Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas Marius Bajoras, susipažinęs su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. spalio 27 d. nutartimi,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Byla perduodama nagrinėti apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje.

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. CPK 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vienos apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, arba iš vienos apygardos teismo kitam apygardos teismui išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas.

4. Nagrinėjamu atveju iš Kauno apylinkės teismo 2023 m. spalio 27 d. nutartyje nurodytų ir civilinėje byloje Nr. e2-20601-1163/2023 esančių duomenų matyti, kad ieškovas V. J. ieškinio reikalavimus dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kildina iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjos I. A. ir Kauno apygardos teismo teisėjų A. A., G. E. ir D. J. baudžiamojoje byloje Nr. 1A-6-593/2022 priimtų procesinių sprendimų. Ieškovo teigimu, jis žalą patyrė teisėjams neteisėtai atsisakius apklausti liudytoją bei konfiskavus ieškovui priklausančius 1 737,72 Eur baudžiamojoje byloje. Dėl nurodytų aplinkybių ieškovas patyrė 1 737,72 Eur turtinę žalą ir 10 000 Eur dydžio neturtinę žalą.

5. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad spręsdamas tokio pobūdžio bylą, teismas turėtų tirti ir vertinti su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusias aplinkybes, nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).

6. Kadangi ieškovo V. J. reikalavimai grindžiami Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ir Kauno apygardos teismo (teisėjų) neteisėtais procesiniais veiksmais, Kauno apylinkės teismas ir Kauno apygardos teismas į bylą įtraukti dalyvauti kaip tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, tokios aplinkybės atitinka CPK 34 straipsnio nuostatas, pagal kurias Kauno apylinkės teisme nėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti civilinę bylą Nr. e2-20601-1163/2023. Todėl ši byla turi būti perduota kitam tos pačios pakopos teismui. Dėl nurodytų priežasčių civilinė byla Nr. e2-20601-1163/2023 iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų perduotina nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Perduoti civilinę bylą Nr. e2-20601-1163/2023 iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nagrinėti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams.