Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-06-13 · Civilinė byla Nr. 2-1398-934/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-06-13
Bylos Nr.
2-1398-934/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00907-2012-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Žilvinas Terebeiza
Ieškovas
BUAB „Arovana service“
Atsakovas
J. M.
Trečiasis asmuo
Valerij Igumnov
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. birželio 13 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Žilvinas Terebeiza,sekretoriaujant Irenai Žukauskienei,

dalyvaujant ieškovo BUAB „Arovana service“ bankroto administratoriaus UAB „Audata“ įgaliotam asmeniui Andrėjui Gončiarovui,

nedalyvaujant atsakovei J. M. bei trečiajam asmeniui Valerij Igumnov,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Arovana service“ ieškinį atsakovei J. M., trečiasis asmuo Valerij Igumnov, dėl žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Dalyvaujančių byloje asmenų reikalavimų, atsikirtimų ir paaiškinimų santrauka

Šalies argumentai

Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, su vėlesniais papildomais paaiškinimais, kuriame prašė priteisti iš atsakovės 28 180,84 Eur dydžio žalos atlyginimo, 5,00 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teisme sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys iš esmės grindžiamas šiomis aplinkybėmis bei argumentais (b. l. 1-5, 85-86):

Vilniaus apygardos teismo 2012-12-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2104-275/2013, ieškovui buvo iškelta bankroto byla. Vilniaus apygardos teismas 2013-02-08 nutartimi patvirtino įmonės finansinius reikalavimus 8 884,64 Eur dydžio sumai;Ieškovo administratorius vykdydamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) numatytas pareigas nustatė, jog 2011-05-25 tuometinis ieškovo direktorius Valerij Igumnov įgaliojo J. M. (toliau – atsakovė) atstovauti ieškovą visose Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstaigose ir kitose organizacijose, suteikiant teisę atsakovei įmonės vardu sudaryti sandorius, pilnai tvarkyti įmonės dokumentaciją ir buhalterinę apskaitą, pasirašyti įvairius komercinius, veiklos dokumentus. Nurodė, kad tarp administratoriui perduotų dokumentų buvo rastas Vilniaus m. 9-ojo notaro biuro notaro Dionizo Adomavičiaus 2012-03-08 patvirtintas įgaliojimas, kuriuo atsakovei suteikiama teisė atstovauti bendrovę visais klausimais susijusiais su jos vykdoma ūkine-komercine veikla, taip pat valdyti, tvarkyti ir disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis bei turtu; Bankroto administratorius, peržiūrėjęs įmonės dokumentus, nustatė, jog 2011-07-12 atsakovė pasirašytą priėmimo–perdavimo aktą iš VšĮ „Lietuvos radijas ir televizija“ patalpų perėmė ieškovui priklausantį turtą, t. y. multifunkcinį spausdinimo-kopijavimo įrenginį „Canon CLC3200“, įvairius baldus (staliukas, spintelė, biuro kėdė ir kt.), stelažus, medžio drožlių lentynas, popieriaus pjaustymo ir laminavimo stakles, spausdintuvą, metalo profilius luboms, dvi žiemines padangas, dulkių siurblį „DEA“ ir kitą turtą. Pažymėtina, jog minėtas ieškovo turto ir dokumentų priėmimas–perdavimas buvo užfiksuotas antstolio Vitalio Milevičiaus 2011-07-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Šiame dokumente nurodyta, kad atsakovė paprašė A. N., jog būtų perduoti ieškovo dokumentai ir daiktai, kurie saugomi AB „Lietuvos radijas ir televizija“ patalpose, o taip pat užsakė transporto paslaugas daiktams išvežti ir pradėjo rašyti daiktų priėmimo–perdavimo dokumentą, kas patvirtina, jog visas ieškovui priklausantis turtas buvo perduotas atsakovei. Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovas kreipėsi į buvusį ieškovo direktorių Valerij Igumnov su reikalavimu perduoti administratoriui ieškovui priklausantį turtą ir dokumentus, tačiau Valerij Igumnov 2012-12-17 žodžiu ir 2013-01-02 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad visas ieškovo turtas ir dalis dokumentų yra atsakovės žinioje, kurį atsakovė perėmė remiantis 2011-07-12 priėmimo–perdavimo aktu;Administratorius nedelsdamas susisiekė su atsakove informuodamas pastarąją apie iškeltą bankroto bylą ieškovui bei prašydamas pateikti administratoriui ataskaitą apie savo kaip įgaliotinės veiklą, ką patvirtina 2012-12-29 pasirašytinai įteiktas administratoriaus pranešimas. Atsakovei 2012-12-29 buvo pateiktas ir Vilniaus apygardos teismo 2012-12-05 įsiteisėjusios nutarties dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui nuorašas, tačiau atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė bei nepateikė paaiškinimų apie 2011-07-12 perduotą ieškovo turtą, dėl ko Vilniaus apygardos teismas 2013-04-29 išdavė vykdomąjį raštą dėl įpareigojimo atsakovei perduoti įmonės turtą ir visus dokumentus. Perdavus vykdomąjį raštą vykdyti antstoliui, atsakovė nesiruošė įvykdyti teismo nustatyto įpareigojimo, todėl antstolis du kartus kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą, prašydamas skirti baudas atsakovei;Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-41668-608/2013, atsakovei buvo paskirta 133,23 Eur dydžio bauda bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-12712-937/2015, atsakovei buvo paskirta 200,00 Eur dydžio bauda;Administratorius teigė, kad atsakovė veikdama pagal jai išduotus įgaliojimus perėmė ieškovui priklausantį turtą ir jo negrąžino ieškovui, nors atsakovės įgaliojimai buvo panaikinti iškėlus bankroto bylą. Atsakovė sąmoningai nepateikė jokios informacijos apie Ieškovui priklausantį turtą. Paaiškino, kad neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys ir kaltė pasireiškė tuo, jog atsakovė perėmė savo žinion ieškovui priklausantį turtą ir jo negrąžino, nepateikė jokių duomenų apie jų buvimo vietą, tokiu būdu padarydama žalą įmonės kreditoriams, kurių finansiniai reikalavimai siekia 8 884,64 Eur dydžio sumą. Kaip matyti, atsakovė pasisavindama ieškovui priklausantį turtą, veikė priešingai ieškovo interesams, todėl atliko neteisėtus veiksmus ir padarė žalą ieškovui. Administratoriaus turimomis žiniomis, atsakovė iki šios dienos disponuoja ieškovo turtu ir naudoja jį savo darbinėje veikloje daugiau nei 4 metus, dėl ko ieškovo turtas yra praradęs vertę, todėl atsakovė privalo atlyginti jo vertę, buvusią turto perėmimo metu;Administratoriui patikrinus esamus perduotus dokumentus, nerasta papildomų dokumentų pagrindžiančių pagal 2008-04-01 PVM sąskaitą faktūrą ART Nr. 0000001, 2008-06-03 PVM sąskaitą faktūrą ART Nr. 0000003 ir 2008-07-02 PVM sąskaitą faktūrą ART Nr. 0000004 įsigytą turtą. Taipogi administratorius nerado apmokėjimų pagal minėtas sąskaitas įmonės bankų