“, jei nuteistasis jų negeria. Kitas nuteistasis kažką nepatenkintas pasakė, kad neėmė, tačiau ji matė, kad juos išgėrė ne E. J.. Jei nuteistasis pasilenkia, tai per kameros langelį mato viršutinę jo kūno dalį. Tą vakarą jokių pokyčių J. išvaizdoje nematė, jis visada buvo išbalęs, ligotas. J. visuomet eidavo pas gydytojus dėl sveikatos, buvo visų skriaudžiamas. Tokia J. būklė galėjo būti dėl sumušimo, tačiau ji nematė ar jis sumuštas ir nežinojo, kad galimai sumuštas. Budėtojas paskambino ir liepė atbėgti, sakė, kad J. nukritęs nuo gulto. J. buvo apsirengęs ilgomis kelnėmis ir ilgomis rankovėmis. Kai atėjo į kamerą, tai joje kraujo nematė, tik ant lūpų šiek tiek buvo (4 t., b. l. 146-148);

- liudytojo R. P. parodymais, kuriais nustatyta, kad jis nuo 2019 m. gegužės 1 d. 8 val. ryto iki 2019 m. gegužės 2 d. 8 val. ryto budėjo. Tuo metu dirbo (duomenys neskelbtini) saugumo valdymo skyriaus vyriausiuoju specialistu. Apie 5 val. ryto uždarosios zonos budintis R. A. atėjęs į budėtojų dalį pasakė, kad nuteistajam yra blogai, kad jam reikia pagalbos. Nieko nelaukęs paskambino bendrosios praktikos slaugytojai V. E. ir ją iškvietė skubiai ateiti į uždarąją zoną. Jis su R. A. nuėjo į uždarą zoną į 13 kamerą. Toje kameroje atlikinėjo bausmę L. L., E. J. ir dar vienas buvo nuteistasis. Atidarius kamerą dešinėje pusėje antrame aukšte gulėjo J., girdėjosi karkimas, sąmonės nebuvo, nes nereagavo. Atėjo slaugytoja ir ji pradėjo daryti pirminę apžiūrą. Kai įėjo į kamerą, tai J. buvo ant lovos antrame aukšte, L. stovėjo, kitas nuteistasis sėdėjo. Jis asmeniškai išorinių sužalojimų nepastebėjo. Nuteistieji nukėlė J. žemyn ir tuo metu atėjo slaugytoja. Matė, kad jis be sąmonės, kriokė, nereagavo. L. sakė, kad J. naktį du kartus iškrito iš lovos, pats ant jos užlipo, o kai nukrito trečią kartą, tai jie užkėlė jį ant lovos. Sužalojimų nematė, tačiau detaliai neapžiūrinėjo. Greitąją iškvietė jis slaugytojos pavedimu. Greitoji pagalba atvažiavo gal per 5-7 minutes. Budėjo visą parą, iš vakaro nuteistieji nesiskundė. I. Š. budėjo nuo 22 val. vakaro iki 8 val. ryto. Kamerų apėjimai būna ryte, kai keičiasi kameros ir vakare apie 20 val. 2019 m. gegužės 1 d. 20 val. jis asmeniškai dalyvavo nuteistųjų vakariniame patikrinime, buvo nuėjęs į kamerą Nr. 13. Įėjus į kamerą, nuteistasis G. K. atsistojo, o nuteistieji L. L. ir E. J. gulėjo savo lovose. Pareikalavo, kad pastarieji atsikeltų iš lovų. Nuteistųjų G. K., L. L. ir E. J. elgesys ir išvaizda jokių įtarimų nesukėlė. Apėjimų metu į kamerą užeina. Nuo nuteistųjų būna 1-1,5 m. atstumu, kamerose apšvietimas ne ypatingas. Patalpos apžiūra vykdoma vizualiai, detalios apžiūros niekas nedaro, tai vyksta dienos metu, kai vyksta nuteistųjų pasivaikščiojimai. Iš pareigūnų kameroje buvo jis, Š. ir A. (4 t., b. l. 171-173);

