- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-10-20
- Bylos Nr.
- eI2-5229-609/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00346-2021-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Eglė Kiaurakytė (pirm.), Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė
- Pareiškėjas
- M. T.
- Atsakovas
- Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas M. T. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas, Klaipėdos AVPK) 2021 m. kovo 3 d. sprendimą Nr. 21-IL-30-00282-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ (toliau – ir Ginčijamas sprendimas) ir įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – pareiškėjui leisti įsigyti (nešioti) šaunamąjį ginklą.
Šalies argumentai
Skunde nurodo, kad 2021 m. vasario 20 d. jis kreipėsi į Klaipėdos AVPK su prašymu jam išduoti leidimą laikyti (nešiotis) šaunamąjį ginklą. Ginčijamu sprendimu atsakovas atsisakė prašymą tenkinti, motyvuodamas tuo, jog pareiškėjas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 4 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 271 straipsnio 2 dalį ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei ir 50 MGL dydžio bauda, Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį. Be to, tikrinant informaciją Administracinių nusižengimų registre, buvo nustatyta, jog pareiškėjas ne kartą baustas administracine tvarka. Pareiškėjo nuomone, Ginčijamas sprendimas formalus, grindžiamas neaktualia teismų praktika. Pareiškėjas neneigia, kad jis teismų nuosprendžiais buvo pripažintas kaltu pagal BK nuostatas, tai pat baustas administracine tvarka, tačiau akcentuoja, jog 2014 metais jam teistumas panaikintas, o jam paskirtų administracinių nuobaudų galiojimas pasibaigęs. Pareiškėjo nuomone, jo padarytų administracinių nusižengimų pobūdis nesudaro pagrindo jį patį vertinti kaip pavojingą visuomenei ir sau pačiam. Nurodo, jog daug keliauja, nuolat vyksta į susitikimus, administracinius nusižengimus padarė per ilgą laikotarpį, paskirtų nuobaudų galiojimas yra pasibaigęs.
Pareiškėjas savo kriminaline praeitimi nesididžiuoja, tačiau deda maksimalias pastangas, prisidėdamas prie asmeninio ir visuomeninio gėrio kūrimo. Nurodo, kad vysto nuosavą verslą, atsiskaitė su visais kreditoriais, yra sumokėjęs teismo paskirtas baudas, sukūrė šeimą, įgijo aukštąjį išsilavinimą, jis pats ir jo vadovaujama įmonė dalyvauja labdaros projektuose. Teigia, jog mėgsta gamtą ir siekia užtikrinti gamtos apsaugą. Nurodo, kad šaunamasis ginklas jam reikalingas medžioklei.
Atsiliepimas
Atsakovas Klaipėdos AVPK atsiliepime į skundą nurodo, jog su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog gavus pareiškėjo 2021 m. vasario 2 d. prašymą jam išduoti leidimą laikyti (nešiotis) savigynai, vadovaujantis Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 “Dėl Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo patvirtinimo“, 12 punkto nuostatomis, buvo patikrinti pareiškėjo anketiniai duomenys Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų asmenų registre. Gauta informacija, jog pareiškėjas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 4 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (vagystė) bei jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant trims metams, jį įpareigojant tęsti mokslą, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas) ir jam paskirta 1 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei ir 50 MGL dydžio bauda, bausmės vykdymą atidedant trims metams, tačiau 2006 m. spalio 11 d. bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas ir nurodyta vykdyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (turto prievartavimas). Tikrinant informaciją Administracinių nusižengimų registre, nustatyta, jog pareiškėjo vardu registruoti 29 administraciniai nusižengimai, iš kurių 20 padaryti per paskutinius penkerius metus: 2 kartus vairuodamas transporto priemonę, neleistinu būdu naudojosi mobilaus ryšio priemone, 2 kartus vairuodamas automobilį, lenkė kitą automobilį sankryžoje, 3 kartus nesilaikė kelio ženklais nustatytų draudimų, 7 kartus viršijo nustatytą greitį, 2 kartus automobilį pastatė transporto priemonių stovėjimo vietoje, kurioje taikoma nustatyta vietinė rinkliava ir iš karto nesumokėjo nustatytų mokesčių. Atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjas pirmą kartą nusikalto dar būdamas nepilnamečiu ir nuo to laiko periodiškai pažeidinėjo įstatymus. Įvertinus tai, jog pareiškėjas nuo 2000 m. rugpjūčio 11 d. sistemingai darė nusikalstamas veikas ir teisės pažeidimus, ignoravo galiojančias teisės normas, jo padarytos veikos yra tyčinės, padaryta išvada, jog pareiškėjas gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir GŠKĮ) 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, buvo priimtas Ginčijamas sprendimas.
