Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2019-01-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-50-620/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-01-23Panevėžio apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2019-05-22Panevėžio apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2019-06-20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
  4. T-629-620/2019Nutartis · 2019-06-28Panevėžio apylinkės teismas
  5. KasacijaNutartis · 2019-07-24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-01-23
Bylos Nr.
1-50-620/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-04790-2018-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Loreta Kukelkien
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
M. T., K. S.
Advokatai
Rasa Čibirienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-50-620/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-04790-2018-4Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.1.1.;1.1.8.7.9.; 1.1.8.7.13.;1.1.8.10.1.;1.1.8.10.3.; 1.1.8.14.;1.2.4.4.1.;1.2.4.6.1.;1.2.7.1.2.2.;1.2.20.3.1.; 2.1.15.1.1.; 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.5.(S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 23 d.Rokiškis
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė,sekretoriaujant Jūratei Meiluvienei,dalyvaujant prokurorei V. C.,kaltinamajam A. M., jo gynėjui Ž. R. ,nukentėjusiajam M. T. ,nukentėjusiojo M. T. atstovei-advokatei Rasai Čibirienei,

nukentėjusiosios K. S. atstovui advokatui P. S., jos įstatyminiams atstovams J. S., V. S.,

neviešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyv. vieta(duomenys neskelbtini) gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas: 1) 2012-02-20 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 24 str. 6 d. 178 str. 1d. skirtas 7 mėn. laisvės apribojimas; 2) 2012-04-18 pagal BK 24 str.4d.,180 str. 1d. 1m. 6 mėn. laisvės atėmimo , pagal BK 75 str. atidėta 2 metams; 3) 2012-05-04 pagal BK 178 str. 1d.(2 epiz.), BK 178 str. 2d. (2 epiz.), skirtas laisvės apribojimas 1 m. 4 mėn., 2012-07-18 nutartimi bausmės subendrintos ir paskirta galutinė bausmė 1 m.9 mėn. laisvės atėmimo, pagal BK 75 str. atidėtas vykdymas 2 metams; 4) 2015-04-01 pagal BK 286 str. skirta 18 MGL bauda; bauda išieškota 2016-09-26; 5) 2015-09-02 pagal BK 284 str. 1d.skirta 4 MGL bauda; bauda sumokėta 2015-12-11; 6) 2016-07-29 pagal BK 281 str. 1d. skirta 20 MGL bauda, bauda neišieškota; 7) 2017-01-13 pagal BK 181 str. 2 d. skirtas laisvės atėmimas 3 metams; pagal BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 149 straipsnio 3 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir 233 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M. 2018-01-28 apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) , dėl kilusio asmeninio ginčo, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam M. T. į galvos sritį ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. T. sveikatą.

Be to, A. M. 2018-01-28 apie 05 val. bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini) žinodamas, kad nukentėjusioji K. S., gimusi (duomenys neskelbtini) yra nepilnametė, panaudodamas fizinį smurtą- laikydamas nukentėjusiąją, numaudamas jos kelnes ir apatines kelnaites bei pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir emocinio pasimetimo, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai praeinantį psichikos sutrikimą-kitas reakcijas į stiprų stresą, tokiu būdu išžagino nepilnametę nukentėjusiąją K. S. bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.

Be to, A. M. 2018-01-28 apie 15.30 val., susitikęs su nukentėjusiuoju M. T. prie degalinės "Circle K", adresu Respublikos g. 111A, Rokiškyje, pasiūlydamas nukentėjusiajam pakeisti parodymus ir nurodyti, kad nukentėjusįjį sumušė kitas asmuo, tai yra M. S., taip siekė paveikti nukentėjusįjį M. T., kad jis, ikiteisminio tyrimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo metu, duotų melagingus parodymus.

Kaltinamasis A. M. parodė, kad dėl pareikštų kaltinimų jis kaltu neprisipažįsta. 2018 m . sausio 27 d. buvo jo gimtadienis. Pas jį į butą atvyko dvi seserys ir mama. Turėjo atvykti ir žmonos D. sesuo K. S. kartu su draugu D. S.. Po kurio laiko atvažiavo tik vienas D. S. ir pasakė, kad K. nebus, nes pas drauges „baliavoja“ , dėl ko jie susipyko. Jo žmona D. susirašinėjo telefonu žinutėmis su K. S., kodėl nedalyvauja. K. paaiškino, kad susipyko su D. , susimušė, jog vartojo alkoholinius gėrimus, nes jai liepė D. papūsti. Apie 24 val. jo sesuo su vyru ir vaiku išvažiavo. Mama ir kita sesuo buvo išvykę jau anksčiau. Jis su D. S. nusprendė nusipirkti dar alkoholio ir su jo automobiliu išvažiavo į miestą. Automobilį vairavo D. S.. Pabuvę mieste, abu kartu prie E. daugiabučio namo laiptinės išgėrė nedaug (mažiau nei trečdalį butelio) nusipirkto viskio (butelis buvo litro ar 0,7 litro talpos). Prieš tai, nuo 18-24 val., buvo išgėręs keturis butelius 0,33 talpos alaus. Matė, kad bute, kuriame gyvena E. S. dega šviesa ir užlipo į viršų. Butas penktame aukšte. D. pabeldė į duris. Kurį laiką jų niekas nedarė. Po kurio laiko buto duris atidarė kažkoks tai vaikinas, kurio nepažįsta. Jie, t.y. D. S. , jis ir vaikinas įėjo į kambarį. Kambaryje buvo K. S., E. , kurios pavardės nežino ir tas vaikinas, kuris atidarė duris. Kambaryje ant staliuko buvo pristatyta vyno butelių, jie buvo tušti. Kas buvo kitame kambaryje, nežino. Iš karto įėjus, tarp D. S. ir K. S. įvyko kivirčas. Pasakė, kad nusiramintų, jog išgeriam alkoholio ir viskas. E. atnešė stikliuką, įpylė viskio, kurio pasiūlė visiems, kartu ir K.. Pirma viskio išgėrė K.. D. pamatė, kad ji geria, todėl trenkė per stikliuką su ranka, o po to K. per veidą su ranka. Jis atitraukė D. S. ir atsisėdo šone, kad K. neliestų ,o D. S. atsistojo tarpduryje koridoriuje. Jis pradėjo šūkauti koridoriuje, kad prisikvietė bernų. K. tyliai į ausį jam pasakė, kad yra dar vienas bernas kitame kambaryje, reikia jį išvesti, kad nematytų D. , nes bus blogai, kai jis sužinos. Kitas vaikinas, kuris jiems atidarė duris, kaip jis suprato buvo E. draugas. Jie buvo kaip ir porom. Pasakė D. , kad eitų su K. dviese išsiaiškinti, kad nebesimuštų. Jie liko tame pačiame kambaryje, o jis su E. ir kitu vaikinu išėjo į koridoriuką. E. pakvietė tą kitą vaikiną, nes jis buvo kažkur tai pasislėpęs. E. jam liepė greičiau eiti iš buto, nes bus problemų. Tam kitam vaikinui, kurio vardą ir pavardę jis sužinojo vėliau, t.y. M. T., jis pasakė: ką čia veiki, eik iš čia, nes yra K. bernas, bus „bajerių“. Jo paklausė ar žino kas jis yra? Turėjo omenyje, kad yra merginos taip vadinamas „švogrius“. Jis pamanė kažką kitą ir paklausė :ką pats čia veiki? Pasakė, kad atvarė pas K. . Tarp jų kilo žodinis konfliktas, abu buvo apsvaigę nuo alkoholio. Po to M. T. pirmas jam trenkė kumščiu į akį. Jis M. T. nustūmė, nes rankose laikė butelius, viskio ir kokakolos. Jis sušuko- „ D.“. D. S. iš karto išbėgo iš kambario ir trenkė su kumščiu M. T. į galvos sritį, kažkur į ausį, vieną ar du kartus. M. T. nuo to smūgio nukrito prie pat durų. Jis pasidėjo tuos butelius. Šone buvo D. , E.. M. T. atsikėlęs išbėgo į laiptinę. Jis nebuvo praradęs sąmonės. Tuomet jis , D. S. ir K. su M. T. batais išėjo iš buto, nes M. T. sakė iškvies policiją. Girdėjo, kad E. dar kalbėjo su kaimyne, pats kaimynių nematė. Jis iš karto pasišalino, nes yra teistas lygtinai ir nuo 22-6 val. turi būti namuose . Kai jis išbėgo per laiptinę žemyn, tada laiptinėje prasidėjo šurmulys. Prie laiptinės durų laukė su K., nes D. nuėjo pakviesti E.. Tas vaikinas, kuris atidarė duris ,pasiliko su M. T.. Jis, E., K. ir D. ėjo link mašinos, tačiau niekur nevažiavo. K. batai liko bute, ji pasakė, kad sumaišė ir su kažkieno kito batais išėjo . Jis su D. nešė atgal tuos batus, nes girdėjo kalbant, kad dingo batai. Batus su kuriais buvo K. ,jie norėjo padėti prie laiptinės, bet nespėjo, nes pamatė atvažiuojant policiją. Tada jis su D. S. pabėgo. D. paskambino A. U., paprašė, kad padėtų ir ateitų paimti jo mašinos, prašė pavairuoti, nes D. išgėręs. A. U. atėjo gal po 10-15 min. Automobilyje laukė merginos E. ir K.. Jis , D. ir A. U. atsisėdo į mašiną ir važinėjosi po miestą, visi vartojo alkoholį, išskyrus A. Kai dar važinėjo po miestą ir stovėjo aikštelėje, tarp D. ir K. įvyko kivirčas. Kol jie rūkė, D. K. be batų buvo ištraukęs iš mašinos, nes ji rūkė automobilyje, gal dėl to supyko. Buvo žiema, sniego. Jis K. greitai įkėlė atgal į mašiną, nes buvo basomis kojomis. Tada vėl visi atsisėdo į mašiną, K. sėdėjo viduryje, automobilio gale, o D. tuo metu sėdėjo priekyje, keleivio pusėje. D. norėjo K. trenkti, bet nepataikė. K. spyrė D. ir nuskėlė dantį. Paskui D. paskambino kažkam, klausė ar priimtų į svečius, jei atvažiuotų. D. susitarė ir jie visi nuvyko į butą prie Tūbelio mokyklos, gatvės nežino. Bute buvo vaikinas, kurio nepažįsta ir mergina V. , pavardės nežino. Tame bute baigė išgerti viskį. Jį gėrė visi, išskyrus A.. Bute prabuvo apie valandą ar pusantros. Būnant bute vyko „komedija“, nes D. S. elgėsi neadekvačiai, šokinėjo pro langus, paskui grįžo, jam pasidarė bloga, kitame kambaryje gulėjo ant grindų, su K. dar barėsi ir vėliau A. jį nuramino. Turbūt taip elgėsi, kad susipyko su K. . Apie 4-5 val. ryte grįžo į E. butą, kad nebežadinti jo žmonos D. su dukra. Iš pradžių į butą E. nuėjo viena, pažiūrėjo , ar jame kas yra. Bute buvo jos draugas. Tada į butą nuėjo jis, D. , A. ir K.. K. atsigulė į lovą. Jis su D. buvo šlapiais batais, nes bėgo nuo policijos. Pasidžiovė batus ir paklausė K., ar gali prigulti ? Į sofą jis atsigulė su visais rūbais, striuke. Kiti asmenys dar pabuvo kelias minutes, buvo pastovus judesys, o jis snūduriavo. Kambaryje vaikščiojo E., jos draugas ir D. . K. gulėjo su rūbais, buvo su užvelkamu megztiniu su kapišonu, kelnėmis. Ant tos lovos buvo nedidelis apklotas, tik pusei žmogaus apkloti. Praėjus gal 20 min. ar 30 min., jis gulėjo ant pilvo, o K. pradėjo lįsti prie jo, bučiuotis. K. pasakė, kad „ nebepjauk grybo“, tuo pokalbis ir baigėsi. Po to jis užmigo, jį pažadino D. . Pasakė, kad policijai parašytas pareiškimas. Visi atsikėlė ir važiavo pas jį į namus, t.y. dar K., D. . Kas liko E. bute nebematė. Grįžus į namus, jis dar buvo neblaivus ir nuėjo į vieną kambarį miegoti, o D. su K. į kitą kambarį. Tada užgirdo, kad namie vyksta konfliktas, prabudo. Žmona klausė, ką jis vėl prisidirbo ? Sakė, kad atvažiuoja S. D.. Nežino kada K. su D. išėjo iš jų buto, kai jis atsikėlė, jų bute nebebuvo. Pas jį į butą atvažiavo D. ir pasakė, kad yra parašytas pareiškimas, policija jo ieško. D. pasakė, kad kai jis ėjo su D. paryčiais ėjo į degalinę pirkti cigarečių, iš D. telefono D. skambino M. T., nes jo telefonas buvo išsikrovęs. Trečiokas pasakė, kad jis poliklinikoje ir važiuos namo, apie pareiškimą nieko neminėjo. D. S. minėjo, kad pasakęs D., jog jo neatpažintų. D. paprašė , kad į policiją atvyktų K. ir E. ir kad jo neatpažintų kaip Trečioką mušusio asmens. Tada A. U. atvežė K. pas juos į namus, kur kartu valgė, gėrė kavą. Ji rašinėjosi telefonu su D. ,ką sakyti. K. skambino jos tėvas, klausė ką prisidirbo, kad ieško jų policija. Jo žmona priekaištavo, kad gėrė ir prisidirbo. Žmona yra pavydaus būdo, pradėjo priekaištauti, kad jis miegojo su E., jog visi gėrė. K. dar prabuvo pas juos iki 19 val. vakaro. Tada K. skambino D. S. krikšto mama ,buvusi teisininkė, buvusi Rokiškio prokurorė. Pradėjo diktuoti K. ką jai sakyti, E., ką D. persakyti, t.y. kad neatpažintų D. . Jis D. pasakė, kad tu susimušei ir jo nekištų, nes turi lygtinumą, negali rodytis naktį. Buvo jau vakaras, kai D. parašė žinutę, kad viską su tėvu sutvarkė. Tada jam paskambino D. , paklausė , ar gali nulipti į apačią, nes jo tėvas nori pasikalbėti su juo. Jis nulipo , atvažiavo D. tėvas ir atsisėdę mašinoje pradėjo kalbėtis. D. tėvas klausė ,ar D. gėrė alkoholį. Žinojo, kad D. S. prieš tai klube turėjo konfliktų ir buvo susitarimas su tėvu, kad negers, nes tėvas jį išmes iš namų. Jis buvo pažadėjęs nieko nesakyti, todėl tėvui patvirtino, kad D. negėrė, buvo blaivus. Be to nurodė, kad viską sutvarkė dėl tų muštynių, bet reikia jam nuvažiuoti atsiprašyti nukentėjusiojo, nes kartu dalyvavo. Pasakė, jei D. toliau įkiš, tai žino patys, kas bus. Mano, kad D. tėvas bendradarbiauja su policija, kartu su pareigūnais medžioja, geria. Jis suprato, kad niekur jis byloje „nefigūruoja“, tik kad reikia tiesiogiai atsiprašyti nukentėjusiojo M. T., o dėl D. viską suderino. Tėvas perdavė nukentėjusiojo tėvo telefono numerį, kurį jis užsirašė. Po to iš buto pasiėmė mašinos raktus, paskambino nukentėjusiojo tėvui, su kuriuo sutarė susitikti prie degalinės. Sausio 28 d. vakare susitiko prie degalinės su M. T. ir jo tėvu. Tėvas pasakė, kad jei nemokate gerti, tai nereikia to daryti. Jis atsiprašė, kad dalyvavo įvykyje, tik kad jis nemušė. Iš pradžių jis nesuprato kokia esmė. Jis manė, kad tik atsiprašo, susitaiko ir viskas. Jis nežinojo, ką jie ten policijoje tarėsi, ką ten rašė. Paskui tik per bylos susipažinimą sužinojo kiek pareiškimų buvo prirašyta. Tėvui sakė , kad netrenkė jo sūnui, o tik nustūmė. Jo akis taip pat buvo mėlyna. Tada M. tėvas pasakė, kad pareiškime nurodė , kad jis vienas dalyvavo, vienas mušė, nes D. tėvas prigrasino nukentėjusiojo tėvus, kad visus pareigūnus pažįsta. Jis nukentėjusiojo tėvo atsiprašė, kad visi gal kalti, nes gėrė. Vėliau jau M. T. pasiūlė jam daryti „susitaikymą“. Jis M. buvo pasakęs savo situaciją, kad jis yra teistas, yra nuteistas dvejus metus lygtinai, augina dukrą. Jis apie tokį dalyką, kaip susitaikymas, nežinojo. M. T. papasakojo, kad ir jis pats turėjo kelis ikiteisminius tyrimus, ir jam pačiam pirmą kartą pavyko padaryti susitaikymą, nes buvo sunkus kūno sužalojimas, o antrą kartą nepavyko susitaikyti, nes jau buvo teistas. Jis įvardino taip, kad galima padaryti tą susitaikymą ,jei nesi teistas. M. T. jam pasiūlė sumokėti 1000 Eur ir surasti kitą žmogų, kuris prisiimtų kaltę. Jis sutiko iš nevilties, kad nesužinotų probacijos institucija, jog pažeidė jos sąlygas, yra šeima . Jis paskambino draugui ir paprašė surasti žmogų, ar bendrą pažįstamą, kuris padėtų tokioje situacijoje. Draugas surado M. S., kuris sutiko padėti. Sutarė, kad jis apsiims ir padarys susitaikymą su M. T.. Kokius parodymus duos ,M. S. tarėsi su M. T., nes čia buvo jo pasiūlymas. Kartu dalyvavo ir jis. M. T. M. S. patarinėjo kaip sakyti policijoje, t.y. kad abu buvo girti, kad pretenzijų neturi, buvo suduoti gal trys smūgiai, nepamena. D. , A. ir jis dar tą pačią dieną vyko į Juodupę, kalbėtis dėl pinigų, kaip atsiskaitys su M. T.. D. pasakė , jog nedarė susitaikymo su M. T. iš karto , nes jo tėvas būtų išvijęs iš namų, turėjo dvi bylas, nes Rokiškio klube su šautuvais ir kirviais bėgiojo, buvo ir sulaikytas. Juodupėje M. T. pasakė, kad žalai atlyginti jam reikia 1000 eurų. Pinigus reikėjo surinkti iki kitos dienos. Su D. tarėsi, kad kartu dalyvavo, todėl turi kartu po lygiai atlyginti žalą. Pas juos taip priimta, nesvarbu, kad nors ir vienas nekaltas. Jis surinko pusę sumos, o D. surinko lyg tai 300 eurų, kitų rinkti neskubėjo, sakė, kad daugiau nebeturi, negaus, paskui paduos. D. rašė žinutes, kad jei nebus pinigų, jis pasakys visą tiesą jo tėvui ir policijai. Pusantros dienos buvo kivirčas. Jis 200 eurų pasiskolino iš draugo. Atsiskaitė su M. T. tą pačią dieną, dalį jam davė grynaisiais, o likusius pavedimu. Į policiją M. S. ir M. T. nuvyko abu ,tą pačią dieną. Paaiškino aplinkybes taip kaip tarėsi, o D. S. nebekišo. Po parodymų davimo policijoje susitiko su M. S. ir M. T., prie turgelio. Jie pasakė, kad viskas gerai, kad padarė susitaikymą. Sužinojęs, kad duoti parodymai prieš jį, pasakė žmonai, kad jų bute nebūtų nei K., nei D. . D. su K. buvo nuvažiavę pas tėvus, pasakė, kad čia viskas per jį, kad jo iniciatyva buvo nueita į butą, kad jis vienas mušėsi, visus išvedė iš kantrybės, dar ten kažko prisakė. Po visų tų įvykių dėl tų pinigų, jau žmonos D. mama buvo grįžusi iš kelionės, siūlė nuvažiuoti žiūrėti kelionės nuotraukų. Jis nevyko, nes pasakė, kad daugiau gyvenime nesės prie to stalo, jei D. S. bus šalia. D. išvažiavo viena, buvo ir D. S.. Tada žmona pasakė visą tiesą apie K. tėvams, t.y.kad ji sako, jog nakvoja pas sesę, nors iš tiesų nakvoja pas draugą. Jis tėvams apie žmonos seserį K. sakydavo tik užuominomis, kad jai apribotų laisvę. Ji gerdavo, rūkydavo ir narkotines medžiagas naudodavo. Po to praėjo kokios keturios dienos, kai jo žmonai paskambino mama ir pakvietė atvažiuoti pakalbėti . Žmona nuvažiavo, o vėliau atvyko ir paklausė, ką jis padaręs, nes tėvai pasakė, kad išprievartavo jos seserį K. . Jam net visas kūnas nutirpo, pasimetė. Pasakė, kad tai netiesa, gyventi nebenorėjo, išgėrė raminančių vaistų , kuriuos turėjo, degtine malšino skausmą. Dar skambino A. A., buvo su juo susitikęs po kelių dienų, kai jis atvažiavo pas jo motiną, kur buvo ir jis. Klausė, ką jis padarė. Kalbėjosi pirtyje, pokalbis buvo ilgas, apie pusantros valandos, kalbėjo apie viską. Jis jau buvo pasikalbėjęs su K., jau po to buvo praėjusios dvi ar tris dienos. Jis sakė, kad pats netiki, siūlė perrašyti butą gal žmonai, užsigesins audros. Butas priklauso jo mamai. Jis nežino, kodėl K. jį apkaltino tokios veikos padarymu, ar nuo alkoholio, galbūt, kad jo žmona pasakė tėvams, kad ji nėra tokia gera kokia dedasi, tėvams meluoja, jog miega pas seserį, tačiau miega pas draugą.