- liudytojo I. Š. parodymais, kuriais nustatyta, kad dirba (duomenys neskelbtini) saugumo skyriaus valdymo dinaminės priežiūros specialistu. Uždaroje zonoje dirbo pirmą ir paskutinę kartą, kadangi tuo metu trūko darbuotojų, paprašė jo pasilikti nakčiai, nes nebuvo kam dirbti. Kai atėjo į uždarą zoną dirbti, tai jau nuteistieji miegojo. Jo darbo laikas buvo nuo 22 val. iki 8 val. ryto. Vaikščioja nuolat, kai nuteistieji miega. Tą naktį jokio triukšmo ir konfliktų nepastebėjo. Sėdėjo priežiūros poste, kas 15-20 min. praeina pro kameras ir stebi kas vyksta. 5 val. ryto buvo dar nuteistųjų miego laikas. Priežiūros poste yra iškvietimų pultas, kuriame sužymėtos kameros, užsidegė lemputė prie tos kameros. Nuėjo iki tos kameros. Toje kameroje buvo trys nuteistieji, vienas pasakė, kad vienam iš jų bloga, kad reikia greitosios pagalbos. Grįžo į priežiūros postą ir pasakė R. A.. Su kolega buvo atsidarę kamerą, pažiūrėjo kas nutiko, tuomet nukentėjusysis buvo antrame aukšte susirietęs. Vienas iš nuteistųjų, mažesnio ūgio, sakė, kad nukentėjusysis buvo du kartus iškritęs ir pats užlipo į lovą, o po trečio karto jį jau užkėlė. Nukentėjusysis buvo apsirengęs. Kai uždarė kamerą ėjo skambinti P., tada grįžo visi trys. Kai buvo medikė, tai buvo arti priėjęs prie nukentėjusiojo. Nepamena, kas nukėlė nukentėjusįjį, tačiau jį paguldė ant žemės. Sužalojimų nepastebėjo, tačiau nukentėjusysis sunkiai kvėpavo, ėjo seilės iš burnos. Mano, kad buvo be sąmonės, nes nekalbėjo. Medikė liepė paversti jį ant šono ir valė burną su servetėlėmis. Slaugytoja apžiūrėjusi liepė kviesti greitąją. Medikai atvyko labai greitai. Tikrai nepastebėjo jokių sužalojimų, jis buvo su rūbais. Naktį kamerose šviesa yra, toje šviesoje grumtynes, muštynes matytų. Kai atėjo į kamerą apie 5 ryto, tai buvo likęs naktinis apšvietimas. Buvo kraujosruvos ant nukentėjusiojo rankos. Nuo posto iki kameros yra apie 10 metrų atstumas. Jei būtų didelis triukšmas kamerose, tai poste būtų girdėjęs. Vienas pareigūnas lieka prie pulto, kitas pareigūnas eina apžiūrėti kameras, pareigūnai keičiasi. Tą vakarą ėjo labai daug kartų, nes nenorėjo užmigti. Baudos izoliatorius seniai statytas, storos sienos, dvigubos durys, krentančio žmogaus nuo lovos tikrai neišgirstų. Beldžiantis į kamerą labai girdisi. Kai vaikšto, tai apžiūri kameras per akutę. Per akutę matosi įėjimas į sanitarinį mazgą, paties sanitarinio mazgo nesimato (4 t., b. l. 173-175);

- Medicininiu mirties liudijimu Nr.19-13418149, kuriuo nustatyta, kad E. J. (duomenys neskelbtini) po atliktos galvos operacijos mirė (1 t., b. l. 10);

- 2019 m. gegužės 2 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta Uždarojoje zonoje esanti kamera Nr. 13 (1 t., b. l. 21, 22, 25-29);

- 2019 m. gegužės 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad atliekant apžiūrą (duomenys neskelbtini) Uždarosios zonos kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 13 buvo rasta ir paimta: metalinis mėlynos spalvos strypas (metalinė stalo koja) ir sutepimas, panašus į kraują. Metalinė stalo koja buvo rasta kameros lango išorinėje pusėje, prie grotų. Sutepimas rastas tualeto patalpoje apie 3 cm atstumu nuo slenksčio, paimta jo nuoplova (1 t., b. l. 31-36);

- 2019 m. gegužės 15 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriuo nustatyta, kad atliekant apžiūrą (duomenys neskelbtini) Uždarosios zonos kamerų tipo patalpų kameroje Nr. 13 nustatyta, jog kameros gyvenamojoje patalpoje stovinčio stalo viena koja yra nulaužta (1 t., b. l. 37-41);

- 2019 m. gegužės 2 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas įvykio vietoje rastas ir paimtas metalinis mėlynos spalvos dažais dažytas strypas (metalinė stalo koja) yra 54,5 cm ilgio, keturkampio 2,5 cm x 2,5 cm dydžio profilio, tuščiaviduris, metalo sienelių storis - 1 mm. (1 t., b. l. 142-147);

- 2019 m. gegužės 3 d. daiktų pateikimo protokolu, kuriuo V. P. pateikė E. J. drabužius: dvejus marškinėlius, sportines kelnes ir apatines kelnaites (1 t., b. l. 149-150);

- 2019 m. gegužės 6 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti daiktai, sutepimų ant jų neaptikta (1 t., b. l. 151-157);

- 2019 m. gegužės 3 d. daiktų pateikimo protokolu, kuriuo L. L. pateikė savo drabužius: dvejus marškinėlius (1 t., b. l. 158-161);

