Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Baudžiamoji byla Nr. 1-13-269/2018 Teisminio proceso Nr. 1-57-1-01661-2014-5

1.1.3.3.; 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.; 1.1.9.2.; 1.1.10.1.; 1.2.25.4.2.5.; 2.1.4.4.2.; 2.1.4.4.3.; 2.1.4.5.4.; 2.1.4.6.; 2.1.4.7.; 2.1.4.8.; 2.1.4.11.1.; 2.1.4.12.; 2.1.4.13.; 2.1.4.14.; 2.1.7.4.1.; 2.1.7.4.2.; 2.1.7.4.3.; 2.1.7.4.4.; 2.1.7.4.6.; 2.1.8.; 2.1.9.; 2.1.10.1.; 2.1.10.3.2.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.1.16.1.9.; 2.1.16.1.13.; 2.3.4.1. 2.3.4.2.; 2.3.4.5.; 2.3.4.6.; 2.3.4.6.2.; 2.3.4.7.; 2.3.4.8.; 2.3.4.9.; 2.3.4.13.; 2.3.5.1.; 2.3.5.2.; 2.3.6.3.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.3.; 2.3.6.4.5.1.; 2.3.6.4.5.2.; 2.3.6.7.

2018 m. vasario 5 d.

nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams S. K. R. K., D. B. ir jų įgaliotiems atstovams advokatams Zbignevui Jankovskiui ir Aleksandrui Gončarko bei advokato padėjėjai Agnei Streckei,

civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovams Ievai Rudytei ir Edgarui Tomui Paberaliui,

odorologinių tyrimų specialisto kvalifikaciją turintiems specialistams Audronei Verseckaitei ir Linui Grincevičiui,

Vilniaus apskrities VPK Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2-ojo poskyrio vyresniajam specialistui, liudytojui Gintarui Krisiulevičiui,

Lietuvos Teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vyriausiam ekspertui Vytautui Šakėnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą Nr. 1-13-269/2018 (toliau-byla), kurioje M. J. (M. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., gyv. (duomenys neskelbtini) nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB ,,Intodra" direktoriumi, baustas administracine tvarka, du kartus teistas:

- 2012-09-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 straipsnio 1 dalį-laisvės atėmimu 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams; 2013-08-23 Vilniaus rajono apylinkės teismo nutartimi nutraukta 2012-09-21 Vilniaus rajono apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistojo priežiūrą prieš terminą;

- 2014-07-04 Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį-15 MGL dydžio bauda; vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, paskirta bauda sumažinta 1/3 iki 10 MGL dydžio, vadovaujantis BK 66, 65 straipsniais, galutinė bausmė paskirta 8 MGL dydžio bauda; bauda sumokėta; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 6 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis M. J. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles (toliau-KET), dėl ko įvyko eismo įvykis ir žuvo žmogus ir vienam asmeniui buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, o būtent:

jis 2014-10-04 apie 04:06 val. Vilniaus rajone, kelyje Vilnius-Šumskas 25 km 500m., vairuodamas automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau-automobilis, transporto priemonė), pažeidė KET 14.,127. punktų reikalavimus, vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (nustatyta 1,79 promilės alkoholio kraujyje), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (nakties metas) ir vietovės reljefą (kelio vingis į kairę), dėl ko nesuvaldė automobilio nuvažiavo nuo kelio, automobilis trenkėsi į medį ir apsivertė ant stogo. Eismo įvykio metu nukentėjo kartu važiavę keleiviai: R. K., kuris žuvo nuo daugybinių kūno sumušimų (muštinės žaizdos galvoje, dešinės rankos I-ame piršte, nubrozdinimai galvoje, kaklo dešinėje pusėje, dešinėje ausyje, kairėje kojoje, nugaroje, sėdmenyse, abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu iš dešinės, kaklo I-o slankstelio išnirimas su nugaros smegenų nutraukimu, abiejų plaučių, širdiplėvės, širdies, kepenų, dešinio inksto plyšimai) kas komplikavosi ūmiu nukraujavimu), bei D. B., kuriam dėl blužnies plyšimo, lydimo 500 ml kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę, ir kairio inksto sumušimo su plačia aplinkine užpilvaplėvine kraujosruva, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t.3, b.l. 44, 86).

Kaltinamasis M. J. `(toliau-kaltinamasis) parodė, kad visiškai nieko neatsimena, kas įvyko tą vakarą. Prisimena nuo to momento, kai į ligoninę atvažiavo tėvai. Prisimena ir tą momentą, kai vartojo alkoholį Kalveliuose. Kai važiavo Greitosios medicinos pagalbos automobilių pamena kažkuriuos aspektus, bet ne viską. Dabar negali tiksliai pasakyti, bet galimai D. B. važiavo su jo Greitosios medicinos pagalbos automobilyje. Ar tuo metu kalbėjo su D. B. neprisimena. Prieš įvykio vartojo alkoholį ir jo manymu dėl to neprisimena eismo įvykio. Mano, kad jis negalėjo vairuoti transporto priemonės, nes niekada nesėsdavo už vairo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, todėl ir daro tokia prielaidą, kad ne jis viravo. Jam labai gaila, kad taip eismo įvykyje žuvo jo draugas. Baudžiamosios atsakomybės neneigia, jei teismas nuspręs, kad dėl eismo įvykio kaltas jis, jis pilnai prisiims atsakomybę. Labai atsiprašė draugo tėvų ir giminės. Vieninteliu, kuo galėtų sušvelninti jų skausmą, tai atlyginti teismo priteistą neturtinę žalą. Prašo nesiųsti jį į įkalinimo įstaigą, o sudaryti galimybę dirbti ir atlyginti žalą (t. 1, b.l. 93, 101, t. 3, b.l. 44-46, 181-182, t.4, b.l. 12-13).

Nors kaltinamasis kaltu dėl inkriminuoto nusikaltimo neprisipažino, tačiau jo kaltė, padarius nusikaltimą, įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų, specialistų, ekspertų parodymais bei rašytiniais bylos įrodymais.

Nukentėjusioji S. K. parodė, kad 2014-10-04 įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo jos sunūs R. K., aplinkybės jai nežinomos. Ji ieškojo sūnaus pusė dienos. Vėliau sūnaus draugai nuvežė ją į Lazdynų ligoninę, ten jai pasakė, kad jai reikia kreiptis į policiją, nes jai pranešė apie sūnau mirtį. Sūnų paskutinį karta matė penktadienį. Jam paskambino D. S. ir jie susitarė susitikti. Kai matė sūnų paskutinį kartą jis buvo blaivus. Jis išvažiavo su D. S. ir apie 1 valandą nakties jis pasakė, kad greitai atvažiuos namo. Kartais jis likdavo nakvoti pas tėvą ir todėl jis pagalvojo, kad jis liko pas tėvą nakvoti. Kitą dieną D. S. paskambino ir jis paklausė, ar yra sūnus namie. Jos sūnus vairuotojo pažymėjimo neturėjo, automobilį mokėjo vairuoti. Ji civilinį ieškinį palaiko. Prašo priteisti turtinę ir neturtinę žalą bei išlaidos susijusios su teisinę pagalbą. Jai žalos niekas neatlygino. Apie eismo įvykį su nieko nekalbėjo. Per 30 dienų po sūnaus mirties prie jos priėjo M. J. sesuo, kurį prisistatė ir pasiūlė pastatyti paminklą. Sesuo jai sakė tegul visi kas eismo įvykio metu buvo automobilyje pastatys paminklą sūnui. Bet jis pasakė, nori žinoti, kas vairavo automobilį. R. K. buvo jos vienintelis sūnus, dėl jo netekties ji patyrė skaudų smūgį, pablogėjo jos sveikata. Ji pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 5786.32 eurų (laidotuvių, paminėjimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos) ir 15 000 eurų neturtinės žalos, kurį prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo ir iš civilinio atsakovo Akcinėns bendrovės ,,Lietuvos draudimas“. Ji taip pat prašo priteisti 2200 eurų atstovavimo išlaidų (t.1, b.l. 147, 150, t. 4, b.l. 9, 15-16).

Nukentėjusysis R. K. parodė, kad 2014-10-04 įvykusio eismo įvykio, kurio metu žuvo jos sunūs Ronald nustatyta, kas vairavo tą automobilį. Niekas kas buvo automobilyje nebendravo su juo, niekas neužjautė. M. J. sesuo kalbėjo su jo buvusia žmona, per laidotuvių dieną ar tai buvo 30 dienų po laidotuvių apie, tai kad visi kas buvo tame automobilyje pastatytų paminklą sūnui. Civilinį ieškinį palaiko. Su savo sūnumi susitikinėjo labai dažnai. Pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės 5600,02 eurų (laidojimo išlaidos, paminėjimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidos) ir neturtinės 50 000 eurų žalos atlyginimo, kurį prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo ir iš civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“. Jis taip pat prašo priteisti 500 eurų atstovavimo išlaidų (t.1, b.l. 152, 154, t.4, b.l. 10, 16-17).

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas J. J. parodė, kad 2014-10-04, apie 01 val. nakties pas jį į namus, į (duomenys neskelbtini) atvažiavo jo draugas R. K., kuris gyveno Naujojoje Vilnioje. Jį atvežė jo draugas D. Jie nuvažiavo pas M. J. ir paėmė jį kartu. Jie sėdėdami automobilyje vartojo alkoholinius gėrimus, degtinę, brendį. Kalveliuose nuvažiavo prie (duomenys neskelbtini) poliklinikos į aikštelę ir ten išlipę iš automobilio vartojo alkoholinius gėrimus. Aikštelėje susitiko D. B., tada kartu vartojo alkoholinius gėrimus. Dnegėrė alkoholio ir išvažiavo. Vėliau visi susėdo į D. B. automobilį. Jį pakvietė atsisėsti M. J., kuris sėdėjo ant galinės sėdynės, jis atsisėdo šalia jo už vairuotojo. Vėliau dar išgėrė ir užmigo. Kur sėdėjo kiti ir kas vairavo automobilį nematė, nes buvo girtas. Kai prabudo pamatė, kad automobilis nuvažiuoja nuo kelio į dešinę pusę, kadangi automobilis važiavimo kelyje pradėjo verstis. Jis laikėsi įsikibęs į durų rankenėlę su kaire ranka. Apsivertęs automobilis liko gulėti ant stogo. Policininkas atidarė dureles ir jis pats išlipo iš automobilio. Išlipęs pamatė V. J., nors prieš tai jo nematė, paklausė „o tu čia ką veiki?“ V. J. pasakė, kad važiavo kartu. D. B. gulėjo prie automobilio. Jie su pareigūnu ištraukė iš automobilio R. K., kurio kojos buvo prispaustos už sėdynės, o jo kūnas buvo automobilio gale. Jis pats eismo įvykio metu nenukentėjo (t.1, b.l. 78, t. 4, b.l. 71, 79-80, 118, 143, 147, 179-180).

Nukentėjusiuoju teismo posėdyje apklaustas D. B. liudytojas parodė, kad jis 2014-10-04 apie 02 val. buvo (duomenys neskelbtini) kaimo pirtelėje. Buvo atvažiavęs mamos automobiliu (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilį paėmė mamai nežinant. Iš pirtelės iki automobilio nepažįstami vaikinai atvedė jo pusbrolį V. J., kuris atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės ir važiuojant užmigo. Jiedu dviese nuvažiavo iki Kalvelių k. prie bažnyčios į esančią aikštelę. Aikštelėje buvo keletas automobilių. Buvo tamsu, prie gatvės buvo apšvietimas. Išlipęs iš automobilio pamatė iš matymo pažįstamus M. J., J. J. ir dar keletą vaikinų. Jie stovėjo prie automobilio. Vaikinai vartojo alkoholinius gėrimus ir jis taip pat gėrė kartu su jais. Išgėrė ne vieną butelį stipriųjų alkoholinių gėrimų, jis turėjo iš pirties paimtą butelį degtinės, kurį taip pat išgėrė stovėdami prie automobilių. V. J. nebuvo išlipęs iš automobilio, kadangi jame miegojo. Jiems vartojant alkoholinius gėrimus, visi pradėjo lipti į jo automobilį. V. J. miegojo ant priekinės automobilio sėdynės, keleivio vietoje. J. J. atsisėdo už vairuotojo ant galinės automobilio sėdynės, kairėje pusėje, jis atsisėdo ant galinės sėdynės per vidurį, o dešinėje pusėje ant galinės sėdynės atsisėdo M ir J. draugas, kaip vėliau sužinojo R. K.. Automobilį vairavo M. J.. Jau daugiau nieko neatsimena, beveik miegojo. Važiuodami pamatė priešpriešiais važiuojantį policijos automobilį, su kuriuo prasilenkė. Jis nematė, kad policijos pareigūnai važiuoja jiems iš paskos. Kažkas pasakė, kad dabar bėgsim nuo policijos. Nuo tuo momento matė, kad automobilį vairavo M. J.. Automobilį sumėtė ir nuvažiavo į dešinę pusę, automobilis pradėjo verstis. Jie visi sėdintys automobilyje taip pat vartėsi, kadangi nebuvo prisisegę saugos diržais. Automobiliui verčiantis jis prarado sąmonę ir neprisimena kaip jis išlipo, ar jį ištraukė iš automobilio. Kas vyko vėliau neprisimena. Jo kažkoks pareigūnas klausė kas vairavo automobilį, kuriam pasakė, kad Mark. Vėliau jis suprato, kad reikia tylėti, todėl pasakė, kad nežino kas vairavo automobilį eismo įvykio metu. Anksčiau ikiteisminio tyrimo metu parodymų nedavė, kadangi tai buvo gynybinė pozicija, nes jis buvo įtariamasis ir kaltinamasis, parodymus norėjo duoti teisme. Jis eismo įvykio metu nukentėjo, jam dėl blužnies plyšimo nustatytas sunkaus masto sveikatos sutrikdymas. Jis pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės 10 000 eurų žalos atlyginimo, kurį prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo ir iš civilinio atsakovo AB ,,Lietuvos draudimas“. Jis taip pat prašo priteisti 500 eurų atstovavimo išlaidų (t. 1, b.l. 84-85, 89-91, t. 3, b.l. 7-8, 30-32, t. 4, b.l. 89-97, 180-182).