sąskaitose. Tačiau kaip minėta ieškinyje, būtent atsakovė buvo ieškovo bankroto bylą nagrinėjančio Vilniaus apygardos teismo įpareigota perduoti administratoriui visą turimą įmonės turtą ir dokumentus, tačiau šito reikalavimo sąmoningai neįvykdė, net už tai jai teismui skyrus dvi baudas, kas ieškovo nuomone yra daroma tyčia siekiant nuslėpti iš įmonės pradangintą turtą;Paaiškino, kad atsakovė pagal 2011-07-12 pasirašytą priėmimo–perdavimo aktą iš VšĮ „Lietuvos radijas ir televizija“ patalpų perėmė ieškovui priklausantį turtą: multifunkcinį spausdinimo-kopijavimo įrenginį „Canon CLC3200“ ir kitą turtą, be to kaip, minėtas atsakovės ieškovo vardu turto ir dokumentų priėmimas–perdavimas buvo užfiksuotas antstolio Vitalio Milevičiaus 2011-07-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu. Todėl 2011-07-12 laikytina turto perdavimo atsakovės žinion data. Dėl administratoriui neperduotų dokumentų neįmanoma nustatyti kokia buvo vykdoma apskaitos politika, be to nėra duomenų ar įrengimai buvo naudojami veikloje, todėl administratoriaus nuomone, remiantis ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) minimaliais ir maksimaliais ekonominiais normatyvais, pagal kuriuos materialaus ilgalaikio turto nusidėvėjimo skaičiavimo metodą įmonės pasirenka pačios, taikytinas tiesiogiai proporcingo nusidėvėjimo metodas, pagal kurį turtui nustatomas bendras 5 metų nusidėvėjimo terminas, skaičiuojant nusidėvėjimą į metus pagal formulę – sumą, gautą iš turto įsigijimo vertės, atėmus likvidacinę vertę (objekto likvidacinė vertė nustatoma 10,00 % nuo jo pradinės vertės), dalinti iš nustatyto nusidėvėjimo termino (5 metai). Turtas įsigytas 2008-04-01, 2008-06-03 ir 2008-07-02, o perduotas atsakovės žinion 2011-07-12, todėl žalos atsiradimo datai skaičiuojamas metinis nusidėvėjimas sudaro 3 metus. Atsižvelgiant į tai, gaunamos sekančios nusidėvėjimo sumos:pagal 2008-04-01 PVM sąskaitą faktūrą ART Nr. 0000001 įgytas spausdintuvas CLC3200, įsigijimo vertė 25 973,12 Eur. 25 973,12 Eur (įsigijimo vertė) – 2 597,31 Eur (likvidacinė vertė) / 5 (bendras 5 metų nusidėvėjimo terminas) = 4 675,16 Eur (kasmetinė nusidėvėjimo vertė). 4 675,16 Eur x 3 metai = 14.025,48 Eur (3 metų nusidėvėjimo vertė). 25 973,12 Eur (įsigijimo vertė) – 14 025,48 Eur (3 metų nusidėvėjimo vertė) = 11 947,64 Eur (likutinė vertė 2011-07-12);pagal 2008-06-03 PVM sąskaitą-faktūrą ART Nr. 0000003 vadybininko kėdės (2 vnt.) už 464,78 Eur. 464,78 Eur (įsigijimo vertė) – 46,48 Eur (likvidacinė vertė) / 5 (bendras 5 metų nusidėvėjimo terminas) = 83,66 Eur (kasmetinė nusidėvėjimo vertė); 83,66 Eur x 3 metai = 250,98 Eur (3 metų nusidėvėjimo vertė). 464,78 Eur (įsigijimo vertė) – 250,98 Eur (3 metų nusidėvėjimo vertė) = 213.80 Eur (likutinė vertė 2011-07-12);pagal 2008-07-02 PVM sąskaitą faktūrą ART Nr. 0000004 darbo stalai (3 vnt.) už 1 742,93 Eur. 1 742,93 Eur (įsigijimo vertė) – 174,29 Eur (likvidacinė vertė) / 5 (bendras 5 metų nusidėvėjimo terminas) = 313,73 Eur (kasmetinė nusidėvėjimo vertė). 313,73 Eur x 3 metai = 941,19 Eur (3 metų nusidėvėjimo vertė). 742,93 Eur (įsigijimo vertė) – 941,19 Eur (3 metų nusidėvėjimo vertė) = 801,74 Eur (likutinė vertė 2011-07-12).Taigi viso aukščiau nurodyto turto, dėl kurio reikalaujama žalos atlyginimo, likutinė vertė sudaro 12 963,18 Eur dydžio sumą.