- 2019 m. gegužės 6 d. apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėti L. L. pateikti daiktai. Ant margų marškinėlių rasti sutepimai, panašūs į kraują, ant baltų marškinėlių sutepimų neaptikta (1 t., b. l. 162-169);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. M 388/2019 (02), kurios aprašomojoje dalyje nurodyta, kad teismo medicinos tyrimo metu buvo paimtos E. J. abiejų rankų nagų nuokarpos (2 t., b. l. 21-27);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialistų komisijos pakartotinio tyrimo išvada Nr. PM 32/2019(02), kuria nustatyta, kad 1) E. J. mirė (duomenys neskelbtini). Mirties laikas nustatytas pagal LSMUL Kauno klinikų gydymo stacionare ligos istoriją Nr. 2019-0268009. E. J. mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius. Trauminis galvos smegenų pažeidimas komplikavosi smegenų suspaudimu ir edema (pabrinkimu), antrine dešinio smegenų pusrutulio išemija, smegenų kamieno foraminaliniu (tonziliariniu) strigimu, koma, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. 2) Mirtinos E. J. galvos smegenų traumos išraiškos ir komplikacijos nurodytos 1-ame išvados punkte. E. J. taip pat konstatuota kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose (poodinių kraujosruvų projekcijose ir kaktoje); poodinės kraujosruvos dešiniame žande, kairiame žande ir kairiame skruoste, nosies nugarėlėje; dešiniuose žaste, dilbyje, riešo srityje ir plaštakoje; kairiuose žaste ir plaštakoje; dešinėse šlaunyje, kelio srityje ir blauzdoje; kairėse šlaunyje ir blauzdoje; paviršinės pjautinės žaizdos dešinėse blauzdoje ir pėdoje. Paviršinės pjautinės žaizdos dešinėse blauzdoje ir pėdoje padarytos aštriu, pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu, žaizdose užsifiksavę tik rūšinės priklausomybės požymiai, dėl ko šios žaizdos nėra tinkamos konkretaus daikto ar įrankio nustatymui. Kiti E. J. konstatuoti mechaniniai sužalojimai (įskaitant ir mirtiną galvos smegenų traumą) yra trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais pasekmė. Žalojančių daiktų individualios savybės šiuo atveju nedetalizuotinos. Ekspertizę atliekančių ekspertų nuomone, žalojančio daikto formos ir matmenų nustatymo pagal kraujosruvos (tiek poodinės, tiek gilesnių minkštųjų audinių) formą ir matmenis tikslumas labai abejotinas. Turimų duomenų visuma (poodinių kraujosruvų spalva, išplitimas, gylis, mikromorfologinis vaizdas) leidžia teigti, kad didžiausia tikimybė, jog nuo E. J. konstatuotų sužalojimų padarymo iki jo mirties praėjo daugiau negu viena, bet ne daugiau negu trys paros. E. J. taip pat konstatuota kraujosruva liežuvyje, tikėtina, padaryta susikandant liežuvį artimu kitų mechaninių sužalojimų padarymui laiku. Sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius bei komplikuota smegenų suspaudimu ir edema (pabrinkimu), antrine dešinio smegenų pusrutulio išemija, smegenų kamieno foraminaliniu (tonziliariniu) strigimu, koma, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu pagal „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių“ 6.6.4. punktą ir tapo E. J. mirties priežastimi. Vienareikšmis sveikatos sutrikdymo masto nustatymas dėl kitų E. J. konstatuotų sužalojimų negalimas. Tai motyvuoja tuo, kad įprastai nei nekomplikuotos kraujosruvos (tiek poodinės, tiek gilesnių minkštųjų audinių), nei nekomplikuotos paviršinės pjautinės žaizdos nesukelia ilgesnio negu 10 dienų sveikatos sutrikdymo ir vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiuo atveju kai kurios kraujosruvos (abiejuose žastuose ir šlaunyse) yra ypač masyvios ir išplitę, tikėtinos jų komplikacijos, prognozuoti šių kraujosruvų eigos, gijimo laiko bei sveikatos sutrikdymo masto dėl jų neįmanoma. 3) Kaip nurodyta 1-ame išvados punkte, mirties priežastis yra sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius bei komplikuota smegenų suspaudimu ir edema (pabrinkimu), antrine dešinio smegenų pusrutulio išemija, smegenų kamieno foraminaliniu (tonziliariniu) strigimu, koma, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Ekstrakranijiniai (paviršiniai ir sąlyginai paviršiniai) galvos mechaniniai sužalojimai, t. y. kraujosruvos veido minkštuosiuose audiniuose, poodinės kraujosruvos ir gilesnių minkštųjų audinių kraujosruvos dešiniame žande, kairiame žande ir kairiame skruoste, nosies nugarėlėje bei kraujosruva minkštuose audiniuose kaktos srityje leidžia teigti, kad E. J. galva traumuota keturių ar daugiau trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais pasėkoje, paveikiant nurodytas sritis (kaktą, dešinį žandą, kairį žandą ir skruostą, nosies nugarėlę) po vieną ar daugiau kartų. Požymių, būdingų galvos traumai griūvant ant lygaus plokščio neriboto paviršiaus, nėra. Mirtina sunki galvos smegenų trauma galėjo būti tiek bet kurio vieno trauminio kontakto pasekmė, tiek galėjo išsivystyti trauminiams kontaktams sumuojantis. Apie žalojančių daiktų individualias savybes pasisakyta ir motyvai išdėstyti 2-ame išvados punkte. 