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas V. J. parodė, kad 2014-10-03 vakare buvo susitikęs su D. B. pas bendrą draugą. Po to paskambino draugai ir pakvietė į pirtį. Pirtyje vartojo alkoholinius gėrimus. Pirtelėje buvę draugai D. C. ir D. B. iš pirties, kaip vėliau pasakojo, jį nuvedė ir pasodino į D. B. automobilį (duomenys neskelbtini), ant priekinės keleivio sėdynės. Jis automobilyje miegojo, prabudo jam verčiantis. Automobilis gulėjo ant stogo. Jis automobilio salone po to kai automobilis apsivertė gulėjo keleivio pusėje, buvo labai tamsu. Jis bandė kojomis išspirti keleivio pusėje esantį langelį, tačiau nepavyko. Kas gulėjo šalia nežino. Vėliau jis išlindo pro galines kairės pusės dureles. Kaip kiti išlipo iš automobilio nežino. Po jo ištraukė D. B., kuris buvo be sąmonės, jį paguldė prie automobilio. Kaip ištraukė kitus vaikinus, neprisimena. Matė, kad prie automobilio vaikščiojo M. J. ir J. J.. Matė kaip prie automobilio gulėjo dar vienas vaikinas, kurio jis nepažinojo, kaip vėliau sužinojo R. K.. Jis pats eismo įvykio metu nenukentėjo. Kas vairavo automobilį nežino. Aplamai nieko neatsimena dėl to, kad buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Paklausė pas J. J., kas buvo už vairo. Jis atsakė, kad tikrai ne D. B. buvo už vairo, bet ir nepasakė, kas vairavo (t. 1, b.l. 86-87, 90, t. 4, b.l. 105, 107-111).

Liudytoja teismo posėdyje apklausta Ž. B. parodė, kad D. B. jos sūnus. Sunūs jai pasakė, kad jis nebuvo už automobilio vairo eismo įvykio metu. Mano, kad pasakė tiesą. Ji jam tiki, jis negalėjo jai pameluoti. Automobilis BMW valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė jai. Sūnus vairavo automobilį iki eismo įvykio. Techninių trūkumų automobilyje nebuvo. Jos sūnus, eismo įvykio metu neturėjo teisių vairuoti transporto priemones, nes jos buvo atimtos. Ji nežino kas vairavo automobilį eismo įvykio metu. Apie tai kad automobilis buvo paimtas ji sužinojo tik tada, kai sunūs atsirado ligoninėje. Sūnus jai sakė, kad daug ko neprisimena. Kai įvyko eismo įvykis ji buvo Vilniuje. Ji neturi pretenzijų kaltinamajam dėl automobilio sugadinimo. Po šitos avarijos, sunūs blogai miega naktimis (t. 1, b.l. 75, t. 4, b.l. 38, 40-41).

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas J. B. parodė, kad dirba greitosios medicinos pagalbos vairuotoju. 2014-10-04 pagal iškvietimą atvažiavo į Šumsko kelią. Pamatė eismo įvykio vietą. Lengvasis automobilis gulėjo ant stogo. Ten jau buvo policiją ir gelbėtojai. Pažiūrėjo, buvo vienas vyriškos lyties lavonas. Dar vienas vaikinas gulėjo, o kitas sėdėjo prie jo. Tada, atėjo dar vienas sužalotas asmuo iki greitosios medicinos pagalbos automobilio. Jis negirdėjo ką kalbėjo vaikinai. Vienas labai smarkiai verkė (t.1, b.l. 124, t. 4, b.l. 39, 41-42).

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas specialistas G. K. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-10-04, 05:10 atvyko į kelių eismo įvykio vietą kaip policijos pareigūnas, nusikaltimų pėdsakų fiksuojantis specialistas, Vilniaus r., kelyje Vilnius-Šumskas. Pievoje gulėjo apsivertęs automobilis BMW ant stogo. Iš automobilio jautėsi degalų kvapas, todėl automobilį tokioje pozoje apžiūrinėti buvo nesaugu. Automobilis buvo apžiūrėtas automobilių saugojimo aikštelėje. Iki automobilio apžiūros lietaus nebuvo, tačiau ryte buvo rasa, jautėsi drėgmė. Apžiūrint automobilį virš vairuotojo sėdynės ant stogo medžiaginio apmušalo aptikti plaukeliai (įpakuoti į voką). Virš priekinio stiklo apšvietimo lemputės paimtas tepinėlis su galimai biologinės kilmės pėdsaku, ir iškirpti iš medžiagos galimai su biologinės kilmės pėdsakai nuo stogo vairuotojo pusėje. Nuo užsklandos vairuotojo pusėje paimta cigaretės nuorūka aptikta virš keleivio pusės durelių daiktų dėtuvės. Paimti mikroobjektai nuo vairuotojo sėdynės atlošo ir odorologinis pėdsakas nuo vairuotojo sėdynės sėdimos dalies, bei foninis kvapo pvz., apdorojus automobilio salone esančias įvairias dalys ir mazgus daktiloskopiniais milteliais ant kurių rankų pėdsakų tinkamų asmens tapatybei nustatyti neaptinka. Automobilio salone įvairūs mazgai ir dalys buvo purvini, smėlėti ir drėgni. Automobilis buvo tinkamai ir išsamiai apžiūrėtas, paimti visi galimi tyrimui atlikti pėdsakai, todėl praėjus ilgam laiko tarpui papildomų pėdsakų ieškoti netikslinga. Įvykio vietoje jokių kalbų, kas vairavo automobilį negirdėjo, kadangi jis buvo susikoncentravęs į įvykio vietos apžiūrą (t.1, b.l. 138-139).

Papildomai G. K. nurodė, kad įvykio vietoje buvo surašyti eismo įvykio ir automobilio apžiūros protokolai. Transporto priemonės techninė būklė nebuvo tikrinama. Automobilio apžiūros protokole turi būti parašyta kur buvo išimti odorologiniai pėdsakai. Kadangi pažymėti du stiklainiai, reiškia vienas buvo paimtas fono kvapo pėdsakas, o kitas-iš vairuotojo puses. Odorologinį pėdsaką jis paėmė tik iš automobilio vairuotojo pusės, nes buvo svarbu sužinoti, kas eismo įvykio metu vairavo automobilį (t.4, b.l. 55-57, 132-133).

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas I. M. parodė, kad 2014-10-04 apie 04.00 val. jis kaip policijos pareigūnas patruliuodamas gavo pranešimą apie kelių eismo įvykį Vilniaus r., Šumsko plente, kurio metu nukentėjo žmonės. Atvykęs į įvykio vietą rado sumaitotą automobilį BMW 5, kuris gulėjo ant stogo. Jiems atvykus automobilyje žmonių nebebuvo. Vienas vaikinas jau buvo miręs kuris gulėjo šalia automobilio. Dar vienas vaikinas buvo sunkioje būklėje. Dar aplink automobilį vaikščiojo trys vaikinai. Kadangi niekas neprisipažino, kas vairavo automobilį, jis davė prapūsti į alkoholio matuoklį visiems, kad nustatyti jų neblaivumą. Nuo visų vaikinų sklido stiprus alkoholio kvapas. Visi gyvieji vaikinai rodė ant žuvusiojo, kad jis vairavo automobilį. Tačiau pirmieji įvykio vietoje buvę pareigūnai sakė, kad žuvusįjį ištraukė iš automobilio galinės dalies dešinės pusės. Įvykio vietoje niekas nekalbėjo, kas vairavo automobilį. Atvykę medikai konstatavo R. K. mirtį. D. B., kuris buvo sunkios būklės išvežė į ligoninę. Jam pūsti nedavė, nes jis buvo labai sunkios būklės. Eismo įvykio vietoje kas vairavo automobilį nebuvo aišku (t.1, b.l. 128, t. 4, b.l. 54, 57-58).

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas D. S. parodė, kad R. K. buvo jo klasiokas ir geras draugas. 2014-10-04 jis buvo susitikęs su R. K. apie 24 val. kuris paprašė jo nuvežti į Vilniaus r., Kalvelių k. pas pastarojo pažįstamus. Jis nuvežė ir liko sėdėti automobilyje, kadangi jam skaudėjo galva. R. K. su pažįstamais vartojo alkoholinius gėrimus. Jis palaukė apie dvi valandas, tada paprašė dar palaukti pusvalandį. Jis palaukė valandą, tada R. K. pasakė, kad pastarasis liks Kalveliuose miegoti ir tada jis išvažiavo į namus. Vėliau apie 11.00 val. ryto jam paskambino jo brolis ir pasakė, kad R. pateko į eismo įvykį. Policijos komisariate sužinojo, kad R. žuvo eismo įvykio metu. Kaip įvyko eismo įvykis jis nežino, nes tuo metu buvo namuose (1 t.b.l. 76, t. 4, b.l. 53).

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas J. P. parodė, kad 2014 -10-04 apie 04:08 val. buvo gautas pranešimas apie kelių eismo įvykį Vilniaus r., kelyje Vilnius-Šumskas 25,5km. Jis kaip būdintis gelbėtojas atvyko 04:28 val. ir eismo įvykio vietoje rado apsivertusį automobilį (duomenys neskelbtini). Automobilyje žmonių nebuvo. Vienas vaikinas gulėjo prie automobilio, buvo nebegyvas. Eismo įvykio vietoje vaikščiojo trys vaikinai. Vienas vaikinas sakė: ,,Ką aš padariau ?“. Mano, kad tas vaikinas kuris sakė šiuos žodžius galimai vairavo arba kažkaip tai sutrukdė vairuotojui, kuriuo pasėkoje buvo įvykęs eismo įvykis. Tarp ten buvusių žmonių, kalba buvo tokia, kad žuvusysis vairavo automobilį. Prie greitosios medicinos pagalbos automobilio jis priėjęs nebuvo. Vėliau jis dalyvavo atpažinime, bet neatpažino asmens kuris sakė minėtus žodžius, nes nuo įvykio praėjo labai daug laiko, nes jis neprisiminė šio vaikino bruožų. Galimai jis galėjo atpažinti iškarto po eismo įvykio, o ne po pus antrų metų (t. 1, b.l. 113, t. 4, b.l. 52, 59).

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas L. F. parodė, kad 2014-10-04 apie 04:08 val. buvo gautas pranešimas apie kelių eismo įvykį Vilniaus r. kelyje Vilnius-Šumskas 25,5km. Gelbėtojų ekipažas atvyko 04:28 val. Eismo įvykio vietoje rado apsivertusį automobilį (duomenys neskelbtini). Automobilyje žmonių nebuvo. Vienas vaikinas gulėjo prie automobilio, buvo nebegyvas. Kitas vaikinas sunkiai sužeistas ir kurį padėjo nunešti į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Dar eismo įvykio vietoje buvo vienas vaikinas. Kas vairavo automobilį negirdėjo. Jis kartu su kitais gelbėtojais sutvarkė eismo įvykio vietą ir grįžo į tarnybos vietą. Kas iš tų asmenų buvo blaivus, o kas ne jis nepastebėjo (t. 1, b.l. 117, t.4, b.l. 51, 59).

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas O. A. parodė, kad jis yra ugniagesių gelbėtojų pamainos vadas. 2014-10-04 apie 04:08 val. buvo gautas pranešimas apie kelių eismo įvykį Vilniaus r. kelyje Vilnius-Šumskas. Kiek atsimena buvo apverstas automobilis. Policijos pareigūnai jau buvo eismo įvykio vietoje. Prispaustų žmonių apverstame automobilyje nebuvo. Vienas vaikinas vaikščiojo aplinkui, o vienas gulėjo už apversto automobilio. Kitas vaikinas sunkiai sužeistas gulėjo greitosios medicinos automobilyje. Apversto automobilio gelbėtojų-ugnėgesių komandos pareigūnai nejudino, nes policijos pareigūnai nedavė tokio nurodymo. Eismo įvykio vietoje jautiesi spirito kvapas. Asmenys kurie buvo eismo įvykio vietoje pasakė, kad važiavo automobilyje kartu, bet nesakė, kas konkrečiai vairavo automobilį (t. 1, b.l. 111, t. 4, b.l. 50a, 59-60).

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas T. V. parodė, kad 2014-10-04 05:51 į RVUL (ligoninės) priėmimo skyrių pristatytas eismo įvykio metu nukentėjęs jaunuolis M. J.. M. J. jis kaip dirbantis gydytojas chirurgas apžiūrėjo 07:00 val.. ir pastarasis teigė, kad nukentėjo eismo įvykyje Mickūnuose, kaip keleivis, kadangi visada būna užduodamas toks sužalotam ligoniui klausimas, kaip nukentėjo. M. J. apžiūros metu nustatyta, kad pastarasis sąmoningas, hemodinamiškai stabilus, pilvas minkštas, neskausmingas, pilvaplėvės dirginimo nėra. Politraumos nėra. Apie eismo įvykio aplinkybes su pacientu nekalbėjo (t. 1, b.l. 106, t. 4, b.l. 67, 74-75).