Žemesnės instancijos teismas
Cituoja Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl reikalavimų asmenims, pretenduojantiems gauti leidimą ginklams, mano, jog pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos ir teisės pažeidimai yra pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs, kad būtų galima padaryti išvadą apie pareiškėjo veiksmais keliamą grėsmę visuomenei. Pažymi, kad pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai, juos vertinant pavieniui, nėra itin pavojingi, nesusiję su smurtu, tačiau jų darymo sistemingumas suponuoja išvadą, kad pareiškėjas nėra linkęs paisyti teisės aktų reikalavmų, nei visuomenės vertybių. Atkreipiamas dėmesys, jog pareiškėjas yra pateikęs prašymą išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai, kuris medžiojimo teisės nesuteikia.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2021 m. kovo 3 d. sprendimo Nr. 21-IL-30-00282-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Nustatyta, kad 2021 m. vasario 2 d. pareiškėjas kreipėsi į Klaipėdos AVPK su prašymu jam išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus savigynai (pistoletai, revolveriai, lygiavamzdžiai šaunamieji ginklai).
Klaipėdos AVPK 2021 m. kovo 3 d. sprendimu Nr. 21-IL-30-00282-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, vadovaujantis GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu.
Ginklų, ginklų priedėlių ir šaudmenų apyvartą siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą reglamentuoja GŠKĮ. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.51 straipsnis numato, kad daiktus, turinčius ypatingą reikšmę Lietuvos Respublikos ūkiui, visuomenės ar valstybės saugumui, arba dėl kitų priežasčių (ginklai, smarkiai veikiantys nuodai ir kt.) galima įsigyti tiktai pagal specialius leidimus; tokius daiktus ir leidimų jiems įsigyti išdavimo tvarką nustato įstatymai. GŠKĮ turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. GŠKĮ nuostatos (pvz. 17, 18, 30 straipsniai) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai. GŠKĮ normų sisteminė analizė patvirtina išvadą, kad įstatymų leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas bei nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti neišduodamas arba panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, o būtent, - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui, įgyjant, laikant bei nešiojant šaunamuosius ginklus bei juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms.
Konstitucinis Teismas dar 2001 m. balandžio 12 d. nutarime akcentavo, kad ginklai bei šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Įstatymų leidėjas nesuteikia diskrecijos teisės viešojo administravimo subjektui (šiuo atveju – atsakovui), kuriam suteikti įgaliojimai taikyti šią normą, pasirinkti kitokį elgesio variantą, išskyrus šioje normoje nurodytą leidimo nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis neišdavimą. Ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų ne tik pačiam ginklus ir šaudmenis turinčiam asmeniui, bet ir kitiems visuomenės nariams, viešajai tvarkai, todėl įstatymų leidėjas turi pareigą nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo ir panaikinimo sąlygas bei tvarką, kad būtų sudarytos prielaidos apsaugoti nuo galimos grėsmės tiek patį ginklus ir šaudmenis turintį asmenį, tiek kitus visuomenės narius, užtikrinti viešąją tvarką. Įstatymų leidėjas, vykdydamas šią pareigą ir turėdamas plačią diskreciją, privalo laikytis Konstitucijos, inter alia (tarp kitko, be kita ko) nustatydamas teisės įsigyti ir turėti atitinkamus ginklus ir šaudmenis ribojimo priemones privalo paisyti proporcingumo principo (žr. Konstitucinio Teismo 2013 m. sausio 25 d. nutarimą).
GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkte imperatyviai nustatyta, kad šio įstatymo 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policijos įstaiga turi duomenų, kad jis gali kelti arba kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Šiuo atveju policijos įstaiga nurodo atsisakymo išduoti leidimą laikyti ginklus, leidimą nešiotis ginklus ar sprendimo panaikinti šių leidimų galiojimą motyvus.