4) E. J. konstatuoti galvos sužalojimai įvertinti 3-ame išvados punkte. Išskyrus galvos sužalojimus, E. J. konstatuotos poodinės kraujosruvos dešiniuose žaste, dilbyje, riešo srityje ir plaštakoje; kairiuose žaste ir plaštakoje; dešinėse šlaunyje, kelio srityje ir blauzdoje; kairėse šlaunyje ir blauzdoje; paviršinės pjautinės žaizdos dešinėse blauzdoje ir pėdoje. Šios poodinės kraujosruvos yra trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais pasekmė. Šios poodinės kraujosruvos atspindi šešiolika ar daugiau nurodytų kūno sričių trauminių kontaktų su kietais bukais daiktais, paveikiant dešinę ranką keturis ar daugiau kartų, kairę ranką du ar daugiau kartų, kiekvieną koją po penkis ar daugiau kartų (abu žastus, dešinius dilbį ir riešo sritį, abi plaštakas, abi šlaunis po vieną ar daugiau kartų; dešinius kelio sritį ir blauzdą po du ar daugiau kartų, kairę blauzdą keturis ar daugiau kartų). Požymių būdingų traumai griūvant ant lygaus plokščio neriboto paviršiaus rankose ir kojose nėra. Pažymėtina, kad kai kurios kraujosruvos (abiejuose žastuose ir šlaunyse) yra ypač masyvios ir išplitę, todėl tikėtinas jų išsivystymas daugybinio šių sričių traumavimo pasėkoje. Paviršinės pjautinės žaizdos dešinėse blauzdoje ir pėdoje padarytos aštriu, pjaunančių savybių daiktu ar įrankiu keturių trauminių poveikių pasėkoje (blauzda paveikta vieną, pėda tris kartus), žaizdose užsifiksavę tik rūšinės priklausomybės požymiai, dėl ko šios žaizdos nėra tinkamos konkretaus daikto ar įrankio nustatymui. E. J. taip pat konstatuota kraujosruva liežuvyje, tikėtina, padaryta susikandant liežuvį artimu kitų mechaninių sužalojimų padarymui laiku. Vienareikšmis sveikatos sutrikdymo masto nustatymas dėl šiame punkte aptariamų sužalojimų negalimas. Tai motyvuojame tuo, kad įprastai nei nekomplikuotos kraujosruvos (tiek poodinės, tiek gilesnių minkštųjų audinių), nei nekomplikuotos paviršinės pjautinės žaizdos nesukelia ilgesnio negu 10 dienų sveikatos sutrikdymo ir vertinamos nežymiu sveikatos sutrikdymu. Šiuo atveju kai kurios kraujosruvos (abiejuose žastuose ir šlaunyse) yra ypač masyvios ir išplitę, tikėtinos jų komplikacijos, prognozuoti šių kraujosruvų eigos, gijimo laiko bei sveikatos sutrikdymo masto dėl jų neįmanoma. Šiame punkte nurodyti sužalojimai įtakos mirčiai neturėjo. 5) Sprendžiant pagal lokalizaciją ir pobūdį (padarymo laiką) poodinės kraujosruvos dešiniuose dilbyje ir riešo srityje bei abiejose plaštakose galėjo susidaryti ginantis nuo smūgių, suduodamų kietais bukais daiktais. 6) Savarankiškų veiksmų galimybę apsprendžia sąmonės būklė, kuri šiuo konkrečiu atveju priklausė nuo galvos smegenų traumos formos ir dinamikos. Kiti konstatuoti sužalojimai E. J. sąmonės būklės, o tuo pačiu ir savarankiškų veiksmų galimybės neįtakojo. Didelė tikimybė, kad praėjus 2-4 valandoms po galvos smegenų traumos E. J. jau buvo nesąmoningas dėl smegenų suspaudimo ir vėliau sąmonės neatgavo. Taip pat tikėtinas galvos traumavimą lydintis įvairios trukmės, galimai grįžtamas, sąmonės praradimas (nuo keleto sekundžių iki paros ar daugiau) dėl galvos smegenų sukrėtimo ar difuzinio aksonų pažeidimo. Pastarųjų galvos traumos formų diagnostikai šiuo atveju patikimų duomenų nėra (2 t., b. l. 64-74);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 222/2019(01), kuria nustatyta, kad ant tirti pateikto metalinio strypo (metalinės stalo kojos) žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą ant metalinio strypo (1, 2 mėg.) gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su E. J. DNR profiliu; atlikus DNR tyrimą ant metalinio strypo (3 mėg.) gautas kito vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su E. J. DNR profiliu (2 t., b. l. 85-91);

- Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 350/2019(01), kuria nustatyta, kad ant tirti pateikto lapelio (2019 m. gegužės 2 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimtos nuoplovos) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą gautas DNR profilis sutampa su E. J. DNR profiliu su 99,999999999999% tikimybe. Ant L. L. bliuzono rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris nesutampa su E. J., L. L. profiliais. Ant L. L. palaidinės žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą ant metalinio strypo (metalinės stalo kojos) (S 222/29(01) - 1, 2 mėg.) gautas DNR profilis sutampa su L. L. DNR profiliu su 99,99999999999% tikimybe; atlikus DNR tyrimą ant metalinio strypo (S 222/29(01) - 3 mėg.) gautas DNR profilis nesutampa su L. L. DNR profiliu ir nesutampa su DNR profiliu, gautu ant L. L. bliuzono (2 t., b. l. 104-110);

- Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortele, kurioje nurodyta, kad medicinos pagalba E. J. buvo iškviesta 2019 m. gegužės 2 d. 5 val. 43 min.; preliminari diagnozė - koma (2 t, b. l. 118-119);

- 2019 m. balandžio 29 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus nutarimu Nr. 82104-838, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 29 d. nuteistajam E. J. buvo paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas penkioms paroms; nuteistasis E. J. į kamerų tipo patalpas perkeltas 2019 m. balandžio 29 d. 15 val. 30 min. (2 t., b. l. 124);

- 2019 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus nutarimu Nr. 82104-788, kuriuo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 24 d. nuteistajam G. K. buvo paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų, nuteistasis perkeltas į kamerų tipo patalpas 2019 m. balandžio 24 d. 15.30 val. (2 t., b. l. 128);

- 2019 m. balandžio 23 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus nutarimu Nr. 82104-782, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 23 d. nuteistajam I. Š. buvo paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas septynioms paroms; nuteistasis I. Š. į kamerų tipo patalpas perkeltas 2019 m. balandžio 23 d. 14 val.; iš kamerų tipo patalpų išleistas 2019 m. balandžio 30 d. 14 val. (2 t., b. l. 133-134);

- 2019 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) Saugumo valdymo skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimu, kuriame nurodyta, kad nuteistasis L. L. į kamerų tipo patalpas perkeltas 2019 m. balandžio 24 d. 12 val. (2 t., b. l. 139-140);

- 2019 m. balandžio 25 d. (duomenys neskelbtini) direktoriaus nutarimu Nr. 82104-804, kuriame nurodyta, kad 2019 m. balandžio 25 d. nuteistajam L. L. buvo paskirta nuobauda - perkėlimas į kamerų tipo patalpas penkiolikai parų. Nuteistasis perkeltas į uždarytas kamerų tipo patalpas 2019 m. balandžio 25 d. 12.00 val. (2 t., b. l. 141-142);

- (duomenys neskelbtini) Nuteistųjų perkėlimo į drausmės grupę ar kamerų tipo patalpas apskaitos žurnalu, kuriuo nustatyta, kad 2019 m. balandžio 29 d. nuteistasis E. J. buvo patalpintas į kamerą Nr. 13 (2 t., b. l. 148);

- L. L. 2018 m. gegužės 2 d. nuoširdžiu prisipažinimu, kuriame jis nurodė, kad sudavė E. J. daug smūgių į įvairias kūno vietas, tarp jų ir per galvą, rankas, kojas ir šonus. 2018 m. gegužės 2 d. apie 5 val. mušė prikėlęs iš miego, sudavė 4 smūgius per galvą, 3 kartus su koja į pakaušį, ir tuomet J. neteko sąmonės. Jis su K. paguldė J. į lovą ir iškvietė pareigūnus (3 t., b. l. 80);

- 2019 m. gegužės 21 d. daiktų pateikimo protokolu, kuriuo I. Š. pateikė popieriaus lapelį su ranka rašytu tekstu (3 t., b. l. 127-130);

- 2019 m. gegužės 21 d. apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėtas I. Š. pateiktas lapelis ir nustatyta, kad šis popieriaus lapelis su ranka rašytu tekstu. Popieriaus lapelyje užfiksuotas galimai L. L. I. Š. adresuotas ranka rašytas laiškas, kuriame užsimenama apie galimus smurto veiksmus liudytojo G. K. atžvilgiu (3 t., b. l. 131-133).

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų kankindamas ar kitaip itin žiauriai, t. y. nužudymas kvalifikuojamas pagal šį BK 129 straipsnio 2 dalies punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Kankinimas - tai tam tikrą laiką trunkantys veiksmai, sukeliantys dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms (dėl skausmo, alkio, troškulio, šalčio, karščio, verčiant atlikti nukentėjusįjį žeminančius veiksmus ir pan.)

Pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 8 punktą atsako tas, kas nužudė kitą žmogų dėl chuliganiškų paskatų. Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Nužudymas nelaikomas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, kai jis padaromas tarpusavio asmeninio konflikto ar nesutarimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-156/2010, 2K-446/2011, 2K-189/2013, 2K-381/2013, 2K-164/2014, 2K-8-696/2015).

