- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-01-06
- Bylos Nr.
- e2A-513-661/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Alvydas Barkauskas (pran.), Rūta Burdulienė, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- BUAB „STR statyba“, Pylimo
- Atsakovas
- N. M.
- Kategorijos
- 2.5.10.5.2Deliktinė atsakomybė
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, teisėjų Rūtos Burdulienės ir Neringos Švedienės, apeliacine tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) N. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo- BUAB „STR statyba“ (į. k. 302531839), Pylimo g. 41- 12, Vilnius, bankroto administratoriaus adresas- Žirmūnų g. 68, Vilnius, ieškinį dėl žalos atlyginimo, 5 proc. (penkių procentų) dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo, pareikštą atsakovui N. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. Bandužių g. 8- 36, Klaipėdoje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I Ginčo esmė
ieškovas prašė priteisti iš atsakovo žalos atlyginimą- 27 718,34 EUR, 5 proc (penkių procentų) dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2014 10 01 Vilniaus apygardos teismas iškėlė ieškovo bankroto bylą. Bankroto administratorius, patikrinęs per paskutinius 36 mėn. sudarytus ieškovo sandorius, nustatė, kad buvęs įmonės direktorius, atsakovas, pasisavino ieškovui priklausantį turtą. Bankroto administratorius nustatė, jog 2014 06 30 ieškovas už 8 578,54 EUR įsigijo metalo konstrukcijų, 2014 03 05 už 13 325,30 EUR- marmuro grindis, cokolius, kolonas, 2014 02 17 už 5 814,49 EUR- plokščių (duomenys neskelbtini)F60. Šis nupirktas turtas nebuvo nurašytas, tačiau į įmonės balansą neįrašytas. Atsakovas- įmonės vadovas, minėtą turtą pasisavino, tokiais veiksmais padarė žalą įmonei. Dėl nurodytų pagrindų ieškovas prašo patenkinti ieškinį, priteisti ieškovui iš atsakovo žalos atlyginimą- 27 718,34 €.
Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė ieškinį atmesti. Atsakovas nurodė, kad 2014 06 05 ieškovo akcininko sprendimu direktoriumi paskirtas atsakovas. 2014 02 17 bei 2015 03 05 pirkimai atlikti, atsakovui nesant įmonės vadovu. 2014 02 17 PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos medžiagos- plokštė (duomenys neskelbtini)F60 buvo panaudotos, ieškovui vykdant statybos darbus objektuose ir įtrauktos į medžiagų sunaudojimo / darbų priėmimo aktus. 2014 03 05 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos medžiagos panaudotos atliekant darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateikti duomenys neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų, nėra duomenų, jog atsakovas būtų pasisavinęs ieškovo turtą. Dėl nurodytų priežasčių atsakovas prašo ieškinį atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. liepos 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai ir nusprendė priteisti ieškovui- BUAB „STR statyba“ iš atsakovo N. M. žalos atlyginimą- 27 718,34 EUR.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliantas (atsakovas) apeliaciniu skundu (b.l. 46) prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad teismas netinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą. Apeliantas apeliacinį skundą grindžia panašiais argumentais, kaip ir atsiliepimą į ieškinį – 2014 06 05 ieškovo akcininko sprendimu direktoriumi paskirtas atsakovas. 2014 02 17 bei 2015 03 05 pirkimai atlikti, atsakovui nesant įmonės vadovu. 2014 02 17 PVM sąskaitoje- faktūroje nurodytos medžiagos- plokštė (duomenys neskelbtini)F60 buvo panaudotos, ieškovui vykdant statybos darbus objektuose ir įtrauktos į medžiagų sunaudojimo / darbų priėmimo aktus. 2014 03 05 PVM sąskaitoje faktūroje nurodytos medžiagos panaudotos atliekant darbus statybos objekte, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovo pateikti duomenys neįrodo atsakovo neteisėtų veiksmų, t.y. netinkamai buvo taikytas CK 2.87 straipsnis ir nebuvo įrodytos apelianto atžvilgiu visos civilinės atsakomybės sąlygos. Be to, apeliantas prašė jo skundą nagrinėti žodiniame procese.
Atsiliepimas
Ieškovas pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, su juo nesutinka ir prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Ieškovas iš esmės sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jame išdėstytais motyvais (b.l. 66). Ieškovas nurodė, kad ĮBĮ nuostatomis, tiek Vilniaus apygardos teismo nutartimi N. M. privalėjo perduoti visą įmonei priklausantį turtą bankroto administratoriui per teismo nustatytą terminą. Ieškovas ieškinyje detaliai nurodė, jog pagal ieškinyje nurodytas PVM sąskaitas - faktūras UAB „STR statyba" įsigijo turto už bendrą 95.705,88 Lt sumą, t.y. 27 718, 34 EUR. Ieškinyje buvo nurodyta, jog nupirktas turtas nebuvo nurašytas, tačiau jis į įmonės balansą nebuvo įrašytas. Atsižvelgiant į tai, kad prieš tai minėtas turtas buvo nupirktas, tačiau nenurašytas, atsakovas taip pat nepateikė duomenų, jog jis buvo panaudotas įmonės veikloje, vadinasi jis turėjo būti perduotas bankroto administratoriui. Tačiau, pagal ieškinyje nurodytas tris PVM sąskaitas - faktūras įsigytas turtas, kuris nebuvo nei nurašytas, nei panaudotas įmonės veikloje, bankroto administratoriui nebuvo perduotas, todėl darytina išvada, kad N. M., kaip įmonės vadovas, jį neteisėtai pasisavino ar kitaip prarado ir tokiais veiksmais padarėte žalą įmonei. Jei N. M. šio turto būtų nepraradęs, tai jis jį būtų galėjęs perduoti bankroto administratoriui ir įmonei jokia žala nebūtų padaryta.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra nustatyta. Todėl analizuotini apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai. Ginčas šioje byloje yra kilęs dėl įmonės vadovo atsakomybės bankroto byloje.