Motyvuojamoji dalis

ĮRODYMAI, JŲ VERTINIMAS IR VEIKŲ KVALIFIKAVIMAS

1) Dėl M. T. nežymaus sveikatos sutrikdymo

Kaltinamasis neprisipažino 2018-01-28 apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) sumušęs nukentėjusįjį M. T. ir nežymiai sutrikdęs jo sveikatą, tačiau jo kaltė padarius nusikalstamą veiką visiškai įrodyta:

Nukentėjusiojo M. T. parodymais .Nukentėjusysis parodė, jog 2018 metais, vakare, tikslios dienos neatsimena, su draugu D. B. nuvažiavo į Rokiškį pas E. S. į butą, esantį Vilties gatvėje. Tame bute buvo dvi mergaitės : K. ir E. S.. Kai atvyko į tą butą , mergaitės buvo virtuvėje. Iš pradžių atvyko be alkoholio. D. su J. J. važiavo pirkti alkoholio. D. ir K. jų pirkto alkoholio negėrė. Nematė, kad jos gertų, nemano, kad jos gėrė. Jis bute vartojo alkoholį su D. B.. Maždaug po poros valandų į minėtą butą atėjo A. M. ir D. S.. Koridoriuje jis išgirdo triukšmą, išėjo pažiūrėti. Koridoriuje buvo A. M.. A. paklausė ką jis čia veikia, o jis paklausė, ką A. veikia svetimame bute. Tada pajuto smūgius į galvą. A. jam sudavė kumščiu du ar tris smūgius į galvą .Tuo metu jis buvo išgėręs, kiek atsimena A. jis nesmūgiavo, o jeigu ir bandė suduoti, tačiau nepataikė. Po smūgių pro duris parkrito į laiptinę, nes jį pastūmė, nesuprato, kažkiek smūgių gavo ir laiptinėje, buvo trumpam praradęs sąmonę .Jis buvo užsidengęs galvą ir nematė kas smūgiavo. Akyse buvo baltas vaizdas. Pamatė, kad D. S. ir A. M. išbėga laiptais žemyn. Tada jis susirinko daiktus ir išėjo vienas prie degalinės Circle. Paprašė žmonių, kad duotų paskambinti, išsikvietė tėvus, kad parvežtų. Atvažiavo tėvai T. V. ir T. A.. Vežė tėvai namo, bet pamatę, kad sužalota galva, nes buvo „guzų“, nuvežė į ligoninę, kur jį apžiūrėjo medikai. Galvoje buvo „guzai“, smakre jautėsi skausmas, kakle įdrėksta. Tada atvažiavo policijos pareigūnai, liepė rašyti pareiškimą, ieškojo tų asmenų, nes jis iš pradžių net jų nežinojo . Policijos komisariate rodė nuotraukas, buvo atvežę vieną asmenį atpažinimui, bet buvo ne tas, buvo jau rytas . Iš nuotraukų atpažino A. M. ir facebook paskyros D. S.. Iš pradžių galvojo, kad A. M. pavardė –Š.. Jis galvojo, kad mušė abu, nes buvo dviese, daug smūgių pajuto. Pirmuosius smūgius sudavė A. M.. Prie policijos komisariato buvo D. S. tėvas atvažiavęs, jis sakė, kad jo sūnus tikrai jo nemušė, nes teigė, kad sūnus ranką prie krūtinės prisidėjęs sakė , kad tikrai nemušė. Sakė jei bus užvesta byla, kad eis per teismus, grasino jo tėvams , jei kreipsis į teismą, bus daug bėdų. Kadangi kas kitus smūgius jam sudavė, t.y. laiptinėje, jis tiksliai nematė , tai negali nieko ir sakyti. D. S. kalbėjo su juo prie policijos komisariato, sakė , kad jis nemušė, o mušė A. M. . Tą pačią dieną kalbėjo ir su A. M.. D. S. tėvas davė jam A. numerį, susiskambino, susitiko prie Circle degalinės. M. buvo vienas, o jis buvo su tėvais. Buvo kalbama apie susitaikymą, nes A. gailisi, mažas vaikas yra. A. M. atsiprašė jo dėl viso įvykio. Jis pripažino, kad mušė. A. sakė , kad ir S. jį mušė, bet jo draugas D. B., kuris tą vakarą buvo su juo bute teigė, kad jį mušė A. M., o ne D. S., ir jis pasitiki daugiau savo draugu. D. B. tvirtino, kad jis buvo koridoriuje, o D. S. jį gynė , bet nemušė. Tada surado bendrą kompromisą ir išsiskirstė. A. M. sutiko sumokėti jam pinigų sumą , atsiprašė ,sakė daryti susitaikymą (5t., 129-132 b.l.).

Asmens 2018-01-28 apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad 2018-01-28 apžiūrint M. T. kūną ant galvos kairėje pusėje tarp akies ir ausies matomas gumbas ir odos paraudimas. Kaklo dešinėje pusėje matomi odos nubrozdinimai (1t. , 66-70 b.l.).

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolu, iš kurio matyti, kad M. T. atpažino A. M., kaip asmenį, kuris jį sumušė (1t., 72-76 b.l.).