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas M. L. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-10-04 naktį buvo gautas pranešimas apie kelių eismo įvykio metu (duomenys neskelbtini) nukentėjusius žmones. Jis kaip greitosios medicinos pagalbos feldčeris atvykęs į įvykio vietą, rado automobilį tamsios spalvos. Automobilis buvo visas sumaitotas. Atvykus jų greitosios medicinos pagalbos Nr. 5607 brigadai, jau visi automobilyje važiavę asmenys buvo ištraukti ar išlipę iš automobilio. Automobilyje žmonių nebebuvo. Eismo įvykio vietoje buvo tamsu. Vienas vaikinas gulėjo netoli automobilio, jis jau buvo miręs. Jų brigada greitosios medicinos automobiliu išvežė du vaikinus į Lazdynų RVRUL (ligoninę). Vienas vaikinas gulėjo, kitas sėdėjo automobilyje. Gulinčio vaikino būklė buvo sunki, žemas spaudimas, bet buvo sąmoningas. Sėdintis vaikinas buvo akivaizdžiai neblaivus, pynėsi liežuvis, nekoncentruotas žvilgsnis, nubrozdinta galva ir veidas. Buvo visiškai sąmoningas. Vaikinų pokalbio negirdėjo, taip pat negirdėjo jų pokalbio su policijos pareigūnais. Apie ką vaikinai kalbėjo negirdėjo. Jokių kalbų iš aplinkinių nesiklausė ir negirdėjo apie tai kas eismo įvykio vairavo automobilį. Atvežtus vaikinus pridavė į ligoninės priimamąjį skyrių. Vaikiną, kuris automobilyje gulėjo, vežė į reanimaciją, o kitas liko priimamajame (t.1, b.l. 126, t.4, b.l. 68, 75-76).

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas V. M. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-10-04 jis kaip policijos pareigūnas patruliavo kartu su policijos pareigūnu E. Č.. Važiuojant link Kalvelių kaimo, pamatė važiuojantį automobilį, nusprendė patikrinti. Jis policijos automobilyje įjungė švyturėlius, nes jis vairavo. Jo vairuojamas policijos automobilis sustojo šalikelėje įjungus švyturėlius ir prasilenkė su važiuojančiu automobiliu. Jis su E. Č. tada apsisuko ir važiavo paskui. Kai prasilenkė, kas už vairo nematė, nes pravažiuojantis automobilis važiavo su dideliu greičiu. Privažiavus prie eismo įvykio vietos pamatė, kad vietoje gulėjo ant stogo apsivertęs automobilis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo labai tamsu, jie pasišvietė su prožektoriais. Jis pirmas pribėgo prie automobilio. Automobilis pradėjo rūkti. E. Č. kvietė greitosios medicinos pagalbą. Galinių durelių jie su E. Č. atidaryti negalėjo. Kai jie atidarė vairuotojo dureles, pirmas lipo V. J. ir kurį padėjo ištraukti, nes pastarasis buvo nesužalotas. Po to, antrą ištraukė D. B., kuris buvo be sąmonės ir automobilio salono viduje gulėjo ant stogo keleivio pusėje ir kurio kojos buvo nukreiptos į priekį, o galva į automobilio galą. Ištraukę D. B. paguldė toliau nuo automobilio ir liepė V. J. laikyti pastarojo galvą. Trečias išlipo J. J. iš automobilio galinės sėdynės iš kairės pusės. M. J. nenorėjo lipti iš automobilio, nes pastarasis gulėjo ant stogo vairuotojo pusėje ant pilvo ir su ranka krate R. K., kvietė jį lipti iš automobilio, bandė žadinti ir verkė. M. J. jis su E. Č. ištraukė jėga. Mano, kad automobilį vairavo M. J., kadangi pastarasis blaškėsi, galimai juto kaltę ir greitosios medicinos pagalbos automobilyje D. B. jam sakė, kad eismo įvykio meti automobilį vairavo M. J.. Jam J. J. sakė, kad vairavo automobilį R. K. (1 t.b.l. 130, 136).

Teismo posėdyje V. M. papildomai parodė, kad M. J. apsiverkė, kai D. B. parodė į M. J. kai į eismo įvykio metu automobilį vairuojantį vairuotoją. Tikrai jis mano, jog R. K. negalėjo vairuoti, nes jis buvo prispaustas gale ir negalėjo atsidurti priekyje. R. K. iš automobilio buvo ištrauktas paskutinis. Visi kiti asmenys kurie važiavo automobilyje tuo metu buvo prie automobilio išraukti ir žinojo apie likusį automobilyje žuvusįjį R. K. (t. 4, b.l. 69, 76-78).

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas E. Č. parodė, patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-10-14 apie 04.00 val. dirbant kartu su policijos patruliu V. M., važiuojant keliu nuo Vilniaus r. Kenos k. link Kalvelių k. pastebėjo dideliu greičiu važiuojantį ir kelyje be priežasties vinguriuojantį automobilį. Jis įtarė, kad vairuotojas gali būti neblaivus. Jie įsijungė švyturėlius ir pradėjo apsisukinėti. Minėto automobilio vairuotojas padidino greitį. Kol apsisukinėjo, dėl kelio ruože esančio vingio nebematė kur nuvažiavo minėtas automobilis. Važiuodami nuo (duomenys neskelbtini), pastebėjo dešinėje kelio pusėje kylantį dulkių kamuolį ir nuvažiavimo žymes, o vėliau pamatė pievoje apsivertusį automobilį. Automobilis prieš apsiverčiant trenkėsi į medį. Automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) gulėjo ant stogo, galinė dalis buvo nukreipta į kelią. Automobilis buvo visas sumaitotas. Jis iškart skambino policijos budėtojui ir pranešė apie eismo įvykį. Priėję bandė atidaryti galines duris, tačiau durų atidaryti nepavyko. Tada V. M. atidarė priekines kairės pusės (vairuotojo) dureles ir pro jas pirmą ištraukė V. J., kuris nebuvo sužalotas, antrą ištraukė D. B., kuris buvo be sąmonės ir paguldė ant šono šalia automobilio už 4-5 metrų, J. J. pats išlipo iš automobilio. M. J. nenorėjo išlipti iš automobilio. Jis sėdėjo gale šalia žuvusiojo ir žuvusįjį vis žadino, judino, kalbino, verkė, atrodė kad M. J. labiausiai sutrikęs. Markui buvo nubrozdintas veidas. Automobilyje dar buvo vienas jaunuolis, kaip vėliau paaiškėjo R. K. tačiau jie negalėjo jo ištraukti, jis buvo be gyvybės ženklų. Jie su V. M. išlaužė galines dešinės pusės dureles ir ištraukė R. K., kurio kairė koja buvo prispausta priekinės dešinės pusės sėdynės galvos atlošu. Ištraukę R. K. paguldė toliau nuo automobilio, kadangi iš automobilio bako bėgo benzinas, iš automobilio priekinės dalies rūko dūmai. J. J. sakė, kad vairavo žuvusysis. Greitosios medicinos pagalbos medikai konstatavo R. K. mirtį. D. B. ir M. J. greitosios medicinos pagalbos darbuotojai išvežė į ligoninę (1 t.b.l. 134, 136).

Teismo posėdyje E. Č. papildomai parodė, kad jo manymu automobilį galėjo vairuoti M. J., nes jis daugiausiai blaškėsi, buvo labiausiai susijaudinęs. Visi kažkaip išlipo, matėsi, kad M. J. jaučia kaltę, pergyveno dėl R. K., kad neva pastarasis žuvo. M. J. visą laiką norėjo R. K. pažadinti. Jie negalėjo R. K. ištraukti iš automobilio. Jis neatsimena ar saugos diržu buvo kas nors iš važiuojančių automobilyje prisegtas. Apsaugos diržo nereikėjo niekam atsegti kai vaikinai buvo ištraukinėjami iš automobilio. Visi gyvi vaikinai kurie važiavo automobilyje buvo neblaivus. R. K. ištrauktas jau pro keleivių dureles. Dėl V. J. neatsimena dabar kur automobilyje buvo, D. B. buvo gal arčiau priekio. Automobilyje buvo visi vaikinai krūvoje. M. J. jie ištraukė jėga. Mirusysis buvo ištrauktas paskutinis, jis buvo galinėj sėdinėj už keleivio kurio kojos batų buvo prispaustos. Mirusiojo batai net buvo likę viduje. Jie iškart klausė, kas vairavo, V. J. sakė nežino. J. J. pasakė, kad automobilį vairavo R. K. (t. 4, b.l. 70, 78-79).

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas D. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kad 2014-10-03 vakare, apie 19.00 val. jie susirinko (duomenys neskelbtini) pirtyje atšvęsti draugo D. C. sugrįžimo į Lietuvą proga. Pirtelėje susirinko daug žmonių, vartojo alkoholį. Į pirtį atvažiavo V. J., jis jau buvo neblaivus. D. B. su juo nebuvo. Su kuo jis atvažiavo nežino, nematė. Vėliau 2014-10-04 naktį į pirtį atvažiavo D. B.. Kas vairavo automobilį nematė. Jis padėjo nuvesti V. į B. automobilį, kadangi pastarasis buvo labai girtas. V. J. nuvedė ir pasodino į D. B. automobilį BMW. Automobilyje žmonių nebuvo. Kur pasodino V. J. neprisimena, su kuo taip pat. Ryte, apie 08 val. ryto, paskambino jo pažįstamas ir papasakojo apie eismo įvykį, kuriame dalyvavo D. B. automobilis. Nėra matęs, kad V. J. kada būtų vairavęs D. B. automobilį, visada vairuodavo pats D. B.. D. C. pastoviai gyvena ir dirba Anglijoje, jo adreso nežino (1 t.b.l. 144, t. 4, b.l. 72, 81).

Liudytoju teismo posėdyje apklaustas M. K. parodė, kad 2014-10-04 apie 04:08 val. buvo gautas pranešimas apie kelių eismo įvykį (duomenys neskelbtini). Atvykus kaip gelbėtojas į įvykio vietą rado apsivertusį automobilį. Automobilyje žmonių nebuvo. Vienas vaikinas gulėjo prie automobilio, buvo nebegyvas. Kitas vaikinas buvo sunkiai sužeistas, jį padėjo nunešti į greitosios medicinos pagalbos automobilį. Dar eismo įvykio vietoje buvo vienas vaikinas. Kitų vaikinų nematė. Kalbų kas vairavo automobilį negirdėjo. Jie sutvarkė įvykio vietą ir grįžo (t. 1, b.l. 115, t. 4, b.l. 73, 81).

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, eismo įvykio vietos plano, fotolentelių ir DVD-R informacinės laikmenos nustatyta, kad užfiksuota eismo įvykio vieta Vilniaus r., kelias Vilnius-Šumskas 25 km 500 m, tiesus kelio ruožas su kelio vingiu. Oro sąlygos apžiūros metu – tamsus paros metas, ūkanota. Kelio dangos sausas asfaltas. Važiuojamosios kelio dalies plotis 5,7 m., kelkraščių plotis dešinėje ir kairėje -1,7 m. kelio aplinka atvira vietovė, laukas. Matomumas iš vairuotojo vietos transporto priemonėje įsijungus artimųjų šviesų žibintus-32 m, tolimųjų šviesų žibintus-65 m. Transporto priemonių išsidėstymas kelių eismo įvykio vietoje bei kelio apžvelgiamumas: automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) tamsiai mėlynos spalvos, yra nuvažiavęs nuo kelio, apvirtęs guli ant stogo, priekinė dalis link Vilniaus. Nuo kelio iki automobilio galinės ašies dešinio rato yra 15,4 m, nuo dešinio priekinio rato 17,3 m. Prie automobilio galinės dalies atidarytos bagažinės aptikti du blokeliai po 10 vnt. pakelių „MATRIX“ BLUE su Baltarusiškom banderolėmis iš viso 20 pakelių. Padangų pėdsakai išviršiniai šoninio slydimo žymės ant važiuojamosios dalies kelkraščio. Pagrindiniai duomenys, kurie apibudina transporto priemonių susidūrimo vietą-smūgio žymės ant medžio ir kelmo, stiklų šukių koncentracija prie medžio kelmo. R. K. lavonas guli ant nugaros prie automobilio (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dešinio šono nuo kelio iki kojų 12,4 atstumu, nuo galvos iki kelio 13,6m atstumu (1 t. b. l. 5-52, voke prie 1 tomo viršelio).

Iš transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolo nustatyta, kad jame užfiksuota: lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso Ž. B.. Draustas draudimo bendrovėje „Lietuvos draudimas“ , draudimo serija (duomenys neskelbtini). Išoriniai sugadinimo požymiai: deformuotas visas stogas, bagažinės dangtis, galinė ašis, galinis stiklas, dešinės pusės galinės ir priekinės durys, dešinės pusės galins statramstis, kairės pusės priekinis ratas, variklio dangtis, priekinis stiklas. Priekinių ir užpakalinių ratų vėžių plotis -1,3 m. Padangų protektoriaus brėžinys kombinuotas, KET reikalavimus atitinka, Pavarų dėžės svirtis ties 5-a pavara, rankinis neužtrauktas. Vairo mechanizmo būklė, sugadinta priekinė pakaba, vairo rato judesiai persiduoda į varomuosius ratus. Kojinio stabdžio laisvoji eiga nepadidėjusi, automobilis nevažiuojantis. Rankinio stabdžio patikrinti nėra galimybės, apgadinta galinė ašis. Apšvietimo signalų prietaisų būklė – sudaužytas priekinis kairės pusės žibintas, nėra galimybės patikrinti, nes atjungtas akumuliatorius. Po eismo įvyko prie transporto priemonės pašaliniai asmenys prieiti galėjo, apžiūra atlikta tamsiu paros metu (1 t. b. l. 30-33).

Iš foto lentelių prie automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad juose užfiksuoti automobilio sugadinimai po eismo įvykio (1 t., b .l. 36-52).

Iš VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 8752/14(01) konstatuota, kad D. B. kraujyje rasta 1,70 ‰ (promilės) etilo alkoholio (2 t.b.l. 93).