Aiškindamas GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto normą lingvistiniu bei teleologiniu (įstatymo tikslo) teisės aiškinimo būdais, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dar 2014 m. birželio 3 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A143-974/2014, pažymėjo, kad joje yra kalbama ne apie bent kokius asmenį, pretenduojantį gauti leidimą ginklams, nors ir neigiamai, charakterizuojančius duomenis, o tik apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą, kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tai reiškia, kad šioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi būti pakankamai akivaizdūs ir informatyvūs tam, kad būtų galima daryti išvadą apie tokio asmens keliamą grėsmę šioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobūdžio duomenys apie ginklus įsigyti siekiantį asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi būti įvertinami tam tikru „kokybiniu“ aspektu. Tai taip pat reiškia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimą elgesį ir ateityje. GŠKĮ nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).
Be kita ko, aiškindamas GŠKĮ nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, jog GŠKĮ nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobūdžio, skirti užtikrinti šio įstatymo tikslų įgyvendinimą. Sprendžiant dėl specialiosios teisės suteikimo (atėmimo), pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka įstatymo reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokią teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikšmingus specialiosios teisės turėjimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-261/2019, 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018, kt.).
Žemesnės instancijos teismas
Vertinant pareiškėjo argumentus dėl išnykusio teistumo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. priėmė nutarimą Nr. KT103-N7/2020 ,,Dėl Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai”, kuriame pažymėjo, kad jeigu įstatymų leidėjas iki tol, kol įsigalios šis Konstitucinio Teismo nutarimas, nenustatys kitokio, Lietuvos Respublikos Konstituciją atitinkančio, teisinio reguliavimo, susijusio su leidimų įsigyti, laikyti ar nešiotis GŠKĮ (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 3 straipsnio 6–10 punktuose nurodytus ginklus, B ir C kategorijų ginklus, jų šaudmenis išdavimu asmenims, teistiems už šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytus nusikaltimus, spręsdamos dėl tokių leidimų išdavimo šiems asmenims, policijos įstaigos, be kita ko, turės vadovautis GŠKĮ (2019 m. birželio 27 d. redakcija) 18 straipsnio 2 dalies 5 punktu, pagal kurį tokie leidimai neišduodami turintiems teistumą asmenims, 17 straipsnio 1 dalies 10 punktu, kuriame numatyta galimybė įvertinti individualią kiekvieno asmens situaciją, t. y. priimti sprendimą dėl leidimo įsigyti, laikyti ar nešiotis minėtus ginklus, jų šaudmenis išdavimo (ar jo neišdavimo), be kita ko, atsižvelgdamas į nusikaltimą padariusio asmens asmenybę, kitas svarbias aplinkybes, turės įvertinti jo keliamą grėsmę visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai, žmogaus teisėms ir laisvėms.
Pasisakant dėl GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo nagrinėjamos administracinės bylos kontekste, pažymėtina tai, kad pretenduojančio gauti ar turinčio leidimą turėti ginklus asmens patraukimo baudžiamojon ir administracinėn atsakomybėn faktai reikšmingi asmens nepriekaištingos reputacijos turėjimo ar jos neturėjimo prasme. Šioje teisės normoje (GŠKĮ 18 straipsnio 2 dalis) yra išsamiai nurodyti konkretūs atvejai, kai asmens patraukimas baudžiamojon ar (ir) administracinėn atsakomybėn nėra suderinamas su jo nepriekaištingos reputacijos turėjimu. GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkte nepriekaištingos reputacijos nebuvimas yra nurodytas kaip vienas iš savarankiškų (t. y. su kitais šioje straipsnio dalyje nurodytais pagrindais nesietinų) pagrindų asmeniui taikyti paminėtą apribojimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad tokio pobūdžio faktinės aplinkybės (asmens patraukimo baudžiamojon ir (ar) administracinėn atsakomybėn faktai) gali turėti tiesioginę teisinę reikšmę tik GŠKĮ 18 straipsnio (GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 2 punkto) taikymo kontekste. Tačiau GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo požiūriu tokios reikšmės jos neturi. Jos gali turėti tik tam tikrą papildomą, kartu su kitomis faktinėmis aplinkybėmis (kitais duomenimis apie norintį įsigyti ginklus asmenį), įrodomąją reikšmę, sprendžiant klausimą, ar toks asmuo kelia šiame punkte nurodytą grėsmę.
Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo matyti, kad Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2002 m. vasario 4 d. nuosprendžiu M. T. buvo pripažintas kaltu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį (vagystė) ir jam paskirta 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant tęsti mokslą. Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas) ir jam paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei 50 MGL dydžio bauda, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 11 d. sprendimu bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas, nurodant vykdyti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2004 m. rugsėjo 28 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę. Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendžiu pareiškėjas pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį (turto prievartavimas) ir jam paskirta penkerių metų laisvės atėmimo bausmė bei 50 MGL dydžio bauda. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi teistumas pagal Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. birželio 5 d. nuosprendį panaikintas.
Iš į bylą pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad per paskutinius penkerius metus iki Ginčijamo sprendimo priėmimo pareiškėjas dėl įvairių teisės pažeidimų net 20 kartų buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn, paskutinis pažeidimas padarytas 2020 m. gruodžio 29 d.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, kad pareiškėjo teistumai yra išnykę. Kita vertus, taikant GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punktą, ši aplinkybė nėra svarbi. Kaip yra nurodęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymui yra pakankamas aplinkybių, sudarančių pagrindą išvadai, kad asmuo gali kelti grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, nustatymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-235-575/2019, 2019 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1846-520/2019, 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-664-261/2019 ir kt.).
Nagrinėjamu atveju vertintina, jog GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo būtinybę suponuoja tiek pareiškėjo padarytų nusikalstamų veikų bei administracinių nusižengimų pobūdis, tiek jų darymo sistemingumas. Pareiškėjo padaryti pažeidimai sietini su pavojumi viešajai tvarkai ir saugumui, o analizuojant juos atsiradimo laike aspektu, pažymėtina, jog negalima teigti, kad padaryti pažeidimai yra praradę aktualumą GŠKĮ 17 straipsnio 1 dalies 10 punkto taikymo prasme, nes nuo paskutinio administracinio nusižengimo padarymo yra praėjęs neilgas laiko tarpas. Be kita ko, tokios pozicijos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija laikosi, vertindama panašias situacijas ir kitose bylose, kuriose ginčijamas leidimų ginklams neišdavimas/panaikinimas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo procesinius sprendimus administracinėse bylose Nr. A502-1134/2014, Nr. A143-328/2014, Nr. A-1091-575/2017, A-664-261/2019 ir kt.). Teisėjų kolegija sprendžia, jog byloje esantys duomenys apie pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjas yra linkęs daryti teisės pažeidimus. Pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos ir administraciniai nusižengimai akivaizdžiai nesuderinami su GŠKĮ tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo bei atidumo reikalavimais, keliamais specialiosios teisės subjektui – ginklo turėtojui, o pareiškėjo interesas naudotis ginklu medžioklei nėra svarbesnis už viešąjį interesą užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą ribojant ginklų prieinamumą asmenims, kurie neatitinka įstatymų keliamų reikalavimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017).
Duomenų, kad ginklų bei šaudmenų laikymo būtinumas yra susijęs su pareiškėjo sveikatos ir (ar) gyvybės saugumu, byloje nėra, o pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog jis siekia užtikrinti gamtos apsaugą, nagrinėjamų teisinių santykių kontekste nelaikytina svarbia. Aplinkybės, jog pareiškėjas daug keliauja, nuolat vyksta į susitikimus, todėl padarė administracinių nusižengimų, dėl kurių paskirtų nuobaudų galiojimas jau pasibaigęs, neatleidžia pareiškėjo nuo pareigos laikytis teisės aktų, tame tarpe ir Kelių eismo taisyklių reikalavimų, nepašalina už jų nesilaikymą kylančių teisinių pasekmių. Į bylą pateikta pareiškėją teigiamai charakterizuojanti medžiaga nelaikytina pakankama išvadai, kad pareiškėjas pasikeitė.
Atsižvelgdama į nustatytas faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad vykdydamas jam pavestas funkcijas užtikrinti saugų ir teisėtą ginklų naudojimą, atsakovas ėmėsi adekvačių bei proporcingų prevencinių priemonių, tinkamai įgyvendino GŠKĮ nuostatas. Ginčijamas sprendimas nepažeidžia asmens ir visuomenės interesų pusiausvyros, dėl to jo naikinti pagrindo nėra.
Konstatavus, jog Klaipėdos AVPK 2021 m. kovo 3 d. sprendimas Nr. 21-IL-30-00282-e „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus“ yra teisėtas ir pagrįstas, išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą priimti naują sprendimą – leisti įsigyti (nešioti) šaunamąjį ginklą netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo M. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.