Specialisto išvada Nr. G 235/2018 (05) , iš kurios matyti, kad M. T. nustatyta veido sumušimas, poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje. Sužalojimai padaryti mažiausiai dviem kieto buko daikto trauminiais poveikiais, galimai smūgiuojant kumščiu ar panašiai. M. T. sveikata sutrikdyta nežymiai (1t., 84 b.l.).

Liudytojos E. S. parodymais, kuri 2018 m. vasario 28 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad buvo su drauge V. B., kai vakare apie 21 val. paskambino K. ir pasakė, kad atvažiuoja. Po kurio laiko jai pradėjo rašinėti jos draugas D. S., suprato, kad jis kažko pyksta, parašė, kad atvažiuoja, atveža K. kuprinę. Jos abi su K. nusileido , D. buvo piktas, metė kuprinę į K. pusę, pataikė į medį. Jis liepė K. papūsti, jam pasirodė, kad ji išgėrusi ir jis sudavė K. antausį į veidą. Ji suprato, kad D. buvo įsitikinęs, kad K. su jomis gėrė alkoholį. Po 40 minučių atvažiavo M. T. ir D. B., juos atvežė J. J.. K. ir vaikinai sugalvojo nusipirkti alkoholio, V. išėjo. Jonas su D. ir K. išvažiavo pirkti alkoholio. Grįžę jie visi -K., D. ir M. ratu gėrė iš tos taurelės. Jonas išėjęs parašė žinutę kažkuriam iš vaikinų, kad apačioje yra S. mašina. Tada jie paliko M. salione, patys buvo koridoriuje ir kitame kambaryje. Pradžioje jie jų neįsileido, nes per durų akutę pamatė, kad atvyko D. su A.. Bet durys buvo neužrakintos ir jie įėjo. Ji su D. buvo koridoriuje , K. miegamajame sėdėjo ant lovos. Jie abu iš karto nuėjo prie K., A. buvo išgėręs ir dar atsivežė nugertą viskio butelį, tokį iš didesnių ir butelį kolos. Ten miegamajame, A. K. davė gerti viskį, paprašė atnešti stikliuką. A. įpylė K. viskio į tą stikliuką , D. tą stikliuką su viskiu supylė K. į veidą. Tuo metu K. A. pasakė, kad kitame kambaryje yra M.. Tada A. uždarė miegamojo duris, ji atidarė salono duris , o A. pasakė M., ką jis veikiąs ir greičiau iš čia dingtų. M. kažką atsakė prieš, o A. pasakė "tu ką nežinai, kas aš toks?" Ji tuo metu buvo koridoriuje, šone jų, bet tikrai negali pasakyti, kuris kuriam pirmas trenkė. A. tada šūktelėjo "D. ateik" ir D. išėjo iš miegamojo. D. irgi buvo koridoriuje. D. , išėjęs iš miegamojo nustūmė D. ir bandė trenkti M., bet nepataikė. Jie daužėsi, tiksliau A. su M.. Kiek kas kam smūgių sudavė, tikrai negali pasakyti. Kad M. būtų buvęs pargriautas , ji nematė. Tada D. sušuko bėgti iš čia, nes kaimynė pasakė, kad kvies policiją. Laiptinėje pamatė M., kuris pasakė, kad tikrai rašys pareiškimą policijai. Ji buvo labai susijaudinusi, dar bandė prašyti kaimynės, kad nekviestų policijos, bet baigėsi tuo, kad visi išbėgo iš buto. D. , jai atrodo, išgėrė kažkiek, bet labai nedaug. Tą vakarą A. po muštynių sakė, kad jam M. pataikė į akį, lauke dėjosi sniegą ant akies, bet ji pati vėliau nei pas I., nei kai grįžo namo , ant jo veido jokių sužalojimų nematė. ( 2 t., 147-151 b.l.).

Liudytojo J. J. parodymais, kuris apklaustas 2018-10-15 įvykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad su kaltinamuoju A. M. nepažįstamas. Nurodė, kad jis palaiko parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu. Paaiškino, kad buvo žiema. Jis savo automobiliu vežė draugus M. T. ir D. B. iš Juodupės į Rokiškį. Jie buvo blaivūs. Draugai važiavo į į butą, koks tiksliai namas ir kuris butas neprisimena. Važiavo lyg ir pas E., kuri yra D. B. mergina. Bute buvo E. ir dar viena panelė, kurios nepažįsta. Bute pas tas merginas nematė alkoholinių gėrimų, ar narkotinių medžiagų. Jis bute prabuvo apie 20 minučių. D. dar paprašė nuvežti iki centro Rokiškio. Jis nuvežė D. į miesto centrą. Jis išėjo pasiėmęs kuprinę, grįžo po 10 min. Kartu dar važiavo bute buvusi mergaitė, ji niekur nėjo. Vėliau juos vėl parvežė atgal į tą patį butą. Dėl ko jis ten važiavo nežino, bet jį vėliau parvežė į tą patį butą, o pats išvažiavo. Ryte, kai atsikėlė telefone apie 4 valandą buvo gauta viena žinutė iš A. P., kad parvežtų M. T. iš policijos, tačiau jis su niekuo nesusisiekė nei naktį, nei ryte. M. po šio įvykio jam pasakojo, kad į butą pas juos atėjo du kažkokie asmenys, o paskui jau nieko nebenorėjo pasakoti. Kiek girdėjo, kad M. T. bute sumušė, o kas konkrečiai nesakė (6 t., 33-34 b.l.).

Liudytojos Z. B. parodymais, kuri apklausta 2018-10-02 teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad tiksliai datos neatsimena, ją nurodė apklausta ikiteisminio tyrimo metu, galėjo būti 2018 m. sausio 27 d., apie 23 val. kaip visą laiką sugužėjo jaunimas pas E. S.. Jos mama nuomojosi butą, o nepilnametė mergaitė gyveno viena (duomenys neskelbtini) virš jų buto, kuris yra 10. Ji užmigo, tačiau apie 2 val. nakties ją iš miego prikėlė triukšmas viršuje, lakstymas, bildesys, rėkavimas, girdėjosi , kad kažkas mušasi, prikelta tiksliai nesuprato. Pasipylė keiksmažodžiai, lakstymai. Apsirengė chalatą ir išėjo į koridorių. Prasidėjo jaunuolių lakstymai laiptinėje, kiek prisimena jų buvo trys. Paklausė kas čia vyksta? Vienas buvo labai aukštas vaikinas su megzta mėlyna kepure su raštais, kepurė buvo ryški. Kitas buvo mažesnis, kuris sakė , jog jam sudaužė, suspardė galvą, kvieskite policiją, jis buvo susinervavęs. Kokių tai žymių ji nepastebėjo. Kas suspardė ,nenurodė. Tas vaikinas, kuris skundėsi suspardyta galva, buvo lyg su maike, kuri buvo truputėlį suplėšyta, lyg ir ties priekiu buvo šlapia. Ji suprato, kad tie jaunuoliai atvažiavo pas tą E. ir kažką tai surado, kad ten įvyko muštynės. Trečias vaikinas tamsus, smulkaus sudėjimo nešėsi butelį, jis ją labai iškoneveikė , kai paklausė kas čia vyksta. Pasirodė E. ir kita dar mergaitė. Vienas iš vaikinų paklausė: „ kaip jums atrodo, ar gali nepilnamečiai pas nepilnametes eiti?“. Tuomet ji aukšto vaikino paklausė kiek jam metų. Pasakė, kad jis pilnametis. Tada jam atsakė, kad ir jis negali ateiti, nes čia gyvena nepilnametė. Jie visi nulipo į apačią. Viso jie buvo trise: sumuštas, aukštas ir dar vienas, kuris ją išplūdo ir ėjo su buteliu, jis neaukštas, smulkesnio sudėjimo, tamsus. Suprato, kad vieni vaikinai jau buvo pas tą mergaitę, o kiti užėjo. E. prašė nekviesti policijos, bet ji iškvietė policijos pareigūnus, nes žmogus skundžiasi ir vien dėl triukšmo . Ji į laiptinę išėjo viena, o paskui išėjo kaimynė M. Policijos pareigūnai atvažiavo po tam tikro laiko. Kai atvažiavo policija, į tą butą niekas neįsileido. Policija išvažiavo, o ji jau nebemiegojo. Tada paskambino vėl policijos pareigūnams, paklausė, kodėl vėl tuos jaunuolius suleido atgal pas tą merginą, nes ji yra nepilnametė. Pasakė, kad vienas yra jos draugas. E. S. jiems visą laiką melavo, kad ji gyvena su broliu. Ten pastoviai rinkdavosi kompanijos. Paaiškėjo, kad ten ne brolis, o ji gyveno su kažkokiu vyruku. E. atvažiavo apie 6 val., o ji po tokių įvykių nebeužmigo. Ją kažkas atvežė, vaikinas iš mašinos atnešė ją ant rankų, nes buvo labai šlapia, padėjo ją ant šaligatvio. Laiptinėje grumtynių pėdsakų, likusių dėmių nesimatė. Minėtame bute ne vieną kartą rinkdavosi asmenys. Ji ir anksčiau yra skambinusi policijai, buvo perduota ir motinai, tačiau E. savo darydavo, jaunimas rinkdavosi paprastai vakarais, būdavo triukšmas (detalesni parodymai 6 t., 8-10 b.l.).

Liudytojos D. M. parodymais, kuri apklausta 2018-10-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad tikslios datos ji neprisimena, tačiau šių metų žiemą, ar ankstyvą pavasarį, tuomet dar buvo sniego, apie pirmą valandą nakties, užgirdo labai didelį triukšmą, neeilinį, kad tiesiog atsikėlė. Ji užgirdo labai didelį bildesį, bėgiojimą laiptinėje pirmyn atgal, šūksnius, trenksmą. Pro durų skylutę pažiūrėjo, o paskui išėjo į laiptinę, kažkas nubėgo laiptais į apačią .Ji yra kaimynė to buto, kuriame kažkas vyko, gyvena 15 bute, o viskas vyko 13 bute. Tame bute neseniai apsigyveno E. S., kurį išsinuomojo su mama. Minėto buto durys buvo atidarytos. Ji vėl grįžo į kambarį , pažiūrėjo pro langą, girdėjosi, kad kieme kažkas tai šūkauja, kažkas sakė bėgam, policija atvažiuoja. Suprato, kad kažkas tokio vyksta. Paskui vėl išgirdo labai didelį triukšmą. Išėjo pro duris, žiūri, kad kažkas atbėga, pradėjo rinktis kaimynės. Matė du jaunuolius ateinančius į tą butą, vienas iš jų galbūt neblaiviame stovyje. Pasakė, kad baigtų triukšmauti, dar užtrenkė jų duris. Vienas vaikinas buvo truputį žemesnis, o kitas aukštesnis , jų nepažįsta. Amžius jų buvo nuo 20 ar virš, gal 30 metų nebuvo nei vienam .Vienas iš vaikinų buvo agresyvus. O kitas labai mandagiai jos atsiprašė. Jokių kraujo dėmių ar kitų pėdsakų laiptinėje ji nepastebėjo (6 t., 7-8 b.l.).

Liudytojos L. B. parodymais, kuri apklausta 2018-10-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad dienos tikrai neprisimena, bet , buvo žiemos laikotarpis, naktis. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Prabudo nuo triukšmo, kuris sklido iš laiptinės. Pažiūrėjus pro akutę nieko nebesimatė. Pažiūrėjo po virtuvės langą, girdėjosi riksmai, triukšmai. Buvo toks duslus garsas. Vienas vaikinukas praėjime į laiptinę lipdė gniūžtes ir metė į viršų, į namo laiptinės pusę. Jai tada pasirodė, kad tas vaikinas ateidavo į jų laiptinę ir gyveno su ta mergaite, kuri nuomojosi butą jų laiptinėje , penktame aukšte, nes yra juos mačiusi kartu. Triukšmas buvo gal iki pusvalandžio, neblaivių žmonių šūkavimai. Po šio įvykio buvo susitikę su keliomis kaimynėmis, kurios ir buvo išėjusios į laiptinę. Girdėjo iš jų, kad naktį laiptinėje buvo muštynės. M. buvo išėjusi, o kaimynė B. konkrečiai matė asmenis, kurie stumdėsi. Ties jos praėjimu jokių dėmių , kraujo pėdsakų nebuvo (6 t.,8 b.l.).

Liudytojo D. S. parodymais, kuris apklaustas 2018-10-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis patvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pareigūnams, prašė jais vadovautis, nes nelabai prisimena įvykius. A. M. pažįsta. K. S. taip pat pažįsta, anksčiau su ja draugavo. Kartu su A. M. nuėjo į butą pas K. S. draugę E.. Prieš tai su drauge K. buvo apsipykę. Jis nuėjo į kambarį su K. pasikalbėti, iš pradžių kitų dviejų vaikinų buvusių bute, nematė. Bute buvo E.. A. M. sukonfliktavo, susimušė , apsistumdė su vaikinu , kurio vardo nežino, koridoriuje. Jis buvo kitame kambaryje , išgirdo, kad vyksta koks tai veiksmas. Pamatė, kad jie stumdosi, juos išskyrė. A. pataikė tam kitam vaikinui į galvos sritį. Jis patraukė, pastūmė tą asmenį pro duris, kad atokiau būtų vienas nuo kito. Jis vaikinui smūgių nesudavė. Nematė, ar tam vaikinui laiptinėje buvo suduoti smūgiai. Nepamena kas vyko laiptinėje, chaosas, visi rėkia, verkia. Dar kaimynė išėjo rėkti, nespėjo į viską reaguoti. Tada su K. ir A. išėjo iš to buto, nes nebenorėjo triukšmo. Su nukentėjusiuoju M. T. po to kalbėjosi policijoje, nes jis pažinojo tik jį. Nukentėjęs kaltino iš pradžių, kad jis taip pat jį mušęs. Tada atėjo jo draugas D. , jie abu pasikalbėjo ir vėliau pasikeitė jo nuomonė. D. pasakė kas smūgiavo, nes M. T. nelabai matė, kas smūgiavo .Nukentėjęs sakė, kad jis ne taip suprato dėl muštynių, kad jam draugas viską papasakojo kaip buvo, jog viskas gerai (6 t., b.l.10-15). Liudytojas D. S. 2018-02-15 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad A. M. buvo papasakojęs, kad apsipyko su drauge K.. Apie 23 val. kai svečiai išsiskirstė, A. pasiūlė nuvažiuoti pas E. ir K. . A. M. žmona D. prieštaravo, neleido jam eiti, bet jis neklausė. Nuvažiavę į butą pas E. S.,rado du vaikinus, vienas iš jų buvo E. draugas, o kitas tik iš matymo žinomas. Suprato, kad panelės truputį išgėrę, ant stalo buvo lyg ir vyno. A. pradėjo siūlyti K. su juo išgerti viskio. K. neatsisakė, išgėrė kokius 4 stikliukus. A. kitiems viskio nesiūlė, gėrė tik dviese su K.. Paskui A. koridoriuje sukonfliktavo su tuo kitu vaikinu, nuėjęs pamatė, kad jie stumdosi, mušasi prie pat buto durų. Jis ant jų pradėjo rėkti, stumti juos iš buto. Jie išėjo į laiptinę, po to į lauką. Kadangi kažkas iš kaimynų iškvietė policiją, nebenorėjo eiti į tą butą, todėl kurį laiką važinėjosi po miestą. ( 3 t., 16-18 b.l.).

Liudytojo V. T. parodymais , kuris apklaustas 2018-10-15 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis yra nukentėjusiojo M. T. tėtis. Šių metų žiemą, tikslios datos jis neprisimena, jo sūnus M. paskambino savo močiutei, nes jo telefonas buvo išsikrovęs ir jis mintinai žinojo tik močiutės numerį. Jiems paskambino močiutė, kad M. tėvų laukia prie „ Maximos“ ,aikštelėje. Kadangi sūnaus mašina buvo užstačiusi jo garažą, raktelių nebuvo, jis negalėjo išvaryti savo mašinos. Pusantros valandos su žmona ieškojo kito automobilio, kad galėtų sūnų parvežti iš Rokiškio. Nuvažiavus į Rokiškį , rado sūnų , kurio maikutė ir drabužiai buvo suplėšyti. Pasiėmė jį ir važiavo į namus. Privažiavus Bajorus , žmona pamatė, kad sūnaus galvos kairė pusė ištinusi ir guzas baisus ištinęs, jį pykino. Tada apsisuko ir važiavo į Rokiškio ligoninės priėmimo skyrių. Ten medicinos darbuotojos iškvietė policiją. Liepė būtinai parašyti pareiškimą. Po to su žmona ir sūnumi M. važiavo į Rokiškio policijos komisariatą, ten kelias valandas laukė, reikėjo atpažinti asmenis, rodė nuotraukas. Sūnus papasakojo, kad jis buvo su draugu pas draugo panelę Rokiškio daugiabutyje, sėdėjo. Po to pro duris įėjo du vaikinai, pasakė išeiti ir tuomet gavo smūgius į galvą. Sakė iš pradžių spardė koridoriuje bute, o paskui jau atsibudo laiptinėje ištemptas. Sakė atsimena tik veidus ir vėl prarasdavo sąmonę. M. iki to laiko faktiškai dar nežinojo tų asmenų pavardžių, sakė, kad tik iš matymo matyti. Jam rodė nuotraukas, apklausė .Tada jie grįžo į namus, į Juodupę .Bet paskui jiems liepė dar atvažiuoti. Tada dar pasiėmė ir kartu buvusį draugą D.. Jis kalbėjosi su M., jie dar buvo kartu policijoje. Komisariate jau nustatė ir žinojo , kokie asmenys buvo, pagal nuotraukas. Buvo du, iš kurių vienas A.. Buvo dar atvažiavęs toks jaunuolis su tėvu. To jaunuolio tėvas jiems pagrasino. Sakė, kad jei jie pradės, tai ir jie pradės. Davė suprasti, kad jo sūnus niekur nedalyvavo, o vienas A. M.. To jaunuolio tėvas sakė, kad duos į teismą, kad sūnus jo nedalyvavo. Jie sakė, kad jokių pretenzijų neturi. Su tuo tėvu kalbėjosi ant laiptų, jis sakė, kad A. pažįsta gerai. Paprašė duoti A. telefono numerį, kad susitiktų. Jis pasakė, kad pats paskambins. Jie jau išvažinėjo iš komisariato, tada jiems paskambino A. ir sutarė susitikti prie „Maximos“. Iš pradžių visi susitiko, jis dar gerai pasibarė, A. gailėjosi. Tada A. ir sūnus abu liko pakalbėti, o jis nuėjo atsisėsti į mašiną . A. sakė, kad buvo neblaivus, tada negalįs savęs kontroliuoti, kad turi mažą vaiką, kad jam bus pačiam blogai ir gresia kalėjimas, kad jis norėtų tartis, kad M. atsiimtų pareiškimą. A. sakė, kad labai gailisi, kad taip išėjo, kad taip buvo, pats kaltas, kad buvo prigėręs. Jie sakė, kad pretenzijų neturime. A. teigė, kad tas kitas vaikinas visai nei prie ko, jis visiškai nekaltas, palikite ramybėje ir viskas. A. M. ir jo sūnus susitaikė, jokių pretenzijų nebuvo. Sūnus norėjo kuo greičiau viską pabaigti. Po to sūnus sakė , kad už sužalojimą atsilygino vienas asmuo. Jis buvo susitikęs su A. Rokiškyje, o kiek konkrečiai atsilygino, sūnus nepasakojo. Sūnus dabar užsidaręs, net nebenori prisiminti ir apie tokį dalyką šnekėti. Dabar yra šio įvykio pasekmės, nes sūnus vartoja vaistus, lankosi pas psichologą Kaune, nebegali ir dirbti. Po įvykio sūnus pasikeitė, prarado darbą, buvo nervuotas, jam didelė depresija. Jau pusė metų dabar gydosi, vartoja vaistus. (6 t., 34-36 b.l.).

Liudytojos A. T. parodymais, kuri apklausta 2018-10-15 įvykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 2018 m. sausio 29 d. iš šeštadienio į sekmadienį naktį, apie pusė trijų nakties, jai paskambino mama , kuri nurodė, kad jai skambino anūkas M. iš nežinomo numerio. Jos sūnus M. nurodė, kad jį sumušė Rokiškyje ir negali su tėvais susisiekti, neatsimena numerio. Jo telefonas buvo išsikrovęs ,o jis tik atsiminė močiutės numerį. Sūnus laukė parduotuvės „ Maximos“ aikštelėje. Sūnaus M. mašina buvo pastatyta jų namuose, buvo užstatytas jų garažas, automobilio rakteliai buvo pas sūnų. Susirado pažįstamus, kad nuvežtų į Rokiškį, nes jie gyvena Juodupėje. Parduotuvės „ Maxima“ aikštelėje pamatė M., kurio veidas buvo apdraskytas, rūbai suplėšyti, maikutė išplėšta beveik iki pilvo, matėsi, kad po muštynių. Ji su sūnumi atsisėdo į automobilio galą, klausė kas atsitiko. Sūnus papasakojo, kad nuvažiavo su draugu D. B. pas jo panelę į butą. Atėjo mergaičių pažįstami vyrukai, įvyko konfliktas ir jį sumušė. Būnant bute, jie sėdėjo kambaryje ir užgirdo triukšmą buto koridoriuje, kad įėjo kažkokie vyriškiai. Viena mergaitė sušuko: „ slėpkitės, atėjo tie“. Kas tokie atėjo, sūnus dar nežinojo. D. pakvietė jį į buto koridorių , ten ir įvyko tas konfliktas. Sakė buvo tik keli žodžiai ir smūgiai į galvą, kuriuos sudavė tie vyrukai. Užčiuopė sūnaus kairėje pusėje galvoje didelį guzą, kas sukėlė nerimą, kad reikia būtinai važiuoti į ligoninės priimamąjį. Nuvežė sūnų į priimtąjį, švietė galvą, iškvietė pareigūnus, kad sumuštas. Sūnui pasilikti ligoninėje nebuvo būtina, o jeigu kas būtų atsitikę, ar pablogėjusi sveikata, jie būtų pasirūpinę jo nuvežimu į ligoninę .Nuvažiavo į policijos komisariatą rašyti pareiškimo. Tada pareigūnai pradėjo rodyti kompiuteryje įtariamųjų nuotraukas, vartė ilgai, rašė protokolą. Sūnus iš nuotraukų atpažino S.. A. nuotraukos taip ir nebuvo parodytos per visą naktį, kaip ir sakytum žmogus niekada neturėjęs nei vienos nusikalstamos veikos. Ryte maždaug pusę devynių išvažiavo į namus, sakė laukti, paskambins. Grįžo į namus ,per pietus paskambino policijos pareigūnai, kad yra atvykęs S., kad reikėtų susitikti. Į policijos komisariatą nuvyko ji su vyru, sūnus ir D. B.. Tik įėjus į policijos komisariatą pamatė vyriškį, o koridoriaus gale sėdintį jaunuolį, S., kurio vardo nežino. Jie liko laukti koridoriuje, o S. , M. ir pareigūnai kalbėjosi. Jaunuolio tėtis S. ją su vyru pakvietė į lauką. Jis kalbėjo tai, kad jo sūnus yra nusikaltęs ir ne kartą, kad jam gresia nemalonūs dalykai, kad jis tą naktį tikrai negėrė, kad tikrai nemušė jų sūnaus, o tik jį gynė, kad mušė kitas asmuo, kad jei būtų negynęs, tai M. blogai visiškai būtų buvę blogai . Iš pradžių nenurodė kas, bet po to jai pasakius, kad ji niekur iš policijos kiemo nesitrauks, S. jai pasakė pavardę kito asmens- M.. Ji šią pavardę nurodė policijos pareigūnams, paaiškinusi, kad buvo ir šitas asmuo. Tuomet buvo atspausdinta nuotrauka, išnešta į kiemą ir parodyta sūnui M., kuris jį atpažino . S. pasakė, kad jis susisieks su M., kad jis nori su mumis pakalbėti. Jie išvažiavo, o bevažiuojant iš karto paskambino A. M.. Susitiko tarpe tarp degalinės ir „ Maximos“ “ aikštelės. Išlipo vyras, M. ir su A. kalbėjosi. Ji sėdėjo mašinoje ir girdėjo kaip jos vyras A. sakė, kaip jis galįs taip elgtis, kam reikėjo sūnų daužyti, kodėl į galvą, jog galvoje yra guzas. A. labai atsiprašinėjo, kad buvo persigėręs, kad šventė gimtadienį, prisidirbo ,jog turi vaiką, labai gailisi. Jis neteigė, kad prisidirbo kitas, kad kitas sumušė. Jis neneigė, kad sumušė jų sūnų. Tėvas atsisėdo į mašiną, o sūnų paliko su M. tartis. Sūnus kai atpažino ir A., tai sakė, kad smūgiai į galvą, į veidą, o paskui prarado sąmonę. M. tik sakė, kad jei ne D. , gal būtų iš viso būtų buvę blogai, nes ji matė ir D. „krumplius“ apdaužytus. Liudytoja nurodė, kad sūnaus sumušimo pasekmės yra baimės, nerimas, kaltės jausmas, noras apsiimti kaltę už nepadarytus veiksmus. Sūnui yra depresija , vartoja jau specialius vaistus, negali dirbti, pergyvena dėl visų, užeina stresinės atakos, gydymas dar tęsiasi (6 t., b.l.36-39 b.l.).

Liudytojo I. D. parodymais, kuris paaiškino, kad kuris apklaustas paaiškino, jog su kaltinamuoju A. M. nei draugas, nei pažįstamas, tiesiog taip buvo susitikęs. Nukentėjusioji K. S. pažįstama. Tiksliai neatsimena datos, buvo vėlus vakaras, kai jis buvo savo bute, (duomenys neskelbtini) su V. B.. Jam paskambino draugas D. S. ir paklausė ar gali ateiti pas jį į svečius . Buvo jau gal po dvyliktos valandos nakties. Jis sutiko ir į butą atėjo ne tik D. ,bet ir E. S., K. S., A. M. ir atrodo dar buvo A. U.. Sakė, kad buvo konfliktas tarp M. ir A.. Kiek girdėjo jie susimušė, tik nežino kas ką sumušė. M. parašė pareiškimą policijoje.(6 t., 92-93 b.l.).

Liudytojos V. B. parodymais, kuri paaiškino, kad A. M. žino iš matymo, o K. S. draugė. Tikslios dienos neatsimena, buvo žiema, šiais metais. Ji apie 16-17 val. nuėjo pas draugę E. S.. Žiūrėjo televizorių, kalbėjosi. Apie 21-22 val. pas jas atėjo K. S.. Maždaug apie 24 val. ji iš E. namų išėjo pas savo draugą I. D.. Būnant pas jį, vėlai naktį, I. paskambino D. S. ir jo paklausė ar galėtų užeiti pas jį. I. sutiko. Gal apie 3-4 val. į butą atėjo D. , E., K., A. M., dar buvo A. U., kuris kaip suprato vairavo mašiną. Jie pabuvo apie valandą ar pusantros, tada jie išėjo . Ji dar pabuvo pas I. bute, paskui grįžo namo. Atėję asmenys sakė, kad prieš atvykstant bute įvyko muštynės. Kai ji išėjo iš E. buto , sakė, kad pas ją atvažiavo D. B., M. T.. Kiek žino buvo konfliktas tarp M. ir A. Nežino dėl ko buvo konfliktas, bet žino, kad susimušė, na tiesiog įvyko konfliktas pas E. bute. Šis konfliktas buvo prieš jiems atvažiuojant pas I. E. jai kitą dieną papasakojo apie tą konfliktą, nes pa ją vyko bute. Kiek žino pats M. pranešė policijai apie konfliktą, apie tai jai sakė E., kurią tą dieną kvietė į policiją, atpažinti. E. S. jai papasakojo apie tas muštynes, kad įvyko konfliktas tarp A. ir M. (6t., 95-97 b.l.).

Liudytojo A. S. parodymais, kuris apklaustas 2018-10-02 įvykusio teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad sūnus D. S. sakė, kad važiuos į draugės K. sesers vyro gimtadienį. Jis išvyko, o ryte sugrįžo namo. Po to kiek atsimena juos iškvietė policijos pareigūnai, ar buvo atvažiavę aiškintis dėl naktį įvykusių įvykių. Jis į policijos komisariatą nuvyko kartu su sūnumi D. .Policijoje informavo, kad bute įvyko muštynės. Kaltino, kad jo sūnus kažkam trenkė. Policijoje sūnaus paklausė kas įvyko, kad viską jam atvirai papasakotų. Išaiškėjo, kad iš gimtadienio vakarėlis persimetė į kitą butą, jog bute įvyko muštynės. Sūnus patvirtino, kad bute buvo, bet niekam netrenkė. Jis atsargiai pasakojo, sakė , kad jis buvo, nemušė , tik skyrė besimušančius, žino kaip žmogų ir kuo jam galėjo baigtis. Paklausė koks tai žmogus. Sūnus pasakė, kad draugės sesers vyras A.. Žino, kad jis agresyvus, impulsyvus. Paprašė, kad viską išsiaiškintų. Vėliau atvažiavo nukentėjęs su tėvais ir jo draugas. Tada su tėvais jis kalbėjosi. Prašė tėvų, kad palauktų, nesikarščiuotų, kad reikia viską išsiaiškinti, nes jis turi visai kitą informaciją. Buvo visi ant laiptų. Nukentėjęs ir buvo ant laiptų, o jo draugą apklausinėjo. Tada nukentėjęs kaip ir sakė, kad tik gal veidą mačiau, palauksiu, kol ateis draugas. Policininkas buvo dar išėjęs ir paklausė, kodėl taip skiriasi parodymai? Parodymai skyrėsi nukentėjusiojo ir draugo. Nukentėjęs tada pradėjo abejoti. Nukentėjęs pasakė tvarkoje, kad palaukime kol draugas jo išeis, tada jo paklausiu, pasitikslinsiu. Tada dar jie peršnekėjo, kalbėjo kokias tai įvykio smulkmenas. Tas nukentėjusiojo draugas pradėjo atsiminti, kad jo sūnus kaip ir skyrė asmenis. Tada išsiaiškino, kas nukentėjusįjį mušė. Jam lyg buvo suduota kumščiu. Priėjo prie išvados, kad D. galėjo pamatyti tik veidą, kai jis skirdamas įlindo, kad D. tik padėjo. Paskui padėkojo, tėvai pasakė, kad čia viskas tvarkoje, paspaudė rankas. Jis pažadėjo tėvams, gauti telefono numerį jų sūnų sumušusio asmens. D. paskambino A., nes sūnui pasakė, kad jį jam pakviestų. Prie laiptinės susitiko su A. M., jam paskambino D. , kad nuliptų, kad tėvas nori pakalbėti. Padavė nukentėjusiojo tėvų numerį, kad susitartų, pasikalbėtų, važiuotų aiškintis . Mano, kad jo sūnus norėjo apginti A. M., todėl nenorėjo iš karto sakyti jo vardo ir pavardės, nes žinojo, kad yra nuteistas lygtinai ir tai užtektų, kad jį pasodintų į kalėjimą, be to jis ir draugės sesers vyras (6t.,15-17 b.l.).

Apibendrinant teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus laikytina nustatytu, kad iš pradžių byloje nukentėjusiojo M. T. parodymai byloje buvo nenuoseklūs, t.y. jis duodamas parodymus ikiteisminiame tyrime (2018-01-28) parodė, kad jam būnant pas draugę E. S., gyv. Rokiškio m., į (duomenys neskelbtini) butą įėjo keli jaunuoliai. Išėjus į buto koridorių, vienas iš jaunuolių jam kumščiu trenkė į veidą, dėl ko buvo praradęs sąmonę. Jau vėliau sužinojo, kad tai buvo D. S.. Kai atgavo sąmonę jis jau gulėjo minėto namo 5 aukšto laiptinėje, ir jį mušė tas pats jaunuolis ir jo draugas. Jie smūgiavo kumščiais į galvą. Įtarė, kad jį galėjo sumušti D. S. ir D. Š., dėl kurio galėjo apsirikti (1t., 40-41).Tą pačią dieną papildomos apklausos metu jau nukentėjusysis nurodė, kad į veidą jam smūgiavo kitas jaunuolis, o ne D. S., kuris jį bandė apginti nuo kito vaikino. Jis apsiriko, nes pats buvo neblaivus, painiojosi nakties įvykių sekoje, o namuose pasižiūrėjo socialiniame tinkle nuotraukas ir atpažino jį sumušusį jaunuolį, t.y. A. M. (1 t.,47 b.l.).. Vėliau nukentėjusysis apklausiamas 2018-01-30 nurodė, kad ji sumušė M. S.. Apklausiamas vėliau ikiteisminiame tyrime, jie neneigė, kad pakeisti parodymus jo prašė kaltinamasis A. M., kurio pagailo, kad jis nesėstų į kalėjimą, jog augina vaiką. Jis surado asmenį, kuris galėtų prisiimti kaltę ir sutarė, kad pakeis parodymus, ką ir padarė (1t., 51-52 b.l.). Tačiau jau papildomai apklausiamas 2018-02-22 ikiteisminio tyrimo metu (3t., 179-180 )ir apklausiamas 2018-09-20 teisiamajame posėdyje jis paaiškino, kad pirmasis jam trenkė A. M. , t.y. buto koridoriuje, po ko jis nukrito ir prarado sąmonę. Nurodė, kad įvykio metu buto koridoriuje A. M. jam kumščiu sudavė du , ar tris smūgius į galvą. Be to jis pakalbėjo su savo draugu D. B., kuris jam nurodė, kad jį mušė A. M., o D. S. bandė apginti. Jis patikėjo draugu. Liudytoja E. S., kurios bute buvo įvykis, taip pat patvirtino, kad žodinis konfliktas įvyko tarp A. M. ir M. T., matė kaip jie mušėsi, be to iš liudytojų parodymų matyti, kad tuo metu D. S. net nebuvo koridoriuje, jis kalbėjosi su savo drauge K. S. kitame kambaryje. Jis atėjo vėliau, kai konfliktas jau vyko. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. S. neneigė, kad vėliau atėjo ir D. S., teigė, kad jis bandė trenkti, bet nepataikė. Nors ir nukentėjusiojo tėvai teigė, kad jų sūnus minėjo, kad smūgius jam sudavė ne tik vienas A. M., bet ir D. S., tačiau šioje byloje yra pareikštas kaltinimas A. M. dėl dviejų smūgių sudavimo nukentėjusiajam buto koridoriuje, kas konkrečiai daugiau smūgiavo ir juos sudavė, nukentėjusysis negalėjo tiesiogiai nurodyti, nes sakė, jog po smūgių iškrito į laiptinę ir manė, kad ir laiptinėje buvo suduoti smūgiai, buvo užsidengęs galvą, šiek tiek praradęs sąmonę ir smūgius kaip ir juto smūgius, tačiau nematė kas konkrečiai smūgiavo, tik pamatė kaip žemyn laiptais išbėga A. M. ir D. S. . Įvertintina ir tai, kad pats kaltinamasis pokalbio su nukentėjusiuoju ir jo tėvu V. T. metu neneigė mušęs jų sūnų, atsiprašė, gailėjosi dėl savo veiksmų ir V.ir A. T. nenurodė tos aplinkybės, kad pokalbio metu po įvykio prie parduotuvės „Maxima“, kaltinamasis būtų nurodęs, kad nukentėjusįjį mušė ir D. S.. Tai, kad įvyko konfliktas ir muštynės tarp A. M. ir M. T. patvirtino ir kiti tą naktį aplankyti asmenys , t.y. V. B. ir I. D.. Be to ir kitą dieną V. B. apie įvykusias muštynes tarp minėtų asmenų sakė ir E. S., kurios bute įvykis ir buvo. Pats nukentėjusysis M. T., jo motina A. T. patvirtino, kad A. M. jam pasiūlė vietoje savęs nurodyti kitą asmenį, t.y. M. S., kuris taip pat apklaustas parodė, kad A. M. jo prašė apsiimti kaltę. Kaltinamasis nurodė, kad kai tarėsi dėl žalos atlyginimo, M. T. sakė, kad ją turi dalintis ir D. S.. M. T. patvirtino, jog pokalbis dėl žalos atlyginimo su A. M. buvo ir jam pasirodė, kad 1000 Eur turi dalintis , t.y. mokėti, ne tik A. M., bet ir D. S., nes buvo abu. Tuo metu A. M. jam sakė, kad jį mušė ir D. S., todėl ir žalą jam turi atlyginti jie abu, tačiau nukentėjusysis teigė, kad jis nesuprato kuo patikėti, tačiau patikėjo draugu D. B., kuris teigė, kad po A. M. smūgių, jo nemušė D. S., o jį tik gynė. Vėliau žalą-1000 Eur jam atlygino A. M. (5 t., 129-132 b.l.). Liudytojo D. B. apklausti posėdžio metu nepavyko (jis deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę, nebuvo apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo) , tačiau vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi buvo perskaityti jo parodymai byloje esantiems įrodymams pagrįsti, t.y. D. B. taip pat parodė, kad A. M. koridoriuje pradėjo kolioti M. T., klausti jį, ką čia veikia, kad greičiau dingtų iš buto. M. jam atsakė, kad tegul neaiškina pats, nes tai yra ir ne jo butas ir vaikinas įsižeidė ir kumščiu trenkė M. T. į galvos sritį, kiek pamena ir M. T. trenkė kumščiu tam vaikinui į veidą ir tada vaikinas pakvietė iš kambario D. S., kuris pripuolė prie M. T.. Jis prišoko ir jį atitraukė nuo draugo. Toliau jau vyko susistumdymas tarp M. ir vaikino (1t.,93-94,97-98;2t., 172-174 b.l.).

Tai, kad nukentėjusiajam buvo nustatyta veido sumušimas, poodinė kraujosruva kairiame smilkinyje , jo sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, patvirtina byloje esanti Specialisto išvada Nr. G 235/2018 (05) , o sužalojimai padaryti mažiausiai dviem kieto buko daikto trauminiais poveikiais, galimai smūgiuojant kumščiu ar panašiai (1t., b.l.84). Tai atitinka įvykio aplinkybes ir visą konflikto pradžią, nes kaltinamasis pirmasis klausė nukentėjusiojo, ką jis čia veikiąs ir ar žino, kas jis esąs, kaip apklaustas teigė, turėdamas omenyje, kad yra K. svainis. Niekas iš apklaustų įvykyje dalyvavusių asmenų nepatvirtino apie tai, kad nukentėjusįjį mušė ir D. S., pats nukentėjusysis M. T. gerai atsimena tik pirmuosius smūgius ir aiškiai įvardino juos sudavusį asmenį, t.y. A. M.. Nors ir kaltinamasis teigė, kad jis nukentėjusįjį tik nustūmė, nes rankose laikė butelius (vienoje viskio, kitoje kokakolos) ir pats nukentėjusysis jam trenkė į akies sritį , tačiau nei vienas iš apklaustų liudytojų, kurie dalyvavo tos nakties įvykiuose, be to ir tie pas kuriuos vėliau buvo nuvykę, t.y. I. D. ir V. B., nepatvirtino, jog būtų matę, kad A. M. veidas būtų kaip nors sužalotas ir visi teigė, jog įvyko konfliktas, muštynės tarp A. M. ir M. T..