VTMT Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 8753/14(01) pažymėta, kad M. J. kraujyje rasta 1,79 ‰ (promilės) etilo alkoholio (1 t.b.l. 99).

Alkoholio kiekio matuoklio Drager alkotesterio 6810 rodmenyje parašyta, kad 2014-10-14 05.05 val. M. J. - iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 1,81‰(1 t.b.l. 97).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager alkotesterio 6810 rodmenų nustatyta, kad 2014-10-14 05.10 val. J. J. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 1,07‰ (1 t.b.l. 79).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Drager alkotesterio 6810 rodmenų konstatuota, kad 2014-10-14 05.10 val. V. J. iškvėptame ore alkoholio koncentracija buvo 1,83‰(1 t.b.l. 88).

Iš VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos 2014-10-06 specialisto išvados Nr. M 1319/14(01) nustatyta, kad:

1.Lavoninių reiškinių būklė, konstatuota lavono tyrimo metu 2014-10-06 08:50 val. rodo, kad nuo R. K. mirties iki lavoninių reiškinių tikrinimo jo lavone praėjo 1-3 paros laiko.

2. R. K. mirė nuo daugybinių kūno sumušimų. Į tai nurodo muštinės žaizdos galvoje, dešinės rankos I-ame piršte, nubrozdinimai galvoje, kaklo dešinėje pusėje, dešinėje ausyje, kairėje kojoje, nugaroje, sėdmenyse, abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu iš dešinės, kaklo I-mo slankstelio išnirimas su nugaros smegenų nutraukimu, abiejų plaučių, širdiplėvės, širdies, kepenų, dešinio inksto plyšimai, tai komplikavosi ūmiu nukraujavimu.

3. R. K. lavone nustatyti sužalojimai: muštinės žaizdos galvoje, dešinės rankos I-ame piršte, nubrozdinimai galvoje, kaklo dešinėje pusėje, dešinėje ausyje, kairėje kojoje, nugaroje, sėdmenyse, abipusiai šonkaulių lūžiai su krūtinplėvės pažeidimu iš dešinės, kaklo I-mo slankstelio išnirimas su nugaros smegenų nutraukimu, abiejų plaučių, širdiplėvės, širdies, kepenų, dešinio inksto plyšimai. Sužalojimai buvo padaryti neužilgo iki mirties, mirties metu ir neužilgo po mirties, paveikus kietais bukais daiktais, galimai esant automobilio viduje ir atsitrenkus į automobilio salono detales, kurie pagal jų makroskopinį vaizdą, lokalizaciją ir katamnezės duomenis, galėjo būti padaryti vienmomentiškai arba neužilgo vienas po kito. Sužalojimai visumoje vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, remiantis SSMNT 6.6.5., 6.6.11. punktais.

4. Sužalojimai yra nukentėjusiojo pasiekiami. Sužalojimai nebūdingi griuvimui, kritimui ir atsitrenkimui.

5. Nustatyti sužalojimai, pagal jų makroskopinį vaizdą, lokalizaciją ir katamnezės duomenis, galėjo būti padaryti vienmomentiškai arba neužilgo vienas po kito.

6. R. K. lavono kraujyje rasta 2,34 ‰(promilės) etilo alkoholio, šlapime-3,11 ‰ (promilės) etilo alkoholio. Gyvam asmeniui tai atitiktų vidutinio girtumo laipsnį. Tiriamieji objektai; kraujas, šlapimas) bus sunaikinti 2015-10-19.

7. Kraujas ir šlapimas paimti ir palikti archyve, kur bus laikomi 12 mėnesių po išvados surašymo. Kraujyje ir vidaus organuose narkotinių ir stipriai veikiančių medžiagų neieškota todėl, kad:

7.1 aiški mirties priežastis;

7.2 užduotyje atlikti lavono tyrimą nenurodyta, kad įtariamas apsinuodijimas(ar apnuodijimas) narkotinėmis medžiagomis, medikamentais ar kitomis stipriai veikiančiomis medžiagomis, galėjusiomis būti mirties priežastimi;

7.3 nėra katamnezės duomenų(užduotyje nepateikti) apie narkotinių medžiagų medikamentų ar kitų stipriai veikiančių medžiagų, galėjusių būti mirties priežastimi, vartojimą;

7.4 atliekant mirusiojo tyrimą nebuvo nustatyta jokių požymių, leidžiančių įtarti narkotinių medžiagų, medikamentų ar kitų stipriai veikiančių medžiagų, galėjusių būti mirties priežastimi, vartojimą (1 t.b.l. 67-71).

VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3832/14(01) konstatuota, kad J. J. kūne objektyvių medicininių sužalojimo požymių nenustatyta (1 t.b.l. 85).

VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 3833/14(01) pažymėta, kad:

1. M. J. nustatytos poodinės kraujosruvos veide su paakių odos nubrozdinimais ir smulkiais svetimkūniais( krislais), kurių kilmė nenurodyta, akių junginėse.

2. Tai galėjo būti padaryta paveikus kietais bukais, riboto nelygaus paviršiaus ir/ar bukabriauniais daiktais, kurių paviršius galėjo būti užterštas smulkiomis (mikro) dalelėmis, prieš kreipiantis medicininės pagalbos.

3. M. J. padaryti kūno sužalojimai atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. M. J. padaryti kūno sužalojimai vairuotojui nebūdingi, nors jų padarymo galimybė sėdinčiam už vairo, priklausomai nuo automobilio sugadinimų, neatmetama (1 t.b.l. 96).

VTMT Vilniaus skyriaus teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. G 3834/14(01) parašyta, kad:

1. D. B. nustatyta blužnies plyšimas, lydimas 500 ml kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę, ir į kairio inksto sumušimas su plačia aplinkine užpilvaplėveline kraujosruva.

Kairio skruostinio lanko lūžis, kaip ir nosies kaulų lūžiai galėjo būti padaryti anksčiau, nes skruosto minkštųjų audinių sužalojimo nekonstatuota, skruotinio lanko lūžis, kaip ir nosies kaulų lūžiai, kurie buvo jau 2014-08-30, ir spalio 4 dienos KT nuotraukose atrodo vienodai be aiškesnių gijimo požymių. Kairės alkūnės ir kairio kelio sąnarių bei krūtinės minkštuosiuose audiniuose skausmingumą patvirtinančių sužalojimų nekonstatuota.

2. Blužnies ir kairio inksto sužalojimai padaryti smūginiu kieto buko riboto paviršiaus daikto (-ų) poveikiu(-iais) prieš kreipiantis medicinos pagalbos.

3. D. B. kūno sužalojimas dėl blužnies plyšimo atitinka sunkaus masto sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11. punktas).

4. Blužnies plyšimas kartu su kairio inksto sumušimu bei objektyviais medicininiais duomenimis nepatvirtintos nuorodos į veido kairės pusės ir kairės alkūnės bei kairio kelio sąnarių sumušimą nurodo, kad eismo įvykio metu D. B. galėjo sėdėti automobilio kairėje pusėje už vairo. Tačiau vien blužnies plyšimas su kairio inksto sumušimu nėra specifinis ar tik vairuotojui būdingas sužalojimas. Tokį sužalojimą atitinkamomis aplinkybėmis gali patirti ir bet kuris kitas automobilio salone sėdintis (2 t. b.l. 30-31).

Iš VTMT serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvados Nr. S 354/14(01) sužinota, kad:

1. nuoplovose iš automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salono apšvietimų lempų esančių virš vairuotojo sėdynės, iš automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) virš vairuotojo sėdynės esančio automobilio salono stogo apmušalo, iš automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo pusės užsklandos nuo saulės rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su D. B. DNR profiliu su 99,99999999999999 % tikimybe.

2. Atlikus DNR tyrimą, ant cigaretės nuorūkos gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su J. J. DNR profiliu su 99,99999999999999 % tikimybe.

3. Du plaukai iš automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salono stogo apmušalo iš kairės pusės (6 oj.) turi šakiniuose galuose svogūnėlius, reikalingus DNR tyrimui. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio, tinkamo asmens identifikavimui, negauta.

4. Plaukai iš automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) salono stogo apmušalo iš dešinės pusės(5 oj.) šakiniuose galuose svogūnėlių neturi, todėl DNR tyrimui netinkami (2 t.b.l.39- 49).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2497(14) nustatyta, kad ant tirti pateiktų dviejų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės atlošo, rasta mėlynos spalvos medvilnės pluoštų, dažytų kubiniais indigoidiniais dažikliais. R. K. džinsinių kelnių audekle dominuoja mėlynos spalvos medvilnės pluoštai, dažyti kubiniais indigsodiniais dažikliais. Kriminalistiniu požiūriu šie pluoštai yra mažai informatyvūs. Nustatyti, ar rastai pluoštai yra būtent iš tirti pateiktų R. K. džinsinių kelnių ar kito mėlynos spalvos džinsinio gaminio negalima. Ant tirti pateiktų dviejų lipnių juostų su mikrodalelėmis, nurinktomis nuo automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo sėdynės atlošo, nėra pluoštų iš R. K. striukės ir megztinio (2 t.b.l. 55-58).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2707(14)/787(15) konstatuota, kad

1. šio eismo įvykio eiga buvo tokia. Automobilio „(duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas išvažiuodamas iš kelio Šumskas-Vilnius vingio į kairę, tikėtina, apie 128 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio, kuris, netekęs stabilaus judesio važiavimo kryptimi, pradėjo suktis pagal laikrodžio rodyklę ir slysti link kelio Šumskas-Vilnius dešiniojo krašto. Tokiu būdu automobilis sukdamasis įslinko į kelkraštį ir po to pradėjo slinkti nuo kelio sankasos jos dešinėje pusėje. Nuslinkęs nuo kelio sankasos ir judėdamas galiniu dešiniuoju kampu į priekį, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirminiai galinio dešiniojo sparno šonine dalimi gilėjančiai link automobilio priekinio kairiojo kampo, trenkėsi į medžio kamieną, dėl ko buvo sugniuždytas kėbulo galinis dešinys kampas, bei deformuotas stogas virš šio kampo. Atsitrenkęs į medį automobilis „BMW“ jį nulaužė ir sukdamasis, tikėtina, pagal laikrodžio rodyklę (eismo įvykio vietoje po atsitrenkimo į medį nebuvo užfiksuota jokių automobilio vertimosi pėdsakų) judėdamas dešiniu šonu į priekį per šį šoną, atsitrenkdamas į žemę priekiniu dešiniuoju kampu, vertėsi ant stogo į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio.

2. Prieš eismo įvykį automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), judėjo apie 128 km/h greičiu.

3. D. B. kūno sužalojimai buvo padaryti smūginiu kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiu, tikėtina atsimušant į tokį daiktą, kuriuo galėjo būti tiek automobilio „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priekinės sėdynės atlošo kampas tiek vairo ratas.

4. Nesant J. J. kūne objektyvių medicininių sužalojimų požymių, nustatyti jo buvimo vietą automobilyje eismo įvykio metu, negalima.

5. M. J. sužalojmai (veide) galėjo būti padaryti paveikus kietais, riboto, nelygaus paviršiaus ir /ar briaunas, kampus turinčiais daiktais, kurių paviršius galėjo būti užterštas smulkiomis (galimai suskilusio stiklo) dalelėmis.

6. R. K. lavone nustatyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, tiek atsitrenkiant į automobilio „ (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), salono dalis tiek ir suspaudžiant tarp salono dalių ir kitų keleivių kūnų. Sprendžiant pagal nustatytą eismo įvykio eigą ir automobilio „ (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimus galima teigti, kad R.K. buvo sužalotas eismo įvykio metu automobiliui „BMW“ atsitrenkiant į medį, jam sėdint ant galinės sėdynės, ties dešinės pusės durelėmis.

7. Nustatyti, kur konkrečiai automobilyje „ (duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), eismo įvykio metu buvo kiti juo važiavę asmenys (D. B., J. J., M. J., V. J. išskyrus R. K., kuris iš jų sėdėjo vairuotojo vietoje, pagal medicininiuose dokumentuose nustatytus ir aprašytus jų kūnų sužalojimus negalima (2 t.b.l. 67-72).

Analogiška išvada pažymėta Lietuvos Teismo ekspertizės centro kompleksinės teismo eismo įvykio, transporto-trasologinės ir teismo medicinos ekspertizės 2017-09-26 Nr. 11-1008/1806 (17) akte ir kur dar konkretizuota, kad labiausiai sužalotas buvo R. K.. Ar galėjo kraujuoti iš D. B. kūne žaizdų eismo įvykio eismo įvykio metu nenustatyta, nes nėra duomenų apie odos vientisumo pažeidimą. J. J., pagal jo parodymus tik sumušęs galvą, dešinį petį ir dešinį riešą, eismo įvykio metu sėdėjo tikėtina ant automobilio galinės sėdinės ties kairės pusės durelėmis, dėl ko po eismo įvykio pro jas galėjo išlypti iš automobilio salono. Tikėtina, kad automobilį prieš eismo įvykį vairavo M. J.. M. J. nustatytos poodinės kraujosruvos veide šių paakių odos nubrozdimais ir smulkiais svetikūmniais akių junginėse tikėtina buvo padaryti atsitrenkus į deformuotas galiniame dešiname kampe automobilio lubas, kada jam nugara aukštelninkam išblokštam iš automobilio limk galinio dešinio kampo, ant veido buvo prikritusių langų stiklų smulkių šukių. Tikėtina, kad eismo įvykio metu D. B. sėdėjo ant automobilio galinės sėdynės per vidurį (t. 5, b.l. 2-10).

Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr. 140-(505)-IS1-2291 nurodyta, kad:

1. Kvapo pėdsake, paimtame 2014-10-04, adresu; (duomenys neskelbtini) 500 m, iš automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės sėdimos dalies nerasta D. B., gim. (duomenys neskelbtini), kvapo.