Įvertinus kaltinamojo, nukentėjusiojo R. J., liudytojų I. Š., G. K., V. E., R. P., I. Š. parodymus, specialistų išvadas bei kitą surinktą ir teisiamajame posėdyje ištirtą medžiagą, teismas sprendžia, jog šioje byloje surinkta pakankamai duomenų, įrodančių, jog kaltinamajame akte nurodytu laiku ir vietoje, būtent kaltinamasis demonstratyviai ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, dėl menkavertės dingsties, tariamai netinkamo E. J. elgesio - kalbėjimo, niūniavimo, triukšmavimo, maisto padėjimo ant jo indų, o taip pat tyčiodamasis iš E. J. – nurodydamas klūpoti ant grindų iškeltomis rankomis, o šiam nuleidus rankas - smurtaudamas, tyčia sudavė E. J. mažiausiai dvidešimt smūgių rankomis, kojomis ir metaliniu strypu į kojas, rankas, galvą, taip, suvokdamas, kad tokiu veikimo būdu, ilgalaikiu nuolatiniu mušimu, žalojančio įrankio – metalinio strypo panaudojimu, daugybės kūno sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmą, padarė E. J. sužalojimus, dėl kurių įvykus komplikacijoms, E. J. mirė, tokiu būdu nužudė E. J.. Kaltinamasis L. L. savo kaltę pripažino, nurodė, kad 2019 m. balandžio 29 d. dieną į kamerą įkėlus E. J. prasidėjo pykčiai, aiškinosi dėl „brasoko“ iš pradžių žodžiais, vėliau tiek rankomis, tiek kojomis mušė E. J. į įvairiais kūno vietas. Kabinėtis prie nukentėjusiojo pradėjo dėl mažareikšmės priežasties. Antrą dieną išlaužus stalo koją, su ja kelis kartus trenkė nukentėjusiajam per rankas ir kojas. Po kurio laiko smurtavo prieš E. J. rankomis ir kojomis, strypu į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjusiojo kairysis žandas buvo ištinęs ir mėlynas. Antrą kartą mušė 2-2,5 val. vienu metu buvo liepęs laikyti nukentėjusiajam rankas iškėlus, o vėliau mušė. Mušimų metu suduodavo po 20-40 smūgių, o tokių mušimų buvo daug. Nukentėjusysis daug kartų buvo praradęs sąmonę. Įvykio naktį už kalbėjimąsi vieną kartą sudavė nukentėjusiajam į galvą, jis suklupo ant žemės, tuomet koja du kartus spyrė į pakaušį ir vieną kartą į kairį smilkinį, dėl ko E. J. prarado sąmonę. L. L. nurodė, kad erzino E. J. niūniavimas, apskirtai visas jo elgesys, jis manė, kad nukentėjusysis yra psichiškai nesveikas. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojų I. Š. ir G. K. parodymai, kurie buvo vienoje kameroje su kaltinamuoju ir nukentėjusiuoju bei matė kaltinamojo atliekamus veiksmus. Liudytojas G. K. nurodė, kad perkėlus nukentėjusįjį į kamerą kaltinamasis pasakė, kad šis papuolė. Pradžioje nieko nevyko, vėliau prasidėjo spaudimas, buvo suduota kelis kartus į šonus, petį. Vėliau nuolat kaltinamasis priekabiavo prie E. J.. Su metaline stalo koja sudavė per kojas, šonus, pečius. Dieną prieš mirtį E. J. klūpėjo ant kelių, rankas buvo iškėlęs į viršų, kaltinamasis vaikščiojo aplinkui ir darydavo bausmes – trenkdavo su geležiu per šonas ar kojas. Po šio epizodo nukentėjusiajam buvo patinęs žandas. E. J. buvo palietęs lėkštę, tai L. L. labai užpyko. Įvykio nakties negirdėjo. L. L. E. J. mušė nuo 5 iki 10 kartų, buvo sudavęs į nosį nukentėjusiajam, dėl ko bėgo kraujas. Liudytojas pažymėjo, kad L. L. nepatiko E. J., nebuvo jokios kitos problemos, nužudytasis neturėjo savybių kurios erzintų. Panašias aplinkybes nurodė ir liudytojas I. Š.. Liudytojas parodė, kad įkėlus E. J. į kamerą šis gavo L. L. pora kartų, kadangi buvo prisišnekėjęs. Matė, kaip L. spyrė nukentėjusiajam į smilkinį, bei lempos laidu sudavė per užpakalį. 2019 m. balandžio 30 d. L.. pradėjo žeminti nukentėjusįjį. Liudytojų G. K. ir I. Š. parodymai nuoseklūs, nekito viso proceso metu, todėl, teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti. Liudytojai V. E., R. P. ir I. Š. įvykio aplinkybių nematė, patvirtino tik aplinkybes, susijusias kaip nukentėjusysis atrodė tuo metu kai jau buvo praradęs sąmonę. Jie visi nurodė, kad E. J. sunkiai kvėpavo, buvo be sąmonės. Liudytoja V. E. papildomai nurodė, kad burnoje buvo pilna putų ir gleivių. Tik liudytojas I. Š. ant nukentėjusiojo rankų matė kraujosruvą, kiti liudytojai sužalojimų nepastebėjo. Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialistų komisijos išvada konstatuota, kad nukentėjusiojo sužalojimai atspindi 16 ar daugiau kūno sričių trauminių kontaktų su kitais bukais daiktais, paveikiant dešinę ranką 4 ar daugiau kartų, kairę ranką du ar daugiau kartų, kiekvieną koją po penkis ar daugiau kartų. Abiejuose žastuose ir šlaunyse kraujosruvos ypač masyvios ir išplitę, todėl tikėtinas jų išsivystymas daugybinio šių sričių traumavimo pasėkoje. Nukentėjusiojo E. J. mirties priežastis - sunki galvos smegenų trauma, pasireiškusi kraujo išsiliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius. Trauminis galvos smegenų pažeidimas komplikavosi smegenų suspaudimu ir edema (pabrinkimu), antrine dešinio smegenų pusrutulio išemija, smegenų kamieno foraminaliniu (tonziliariniu) strigimu, koma, ūmiu kvėpavimo funkcijos nepakankamumu. Specialisto išvadoje nustatyti sužalojimai atitinka tiek liudytojų G. K., tiek I. Š., tiek ir kaltinamojo nurodytas aplinkybes į kurias kūno vietas buvo mušamas E. J.. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada nustatyta, kad ant nuoplovos paimtos įvykio vietos apžiūros metu yra E. J. kraujas, kas patvirtina liudytojo G. K. nurodytas aplinkybes, kad nukentėjusiajam buvo suduota į nosį, dėl ko bėgo kraujas. Ši specialisto išvada patvirtina ir aplinkybes susijusias su nukentėjusiojo mušimu naudojant metalinį strypą. Specialisto išvada nustatyta, kad ant metalinio strypo yra L. L. DNR.

Visos šios ištirtos aplinkybes neabejotinai patvirtina, kad L. L. sudavė E. J. mažiausiai dvidešimt smūgių rankomis, kojomis ir metaliniu strypu į kojas, rankas, galvą, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame žande, kairiame žande, kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinio riešo srityje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose (poodinių kraujosruvų projekcijose ir kaktoje) bei liežuvyje, sunkią galvos traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius. Kito žmogaus gyvybės atėmimo bylose dėl priežastinio ryšio sprendžiama vertinant įrodymus ir nustatant loginę priežasčių seką, reikalingą išvadai padaryti: ar yra ryšys tarp nustatytos kaltininko veikos ir padarinių, kokie reiškiniai lemia nukentėjusio žmogaus mirtį, ar jie objektyviai ir dėsningai išplaukia iš neteisėtos veikos. Teismų praktikoje yra suformuota nuostata, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos, ar praėjus kuriam laikui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-381/2011, 2K-P-247/2009, 2K-38-942/2017). Byloje nustatyta, kad būtent kaltinamasis sudavė smūgius rankomis, kojomis ir metaliniu strypu E. J.. Kitų asmenų, kurie galėjo smurtauti prie nukentėjusįjį nebuvo, tokių asmenų nenurodė nė vienas liudytojas. L. L. veikė netiesiogine tyčia, kadangi suduodamas smūgius rankomis, kojomis bei metaliniu strypu nukentėjusiajam į rankas, kojas, galvą, suprato, kad kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad dėl tokios veikos gali atimti nukentėjusiojo gyvybę ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

Nužudymas kankinant pripažįstamas tada, kai gyvybė atimama, sukeliant dideles fizines, dvasines kančias nukentėjusiajam tiesioginiu poveikiu į jo kūną arba sudarantys sąlygas kilti tokioms kančioms. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. J. buvo suduoti daugybiniai smūgiai į įvairias kūno vietas, tarp jų ir į gyvybiškai svarbias (galvą), smūgiai buvo intensyvūs ir stiprūs, mušimas truko ten kelias dienas, sužalojimai padaryti rankomis, kojomis bei metaliniu strypu. Tiek iš kaltinamojo, tiek iš liudytojų paaiškinimų nustatyta, kad nukentėjusysis E. J. patyrė didelius fizinius skausmus, buvo ne kartą praradęs sąmonę, po paskutiniųjų smūgių duso, gargaliavo. Šios aplinkybės leidžia kolegijai pagrįstai teigti, kad kaltinamasis aiškiai suvokė, jog gyvybę nukentėjusiajam atima kankinančiai ir sąmoningai pasirinko tokį jo gyvybės atėmimo būdą.

Teismų praktikoje nužudymu dėl chuliganiškų paskatų pripažįstamas nužudymas, padarytas negerbiant, demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, kai siekiama priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į aplinkinius, kai nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos reiškiasi neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu ir jo nužudymu nesant asmeninių tarpusavio santykių tarp kaltininko ir nukentėjusiojo arba panaudojant menkavertę dingstį. Šioms paskatoms būdinga tai, kad veika yra be priežasties, akivaizdžiai neadekvati. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis prieš nukentėjusįjį E. J. pradėjo naudoti fizinį smurtą dėl menkavertės priežasties – asmeninių E. J. savybių, kurios erzino kaltinamąjį. Tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, dėl ko būtų reikėję smurtauti, nebuvo. Kaltinamasis siekė priešpastatyti save, žemino nukentėjusįjį E. J.. Nukentėjusysis E. J. nebuvo agresyvus, kaltinamojo atžvilgiu nenaudojo jokio smurto, t. y. jis iš viso nesipriešino. Esant šioms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamasis L. L. prieš nukentėjusįjį pradėjo naudoti fizinį smurtą dėl mažareikšmės priežasties ir tai darė dėl chuliganiškų paskatų.

Kaltinime nurodyta, kad L. L. tyrimu nenustatytu aštriu pjaunančiu įrankiu tyčia keturis kartus smogė E. J. į dešinę koją, žalojančio įrankio – tyrimu nenustatyto aštraus pjaunančio įrankio - panaudojimu padarė E. J. paviršines pjautines žaizdas dešinėje blauzdoje ir dešinėje pėdoje. Ištyrus įrodymus nenustatyta, kad kaltinamasis nukentėjusiojo atžvilgiu būtų panaudojęs aštrų pjaunantį įrankį ir tokiu būdu būtų padaręs žaizdas blauzdoje ir pėdoje. Tokių aplinkybių nenurodė kaltinamasis, jų nepatvirtino ir liudytojai. Liudytojas G. K. nurodė, kad daiktų su kuriais galima žaloti, išskyrus metalinė koja, nebuvo, todėl aplinkybės dėl sužalojimų aštriu pjaunančiu įrankiu ir tuo sukeltų sužalojimų iš kaltinimo pašalintinos (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 256 straipsnis).

Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad kaltinamojo veika laikotarpyje nuo 2019 m. balandžio 29 d. 14 val. iki 2019 m. gegužės 2 d. 5 val. 24 min., (duomenys neskelbtini), Uždarosios zonos Kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. 13, pasireiškė tyčia, jis demonstratyviai ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, dėl menkavertės dingsties, tariamai netinkamo E. J. elgesio - kalbėjimo, niūniavimo, triukšmavimo, maisto padėjimo ant jo indų, o taip pat tyčiodamasis iš E. J. – nurodydamas klūpoti ant grindų iškeltomis rankomis, o šiam nuleidus rankas - smurtaudamas, šiomis aplinkybėmis tyčia sudavė E. J. mažiausiai dvidešimt smūgių rankomis, kojomis ir metaliniu strypu į kojas, rankas, galvą, taip, suvokdamas, kad tokiu veikimo būdu, ilgalaikiu nuolatiniu mušimu, žalojančio įrankio – metalinio strypo panaudojimu kėsinasi į kito žmogaus gyvybę, daugybės kūno sužalojimų padarymu sukelia nukentėjusiajam dideles fizines kančias bei skausmą, padarė E. J. poodines kraujosruvas dešiniame žande, kairiame žande, kairiame skruoste, nosies nugarėlėje, dešiniame žaste, dešiniame dilbyje, dešinio riešo srityje, dešinėje plaštakoje, kairiame žaste, kairėje plaštakoje, dešinėje šlaunyje, dešinio kelio srityje, dešinėje blauzdoje, kairėje šlaunyje, kairėje blauzdoje, kraujosruvas veido minkštuosiuose audiniuose (poodinių kraujosruvų projekcijose ir kaktoje) bei liežuvyje, sunkią galvos traumą, pasireiškusią kraujo išsiliejimais po kietuoju galvos smegenų dangalu virš dešinio galvos smegenų pusrutulio ir į smegenų skilvelius, numatė, kad dėl tokios veikos gali atimti nukentėjusiojo gyvybę ir nors nenorėjo atimti gyvybės, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, dėl ko, įvykus komplikacijoms – galvos smegenų suspaudimui ir edemai (pabrinkimui), antrinei dešinio smegenų pusrutulio išemijai, smegenų kamieno foraminaliniam (tonziliariniam) strigimui, komai ir ūminiam kvėpavimo funkcijos nepakankamumui, 2019 m. gegužės 3 d. 6 val. 10 min. LSMUL Kauno klinikose E. J. mirė, tokiu būdu dėl chuliganiškų paskatų, kankindamas nužudė E. J.. Kaltinamojo padaryta nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktų sudėtį, kvalifikuota teisingai ir įrodyta teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybe sunkinančia aplinkybe taikytina tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Nukentėjusysis R. J. pareiškė kaltinamajam civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 10000 Eur neturtinės žalos ir bylinėjimosi išlaidas (4 t., b. l. 53, 54). Ieškinyje nurodyta, kad dėl sūnaus nužudymo patyrė didelę neturtinę žalą, kaltinamojo veiksmai nulėmė, kad E. J. buvo nužudytas. Sužinojus apie sūnaus mirtį jį ištiko šokas, patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, paėmė emocinė depresija. Sūnaus netikėta netektis pareikalavo tiek fizinių, tiek dvasinių jėgų, netekto sūnaus niekas negrąžins.

Nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu palaikė civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti. Kaltinamasis sutiko atlyginti civilinį ieškinį.