Kaltinamasis taip pat teigė, kad D. S. jį apkalba ,norėdamas išsisukti, nes ir pats mušė nukentėjusįjį. Iš bylos duomenų matyti, kad vyko keli tyrimai, t.y. dėl nukentėjusiojo sumušimo Rokiškio rajono policijos komisariate, o jau dėl išžaginimo Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate. Bylos duomenys rodo, kad kaip tik D. S. iš pradžių nenorėjo nurodyti , kad tame įvykyje dalyvavo A. M.. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas, kuris buvo pradėtas Rokiškio policijos komisariate Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato sunkių nusikaltimų tyrimo valdybai buvo perduotas 2018-02-22. Iki šio laiko ikiteisminiame tyrime , kurį atliko Rokiškio rajono policijos komisariato pareigūnai, nebuvo D. S. parodymų apie tai, kad A. M. mušė nukentėjusįjį M. T.. Jis tik nurodė, kad A. M. konfliktavo su kitu vaikinu. Vėliau apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, D. S. nurodė, kad konfliktavo A. su kitu vaikinu , matė, kad jie stumdėsi, mušėsi. Tačiau jis konkrečiai nenurodė, kad A. M. sudavė smūgius M. T.. Tos aplinkybės paaiškėjo tik kai byla buvo perduota į Panevėžį, atliekant tiek M. T. ir D. S. apklausas.

A. M. pateiktas kaltinimas įvykdžius nusikaltimą pagal BK 284 str., t.y. kad jis 2018-01-28 apie 02.00 val., viešoje vietoje bute, esančiame (duomenys neskelbtini) bei to paties namo laiptinėje, elgdamasis įžūliai, matant pašaliniams asmenims, be jokios dingsties kumščiu sudavė ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam M. T. į galvos sritį ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. T. sveikatą, tokiu būdu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

BK 284 straipsnis numato atsakomybę tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Veikos kvalifikavimą pagal BK 284 str. lemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Viešoji vieta yra vieša erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent, gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje šioje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų. Pažymėtina, kad teismų praktikoje smurto pavartojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir panašiai. Visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, sustabdytas eismas ir panašiai. Tai vertinamieji požymiai ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-397/2005, 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-429/2012 kt.).

Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių , kaltinamasis smūgius nukentėjusiajam sudavė bute, niekas iš liudytojų nepatvirtino, kad smūgius nukentėjusiajam A. M. dar būtų sudavęs ir laiptinėje. Nagrinėjamu atveju bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis su D. S. atvyko į minėtą butą pas pastarojo draugę, kad jie galėtų išsiaiškinti santykius. Sužinojęs, kad bute dar yra vienas asmuo, kurį D. S. galėtų įtarti kaip jo draugės K. S. vaikiną, bute buvę asmenys bandė jį išvesti , tačiau koridoriuje A. M. su M. T. susiginčijo ir tarp jų įvyko tarpusavio santykių aiškinimasis. Nors A. M. teigia, kad M. T. jam pirmasis trenkė kumščiu į akį, tačiau M. T. teigė, kad jam nepataikė .Niekas iš apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad M. T. būtų pataikęs kaltinamajam, nematė ir ant jo veido jokių po sumušimo likusių žymių ir jokiu kitu būdu sužalojimai kaltinamajam po tos nakties įvykių nebuvo užfiksuoti. Šios aplinkybės nesuteikia pagrindo spręsti, kad A. M. 2018 m. sausio 28 d. atvyko į butą, esantį (duomenys neskelbtini) siekdamas sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, konfliktas įvyko dėl asmeninių paskatų, o tai rodo, kad jo veiksmuose nebuvo tiesioginės tyčios pažeisti viešąją tvarką, kas yra būtinas BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymis. Nors formaliai A. M. smūgių sudavimas nukentėjusiajam M. T. gali būti vertinamas kaip įžūlus elgesys, sutrikdęs ne tik nukentėjusiojo, bet ir bute buvusių asmenų rimtį, tačiau paties kaltinamojo savo veiksmų suvokimas, ir, šiuo atveju, nusikaltimo padarymo vieta –butas, nesudaro pagrindo spręsti, kad kilo BK 284 straipsnyje numatyti padariniai. Tai, kad kaltinamasis būtų toliau mušęs nukentėjusįjį laiptinėje, nebuvo nustatyta. A. M. sprendė tik staiga kilusį asmeninio pobūdžio konfliktą su M. T., jo tikslas pažeisti viešąją tvarką ir rimtį nenustatytas. Nors smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu ir buvo panaudotas kitų žmonių akivaizdoje, o pasekmės sukėlė tam tikrą sumaištį, nes nukentėjusiajam atsidūrus laiptinėje, kurį išstūmė D. S. kilo sumaištis, triukšmą išgirdo kaimynai, nukentėjusiojo prašymu iškvietė policijos pareigūnus, tačiau esant akivaizdiems asmeninio pobūdžio motyvams, kuriuos paskatino abiejų asmenų veiksmai. Be to konfliktas vyko trumpai, pavartotas smurtas nebuvo intensyvus ir tęsėsi trumpą laiką. Kaimynai iškvietė policiją, kai nukentėjusysis M. T. paprašė ją iškviesti, nurodydamas, kad jį sumušė.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog A. M. veiksmuose nėra visų būtinųjų viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymių, tačiau teismas sprendžia, kad A. M. veiksmai sudaro BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, kaltinamojo A. M. padaryta nusikalstama veika iš BK 284 straipsnio 1 dalies perkvalifikuotina į BK 140 straipsnio 1 dalį, konstatuojant, kad A. M. 2018-01-28 apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) dėl kilusio asmeninio ginčo, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam M. T. į galvos sritį ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. T. sveikatą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Užtikrinant efektyvią kaltinamojo teisę į gynybą bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeista kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų tvarkos. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, jos individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2012, 2K-112/2016).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, keičia veikos kvalifikaciją, kuri buvo nustatyta ikiteisminio bylos tyrimo metu surašant kaltinamąjį aktą ir teismo nutartyje perduodant bylą nagrinėti teisme. Teismas perkvalifikuodamas A. M. veiksmus iš BK 284 straipsnio 1 dalies į BK 140 straipsnio 1 dalį, BPK 256 straipsnio reikalavimų nepažeidžia, nes veiką perkvalifikuoja į švelnesnę, o esminių faktinių aplinkybių nekeičia, tik pašalina aplinkybes, susijusias su viešosios tvarkos pažeidimu. Todėl kaltinamojo A. M. teisė į gynybą nebuvo suvaržyta. Byloje yra pateiktas nukentėjusiojo M. T. protokolas-pareiškimas (1t., b.l.25-26), todėl laikytasi BK 140 straipsnio 4 dalyje numatyt reikalavimo , jog pagal BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas.

Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad A. M. 2018-01-28 apie 02.00 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini) dėl kilusio asmeninio ginčo, tyčia kumščiu sudavė ne mažiau dviejų kartų nukentėjusiajam M. T. į galvos sritį ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo M. T. sveikatą, todėl tokia A. M. veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, veiką perkvalifikuojant iš BK 284 straipsnio .

2) Dėl nepilnamečio asmens išžaginimo, nesunkaus sveikatos sutrikdymo (BK 149 straipsnio 3 dalis , 138 straipsnio 1 dalis)

Nors kaltinamasis A. M. neprisipažino padaręs nusikalstamas veikas numatytas BK 149 str.3 d. ir 138 str.1d. , tačiau jo kaltė visiškai įrodyta:

Nukentėjusiosios K. S. parodymais duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ji parodė, kad 2018-01-28 ją išprievartavo A. M., kuris yra jos sesers vyras. A. žinojo, kad ji nepilnametė. Ji dažnai būdavo pas sesę ir A. būdavo. Kiek žino A. nelabai geras vyras sesei. Su sese negražiai elgdavosi, negražiais žodžiais vadindavo. Vakare, apie 20 val., sugalvojo nueiti pas draugę E. S., gyvenančią (duomenys neskelbtini). Turėjo važiuoti su D. S. pasveikinti A. M. su gimtadieniu. Prieš tai su D. susitarė, kad pabus pas draugę. Nuvažiavus buvo V. B., jos su E. gėrė vyną. Jai yra tekę būti apgirtusiai. E. į svečius pasikvietė draugą D., kuris atvyko su draugu M. T.. Su D. susipyko ir pasakė jam, kad ji nebeis pas A.. Paskui į tą butą atvažiavo D. su A.. Jie dar nenorėjo jų įleisti. A. atsivežė viskio "Jack Daniels". Kol nebuvo atėję D. su A., ji buvo paragavusi du stikliukus alkoholinio gėrimo. Kai jei atėjo, ji išėjo į kitą kambarį, tada A. atsinešė į kambarį alkoholio ir jai primygtinai liepė gerti. Išgėrė kelis stikliukus, jautėsi blogai, buvo apsvaigusi. M. buvo kitame kambaryje, apie tai pasakė A.. Jie sukonfliktavo kambaryje, paskui laiptinėje, lauke susimušė. Kaimynai pasakė, kad kviečia policiją, visi išbėgo į lauką. Lauke buvo D. mašina Volvo S40, į ją įsėdo ji, E.. Atėjo A. U. pavairuoti mašinos, jie važiavo link mokyklos, ten paėmė D. ir A.. Važinėjant po miestą jautėsi apsvaigusi. Nusprendė važiuoti pas I. D., ten pabuvo valandą laiko, grįžo pas E.. Buvo apie 3-4 val. ryto. Važinėjant po miestą ir būnant pas draugą alkoholio nevartojo. Ten nuėjo miegoti į kitą kambarį, kur buvo ištiesiama sofa – lova. Lova buvo paklota. Buvo apsirengusi žaliu "Adidas" džemperiu ir juodais džinsais. Greitai užmigo, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio, narkotinių medžiagų nevartojo. Į kambarį atėjo A., pajuto, kaip jis atsigulė šalia. Ji gulėjo arčiau sienos, buvo nusisukusi į sieną. A. pradėjo prie jos lįsti, apkabino per liemenį, prisitraukė prie savęs. Jam liepė pasitraukti, jis nepaleido. Jis tylėjo, klausė jo kur D. . Pradėjo sakyti, kad D. nėra. Jam sakė, ką jis daro, kur D., A. pasakė "ša". Suprato, kad jis nori pasimylėti, jam sakė, kad ji nenori, jis toliau lindo, rankas kišo po liemenėle. Pirma nurengė džemperį, nuėmė liemenėlę, lietė krūtinę. Prašė pasitraukti, bijojo jo. Žinojo, kad jis negeras žmogus, gali nuskriausti, išprievartauti, kad jis turi reikalų su policija. A. jai nurengė džemperį, po to numovė kelnes, pats atsisegė kelnių užtrauktuką, sagas. Su ranka nutraukė kelnes. Su viena ranką ją laikė už liemens, nurengė džinsus iki kelių. Ji tuo metu buvo nuo jo nusisukusi. Paskui nuėmė kelnaites iki kelių. Atrodo, kad jis nusirengė anksčiau. Tada pradėjo ją prievartauti. Savo varpą įkišo jai į makštį. Ji gulėjo ant šono, veidu į sieną, jis buvo atsisukęs į ją, gulėjo šonu. A. apsaugos priemonių nenaudojo. Tas aktas tęsėsi mažiau nei 15 minučių. Prieš tai jam sakė nustoti, jis sakė "ša", reiškia "tylėk", toliau darė savo. A. atsigulęs ją laikė, ištrūkti iš jo glėbio neturėjo galimybės. Laikė stipriai apkabinęs, kad ji nepabėgtų. A. gerai suprato, kad nenori su juo turėti lytinių santykių, nes ji turi vaikiną ir A. yra jos sesers vyras. Ji verkė, kai A. "tą darė", jam visą laiką sakė "baik, ką tu darai". Jis lytinio akto nebaigė, nes išgirdo, kaip prasivėrė lauko durys, liepė jai apsirengti, pats apsimetė, kad miega. Ji apsimovė kelnaites, kelnes ir džemperį. Į kambarį atėjo D. ir išjungė šviesą. D. liepė keltis ir išeiti iš buto, pasakė, kad yra policijoje parašytas pareiškimas. Tada važiavo pas A. į namus, kur buvo jos sesuo su vaiku. D. pasakė, kad A. prie jos lindo, apie išžaginimą nesakė. Tada nuvažiavo pas D. į namus, D. išvažiavo į policiją, ją paliko vieną. A. ją vežė namo ir tada A. jam paskambino ir pasakė, kad nevažiuoti dar namo, prašė sulaukti D. . Paskui ji D. viską po dienos pasakė, kas įvyko. Dar sprendė su D. , ar sakyti mamai, ar griauti sesės šeimą, ar palikti taip kaip yra. Su D. pasitarė, kad vis dėlto mamai reikia pasakyti. Tada D. pasakė dėdei, jos tėčio broliui. Apie įvykį tėčiui nesakė, bijojo. Grįžo mama ir pasakė, kad prie jos lindo A. M.. Anksčiau turėjo lytinių santykių su D. abipusiu sutarimu, jai buvo 16 metų. D. buvo nuvažiavęs su A. pasikalbėti, A. pasakė, kad nieko nebuvo. D. juo nepatikėjo. A. pažįsta daug metų, žinojo, kad jis mušasi. A. jai rašė žinutę pas "Messendžerį", kad nori pasikalbėti su ja, suprato, kad jis kalbins, kad nieko nesakytų, jam atrašė "ok", bet nesusitiko su juo. A. sesuo rašė žinutes mamai, kad nesikreiptų į policiją. Ji sugrįžusi pas E. iš karto ėjo miegoti, o E. nuėjo į kitą kambarį miegoti. Pagalbos nekvietė, nes bijojo A. Kai nuėjo miegoti į tą kambarį, niekas nebuvo atėjęs pasiimti daiktų, nebent ji tuo metu miegojo. Tame kambaryje durys užsitraukia, jos buvo uždarytos, durys neužsirakina. Pirmiausiai pasakė D. , kad buvo išprievartauta. Jis tą pačia dieną nuvažiavo pas jos dėdę ir papasakojo. Tuo metu, kai atsigulė ir kaip vyko lytinis aktas, buvo apsvaigusi nuo alkoholio, bejėgė ( 2 t., 41-46 b.l.).

Įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėtas butas , esantis adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., 179-192 b.l.).

Nukentėjusiosios parodymų patikrinimo protokolu, kuriame ji patvirtino savo parodymus ir sutiko atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Atvyko prie (duomenys neskelbtini)K. S. parodė pirmą įėjimą į laiptinę iš rytinės pusės, kuri veda į butą, kuriame ir įvyko įvykis. Nukentėjusioji veda laiptine į penktą aukštą ir šio aukšto aikštelėje parodo buto duris rytinėje sienojo. Buto durys šarvo rudos spalvos, matyti numeris 12.Mergina paaiškino, kad šiame bute buvo išžaginta. Tada mergina veda pro duris į buto koridorių ir paaiškino, kad 2018-01-28 anksti ryte ji, D. , A. ir E. sugrįžo į E. butą. Parodė į stovimą metalinę kabyklą, kur ji pasikabino savo striukę ir šalia nusiavė savo batus. Tada K. S. veda į kambarį, kurio durys yra koridoriaus rytinėje sienoje pirmas iš kairės ir paaiškino, kad ji iš karto viena nuėjo miegoti į šį kambarį, nes buvo pavargusi, be to apsvaigusi nuo per vakarą suvartoto alkoholio. Mergina atsigula ant išskleidžiamos sofos ir paaiškino, kaip ji atsigulė ir užmigo. Toliau mergina nurodo, kad bemiegodama pajuto, kad į kambarį atėjo A. ir atsigulė šalia jos, iš nugaros. Jis ją apkabino per liemenį ir prisitraukė arčiau savęs. Ji jam liepė nuo jos pasitraukti, tačiau jis neklausė ir jos nepaleido. Ji paklausė, kur yra D. . A. jai atsakė, kad D. išėjo. Iš A. veiksmų ji suprato, kad jis su ja nori pasimylėti, todėl ji paklausė ką jis daro, kur D.? Jis ją tildė , sakydamas „ša“. Ji sakė A., kad nenori, tačiau jis vis tiek nenustojo lįsti, nurengė jai džemperį, kišo rankas po liemenėle ir glostė jos krūtinę. Mergina paaiškino, kad ji bijojo A., nes nėra geras žmogus, turėjo reikalų su policija, todėl gali jai padaryti blogai, nuskriausti ar išprievartauti. Po to paaiškino, kad A. jai numovė džinsus ir apatines kelnaites iki kelių, įkišo varpą jai į makštį ir pradėjo su ja lytiškai santykiauti iš nugaros pusės. Ji prašė jo nustoti, tačiau jis neklausė, ją tildė sakydamas „ša“ ir toliau su ja lytiškai santykiavo. Stipriau pasipriešinti negalėjo, nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio. Išgirdęs, kad kažkas sugrįžo į butą, jis nustojo lytiškai santykiauti, nepasitenkino, jai pasakė, kad greitai apsirengtų ir pats apsimetė , kad miega. Ji lovoje apsimovė kelnaites ir kelnes, apsivilko džemperį. Tada į kambarį įėjo D. , kuris uždegė šviesą bei pasakė, kad reikia skubiai eiti iš buto, nes yra parašytas pareiškimas policijoje. Ji apie tai kas nutiko D. nepasakė, nes bijojo, kad D. su A. susimuš. Tada ji, D. ir A. išvažiavo pas jos seserį Dianą ir A. į namus (2 t., 48-55 b.l.).

Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės , atliktos 2018 m. birželio 12-liepos 10 d., aktu Nr. 103MS-120/2018, kuriame nurodyta, jog polinkis fantazuoti K. S. nenustatytas. K. S. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. Nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti K. S. parodymais. Nagrinėjamų įvykių metu K. S. galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų esmę (tiek pobūdį, tiek reikšmę), tačiau aktyviau šiems veiksmams ji negalėjo priešintis dėl savo būsenos (paauglė bandė priešintis įtariamajam, t.y. jo klausinėjo kur kiti ir ką jis daro, taip pat prašė jo liautis, tačiau aktyvesnį jos elgesį ribojo jos būsena – jos žodžiais, ji buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir emociškai pasimetusi). Pasimetimas, sumišimas ir baimė pasekmių, jog ja nepatikės, iširs sesers šeima ir/ar dėl jos susipyks artimi žmonės, galėjo sąlygoti ir tolimesnį K. S. elgesį – iš pradžių artimiesiems ji pasisakiusi, jog įtariamasis prie jos tik lindęs ir tik vėliau ji atskleidė apie išprievartavimą. Dėl K. S. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos jos psichikos sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta. Šiuo metu K. S. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio (įtariamo išžaginimo), šių įvykių psichotraumuojantis poveikis tęsiasi iki šiol, todėl K. S. nerekomenduojama dalyvauti tolimesnių procesinių veiksmų atlikime bei teisminiame bylos nagrinėjime. (2 t., 134-141 b.l.).

Globos namų "Užuovėja" pateiktos nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada . Mergina buvo tirta Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus siuntimu dėl galimai patirto seksualinio smurto 2018 m. vasario 12,13,14 dienomis .Mergina buvo apgyvendinta vaikų, nukentėjusių nuo seksualinės prievartos pagalbos centre. Kalbantis su mergina apie atvykimo į pagalbos centrą priežastis, ji nurodė jas žinanti, tačiau teigė, jog sunkiai gali kalbėti apie įvykį, kuris ją palietė. Vėlesnių konsultacijų metu, esant geram kontaktui su psichologu, mergina patikslino, jog į pagalbos centrą atvyko, nes „sesers vyras išprievartavo (merginos žodžiai). Remiantis psichologinio įvertinimo duomenimis (elgesio stebėjimas, nestruktūruoto interviu turinys, projekcinių metodikų medžiaga), buvo stebimi pasikartojantys traumuojančią patirtį atskleidžiantys požymiai. Vertinant merginos emocinę sferą stebimi kaltės (kaltina save dėl savo sesers šeimos iširimo) ir gėdos jausmai, kuriuo mergina sieja su galima prievarta. Be to buvo stebimas perdėtos atsakomybės už įvykį prisiėmimas, būdingas traumuojančias patirtis patyrusioms aukoms (mergina jaučiasi kalta dėl pasirinkimo važiuoti pas draugę, kurios namuose jos pasakojimu patyrė prievartą, taip pat jaučianti kaltę savo vaikino atžvilgiu, bijo jį prarasti, likti nesuprasta, atstumta. Projekcinių metodikų medžiaga atskleidžia ryškias kontrolės praradimo, saugumo poreikio temas, stebima psichologinio neigimo, atsiribojimo tema. K. pati kalba apie patirtą seksualinį smurtą, o jos pasakojimą lydi adekvačios emocinės reakcijos, atskleidžiančios trauminį patyrimą. Psichologė, apibendrinusi psichodiagnostinių metodikų medžiagą, vyraujančias merginos emocines reakcijas (gėdos, kaltės, perdėtos atsakomybės jausmai), išsakomus pasikartojančius trauminės patirties atsiminimus bei tam tikrų situacijų vengimas ,konstatavo, jog galima kelti prielaidą apie K. S. galimai patirtą seksualinį smurtą (2 t., 88-90 b.l.).

Liudytojos (nukentėjusiosios atstovės pagal įstatymą) J. S. parodymais. Ji paaiškino, kad yra nukentėjusiosios mama. Buvo išvykusi į kelionę Kenijoje. 2018 m.sausio 28 d. apie 18 val. grįžo namo, kur ją pasitiko dukra K., apsikabino, buvo visa nesava. Labai džiaugėsi, kad grįžo, stipriai apsikabino. Dukra K. pradėjo verkti ir ji pagalvojo, kad iš džiaugsmo. Paklausus dukters, kas jai nutiko, atsakė kad vakar įvyko labai baisus dalykas. Pradėjo dukters klausinėti kas įvyko. Dukra buvo susiruošusi su savo draugu D. važiuoti pasveikinti A. M., kuris yra kitos jos dukters D. vyras. Atvažiavo D. S., bet važiuodami į tą gimtadienį apsipyko. Ji nutarė apsiraminti pas draugę, paskambino E. S. ir pas ją nuėjo. Pasakojo ką ten veikė, kad buvo draugų, jie sėdėjo, atvažiavo A. M.. Pasakojo, kad A. prie jos lindo. Paaiškino, kad jai buvo šokas. Vėl klausė, ar tikrai tik lindo? Dukra K. labai buvo dideliame strese, verkė, apsikabino, sakė neklausinėk, negaliu kalbėti ir prisiminti apie tai. Klausė ,ar A. ją nuskriaudė, ar buvo kažkokie santykiai? Sakė, kad nebuvo, ne. Pasakė, kad išsiaiškins tą dalyką, pasikalbės su juo. Vakare davė jai vaistų. Tą vakarą pokalbis taip ir baigėsi. Buvo užėjusi kelis kartus į kambarį, dukra nemiegojo, gulėjo, verkė. Bandė paklausti , kodėl ji taip pergyvena? Sakė, kad jai negera, šlykštu prisiminti, kodėl jis taip darė. Klausė, ar lindo bučiuotis? Ji prašė jos neklausinėti. Kitą dieną ji išvyko į darbą. Gal apie 14 val. paskambino vyras V. S.. Jis buvo susinervavęs, strese. Paklausė jos, ar žinojo , kas atsitiko? Paklausus , o kas atsitiko, vyras pasakė, kad A. išprievartavo K. . To ji nežinojo. Vyras šiek tiek papasakojo, kad susitiko su D. S. ir A. A., kad jie papasakojo tuos dalykus. Vyras turėjo išvykti į Švediją, į darbus. Sakė, kad greit grįš, prašė pabandyti viską išsiaiškinti per tas dienas, o kai jis grįš, kartu kreipsis į policiją. Tą dieną susiskambino su A. A., t.y. vyro broliu. Jis pasakė , kad su žmona M. važiuoja pas juos į namus, nes K. buvo namie. Perspėjo, kad lauks jos sugrįžtant iš darbo. Ji grįžo apie 7 valandą. Namuose buvo D. S., A. A. , K., M. A., tada viską pabaigė kalbėti, vėl apsikabino , verkė. Dukra K. viską papasakojo jos vyro broliui A. A., t.y. kaip buvo nuo pradžių iki galo, o jis pasakė, kad jam abejonių nekyla. Vyro brolis pasakė, kad tas dalykas įvyko, A. išprievartavo K. , daugiau nieko nekomentavo. Važiuodama iš darbo dar skambino kitai dukrai D., kuri yra A. M. žmona ir paprašė , kad atvažiuotų, nes reikia pasikalbėti. Ji dar bandė sakyti, kad negali arba atvažiuos su A.. Pasakė, kad turi atvažiuoti viena, yra pokalbis. D. atvažiavus, pasakė, kad A. M. išprievartavo K. . Ji nepatikėjo, manė, kad sugalvojo ar išprotėjo. Pasakė, kad tikrai taip buvo. Tada ji išvažiavo į Rokiškį, pas A. M., nors ir ji prašė ten nevažiuoti. Jie visi išvažiavo pas anytą į kaimą. Vėliau dar paskambino D., paklausė ar A. jos neužsipuolė? D. verkė, sakė, kad jis prisipažino. Pasakė, kad ji su juo pasikalbės ir atvažiuos į kaimą vėliau. Ji atvažiavo. Atvažiavusi D. jau pradėjo kalbėti kitaip, kad A. išgėrė visą butelį degtinės ir teigė, kad netiesa, jog taip nebuvo, jis skambino savo draugams. Kaime visi pernakvojo. Kitą dieną važiavo pas A. į namus. Kalbėjo, kaip čia taip galėjo nutikti, kaip jis taip galėjo. D. nuo vyro motinos A. M. gavo žinutę: „ kad atsitiko baisus dalykas, nerandu sau vietos, kaip su tavo mama pasikalbėti, kaip galėčiau viską pakeisti“. Ji gavo žinutę nuo A. sesers A. M., kuri rašė, kad visi blogai jaučiasi, mama vos nemiršta, kita sesuo vos nesikaria, prašė pasikalbėti be policijos. D. gal dar paskambino A. M., kažką tai ji ten pradėjo aiškinti. D. perdavė ragelį A. A., jie kažką tai pradėjo šūkauti. Tada ji paskambino A. motinai A. M., kad išklausyti kaip motina motinos, kaip ji supranta tą dalyką. Ji jos nenorėjo klausyti, ar atsiprašyti, sakė, kad išsigalvojo viską, ji kalbėjo bjauriai. A. M. pradėjo kalbėti apie turtus, pinigus. Ji pasakė, kad A. ką mažiausiai galėtų padaryti, tai palikti D. butą, nes pirktas jų abiejų. A. M. dar labiau pradėjo šūkauti, kad jiems rūpi turtai. Vakare su K. ir D. parvažiavo į namus. Kitą dieną grįžo vyras, išvažiavo į Panevėžį rašyti pareiškimą dėl šio įvykio. Dukra K. papasakojo įvykio aplinkybes, sakė, kad E. S., A. M., D. S. buvo visi kartu. Jai pasidarė bloga nuo alkoholio, nuėjo į kambarį atsigulti. Paskui į kambarį atėjo A. M.. Apkabino, pradėjo bučiuoti, ji bandė sakyti, ką darai. Jai su rankomis burną uždarė, sakė „ša, nekalbėk“, tildė. Jis jai neleido atsikelti. Pradėjo daryti veiksmą, t.y. lytinį aktą. Nustojo, tuos veiksmus daryti tada, kada atėjo D. S.. Dukra pasakojo, kad buvo išgėrusi, gėrė viskį, kurį A. atsinešė. Ji sakė, kad nenori, negers. A. sakė gerk, ne pirmą kartą geri. Tas veiksmas buvo lytinis aktas. Laikė ją, neleido keltis, ji bandė kalbėti kažką . Kiek tai truko nežino. Kai kažkas atėjo, tada nutraukė lytinį aktą. Jos draugas D. kažkur buvo išėjęs. Taip suprato, kad D. užėjo į tą kambarį, A. liepė greitai jai apsirengti. Buvo tik pamovęs kelnes. Sužalojimų ant kūno nebuvo. Iš pažiūros visada matydavosi, kad A. K. nemėgdavo, visada su pašaipa, neapykanta, pavydu, o dėl ko ji nežino. K. dėl to nepykdavo. Po šio įvykio ,K. elgesys, būsena labai pasikeitė. Turėjo daug problemų, buvo smarkiai sutrikusi sveikata, nemiegojo naktimis, svoris krito, nevalgė, suprastėjo mokslai. Lankėsi pas psichologus, 10 dienų. Po psichologų konsultacijų dukrai pasidarė geriau .Jai iš pradžių atrodė, kad taip negali atsitikti, atrodo neįmanomas dalykas, gyvena su D., buvo šeimos narys, o paims dabar tą sesutę, kurią nuo mažens pažįsta. A. M. buvo labai grubus, labai nervuotas žmogus, jis ir prie jos šaukdavo ant sutuoktinės D. . A. yra smurtavęs prieš dukrą, viduryje miesto, prie draugų į galvą smarkiai trenkė, pati dukrą vežė pas gydytojus. D. neleido kreiptis į policiją. Prašė net nesakyti tėčiui, kad taip vyko. Ji vyrui ir nepasakė apie smurtą. Iš kalbų žino, kad ir vestuvėse ją skriaudė, matė kiti žmonės, kad negražiai elgėsi su dukra. Ji ne vieną kartą bandė su A. pasikalbėti, kad nekeltų rankos prieš jos dukrą. Jie gyvena kaime, o dukra D. su vyru A. gyvena mieste, dukra K. dažnai nueidavo pas sesę. K. lankė būrelius, treniruotes, dažnai pas juos būdavo. Žinojo, kad dukra K. draugavo su D. . Jie draugavo gražiai, nuvažiuodavo ir į filmą, atvykdavo ir pas juos. D. iš pažiūros, tvarkingas vaikinas planuodavo ateitį. Niekada K. nesakė, kad jis su ja blogai elgtųsi, tik sakė, kad jis labai pavydus, skambinėdavo, kas penkias minutes. Į policiją kreipėsi vėliau, nes norėjo viską išsiaiškinti, apsiraminti, buvo labai sunku, vyras išvykęs, tačiau net nebuvo minčių nesikreipti į policiją dėl įvykio. Dukra dieną naktį verkia, nemiega ir nevalgo, reikėjo dukrai K. susitvarkyti, kad galėtų duoti parodymus. Nuo sužinojimo iki kreipimosi į policiją praėjo 3-4 dienos, kreipėsi kitą pirmadienį (5 t., 133-135 b.l.).