2. Tikėtina, kad kvapo pėdsake, paimtame 2014-1004, adresu : (duomenys neskelbtini) 500m, iš automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės sėdimos dalies yra M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kvapas.

3. Kvapo pėdsake paimtame 2014-10-04, adresu : (duomenys neskelbtini) 500 m, iš automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės sėdimos dalies nerasta V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kvapo (3 t. b. l. 22).

Teismo posėdyje apklausta odorologinių tyrimų specialisto kvalifikaciją turintį Audronė Verseckaitė patvirtino 2016-04-21 specialisto išvados Nr. 140 (505) ISI-2291 teiginius, parodė, kad ji kartu su Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro specialistu L. G. atliko odorologinį tyrimą, kurio metu buvo nustatyta, kad, kvapo pėdsakuose, paimtuose 2014-10-04, adresu; Vilniaus r., kelio (duomenys neskelbtini) m, iš automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės sėdimos dalies nerasta D. B., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. J., gim. (duomenys neskelbtini), kvapų. Tikėtina, kad kvapo pėdsake, paimtame 2014-10-04, adresu : (duomenys neskelbtini), iš automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės sėdimos dalies yra M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kvapas. Kad atlikti odorologinį tyrimą turi būti pateikti kvapų objektai, t.y. būtinai paimti kvapai nuo įvykio vietos ir lyginamieji pavyzdžiai, paimti iš įtariamųjų arba kaltinamųjų asmenų. Tyrimas skirstomas į tris etapus, t.y. nulinis, testavimas ir paieška. Nulinis etapas atliekamas tam, kad įsitikinti, ar šuniui, dėl kažkokių tik jam žinomų priežasčių, kažkoks kvapas gali būti tiesiog įdomus. Kad to išvengti – atliekamas nulinis etapas, į išrinkimo ratą sudedami visi objektai, kurie šiai dienai bus ištirti. Šuo paleidžiamas ratu be pagrindinio startinio užuostymo arba duodamas kvapas nesusijęs su konkrečiu įvykiu. Jeigu jie pastebi, kad nuliniame etape šuo nereaguoja į tirti pateiktus objektus, tada galima atlikti tyrimą toliau, jei atsiranda toks šuo, kuris reaguoja – toliau tyrime jis nebedalyvauja. Toliau – šuo yra testuojamas. Duodamas užuostyti šiuo atveju bus kvapo pėdsakas nuo daikto, nuo automobilio vairuotojo sėdynės. Nagrinėjame tyrime vienintelis tyrimo objektas buvo nuo vairuotojo sėdynės ir trys tikrinamieji asmenys ir lyginamieji kvapų pavyzdžiai nuo asmenų. Kvapo pėdsakas buvo pateiktas tik tai vienas. Foninis kvapas – iš automobilio, jisai tyrime nedalyvauja. Sekantis etapas yra testavimas, šuniui duodamas užuosti – šiuo atveju kvapo pėdsakas – nuo automobilio vairuotojo sėdynės sėdimosios dalies, ir rate yra sudėlioti pagalbiniai kvapai, nuo automobilių, kurie nesusiję su konkrečiu įvykiu, vienas iš jų yra startinio objekto gabalėlis, t.y. etalonas – kurį šuo turi surasti, tam kad jisai įsimintų, ką jisai šiandien užuos. Šuo startinėje pozicijoje užuosto maždaug po 1 minutės laiko, kada jisai užuostė, tyrimą atliekantys specialistai – vienas fiksuoja viską į žurnalą, kitas - dirba su tarnybiniu šuniu. Specialistas, kuris dirba su šuniu, niekada nežino, kur yra išdėstyti visi objektai. Jam tik tai pasakoma, ties kokiu objektu pradėti naudoti šunį, pavyzdžiui, ties pirmu, ir ties kokiu objektu išvesti iš rato. Taip pat ar jam skatinti šuniuką, ar ne, ar jisai gerai atliko savo darbą, ar ne. Kada šuo užuostė, komanda „uostyk“, šuo paleidžiamas ratu, kai jis suranda identiškas kvapo molekules, jis pereina į signalinę pozą. Odorologinio tyrimo atveju buvo panaudoti tris šunis, vienas šuo pažymėjo signalinę pozą, etalonį, t.y. pagal objektą (kvapų pėdsaką paimta nuo automobilio) ir tyrimo metu reagavo. Vienas šuo puikiai signalizavo ties objektu, antras šuo – matėsi tik tai išreikšta reakcija, tačiau signalinės pozos nepriėmė, o trečias šuo – iš vis nereagavo. Tokiu atveju neigiamos išvados jie duoti negali, nes vis tik tai reakcija yra, tačiau nepakankama, todėl duota tikimybinė išvada, o antra ir trečia išvados yra neigiamos, kad nei antro, nei trečio – šunis nei reagavo, nei žymėjo. Todėl ir buvo padaryta išvada, kad tikėtina, kad kvapo pėdsake, paimtame 2014-10-04, adresu : Vilnius-Šumskas 25 km 500m, iš automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuo vairuotojo sėdynės sėdimos dalies yra M. J., gim. (duomenys neskelbtini), kvapas (t. 4, b.l. 106, 111-116).

Teismo posėdyje apklaustas ekspertas V. Š. parodė, kad jis, kaip Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus ekspertas, kartu su Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus m. skyriaus teismo medicinos ekspertais Jonu Mindaugu Paliuliu ir O. D. atliko kompleksinį teismo medicinos eismo įvykio tyrimą, kurio metu jis konkrečiai nustatė automobilių susidūrimo eigą. Jis palaiko savo specialisto ir eksperto išvadas. Automobilio (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros metu nustatytais jo sugadinimais, jis nustatė, kad automobilio vairuotojas, išvažiuodamas iš kelio Šumskas-Vilnius vingio į kairę, tikėtina, apie 128 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio, kuris, netekęs stabilaus judesio važiavimo kryptimi, pradėjo suktis pagal laikrodžio rodyklę ir slysti link kelio Šumskas-Vilnius dešiniojo krašto. Tokiu būdu automobilis sukdamasis įslinko į kelkraštį ir po to pradėjo slinkti nuo kelio sankasos jos dešinėje pusėje. Nuslinkęs nuo kelio sankasos ir judėdamas galiniu dešiniuoju kampu į priekį, automobilis „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirminiai galinio dešiniojo sparno šonine dalimi gilėjančiai link automobilio priekinio kairiojo kampo, trenkėsi į medžio kamieną, dėl ko buvo sugniuždytas kėbulo galinis dešinys kampas, bei deformuotas stogas virš šio kampo. Atsitrenkęs į medį automobilis „BMW“ jį nulaužė ir sukdamasis, tikėtina, pagal laikrodžio rodyklę (eismo įvykio vietoje po atsitrenkimo į medį nebuvo užfiksuota jokių automobilio vertimosi pėdsakų) judėdamas dešiniu šonu į priekį per šį šoną, atsitrenkdamas į žemę priekiniu dešiniuoju kampu, vertėsi ant stogo į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Automobilio vairuotojo kūnas buvo bloškiamas atgal ir link dešinio automobilio salono kampo nugara. Po to kai automobilis verčiasi per dešinį šoną, vairuotojo kūnas užbloškiamas ant gale sėdėjusių mirusiojo ir visų kitų keleivių kūnų. Kai verčiasi automobilis ant stogo visų keleivių kūnai, išskyrus kūną R. K., krenta ant vairuotojo kūno, o pastarojo kūnas krenta salono viduje ant lubų. R. K. kūnas automobilio atsitrenkimo metu į medžio kamieną buvo daugiausiai sužalotas, nes šioje vietoje kontaktuojant su šiuo kamienu daugiausiai buvo apgadintas automobilis ir buvo prispaustas tarp priekinių sėdinių ir pastarojo judėsiais buvo apriboti. Jeigu D. B. kraujavimas nebuvo užfiksuotas medicinos dokumentuose, tai kraujo dėmės galėjo pasilikti automobilio salone ant lubų pastarojo kūno kraujavimo metu kai pastarasis po eismo įvykio buvo išraukiamas iš minėto salono (t. 4, b.l. 176-178, t. 5, b.l. 34-35).

UAB „Unge“ teismo medicinos konsultacinės 2015-12-29 specialisto išvadoje Nr. 0152/15 konstatuota, kad D. B. labiausiai tikėtina eismo įvykio metu patyrė kūno sužalojimus automobilyje sėdint ant galinės sėdynės per vidurį (t. 2, b.l. 126-135).

Kaltinamojo kaltė dėl inkriminuoto nusikaltimo įrodyta Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2014-10-04 tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyresniojo patrulio V. M. 2014-10-04 tarnybiniu pranešimu, 2014-10-04 lavono apžiūros protokolu, liudytojų D. P., R. L., odorologijos specialistų kvalifikaciją turinčio L. G., teismo medicinos ekspertų I. L. ir D. B. parodymais, teismo medicinos vyresniojo eksperto Jono Mindaugo Paliulio bei teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją turinčio Pauliaus Petreikio parodymais ir kita bylos medžiaga (t.1, b.l.1, 4, 64-65, 72, 74, 80, 119, 141, t. 2, b.l. 1-2, 79, t. 4, b.l 11, 17-18, 106-107, 111-118, 130, 133-135, 136-141, 145-146, 157-163, 167-171, 173-174, t. 5, b.l. 34).

Taigi teisminio įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad po įvykusio eismo įvykio automobilyje „(duomenys neskelbtini) “, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojo veiksmai sąlygojo eismo įvykio kilimą, buvo rasti 5 žmonės. V. J., M. J., J. J., D. B., R. K..

Liudytojas V. M. parodė, kad atvažiavus policijos pareigūnams į įvykio vietą, pro automobilio „BMW“ vairuotojo dureles išlindo jam padedant V. J., kuris nebuvo sužalotas. Po to buvo ištrauktas D. B., kuris be sąmonės gulėjo ant stogo keleivio pusėje, kojomis nukreiptomis į priekį, galva - link galinės dalies, trečias išlindo J. J. iš galinės sėdynės iš kairės pusės. Po to buvo ištrauktas M. J.. M. J. nenorėjo lįsti iš apvirtusio automobilio ir buvo ištrauktas jėga. M. J. gulėjo ant automobilio stogo ant pilvo vairuotojo pusėje ir ranka judino R. K., ragindamas jį lįsti iš automobilio. R. K. buvo nebegyvas. Automobilis gulėjo ant stogo. Vairuotojo sėdynė buvo tuščia, kas vairavo automobilį iškarto nustatyti nepavyko. Nustatydamas šias aplinkybes, teismas remiasi liudytojo V. M. parodymais, kadangi jis pirmas matė eismo įvykyje dalyvavusius automobilius ir jame buvusius asmenis. Taip pat, teismas nuosprendį pagrindžia ir nukentėjusiojo D. B. parodymais. D. B. iš karto eismo įvykio vietoje policijos pareigūnams paklausius atsakė ir teisme taip pat nurodė, kad automobilį vairavo M. J.. Liudytojas E. Č. davė analogiškus parodymus.

Kiti liudytojais apklausti policijos pareigūnai, greitosios medicinos pagalbos bei gelbėtojų ir ugniegūsių tarnybos darbuotojai negalėjo nurodyti asmenų padėčių automobilyje, nes J. J. bei sužaloti M. J. ir D. B. jau buvo policijos pareigūnų V. M. ir E. Č. ištraukti iš apversto automobilio.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota tik automobilio padėtis bei žuvusiojo R. K. buvimo vieta.

Teismas, siekdamas pašalinti abejones dėl eismo įvykio mechanizmo ir tikslios asmenų, važiavusių automobilyje sėdėjimo vietos, paskyrė kompleksinę teismo medicinos-eismo įvykio ir transporto-trasologijos ekspertizę ir remiasi kompleksinės teismo medicinos-eismo įvykio 2017-09-26 ekspertizės akto išvada Nr. 11-1008/1806(17), kuri buvo duota, atsakant į teismo užduotus klausimus dėl automobilyje rastų asmenų sėdėjimo vietos, įvertinus eismo įvykio mechanizmą, asmenų buvimo automobilyje padėtį po eismo įvykio ir jiems padarytus sužalojimus.

Dėl D. B. automobilyje sėdėjimo vietos eismo įvykio metu ir jo kūno sužalojimo atsiradimo mechanizmo UAB (duomenys neskelbtini) teismo medicinos konsultacinės 2015-12-29 specialisto išvada Nr. 0152/15 iš esmės sutampa su 2017-09-26 ekspertizės išvada Nr. 11-1008/1806(17). Teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją turintis Paulius Petreikis teisme patvirtino savo surašytą UAB (duomenys neskelbtini) teismo medicinos konsultacinės 2015-12-29 specialisto išvadą Nr. 0152/15.