Atsakovė per teismo nustatytą terminą atsiliepimo nepateikė. Atsakovei ieškinio su priedais kopijos įteiktos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka 2016-01-05 (viešo paskelbimo būdu) (b. l. 55). Apie atsiliepimo į ieškinį nepateikimo priežastis duomenų nėra, atsiliepimo į ieškinį nepateikimo pasekmės atsakovei išaiškintos (b. l. 54).

Į teismo posėdį, vykusį 2016-06-10 atsakovė neatvyko, duomenų apie atsakovės neatvykimo priežastis teismas neturi. Atsakovė apie vykstantį teisminį procesą, įskaitant apie teismo posėdžio vietą ir laiką, buvo informuota teismui visais žinomais atsakovės buvimo vietos adresais (Sodų g. 4, Vilnius; Fabijoniškių g. 66-4, Vilnius; Panerių g. 11, Vilnius; J. S. g. 4, Vilnius; Liepkalnio g. 1, Vilnius) (b. l. 32, 35, 46, 62, 80, 92, 97), taip pat darbovietės adresu (b. l. 22-23, 36-37, 40, 58, 64-65, 70, 73, 92), be kita ko, atsakovė papildomai buvo informuota ir viešo paskelbimo būdu (b. l. 54-55, 67-67, 77-79, 93-95).

Į teismo posėdį, vykusį 2016-06-10, trečiasis asmuo neatvyko, duomenų apie atsakovo neatvykimo priežastis teismas neturi. Apie teismo posėdžio vietą ir laiką trečiasis asmuo buvo informuotas tinkamai (teismo šaukimais bei viešo paskelbimo būdu) (b. l. 74, 76, 81, 91, 93-95, 98).

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytas aplinkybes bei nurodytus reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi. Papildomai paaiškino, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2016-05-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1030-381/2016, paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013-02-21 nutartį. Ieškovo atstovas prašė priimti sprendimą už akių. Paaiškino, jog atsakovė Lietuvos apeliaciniame teisme atstovavo advokatas, tačiau advokatui surašius skundą, vėliau su ją susiekti advokatui nepavyko. Duomenų apie kitą galimą procesinių dokumentų įteikimo vietą neturi (b. l. 102).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

CPK 230 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog dėl neatvykusios į parengiamąjį posėdį šalies, kuriai yra tinkamai pranešta, ir atvykusios šalies prašymu bylą nagrinėjantis teismas CPK nustatyta tvarka priima sprendimą už akių.

Nagrinėjamu atveju į bylos nagrinėjimą neatvyko atsakovė bei trečiasis asmuo, kuriems apie bylos nagrinėjimą buvo pranešta tinkamai, tačiau atvyko ieškovas, kuris prašė priimti sprendimą už akių (b. l. 102). Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra CPK numatyti pagrindai priimti sprendimą už akių.