Nagrinėjamu atveju teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo susiklostė tarp bankrutuojančios įmonės ir buvusio įmonės administracijos vadovo. Kadangi bankroto įstatymu bankroto procesui keliamas pagrindinis tikslas – patenkinti kreditorių reikalavimus ir šis tikslas yra galutinis rezultatas, kurio yra siekiama bankroto procedūromis, tai ginant įmonės interesus ginami ir kreditorių interesai. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai patvirtintiems kreditorių reikalavimams tenkinti, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos.
Įstatyme nustatyta, kad tuo atveju, kai įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, jis privalo atlyginti padarytą žalą (CK 2.87 straipsnio 7 dalis). Tam, kad būtų galima taikyti įmonės vadovo civilinę atsakomybę, būtina nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neturi įrodinėti, kad bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti civilinės atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turi atsakovas, t. y. bendrovės vadovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Limantra“ v. N. G., bylos Nr. 3K-3-130/2011; kt.).
Nagrinėjamu atveju 2014 10 01 Vilniaus apygardos teismas iškėlė ieškovo bankroto bylą (b.l. 3, 4). Bankroto administratorius, patikrinęs per paskutinius 36 mėn. sudarytus ieškovo sandorius, nustatė, kad 2014 06 30 UAB „STR statyba“ už 29 620 Lt įsigijo metalo konstrukcijų, 2014 03 05 už 46 009,61 Lt- marmuro grindis, cokolius, kolonas, 2014 02 17 už 20 076,27 Lt- plokščių (duomenys neskelbtini)F60, iš viso prekių ir medžiagų už 95 705,88 Lt arba 27 718,34 EUR (b. l. 4). Šis turtas nebuvo nurašytas, į įmonės balansą taip pat neįrašytas, bankroto administratoriui perėmus įmonės turtą ir dokumentus, šis turtas jam nebuvo perduotas. Apeliantas 2014 06 05 UAB „STR statyba“ vienintelio akcininko sprendimu buvo paskirtas įmonės direktoriumi. Jam einant šias pareigas, iškelta UAB „STR statyba“ bankroto byla. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog tapęs UAB „STR statyba“ vadovu, apeliantas privalėjo užtikrinti, kad jam būtų perduoti visi su įmonės veikla susiję dokumentai ir visas įmonės turtas, privalėjo tinkamai šį turtą naudoti ir užtikrinti jo saugumą (CK 2.87 str.). Esant padėčiai, kai iš ieškovo pateiktų PVM sąskaitų faktūrų matyti, jog UAB „STR statyba“ įsigijo prekių ir medžiagų už 27 718,34 EUR, tačiau šio turto įmonėje nėra ir nėra įrodymų, kad šis turtas panaudotas įmonės veikloje, atsakovui tenka pareiga įrodyti, jog jis tinkamai šį turtą apskaitė, saugojo ir panaudojo. Atsakovui šių aplinkybių neįrodžius, jam tenka CK 2.87 str. 7 d. numatyta prievolė atlyginti ieškovui padarytą žalą dėl paminėtose PVM sąskaitose faktūrose nurodyto turto praradimo. Rašytiniai įrodymai patvirtina, jog įmonė buvo įsigijusi turto, jis nebuvo nei nurašytas, nei panaudotas įmonės veikloje, tačiau jis bankroto administratoriui nebuvo perduotas. Dėl šių aplinkybių konstatuotina, jog įmonės turtas buvo prarastas, neišsaugotas, o už jo neišsaugojimą atsakomybė kyla būtent įmonės vadovui, šiuo atveju apeliantui. Ieškovas į bylą pateikė dokumentus pavirtinančius, kad įmonė tikrai buvo įsigijusi turto, kuris bankroto administratoriui turėjo būti perduotas, tačiau tai padaryta nebuvo, todėl šiuo atveju būtent apeliantas turėjo įrodyti, kad jis šio turto bankroto administratoriui negalėjo perduoti ne dėl jo kaltės. Tačiau to apeliantas neįrodė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir pagrindė civilinės atsakomybės sąlygas.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, juolab, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl žodinio proceso
Apeliantas prašė nagrinėti apeliacinį skundą žodiniame teismo posėdyje. CPK 322 straipsnio nuostatos numato, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nenustatė aplinkybių, kurios galėtų būti vertintinos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą yra būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka. Pažymėtina, kad tokių aplinkybių ar kitų svarių argumentų nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nenurodė ir prašymą nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka pareiškęs apeliantas, todėl šis prašymas netenkinamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Nepatenkinus atsakovo skundo bei palikus galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys tenkintas, atitinkamai išsprendžiami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimai. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalyje, 98 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrąją bylinėjimosi išlaidų paskirstymo proceso šalims taisyklę pralaimėjusi šalis atlygina laimėjusiai šaliai visas bylinėjimosi išlaidas. Tačiau byloje ieškovas duomenų apie patirtas išlaidas nepateikė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 str. 326 str. 1 d. 1 p., kolegija,
nutaria:
Vilniaus apylinkės teismo 2015 m. liepos 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.