Iš 2017-09-26 ekspertizės išvados Nr. 11-1008/1806(17) nustatyta, kad eismo įvykio eiga, tikėtina, buvo tokia. Automobilio „BMW“ vairuotojas išvažiuodamas iš kelio (duomenys neskelbtini) vingio į kairę apie 128 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio, kuris, netekęs stabilaus judesio važiavimo kryptimi, pradėjo suktis pagal laikrodžio rodyklę ir slysti link kelio (duomenys neskelbtini) dešiniojo krašto. Tokiu būdu automobilis „BMW“ sukdamasis įslydo į kelkraštį po to pradėjo slysti nuo kelio sankasos jos dešinėje pusėje. Nuslinkęs nuo kelio sankasos, ir judėdamas galiniu dešiniuoju kampu į priekį, automobilis „BMW“ pradžioje galinio dešiniojo sparno šonine dalimi gilėjančiai link automobilio priekinio kairiojo kampo, trenkėsi į medžio kamieną, dėl ko buvo sugniuždytas galinis dešinys sparnas ir kėbulo galinis dešinys kampas, bei deformuotas stogas virš šio kampo. Atsitrenkęs į medį automobilis jį nulaužė ir sukdamasis pagal laikrodžio rodyklę ir judėdamas dešiniu šonu į priekį per šį šoną, atsitrenkdamas į žemę priekiniu dešiniuoju kampu, vertėsi ant stogo į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio. Nustatyta tikėtina eismo įvykio eiga duoda pagrindą teigti, kad automobilio „BMW“ atsitrenkimo į medį metu, t. y. pirmoje eigos fazėje, susidariusi inercijos jėga vairuotojo ir keleivių kūnus bloškė atgal link salono galinio dešiniojo kampo, o keleivis, sėdėjęs ant galinės sėdynės ties dešinės pusės durelėmis, kūno dešiniuoju šonu ir nugaros dešine puse tiesiogiai trenkėsi į deformuojamo salono kampo dalis. Keleivis, sėdėję ant galinės sėdynės per vidurį, automobilio „BMW“ atsitrenkimo į medį metu, kūno dešiniuoju šonu, tikėtina, trenkėsi į jam iš dešinės, ties dešinės pusės durelėmis sėdėjusio keleivio kūną, o keleivis sėdėjęs ties galinėmis kairės pusės durelėmis, tikėtina, galėjo trenktis į jam iš dešinės per vidurį sėdėjusį keleivį. Atsitrenkimo į medį metu susidariusi inercijos jėga keleivį, sėdėjusį priekinėje dešinėje sėdynėje, bloškė atgal ant atlošo ir link dešinės pusės durelių, o vairuotojo kūnas buvo bloškiamas atgal, tikėtina, tarpu tarp priekinių sėdynių atlošų link galinio dešiniojo salono kampo. Po smūgio į medį, antroje eismo įvykio eigos fazėje, automobiliui „BMW“ verčiantis ant dešiniojo šono, vairuotojo ir keleivių kūnai, sėdėjusių ant galinės sėdynės kairėje pusėje, buvo bloškiami link dešinės pusės durelių, po to trečioje eismo įvykio eigos fazėje automobiliui verčiantis ant stogo į padėtį, kurioje jis buvo užfiksuotas po eismo įvykio - vairuotojas ir keleiviai, išskyrus keleivį sėdėjusį ant galinės sėdynės ties dešinės pusės durelėmis, kuris tikėtina galėjo būti suspaustas tarp sėdynių, sukrito ant automobilio salono lubų.

Specialisto išvados (SI) Nr. M 1319/14(01) duomenimis iš visų automobiliu „BMW“ važiavusių labiausiai sužalotas buvo R. K. kūnas. Dauguma išorinių R. K. kūno sužalojimų buvo lokalizuoti dešinėje veido pusėje ir sėdmenyse, plyšę dešinėje liemens pusėje lokalizuotos kepenys, dešinysis inkstas, taip pat plyšę plaučiai, širdis, lūžę 7-i kairės ir 9-i dešinės pusės šonkauliai. Visi šie sužalojimai padaryti paveikus kietais bukais daiktais, tiek atsitrenkiant į automobilio salono dalis, tiek ir suspaudžiant tarp salono dalių ir kitų keleivių kūnų. Nustatyta eismo įvykio eiga duoda pagrindą teigti, kad R. K. sužalojimai buvo padaryti pirmoje eismo įvykio fazėje automobiliui „BMW“ atsitrenkiant į medį ir gali būti susieti su R. K. buvimo- sėdėjimo automobilyje vieta eismo įvykio metu, tai yra labiausiai tikėtina ant automobilio „BMW“ užpakalinės sėdynės dešinėje pusėje.

J. J. jokių objektyvių kūno sužalojimo požymių nenustatyta - tai yra jam kūno sužalojimų nebuvo padaryta.

M. J. nustatytos poodinės kraujosruvos veide su paakių odos nubrozdinimais ir smulkiais svetimkūniais (krislais, kurių kilmė nenurodyta) akių junginėse. Tai galėjo būti padaryta paveikus kietais bukais, riboto, nelygaus/ paviršiaus ir/ar bukabriauniais daiktais, kurių paviršius galėjo būti užterštas smulkiomis (mikro) dalelėmis.

D. B. nustatytas blužnies plyšimas, lydimas 500 ml kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę su plačia užpilvaplėvine kraujosruva kairėje apie inkstą. Blužnies ir kairio inksto sužalojimai padaryti smūginiu kieto buko riboto paviršiaus daikto poveikiu - smūgiu(-iais), tokiu daiktu suduodant per pilvo kairės pusės pošonkaulių - blužnies sritį, tiek šia kūno vieta atsimušant į tokį daiktą.

Automobilio „BMW“ atsitrenkimo į medį ir jo vertimosi per dešinį šoną, keleivio, sėdėjusio priekinėje dešinėje sėdynėje judesiai salone buvo apriboti, dėl ko jis galėjo nepatirti kiek ženklesnių kūno sužalojimų ir galėjo netrukdomas išlįsti iš automobilio pro priekines kairės pusė dureles. Tokiu būdu tikėtina, kad eismo įvykio metu, kaip nustatyta bylos medžiagoje, ant priekinės dešinės automobilio „BMW“ sėdynes sėdėjo V. J., kuris bylos duomenimis nesusižalojo.

Automobilio „BMW“ smūgio į medį metu vairuotojo kūnas nugara aukštielninkas buvo nublokštas link automobilio „BMW“ salono galinio dešiniojo kampo, ant tame kampe sėdėjusio keleivio ir keleivio, sėdėjusio ant galinės sėdynės per vidurį, kūnų. Automobiliui „BMW“ verčiantis per dešinį šoną ant stogo, ant vairuotojo kūno, nukritusio kniūbsčia, kojomis link automobilio priekio ant automobilio lubų, galėjo užkristi keleivių, sėdėjusių ant galinės sėdynės per vidurį ir ties kairės pusės durelėmis, kūnai. Seka, kad iš ant stogo gulėjusio automobilio „BMW“, iš galinės sėdynės iš kairės pusės trečias galėjo išlįsti J. J., tik susimušęs galvą, dešinį petį ir dešinį riešą todėl, kad eismo įvykio metu jis, tikėtina, sėdėjo ant galinės sėdynės ties kairės pusės durelėmis ir apvirtus automobiliui nebuvo prispaustas vairuotojo ir keleivio, sėdėjusio ant galinės sėdynės per vidurį, kūnų.

Automobilio „BMW“ vertimosi per dešinį šoną metu, ant automobilio lubų gulėjusio vairuotojo kūno galėjo užkristi keleivio, sėdėjusio ant galinės sėdynės per vidurį, kūnas. Liudytojo V. M. parodymų duomenimis, pro automobilio „BMW“ vairuotojo dureles išlindo jam padedant V. J., kuris nebuvo sužalotas. Po to buvo ištrauktas D. B., (kuris be sąmonės gulėjo ant stogo keleivio pusėje, kojomis nukreiptomis į priekį, galva - link galinės dalies); trečias išlindo J. J. iš galinės sėdynės iš kairės pusės. Po to buvo ištrauktas M. J.. M. J. nenorėjo lįsti iš apvirtusio automobilio ir buvo ištrauktas jėga. M. J. gulėjo ant automobilio stogo ant pilvo vairuotojo pusėje ir ranka judino R. K., ragindamas jį lįsti iš automobilio. Tokiu būdu tikėtina, kad eismo įvykio metu D. B. sėdėjo ant automobilio „BMW“ galinės sėdynės per vidurį, pirmoje eismo įvykio fazėje kūno dešiniuoju šonu galėjo atsitrenkti į R. K., o D. B. į kairį šoną galėjo atsitrenkti J. J., o automobiliui verčiantis per dešinį šoną ant stogo, bloškiamas link salono dešiniojo šono ir pasiliko gulėti ant automobilio lubų keleivio pusėje, kojomis nukreiptomis į priekį, galva - link galinės dalies. Eismo įvykio metu D. B. blužnies plyšimas kartu su kairio inksto sumušimu eismo įvykio metu galėjo būti padarytas tiek pilvo kairio pašonkaulio sritimi atsimušant į automobilio priekinės sėdynės nugarėlę, tiek ir į jį atsitrenkus jam iš kairės sėdėjusiam J. J.. Kaip buvo ankščiau paminėta, pirmoje eismo įvykio fazėje automobilio „BMW“ smūgio į medį metu vairuotojas kūnas aukštielninkas nugara buvo nublokštas link automobilio „BMW“ salono galinio dešiniojo kampo, kur tuo metu dužo automobilio galiniu dešinės pusės ir galinio lango stiklai. Verčiantis automobiliui ant dešiniojo šono, vairuotojas kniūbsčias krito ant automobilio lubų. Seka, kad ant automobilio „BMW“ lubų turėjo pasilikti vairuotojas, t. y. M. J., - gulintis kniūbsčias, galva nukreiptas link automobilio galinės dalies, kur tarp automobilių sėdynių buvo įstrigęs žuvusiojo R. K. kūnas. Tikėtina, kad M. J. buvo dalinai prispaustas D. B., todėl tik ištraukus be sąmonės buvusį D. B., iš automobilio „BMW“ buvo ištrauktas M. J..

M. J. nustatytos poodinės kraujosruvos veide su paakių odos nubrozdinimais ir smulkiais svetimkūniais akių junginėse, kas galėjo būti padaryta, kaip nurodyta specialisto išvadoje Nr. G 3833/14(01), „paveikus kietais bukais, riboto, nelygaus paviršiaus ir/ar bukabriauniais daiktais, kurių paviršius galėjo būti užterštas smulkiomis(mikro) dalelėmis“, tikėtina buvo padaryta atsitrenkus į deformuotas galiniame dešiniame kampe automobilio „BMW“ lubas, kada jam ant veido prikrito langų stiklų smulkių šukių.

Nustatyta eismo įvykio eiga ir jo metu atsiradusių trauminių jėgų kryptys įgalina teigti, kad R. K. sužalojimai buvo padaryti pirmoje eismo įvykio fazėje automobiliui „BMW“ atsitrenkiant į medį ir gali būti susieti su R. K. buvimo- sėdėjimo automobilyje vieta eismo įvykio metu, tai yra labiausiai tikėtina ant automobilio „BMW“ užpakalinės sėdynės dešinėje pusėje.

Tikėtina, kad eismo įvykio metu, kaip nustatyta bylos medžiagoje, ant priekinės dešinės automobilio „BMW“ sėdynes sėdėjo V. J., kuris bylos duomenimis nesusižalojo.

Seka, kad iš ant stogo gulėjusio automobilio „BMW“, iš galinės sėdynės iš kairės pusės trečias galėjo išlįsti J. J., tik susimušęs galvą, dešinį petį ir dešinį riešą todėl, kad eismo įvykio metu jis, tikėtina, sėdėjo ant galinės sėdynės ties kairės pusės durelėmis ir apvirtus automobiliui nebuvo prispaustas vairuotojo ir keleivio, sėdėjusio ant galinės sėdynės per vidurį, kūnų.

Tikėtina, kad eismo įvykio metu D. B. sėdėjo ant automobilio „BMW“ galinės sėdynės per vidurį.

Tikėtina, kad automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) prieš eismo įvykį vairavo M. J..

Taip pat ekspertizės akte, pasitelkus specialias žinias, buvo atsakyta į teismo užduotus klausimus dėl galimybės padaryti R. K. nustatytus sužalojimus, jam sėdint ant vairuotojo automobilio (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) sėdynės. Ekspertizės akte konstatuota, kad, R. K. sužalojimai buvo padaryti pirmoje eismo įvykio fazėje automobiliui (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkiant į medį, tikėtina, sėdint ant automobilio ,,BMV“ užpakalinės sėdynės dešinėje pusėje. Kita vertus neįtikėtina, kad R. K. dėl patirtų kūno sužalojimų charakterio, lokalizacijos ir jo buvimo vietos po automobilio atvertimo ant stogo pastarasis galėjo būti taip sužalotas sėdint automobilio vairuotojo vietoje.

Ekspertizės akte konstatuota, kad, sprendžiant iš atlikto tyrimo ir byloje užfiksuotų aplinkybių, betarpiškai prieš eismo įvykį automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo M. J..

Teismas neturi pagrindo netikėti ekspertizės išvadomis, kurios padarytos, ištyrus objektyvius baudžiamosios bylos duomenis, laikytinus įrodymais, ir atitinka liudytojų V. M. ir E. Č., nukentėjusiojo D. B. parodymus. Be to, ekspertizės išvadas teismo posėdyje paaiškino apklausti ekspertizę ir Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2707(14)/787(15) tyrimą atlikę ekspertai Jonas Mindaugas Paliulis ir V. Š..

Tai, kad pagal iškvietimą dėl eismo įvykio atvykę policijos pareigūnai, kaip jie nurodė teismo posėdyje apklausti liudytojais V. M. ir E. Č., tyrė versiją, kad galimai automobilį vairavo žuvusis R. K., vertintina, kaip pirminis eismo įvykio aplinkybių tyrimas, kuris neduoda teisinio pagrindo laikyti vėliau nustatytų aplinkybių savaime neteisingomis, taip pat nepaneigia ekspertizės akto išvados.