Ginčo esmė

Byloje iš esmės kilo ginčas dėl atsakovės veiksmais (turto neperdavimo bankrutavusios įmonės administratoriui) padarytos žalos atlyginimo.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Iš ieškinio ir byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2011-05-25 buvęs ieškovo direktorius, trečiasis asmuo Valerij Igumnov įgaliojo atsakovę atstovauti ieškovo įmonę visose Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstaigose ir kitose organizacijose, suteikiant teisę atsakovei įmonės vardu sudaryti sandorius, pilnai tvarkyti įmonės dokumentaciją ir buhalterinę apskaitą, pasirašyti įvairius komercinius, veiklos dokumentus iki 2015-12-31 (b. l. 16). Taip pat nustatyta, kad Vilniaus m. 9-ojo notarų biuro notaras 2012-03-08 patvirtinto įgaliojimą, kuriuo atsakovei buvo suteikta teisė atstovauti bendrovę visais klausimais susijusiais su jos vykdoma ūkine-komercine veikla, taip pat valdyti, tvarkyti ir disponuoti įmonės piniginėmis lėšomis bei turtu iki 2015-12-31 (b. l. 14-15). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog Vilniaus apygardos teismo įsiteisėjusia 2012-12-05 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-2104-275/2013, ieškovui buvo iškelta bankroto byla (b. l. 3-5). Vilniaus apygardos teismas 2013-02-08 nutartimi patvirtino įmonės finansinius reikalavimus 8 884,64 Eur dydžio sumai (b. l. 6). Bylos duomenimis taip pat nustatyta, jog ieškovo administratorius 2012-12-29 įteikė atsakovei pranešimą, kuriame prašė pateikti iki 2013-01-14 ataskaitą apie atsakovės veiklą, kuri buvo vykdoma pagal suteiktą 2012-03-08 įgaliojimą (b. l. 8). Ant minėto pranešimo nurodyta, kad atsakovė neteiks jokios informacijos ieškovo bankroto administratoriui iki nebus pateikta įsiteisėjusi nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog 2011-07-12 atsakovė pasirašė priėmimo–perdavimo aktą, kuriame nurodyta, kad atsakovė iš VšĮ „Lietuvos radijas ir televizija“ patalpų perėmė ieškovui priklausantį turtą, t. y. multifunkcinį spausdinimo-kopijavimo įrenginį „Canon CLC3200“, įvairius baldus (staliukas, spintelė, biuro kėdė ir kt.), stelažus, medžio drožlių lentynas, popieriaus pjaustymo ir laminavimo stakles, spausdintuvą, metalo profilius luboms, dvi žiemines padangas, dulkių siurblį „DEA“ ir kitą turtą (b. l. 17). Be to, minėtas ieškovo turto ir dokumentų priėmimas–perdavimas buvo užfiksuotas antstolio Vitalio Milevičiaus 2011-07-12 faktinių aplinkybių konstatavimo protokole (b. l. 18). Iš byloje esančių duomenų bei ieškovo atstovo paaiškinimų nustatyta, kad atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, ieškovas kreipėsi į buvusį ieškovo direktorių, trečiąjį asmenį Valerij Igumnov, su reikalavimu perduoti administratoriui ieškovui priklausantį turtą ir dokumentus, tačiau Valerij Igumnov 2012-12-17 žodžiu ir 2013-01-02 rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, kad visas ieškovo turtas ir dalis dokumentų yra atsakovės žinioje, kurį atsakovė perėmė remiantis 2011-07-12 priėmimo–perdavimo aktu (b. l. 9).

Iš informacinės teismų sistemos „LITEKO“ duomenų bazės nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-02-21 priėmė nutartį, civilinėje byloje Nr. B2-2104-275/2013 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00907-2012-6), kurioje įpareigojo atsakovę per 15 dienų nuo nutarties gavimo dienos perduoti ieškovo bankroto administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. Ieškovo atstovas teismui pateikė duomenis, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2016-05-20 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1030-381/2016 (teisminio proceso Nr. 2-55-3-00907-2012-6), Vilniaus apygardos teismo 2013-02-21 nutartį paliko nepakeistą (b. l. 99-101). Bylos duomenimis, Vilniaus apygardos teismo 2013-02-21 nutarties pagrindu, kuri buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-20 nutartimi, buvo išduotas vykdomasis raštas (b. l. 10).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-12-27 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-41668-608/2013 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-34420-2013-8), atsakovei buvo paskirta 133,23 Eur dydžio bauda, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-02 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-12712-937/2015 (teisminio proceso Nr. 2-68-3-05842-2015-6), atsakovei buvo paskirta 200,00 Eur dydžio bauda dėl bankroto administratoriaus bei teismo įpareigojimų perduoti įmonės turtą nevykdymo (b. l. 11-13).

Byloje nustatytų teisei taikyti reikšmingų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų teisinis vertinimas

Dėl žalos priteisimo

Ieškovas ieškiniu, su vėlesniais papildymais, prašė priteisti iš atsakovės 28 180,84 Eur dydžio žalos atlyginimą (b. l. 1-2, 85-86).

Lietuvos apeliacinis teismas 2016-05-20, palikdamas nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013-02-21 nutartį, nutarties motyvuojamojoje dalyje pažymėjo, jog atsakovė buvo ieškovo įmonės faktinis vadovas, faktiškai vykdė ieškovo įmonės valdymo organo funkcijas, atstovaudama šios įmonės interesus bei įgyvendindama ieškovo teisnumą, be to, teismo įpareigojimo pateikti įmonės dokumentus ir turtą atsakovė iki šiol nėra įvykdžiusi (b. l. 101). Esant aukščiau nurodytai aplinkybei teismas sprendžia, jog esant Vilniaus apygardos teismo 2013-02-21 nutarčiai paliktai nepakeistai Lietuvos apeliacinio teismo 2016-05-20 nutartimi, šios nutartys bei jose nustatytos faktinės aplinkybės turi prejudicinę (lot. res iudicata) galią šiai bylai, todėl šią bylą nagrinėjantis teismas iš naujo nebenustatinėja, kad atsakovė buvo faktinis ieškovo įmonės vadovas, o įmonės dokumentai bei turtas ieškovo bankroto administratoriui nėra perduoti (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnio 7 dalyje nurodyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip. CK 2.87 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį asmeninei naudai gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2016-01-06 nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2A-513-661/2016, bei joje cituojamą kasacinę praktiką).

Nagrinėjamu atveju tai, kad atsakovė neperdavė ieškovo bankroto administratoriui reikalaujamo turto nustatyta įsiteisėjusiose Vilniaus apygardos teismo 2013-02-21 nutartyje bei Lietuvos apeliacinis teismo 2016-05-20 nutartyje. Atsakovė bylą nagrinėjančiam teismui nepateikė jokių duomenų, jog po aukščiau nurodytų nutarčių priėmimo faktinė situacija būtų pasikeitusi, t. y. atsakovė būtų perdavusi reikalaujamą turtą arba atlyginusi turto vertę. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms teismas sprendžia, jog atsakovės, kaip faktinės ieškovo vadovės, neteisėti veiksmai įrodyti – atsakovė pasisavino ir negrąžino pagal ieškovo į bylą pateiktas 2008-04-01 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ART Nr. 0000001, 2008-06-03 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ART Nr. 0000003 bei pagal 2008-07-02 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ART Nr. 0000004 įsigytus spausdintuvą CLC3200, darbo stalus (3 vnt.) bei vadybininko kėdės (2 vnt.) (b. l. 19-21) (CK 2.87 straipsnio 4 dalis, CK 6.246 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustačius aplinkybę, jog atsakovė atliko neteisėtus veiksmus, atsakovės kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Atsakovė, minėta, teismui nepateikė jokių duomenų apie tai, jog aukščiau nurodytą turtą (spausdintuvą, kėdes, stalus) būtų grąžinusi, arba ieškovo dalyviai būtų leidę atsakovei minėtu turtu laisvai disponuoti (CK 2.87 straipsnio 4 dalis), t. y. atsakovė nagrinėjamu atveju nepaneigė savo kaltės prezumpcijos.

Priežastinis ryšys tarp atsakovės neteisėtų veiksmų (turto pasisavinimo) ir įmonei padarytos turtinės žalos taip pat nekelia abejonių. Būtent atsakovė turėjo pareigą rūpestingai elgtis su įmonės lėšomis ir turtu, jo (įmonės turto) nepainioti su savo turtu, tačiau šios pareigos nevykdė ir dėl to buvo neišsaugotas ieškovo turtas.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (PVM sąskaitas faktūras, įsiteisėjusias Vilniaus apygardos teismo bei Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, ieškovo į bylą pateiktus įgaliojimus) teismas sprendžia, kad žalos ieškovui padarymo aplinkybė – įrodyta. Tačiau teismas nesutinka su ieškovo prašomu priteisti 28 180,84 Eur dydžio žalos dydžiu. Nagrinėjamu atveju ieškovas į bylą pateikė dokumentus, jog spausdintuvas buvo įsigytas 2008-04-01 (b. l. 19), vadybininko kėdės – 2008-06-03 (b. l. 20), o darbo stalai – 2008-07-02 (b. l. 21). Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė pagal 2011-07-12 pasirašytą priėmimo–perdavimo aktą iš VšĮ „Lietuvos radijas ir televizija“ patalpų perėmė ieškovui priklausantį turtą: multifunkcinį spausdinimo-kopijavimo įrenginį „Canon CLC3200“ ir kitą turtą (b. l. 17-18). Taigi iš byloje esančių duomenų matyti, jog ieškovo turtas atsakovei faktiškai perduotas 2011-07-12, todėl 2011-07-12 laikytina turto perdavimo atsakovės žinion data. Byloje nėra duomenų, jog laikotarpiu nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2011 m. liepos mėn. atsakovė įmonės turtą būtų naudojusi neteisėtai, priešingai – iš bylos duomenų matyti, jog ieškovo turtas iki 2011-07-12 buvo pas trečiąjį asmenį VšĮ „Lietuvos radijas ir televizija“, o ieškovas neginčija tos aplinkybės, jog minėtas turtas buvo perduotas trečiojo asmens dispozicijon neteisėtai. Dėl šios priežasties teismas sprendžia, jog ieškovo nurodytam turtui būtina paskaičiuoti turto nusidėvėjimą (amortizaciją) už 3 (trejų) metų laikotarpį (nuo 2008 m. birželio mėn. iki 2011 m. liepos mėn.).

Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo (toliau – PMĮ) 18 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vienete yra nudėvimas arba amortizuojamas jo ilgalaikis turtas ir prestižas, jei PMĮ nenustatyta kitaip. Ilgalaikio turto įsigijimo kaina į sąnaudas perkeliama ir iš pajamų atskaitoma dalimis per šio turto nusidėvėjimo arba amortizacijos laikotarpį, nustatomą pagal PMĮ 18 straipsnio 2 dalį. PMĮ 18 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ilgalaikio turto grupės ir jo nusidėvėjimo arba amortizacijos maksimalūs normatyvai (metais) nustatyti šio PMĮ 1 priedėlyje. PMĮ 18 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog ilgalaikio turto nusidėvėjimas arba amortizacija skaičiuojami taikant tiesiogiai proporcingą (tiesinį) (toliau – tiesinis metodas), dvigubą – mažėjančios vertės (dvigubo balanso) (toliau – dvigubo balanso metodas) arba produkcijos metodus pagal PMĮ 1 priedėlį. PMĮ 18 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog taikant tiesinį metodą, metinė nusidėvėjimo arba amortizacijos suma apskaičiuojama kaip ilgalaikio turto įsigijimo kainos ir to turto likvidacinės vertės skirtumo bei nusidėvėjimo arba amortizacijos laiko (metais) santykis.

Nagrinėjamu atveju ieškovas teismui pateikė 3 (trejų) metų turto nusidėvėjimo (amortizacijos) paskaičiavimus iš kurių matyti, kad ieškovas pasirinko tiesinį turto amortizacijos apskaičiavimo būdą (b. l. 83-86). PMĮ I priedėlyje nurodyta, kad taikant tiesinį metodą įrengimams taikytinas 5 (penkerių) metų nusidėvėjimo terminas, o baldams – 6 (šešių). Esant šioms aplinkybėms teismas sutinka su ieškovo atliktu 11 947,64 Eur dydžio žalos paskaičiavimu dėl spausdinimo įrenginio (pagal 2008-04-01 PVM sąskaitą faktūrą ART Nr. 0000001 įgyto spausdintuvo CLC3200, įsigijimo vertė buvo 25 973,12 Eur (b. l.19); 25 973,12 Eur (įsigijimo vertė) – 2 597,31 Eur (likvidacinė vertė) / 5 (bendras 5 metų nusidėvėjimo terminas) = 4 675,16 Eur (kasmetinė nusidėvėjimo vertė); 4 675,16 Eur X 3 metai = 14 025,48 Eur (3 metų nusidėvėjimo vertė). 25 973,12 Eur (įsigijimo vertė) – 14 025,48 Eur (3 metų nusidėvėjimo vertė) = 11 947,64 Eur dydžio suma (likutinė vertė 2011-07-12)). Todėl šią 11 947,64 Eur dydžio sumą priteisia iš atsakovės ieškovui.