Aplinkybė, kad, apžiūrint automobilį (duomenys neskelbtini) valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), automobilio salone ant apšvietimų lempų, esančių virš vairuotojo sėdynės bei virš vairuotojo sėdynės esančio salono stogo apmušalo buvo rasta raudonos spalvos dėmė, kuri pagal specialisto išvadą Nr. S354/15(01) priklauso D. B. nepaneigia ekspertizės išvados dėl kaltinamojo M. J. padėties iki eismo įvykio - sėdėjimo vairuotojo sėdynėje, kadangi, kaip aprašyta aukščiau, dėl automobilio su medžiu susidūrimo metu susidariusių inercijos jėgų poveikio asmenys, važiavę automobilyje vertėsi automobilio salone ir ten dėl jų patirtų sužalojimų galėjo atsirasti D. B. kraujo dėmė. Kaip nurodyta ekspertizės akte kraujavimo iš D. B. kūno šaltinio (žaizdų, gilių nubrozdinimų) medicinos dokumentuose nenurodyta. Neatmetama, kad iš D. B. kūno galėjo kraujoti iš nurodytų sumušimo vietų (galvos, veido, krūtinės ląstos, kairio kelio ir kairės alkūnės), tačiau ten buvę odos vientisumo pažeidimai (kraujosruvos ar nubrozdinimai) gydančių gydytojų nebuvo įvardinti. Be to, automobiliui nustojus verstis visi važiavusieji automobilyje išlindo arba buvo ištraukiami iš automobilio ir minėta kraujo dėmė galėjo atsirasti iš D. B. kūno jį ištraukiant, nes dėl patirto sunkaus kūno sužalojimo jis pats iš automobilio salono nebuvo išlipęs. Odorologijos specialisto išvada, kurios odorologinio tyrimo pagrįstumą teismo posėdyje patvirtino specialistai G. K., Audronė Verseckaitė ir L. G., konstatuotas M. J. paliktas kvapas ant automobilio vairuotojo sėdynės vertinamas kaip įrodymas kartu su kitais byloje ištirtais įrodymais įrodančiais kaltinamojo kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo.

Tokiu būdu, aptartais įrodymais įrodyta, kad M. J. veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota teisingai ir atitinka BK 281 straipsnio 6 dalį.

Konstatuotina, kad kaltinamasis BK 281 straipsnyje 6 dalyje numatytą nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kadangi jis pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes numatė, jog dėl jo veikimo gali atsirasti BK numatyti padariniai, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Jis vairavo transporto priemonę, šiurkščiai pažeisdamas KET būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (KET 14. punktas), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas (nakties metas) ir vietovės reljefą (kelio vingis į kairę), dėl ko nesuvaldė automobilio nuvažiavo nuo kelio, trenkėsi į medį ir apsivertė ant stogo ((duomenys neskelbtini) punktas) ir įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus bei buvo sunkiai sutrikdyta sveikata kito žmogaus, kuris nuo patirtų sužalojimų mirė. Kaltinamojo kaltę nulėmė tai, kad jis pats savo veiksmais sukūrė situaciją, dėl kurios jis prarado galimybę suvaldyti automobilį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

M. J. padarė neatsargų nusikaltimą dėl nusikalstamo nerūpestingumo, dėl kurio kilo labai skaudžios pasekmės – jos sukelto eismo įvykio metu žuvo žmogus. Tiriamo įvykio metu jis pažeidė net kelis KET punktų reikalavimus, nesilaikė būtinų atsargumo priemonių, kad galėtų bet kuriuo metu sustabdyti automobilį, priešingai, jį netgi vairavo neblaivus (nustatytas 1,79 promilės girtumas), t. y. vairavo suvokdamas, kad tokios būklės vairuoti automobilio jis negali, o jį vairuodamas kelia didelę grėsmę eismo saugumui ir kitiems eismo dalyviams, tačiau nepaisydamas to ir galinčių kilti pasekmių, jis pats pasirinko savo elgesio variantą, taip parodydamas itin didelį abejingumą ne tik įstatymų reikalavimams, bet ir kitiems eismo dalyviams. M. J. nevedęs, dirbantis, praeityje teistas, administracine tvarka baustas. Nors tai jį apibūdina neigiamai, tačiau nerodo polinkio pažeisti KET reikalavimus ir jų nesilaikyti. Nesant nustatytų duomenų apie sistemiškumą ir piktybiškumą pažeidžiant KET ar elementarių visuotinai žinomų eismo saugumo taisyklių ignoravimą, nėra pagrindo tvirtinti, kad kaltinamasis nėra atsakingas ir drausmingas vairuotojas, o jam skiriamos nuobaudos jokio poveikio nedaro ir nesulaiko jo nuo naujų KET pažeidimų. Įvertinęs visas šias aplinkybes jam skirtina ne didesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Pažymėtina, kad BK 281 straipsnio 6 dalis sankcija numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo trejų iki dešimties metų (bausmės vidurkis yra šešeri metai šeši mėnesiai), todėl M. J. ir skiriama ši bausmės rūšis, aplinkybių, leidžiančių jo atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar BK 62 straipsnio nuostatas, nenustatyta (t. 3, b.l. 49-65).

Dėl BK 75 straipsnio {2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 (nuo 2012-07-01) redakcija (BK 3 straipsnis) taikymo

BK 75 straipsnio 1 dalyje {2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 (nuo 2012-07-01) redakcija (BK 3 straipsnis) nustatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymui yra būtina visų šių sąlygų visuma. Pažymėtina, kad nusikaltimus padarę asmenys turi būti nubausti teisingai, t. y. skiriama bausmė turi priklausyti nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padaryto nusikaltimo pobūdžio, jo padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio, visuomenės intereso ir kitų svarbių aplinkybių. Teisingumo principas reikalauja atsižvelgti ir į teisiamojo interesus, jo pataisymo galimybes. Bausmės vykdymo atidėjimo taikymas neturi prieštarauti BK 41 straipsnyje įtvirtintam teisingumo principui ir kitiems bausmės tikslams – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti už padarytus nusikaltimus, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenis taip, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Kadangi M. J. skirtina mažesnė nei sankcijos vidurkis bausmė, kuri jam bus paskirta, neviršys šešerių metų. Taigi, pirmąją įstatymo reikalaujamų sąlygų M. J. paskirtoji bausmė už neatsargų nusikaltimą atitiktų. Antroji sąlyga, leidžianti taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį {2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 (nuo 2012-07-01) redakcija (BK 3 straipsnis), teismo išvada, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant, ar ši sąlyga yra, būtina įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias ir su padaryta veika, ir su nuteistojo asmenybe. Šiuo aspektu teismas įvertina, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, yra dirbantis, nors buvo baustas administracine tvarka, tačiau nusikaltimo padarymo metu galiojančių nuobaudų neturėjo, teisiamas pirmą kartą už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviam, pasirengęs atlyginti nukentėjusiųjų prašomos atlyginti žalos bei nuo nusikaltimo padarymo iki nuteisimo teismo suėjo daugiau negu tris metai. Nors teismo vertinimu, M. J. padarytas nusikaltimas yra šiurkštus, nes jis sėdo už automobilio vairo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus, tačiau sprendžiant klausimą, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo, būtina atsižvelgti ir į kitas byloje nustatytas aplinkybes, o būtent į tai, kad M. J. nėra teisinio pagrindo vertinti kaip sistemingai ir piktybiškai pažeidžiančio KET, jis žalos neatlygino ir neatsiprašė nukentėjusiuosius. Nagrinėjamu atveju, teismo vertinimu, aptartos bausmės individualizavimui svarbios aplinkybės yra pagrindas manyti, kad M. J. paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma (bausmės vykdymo atidėjimas) bus pakankamai efektyvi poveikio priemonė, siekiant sulaikyti nuteistąjį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti ir paveikti taip, kad ateityje jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Todėl kaltininkui paskyrus laisvės atėmimo bausmę, taikytinos BK 75 straipsnio {2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 (nuo 2012-07-01) redakcija (BK 3 straipsnis) nuostatos, o paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui skiriant pareigas (t. 3, b.l. 49-65).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

M. J. nusikaltimą padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, todėl, atsižvelgus į šias jau pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, BK 67 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonių paskirtį, ankščiau baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, jam skirtina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamoji poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas maksimaliam trejų metų terminui (t. 3, b.l. 49-65).

Dėl byloje pareikštų civilinių ieškinių

Žuvusiojo R. K. tėvai S. K. ir R. K., nukentėjusysis D. B. pareiškė byloje civilinius ieškinius, kuriuo reikalauja priteisti iš atsakovų (M. J. ir AB „(duomenys neskelbtini)) turtinę ir neturtinę žalą. S. K. prašo priteisti 15000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5786.03 Eur turtinei žalai atlyginti, bylinėjimosi išlaidos 2200 Eur; R. K. prašo priteisti 50 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 5600,02 Eur turtinei žalai atlyginti, D. B. prašo priteisti 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, 500 EUR bylinėjimosi išlaidos.

Teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį, vadovaujasi Civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 straipsniu pateikiama neturtinės žalos sąvoka ir jos įvertinimo kriterijais. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra svarbiausios įstatymų saugomos vertybės, todėl jų gynimo atveju pagrindiniu ne turtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijumi yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į nukentėjusiųjų patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui. Vertinant fizinio pobūdžio pasekmes, pirmiausia atsižvelgiama į sveikatos sutrikdymo sunkumą, jo pobūdį, trukmę, pasveikimo galimybę, liekamuosius reiškinius. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, galimybę atlyginti žalą, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kompensuoti nukentėjusiojo patirtus dvasinius išgyvenimus, o teismas nustato piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą.

Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, turi atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kita. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Tačiau pusiausvyra tarp nukentėjusiojo asmens teisių į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens turtinės padėties turi būti protinga, prioritetą teikiant žalą patyrusiam asmeniui. Taip pat žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Be to neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismo priedermė yra teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas ( kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 3K-7-255/2005, 2K-533/2005, 2K-669/2006 ).

CK 6.254 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog tuo atveju, jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, jog transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui.

Kaip nurodyta S. K. (toliau-ieškovė) ir R. K. civiliniuose ieškiniuose, turtinę žalą šiuo atveju sudaro su žuvusiojo laidojimu susijusios išlaidos.

Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas patvirtina, kad įvykio dieną kaltinamojo vairuoto automobilio valdytojo civilinė atsakomybė įvykio dieną buvo apdrausta, draudikas – AB „Lietuvos draudimas“ (toliau-ir draudimo bendrovė, atsakovas). Pagal CK 6.987 straispnio nuostatas ir sudarytą draudimo sutartį ši bendrovė privalo atlyginti M. J. neteisėtais veiksmais padarytą žalą draudimo sutartyje aptartos sumos ribose. Draudimo bendrovė įtraukta byloje kaip civilinis atsakovas.

Iš 2015-11-02 Nr. 1484668 AB „Lietuvos draudimas“ pateikto rašytinio paaiškinimo dėl S. K. civilinio ieškinio bei atstovės I. R. paaiškinimo teisme nustatyta, kad draudimo bendrovė paskaičiavo ir atsižvelgiant į tai, jog draudikas atlygina tik būtinas laidojimo išlaidas, bei remiantis 2016-11-11 eksperto išvada Atsakovas šiuo atveju sutiktų atlyginti Ieškovei išlaidas dėl gedulingų pietų po laidotuvių bei išlaidas dėl paminklo ir antkapio statymo. Taigi remiantis pateikta 2016-11-11 eksperto išvada bei Atsakovo ir jos atstovės paaiškinimu, teismui pripažinus Kaltininką (kaltinamąjį) esant atsakingą dėl 2014-10-04 eismo įvykio Atsakovas išmokėtų Ieškovei S. K. 2101.26 Lt (902.46 EUR) gedulo pietus ir 1500 EUR kapavietės sutvarkymo išlaidos (t. 4, b.l. 8). Atsakovas sutinka Ieškovei laidojimo išlaidų {902, 46 Eur (gedulingiems pietums po laiduotuvių) +1500 Eur (išlaidos dėl paminklo žuvusiojo laidojimo vietoje nustatymo)- (301.20 Eur Ieškovės gauta pašalpa)= 2101, 26 EUR turtinei bei 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje Ieškovės S. K. ieškinio dalyje dėl 3684, 77 Eur turtinės 14 000 Eur neturinės Atsakovas teismo ieškinio prašo netenkinti.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iš nukentėjusiosios S. K. prašomų priteisti 5786,03 Eur laidojimo išlaidoms atlyginti - 2101.26 Eur jai sutinka atlyginti draudimo bendrovė, o likusi neatlyginta suma – 3684,77 EUR (5786,03 Eur-2101.26) taip pat yra pagrįsta, įvertinęs tai, kad žala atsirado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, šią sumą (3684,77 Eur) priteisia nukentėjusiajai S. K. iš M. J. (t. 3, b.l. 106-117, t. 4, b.l. 5-6).

Iš 2016-11-11 Nr. 1661582 AB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau- Atsakovas, draudikas, draudimo bendrovė) pateikto rašytinio paaiškinimo dėl R. K. (toliau-ieškovas) civilinio ieškinio bei atstovės I. R. paaiškinimo teisme nustatyta, kad draudimo bendrovė paskaičiavo ir atsižvelgiant į tai, jog draudikas atlygina tik būtinas laidojimo išlaidas, bei remiantis 2016-11-11 eksperto išvada Atsakovas šiuo atveju sutiktų atlyginti Ieškovui išlaidas dėl gedulingų pietų po laidotuvių bei išlaidas dėl paminklo ir antkapio statymo. Taigi remiantis pateikta šia eksperto išvada, teismui pripažinus Kaltininką esant atsakingą dėl 2014-10-04 eismo įvykio Atsakovas išmokėtų Ieškovui R. K. 2785.62 € {(1285,62 EUR laidojimo prekės ir paslaugos 2014-10-07 ir 1500 EUR (2014-10-07 kapavietės sutvarkymo išlaidos)}= 2785.62 € turtinei žalai atlyginti bei 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje Ieškovo R. K. ieškinio dalyje dėl 2814, 39 Eur 49 000 Eur neturinės Atsakovas teismo ieškinio prašo netenkinti.

Teismas, atsižvelgęs į tai, kad iš nukentėjusiojo R. K. prašomų priteisti 5600, 02 Eur laidojimo išlaidoms atlyginti - 2785,62 Eur jam sutinka atlyginti draudimo bendrovė, o likusi neatlyginta suma – {(5600, 01 Eur (5600, 02 Eur sumos skaičius ieškinyje nurodytas klaidingai paskaikčiavus)-2785.62 Eur) 2814.39 EUR – 516, 85 Eur išlaidos už gedulingus pietus= 2297, 54 Eur priteistina nukentėjusiajam R. K. iš kaltinamojo. 516, 85 Eur išlaidos už gedulingus pietus minusuojamos, nes nelaikytinos būtinos laidojimo išlaidos (t. 3, b.l. 140-165, t. 4, b.l. 1-4).

Teismui nekyla abejonių dėl to, kad nukentėjusieji S. K. ir R. K., netekę sūnaus, patyrė stiprius dvasinio pobūdžio išgyvenimus. Žuvusysis ir nukentėjusieji palaikė glaudžius, šiltus šeimyninius ryšius, žuvusysis R. K. buvo jų vienintelis jų vaikas, jaunas, sveikas ir aktyvus žmogus ir nukentėjusieji neturėjo jokio pagrindo tikėtis jo mirties ar netekties eismo įvykio metu, kaip atsitiko nagrinėjamu atveju. Todėl staigi ir netikėta sūnaus mirtis, tiek jo motinai, tiek tėvui, sukėlė didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį skausmą, kuris dėl nepataisomų nusikaltimo pasekmių iki šiol yra itin didelis. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiaisiais, kad dėl sūnaus netekties jiems pablogėjo sveikata, kad jie patyrė didelius išgyvenimus ir nepatogumus. Tačiau nustatant neturtinės žalos dydį, taip pat būtina atsižvelgti ir į šiuo aspektu reikšmingas nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes: M. J. eismo įvykio metu automobilį vairavo neblaivus, pažeidė iš karto kelis KET punktų reikalavimus, dėl jo neteisėtų veiksmų kilo labai skaudžios nepataisomos pasekmės, tačiau jo padarytas nusikaltimas yra neatsargus, jis sąmoningai nesiekė nukentėjusiesiems sukelti dvasinius išgyvenimus. Byloje nėra duomenų, kad jis iki šiol nukentėjusiuosius Svetlanos ir R. K. atsiprašytų. Pažymėtina, kad neatsargiuose nusikaltimuose priteistinos neturtinės žalos dydis yra mažesnis nei tyčiniuose nusikaltimuose. Teismas, užtikrindamas protingą tiek nukentėjusiųjų, tiek M. J. interesų pusiausvyrą, siekdamas, kad jis galėtų realiai atlyginti nukentėjusiesiems priteistą žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kuo greičiau, į tai, kad priteistos žalos atlyginimas kaltinamajam nebūtų antra papildoma bausme, vertina jo turtinę bei šeimyninę padėtį: M. J. yra darbingas, šiuo metu dirba UAB ,,Intodra“ direktoriumi, todėl turės galimybę priteistą žalą atlyginti. Atsižvelgus į šias aplinkybes bei teismų praktiką šios kategorijos bylose, kuriose dėl asmens žūties eismo įvykio metu iš kaltais pagal BK 281 straipsnio 6 dalyje pripažintų asmenų žuvusiojo artimiesiems priteistų neturtinių žalų dydžiai vienam asmeniui yra apytiksliai nuo 2500 iki 30 000 Eur, taip pat įvertinus tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiesiems S. K. ir R. K. sutinka išmokėti po 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti, darytina išvada, kad iš M. J. nukentėjusiesiems S. K. ir R. K. priteisiama po 12 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje S. K. ir R. K. ieškiniai dėl neturtinės žalos priteisimo atmestini (t. 3, b.l. 106-118, 140-165, 175-178, t. 4, b.l. 1-8, t. 4, b.l. 13-15, 29-31, 42, 49-50).

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo D. B. civilinis ieškinys 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, kuriame nukentėjusysis nurodė, kad avarijos metu jam padarytas sunkas masto sveikatos sutrikdymas. Po eismo įvykio jis buvo paguldytas į ligoninę ir operuotas. Jam buvo nustatytas blužnies plyšimas, lydimas 500 ml kraujo išsiliejimo į pilvaplėvės ertmę, ir kairio inksto sumušimas su plačia aplinkine užpilvaplėvine kraujosruva. Ligoninėje buvo gydomas 7 dienas, negalėjo normaliai vaikščioti. Po eismo įvykio skaudėjo nugara, galva. Išėjus iš ligoninės buvo sunku judėti, nieko negalėjo pakelti. Po išėjimo iš ligoninės turėjo nedarbingumą, gydėsi namuose. Buvo išleista nemažai pinigų vaistams, tačiau čekiai nebuvo išsaugoti, todėl neprašo turtinės žalos. Šiuo metu D. B. priverstas tikrintis pas gydytoją dėl inksto sumušimo, kadangi yra tikimybė, kad reikės daryti operaciją ateityje, tęsti - gydymą. Pirmą laiką, po eismo įvykio D. B. turėjo baimę važiuoti automobiliu. Prašo priteisti iš kaltinamojo 10 000 eurų neturtinės žalos.

Teismas sutinka, kad dėl aukščiau paminėtų neatsargių kaltinamojo veiksmų atsirado skaudžios nepataisomos pasekmės, nukentėjusiajam padaryta neturtinė žala, kadangi tokio masto sveikatos sutrikdymas jam sukėlė sunkius dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, skaudžiai paveikė gyvenimą, turėjo neigiamos įtakos gyvenimo kokybei, darbinei veiklai.

Iš 2016-12-08 AB „(duomenys neskelbtini)“ pateikto Nr. 1661582 rašytinio paaiškinimo dėl D. B. civilinio ieškinio bei draudimo bendrovės AB „(duomenys neskelbtini)“ atstovės paaiškinimo teisme konstatuota, kad draudimo bendrovė išmokėtų Ieškovui D. B. 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje Ieškovo D. B. ieškinio dalyje dėl 7 000 Eur neturinės Atsakovas teismo ieškinio prašo netenkinti.

Atsižvelgus į šias aplinkybes bei teismų praktiką šios kategorijos bylose, taip pat įvertinus tai, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam D. B. sutinka išmokėti 3000 eurų neturtinei žalai atlyginti, darytina išvada, kad iš M. J. nukentėjusiajam D. B. priteisiama 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Likusioje dalyje D. B. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas (t. 3, b.l. 166-174, t. 4, b.l. 13-15, 32-34, 36-37, 42).

BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai turėjo teisę į advokato pagalbą, advokatai rengė civilinius ieškinius, susijusius su dokumentų rinkimu ir analize, atstovavo teismo posėdžiuose. Pagal pateiktus pinigų priėmimo kvitus už S. K. advokato pagalbą sumokėta 2200 eurų (3 t., b. l. 117, t. 5, b.l. 47), R. K. – advokatės padėjėjos pagalbą- 1000 Lt (289, 62 Eur), 500 eurų (3 t., b. l. 155-156, t. 5, b.l. 41-43, 47-48), D. B. – 500 eurų (3 t., b.l . 173) ir 500 Eur (t. 5, b.l. 22-23) bei dar 500 Eur (t. 5, b.l. 31-32, 39-40, 46), todėl šios sumos išieškotinos iš kaltinamojo.

Priteistini iš M. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai 100 EUR išlaidos už teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją turinčio Pauliaus Petreikio dalyvavimą ir apklausą 2017-03-21 teismo posėdyje (t. 4, b.l. 128, 139-141).

M. J. paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtus įpareigojimus bei baudžiamojo poveikio priemonę, minėta kardomoji priemonė panaikintina (t. 3, b.l. 47).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentai turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-DVD-R informacinė laikmena, CD laikmena prie eismo įvykio vietos apžiūros, atliktos 2014-10-04 kelio Vilnius-Šumskas 25 kilometras, Vilniaus r., protokolo, saugotinas byloje iki bylos saugojimo pabaigos (1 t. b. l. 5-52, voke prie 1 tomo viršelio ir voke prie 2 tomo viršelio).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentas turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-automobiliui išduotas registracijos liudijimas (duomenys neskelbtini), saugotinas byloje, grąžintinas liudytojai, šio automobilio savininkei Ž. B. (t., b.l., bylos proceso asmenų duomenų segtuvo l. 15).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-automobilis, saugotinas Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyryje, Nemenčinės II k., Vilniaus r. ir jo du raktai saugotini byloje grąžintini liudytojai, šio automobilio savininkei Ž. B. (t.1, b.l. 53-63, bylos proceso asmenų duomenų segtuvo l. 15), (Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyresniosios tyrėjos R. L. nutarimas 2015-03-23, daiktų, dokumentų pateikimo protokolas 2015-03-24 ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 57-1-1661-14, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktas 2015-03-24 Nr. 5-15-IL1-254).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriui (toliau-skyrius) išaiškintina, kad skyrius turi teisę kreiptis į teismą dėl procesų (automobilio saugojimo) išlaidų priteisimo iš kaltininko (t. 1, b.l. 61), (Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus pažyma apie numatomas saugojimo išlaidas 2015-03-24 Nr. 5-15-IL1-2554).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-(pakete Nr. 3-žuvusioji R. K. striūkė, megztinis, kelnės, trumpikės, kojinės ir pora batų), (pakete Nr. 2- D. B. striukė, kelnės, megztinis ir kojinės) ir (pakete Nr. 1-lipnios juosta su likusiomis po tyrimo mikrodalelėmis nuo vairuotojo sėdynės atlošo ir mikrodalelėmis nurinktomis nuo R. K. rūnų), saugotini Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, sunaikintini (t. 1, b.l. 74, t. 2, b.l. 59-62), (Vilniaus apskrities VPK kvitas (duomenys neskelbtini)).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-pagal Vilniaus apskrities VPK kvitą (duomenys neskelbtini) saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, sunaikintini (t. 2, b.l. 51).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-20 vnt. pakelių cigarečių „Matrix Blue“ pagal Vilniaus apskrities VPK kvitą B 2015-05-21 serija BBB Nr. 001278 saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, sunaikintini, nes įsiteisėjusiu Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015-04-17 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) šie daiktai konfiskuoti (t. 2, b.l. 105-107).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

M. J. (M. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 6 dalyje ir nuteisti jį laisvės atėmimu 5 (penkeriems) metams.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 5 ir 8 punktais, 3 dalimi {2011-12-22 įstatymo Nr. XI-1861 (nuo 2012-07-01) redakcija (BK 3 straipsnis) paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, M. J. (M. J.) nuo nuosprendžio įsiteisėjimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu skirti pareigas tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą visą turtinę žalą ir po ½ dalies neturtinės žalos, o per vieną mėnesį-atsiprašyti nukentėjusiuosius.

Vadovaujantis BK 68 straipsniu, M. J. (M. J.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - uždrausti jam 3 (trejus) metus naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones.

M. J. (M. J.) paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti pareigas bei baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

Priteisti iš M. J. (M. J.) S. K. 3684,77 EUR turtinei žalai ir 12 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. J. (M. J.) R. K. 2297, 5 Eur turtinei žalai ir 12 000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš M. J. (M. J.) D. B. 5000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ S. K. 2101.26 EUR turtinei ir 1000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ R. K. 2785.62 EUR turtinei bei 1000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Priteisti iš civilinio atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ D. B. 3000 EUR neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje nukentėjusiųjų S. K., R. K. ir D. B. civilinius ieškinius atmesti.

Priteisti iš M. J. (M. J.) S. K. 2200 EUR išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš M. J. (M. J.) R. K. 789, 62 EUR išlaidų advokato padėjėjos paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš M. J. (M. J.) D. B. 1500 EUR išlaidų advokato paslaugoms apmokėti.

Priteisti iš M. J. (M. J.) UAB „Unge“ naudai 100 EUR išlaidų už teismo medicinos gydytojo profesinę kvalifikaciją turinčio Pauliaus Petreikio dalyvavimą teismo posėdyje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-DVD-R informacinę laikmeną, CD laikmeną prie eismo įvykio vietos apžiūros, atliktos 2014-10-04 kelio Vilnius-Šumskas 25 kilometras, Vilniaus r., protokolo, saugoti byloje iki bylos saugojimo pabaigos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, dokumentą turintį reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-automobiliui išduotą registracijos liudijimą E 562205, saugomą byloje, grąžinti liudytojai, šio automobilio savininkei Ž. B..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyryje, Nemenčinės II k., Vilniaus r. ir jo du raktus saugomus byloje grąžinti liudytojai, šio automobilio savininkei Ž. B..

Nuosprendžiui įsiteisėjus, Policijos departamento prie vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriui išaiškinti, kad skyrius turi teisę kreiptis į teismą dėl procesų (automobilio saugojimo) išlaidų priteisimo iš kaltininko.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turintis reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-(pakete Nr. 3-žuvusioji R. K. striūkę, megztinį, kelnes, trumpikes, kojines ir porą batų), (pakete Nr. 2- D. B. striukę, kelnes, megztinį ir kojines) ir (pakete Nr. 1-lipnios juostą su likusiomis po tyrimo mikrodalelėmis nuo vairuotojo sėdynės atlošo ir mikrodalelėmis nurinktomis nuo R. K. rūnų), saugomus Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-pagal Vilniaus apskrities VPK kvitą B (duomenys neskelbtini) saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės bylai tirti ir nagrinėti-20 vnt. pakelių cigarečių „Matrix Blue“ pagal Vilniaus apskrities VPK kvitą (duomenys neskelbtini) saugomi Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų saugojimo sandėlyje, sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.