Tačiau teismas nesutinka su ieškovo atliktu paskaičiavimu dėl baldų bei stalų. PMĮ I priedėlyje numatytas ne 5, o 6 metų nusidėvėjimo laikotarpis baldams. Taigi už atsakovės pasisavintas vadybininko kėdes turėtų būti priteistina 255,62 Eur dydžio suma (pagal 2008-06-03 PVM sąskaitą faktūrą ART Nr. 0000003 vadybininko kėdės (2 vnt.) įsigytos už 464,78 Eur (b. l. 20). 464,78 Eur (įsigijimo vertė) – 46,48 Eur (likvidacinė vertė) / 6 (bendras 6 metų nusidėvėjimo terminas) = 69,72 Eur (kasmetinė nusidėvėjimo vertė); 69,72 Eur X 3 metai = 209,16 Eur (3 metų nusidėvėjimo vertė). 464,78 Eur (įsigijimo vertė) – 209,16 Eur (3 metų nusidėvėjimo vertė) = 255,62 Eur (likutinė vertė 2011-07-12). Už atsakovės pasisavintus darbo stalus priteistina 958,61 Eur dydžio žala (pagal 2008-07-02 PVM sąskaitą faktūrą ART Nr. 0000004 darbo stalai (3 vnt.) buvo įsigyti už 1 742,93 Eur (b. l. 21). 1 742,93 Eur (įsigijimo vertė) – 174,29 Eur (likvidacinė vertė) / 6 (bendras 6 metų nusidėvėjimo terminas) = 261,44 Eur (kasmetinė nusidėvėjimo vertė). 261,44 Eur x 3 metai = 784,32 Eur (3 metų nusidėvėjimo vertė). 1 742,93 Eur (įsigijimo vertė) – 784,32 Eur (3 metų nusidėvėjimo vertė) = 958,61 Eur (likutinė vertė 2011-07-12)). Taigi ieškovo naudai iš atsakovės priteistina iš viso 13 161,87 Eur dydžio žala (11 947,64 Eur + 255,62 Eur + 958,61 Eur = 13 161,87 Eur).

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

Patenkinus pagrindinį ieškovo reikalavimą, ieškovui iš atsakovės priteistinos 5,00 % dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu už akių priteistą 13 161,87 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-08-14 – iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Patenkinus ieškinį ieškovas įgijo teisė į bylinėjimosi išlaidų patenkinimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Tačiau ieškovas nepateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių dokumentų, todėl bylinėjimosi išlaidos nėra priteistinos.

Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme valstybė patyrė 6,02 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Esant šiai aplinkybei, 6,02 Eur dydžio suma priteistina iš atsakovės (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

Patenkinus ieškinį iš dalies (13 161,87 Eur dydžio apimtyje), atsakovei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-17 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas, įsiteisėjus sprendimui už akių, mažintinas nuo 28 180,84 Eur dydžio sumos iki 13 161,87 Eur dydžio sumos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

Priimti sprendimą už akių ir ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 13 161,87 Eur dydžio žalos atlyginimą bei 5,00 % dydžio metinių procesinių palūkanų už teismo sprendimu už akių priteistą 13 161,87 Eur dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2015-08-14 – iki teismo sprendimo už akių visiško įvykdymo, ieškovo BUAB „Arovana service“, juridinio asmens kodas 301151951, naudai.

Priteisti iš atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6,02 Eur dydžio išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Įsiteisėjus sprendimui už akių, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-17 nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastą atsakovės J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu sumažinti nuo 28 180,84 Eur dydžio sumos iki 13 161,87 Eur dydžio sumos.

Įsiteisėjus šiam sprendimui už akių, pateikti jį Turto areštų registrui.

Sprendimas už akių per trisdešimt dienų ieškovo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą pateikiant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Sprendimas už akių atsakovės negali būti skundžiamas nei apeliaciniu, nei kasaciniu skundu.

Atsakovė per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, Vilniaus miesto apylinkės teismui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Teisėjas Žilvinas Terebeiza