Liudytojo (nukentėjusiosios atstovo pagal įstatymą ) V. S. parodymais, kuris apklaustas 2018 m. rugsėjo 20 d. įvykusio teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad yra nukentėjusiosios tėtis.2018 m. sausio 27 ar 28 d. K. pasiprašė vakare vykti pas draugę E. S.. Jis dukrai leido, žmona buvo išvykusi. Dukra išvažiavo, tą vakarą negrįžo, parašė žinutę, kad pasiliks pas E. S., be to dar eis sveikinti A. M. su gimtadieniu. Kitą dieną K. parvažiavo į namus ir įsmuko į kambarį, pasisveikino abu ir viskas. Grįžo žmona J. S.. Pastebėjo, kad žmona ir dukra K. šnekučiuojasi, bet nieko labai neįtarė. Kitą dieną turėjo vykti į Švediją. Paskambino brolis A. A., kad reikia skubiai susitikti. Nepabaigęs visų reikalų parduotuvėje „Bikuvoje“, išėjo į lauką. A. A. su D. S. sėdėjo mašinoje. Pasirodė abu tokie išsigandę. D. S. buvo apsiverkęs . Pradėjo pasakoti kaip A. su K. pasielgė. D. S. sakė, kad A. išprievartavo K. , jis tuo metu buvo išėjęs. Pasakė, kad taip negali būti. Broliui Andriui sakė, netikėk tu, čia gal D. streso būsena. D. sakė pats matęs, kaip A. vaikštinėja po kambarį su „triusikais“. Brolis Andrius pasakė, kad reikia pakalbėti su K. ir kad jis pats su ja pakalbės, nes jam gal ne viską pasakys. Žmonai K. ne iki galo viską pasisakė. Dukros dėdę A. A. myli ir juo pasitiki. Andriui pasakė, kad jam reikia išvažiuoti, prašė pasikalbėti ir viską prižiūrėti. Jam labai sunku buvo išvažiuoti, viską taip palikti. Tik išvažiavus iš Rokiškio, brolis paskambino ir pasakė, kad K. papasakojo, jog viskas taip buvo. Paskambino žmonai ir informavo, kad A. išprievartavo K. . Su žmona susirašinėjo kaip čia darys, kaip čia kita dukra D., kuri yra A. M. žmona, kaip čia viską spręsti. Nežinojo kur dėtis tas dienas. Po 3-4 dienų grįžo namo. Buvo apsisprendę, buvo kalbėta tarp giminių, kad teisingiausias kelias eiti į policiją, o ne pačiam vykdyti savo teismus. Nuvažiavo tiesiai į Panevėžį, parašė pareiškimą, nes Rokiškyje dirba A. M. sesė ir manė, kad Rokiškyje niekas šio įvykio tinkamai neištirs. K. gana ilgai buvo strese, buvo visiškai pasikeitusi. Vizualiai sužalojimų veido srityje, ant kūno ,pas dukrą nematė. Mergaitė buvo bendraujanti, po įvykio pasidarė užsidariusi. Tik neseniai dukra pradėjo sportuoti, nors iki tol aktyviai sportavo, yra Europos fitneso jaunimo čempionė. Nebuvo konfliktų tarp jos ir A. M., nemano, kad ji galėtų apkalbėti sesers vyrą. A. M. pavydėdavo, kad K. nupirkdavo telefoną, o ne kitai dukrai D.. Sakydavo jam , kam tu būsi vyras, kad ją praras, jei taip elgsis, nes „užgastroliuoja“, dingsta vakarais ,prigalvodavo visokių „durnysčių“, niekur nedirbo, gyveno iš motinos pajamų. Jis visiems buvo pridaręs, grąžindavo jo skolas, paimtus lizingus. Visi giminėje sprendė ką daryti, nes yra ir kita dukra, vaikas, jie nukenčia. Situacija buvo nelengva, bet kitaip būtų neapsaugoję K. . Po šio įvykio A. M. visai nebematė. Brolis A. A. sakė, kad buvo susitikęs su A. M.. Pasakojo, kad buvo nuvažiavęs su juo pasikalbėti, jis prisipažino, „žliumbė“. Paskui kitą dieną pakeitė nuomonę, sakė, kad nieko nebedarė (5 t., 135-136 b.l.).

Liudytojo A. A. parodymais, kuris apklaustas 2018-09-20 teisiamojo posėdžio metu paaiškino , kad yra nukentėjusiosios K. S. tėvo V. S. brolis, K. dėdė.2018 m. sausio mėnesį jam paskambino D. S., kalbėjo nerišliai, kad reikia susitikti. Galvojo, kad jo broliui Pauliui kas atsitiko, nes jie geri draugai. Kiek atsimena susitiko prie jo tėvų namų. D. S. buvo pasimetęs, drebėjo. Jis pradėjo pasakoti, kad A. M. išprievartavo jo brolio dukrą K. . Iš pradžių negalėjo patikėti, galvojo, kad meluoja, tačiau jis įtikino, kad taip buvo. Pirmiausia važiavo susitikti su broliu V. S. prie parduotuvės „Bikuva“ . Jam pasakė, kad A. išprievartavo K. . Brolis V. apsiverkė. Jam reikėjo išplaukti į Švediją, kad susilaikyti, viską apgalvoti, kaip elgtis toliau. Atrodo, kad buvo sutarę, kad kai grįš, tada visi kalbėsis su K., tačiau jis neištvėrė ir , kaip dėdė paskambino K.. Ji pasakė, kad yra viena sodyboje. Pasakė, kad atvažiuoja ir nori su ja pakalbėti. K. pasakė, kad ji pasakytų, nebijotų, kad visą laiką padės, apgins. Klausė ar taip buvo ,ar ne ? K. pasakė, kad buvo, apsiverkė, apsikabino. Nurodė, kad jam buvo nejauku su K. ir kalbėti apie tokius dalykus, ji vaikas, prašė , kad nurimtų. Kelias dienas A. žmona su dukra, K., Jelena buvo pas jį su žmona , kad apsiramintų, susivoktų kas įvyko. Buvo nuvykę pas senelius, pasakė, kad taip atsitiko. Paskui grįžo brolis V.. K. sakė, kad jos nemušė, tai įvyko kažkokiame bute. K. draugas D. tuo metu buvo išprašytas kebabų ar cigarečių pirkti „Statoil“. K. išėjo lyg ir į Statoil pirkti rūkyti. Visko tiksliai neprisimena, nes jam pasakojo ir D. , ir K.. Sakė, kad K. norėjo bėgti, kad durys užrakintos, ji prisiekinėjo, kad A. M. prie jos lindo, prašė bučiuotis. A. M. yra jos sesers vyras, visiškai absurdiška situacija ,dukra lieka be tėvo, griūna gyvenimas D. ,K.. Jis telefonu kalbėjo su A., kuris iš pradžių sakė, kad buvo, paskui sakė, kad jau taip nebuvo .K. apie išžaginimą viską papasakojo savo draugui D. , jis liepė papasakoti būtinai tėvams, kad negalima tokių dalykų slėpti (5 t., 139-141 b.l.).

Liudytojos M. A. parodymais, kuri apklausta paaiškino, kad K. yra dukterėčia, vyro brolio dukra. 2018 m. pradžioje, tiksliai neatsimena ,ar sausio ,ar vasario mėnesį, jos vyras A. A. pasakė, kad A. M. išprievartavo K. . Apie tai vyras sužinojo iš K. draugo D. , kurio pavardė Stanys ar S.. Paskui visos aplinkybės pradėjo aiškėti. Vakare ji kartu su vyru buvo nuvažiavę pas K. į namus . Ten buvo D. , K.. Laukė kol iš darbo grįš K. mama Jelena. Ji kalbėjo dviese su K. , kuri verkė. K. sakė, kad visi buvo bute: D. , A. M., draugės. Pasakė, kad liko dviese, jog A. ją išprievartavo. K. sakė, kad smurto labai nebuvo, norėjo išeiti, durys užrakintos, visi dingo, liko tik jie. A. prašė bučiuoti, lindo, daugiau ji nekamantinėjo, nes mergaitei buvo sunku, verkė, dalykai nemalonūs. Matėsi, kad K. labai susijaudinusi, verkė, smulkiai klausinėti labai nesinorėjo. Viskas vyko pas draugę kambaryje. Suprato, kad jos draugas D. buvo išėjęs į degalinę. Į namus sugrįžo K. mama ir visi kalbėjosi. Sprendė, ką toliau daryti. Pirmiausia nusprendė pasakyti kitai Jelenos dukrai D., ją pasikvietė į namus. Atvažiavusi D. negalėjo patikėti pasakojimu. Neatrodė, kad K. išsigalvojo viską ar, kad meluotų, norėtų apkaltinti savo sesers vyrą. D. negalėjo patikėti, kad vyras taip galėjo padaryti. Tuomet visi nuvažiavo į kaimą, o D. nuvažiavo pasikalbėti su A.. Grįžusi D. sakė, kad kalbėjo su vyru A. M. ,jis verkė. D. pasakė, kad A. jai prisipažino, kad tarp jų su K. buvo lytinai santykiai, tik neatsimena, ar jis sakė, kad lytiškai santykiavo, ar išprievartavo. A. M. jos vyrui gal rašė žinutę, kad reikia pasikalbėti. Negali patvirtinti, ar jie susitiko. Tuomet K. tėtis buvo išvažiavęs. K. buvo sukrėsta. Su ja stengėsi mažiau kalbėti apie įvykį, nes ji iš karto pradėdavo verkti, kalbėjo apie kažką tai kitą. K. dar nesuaugusi moteris, mano, kad protu jai nesuvokiama kas įvyko, jos emocijos šokinėjo. Paaiškino, kad K. pažįsta nuo 4 metų. Prie jos K. niekada nevartojo alkoholio, gražiai bendravo su tėvais, jai tai tikrai niekada nemelavo, jos atvirai pasikalba. Su K. susitinka dažnai, per visas šventes, kartais per savaitę kelis kartus, kartais dvi tris savaites nesimato, vaikus pažiūrėdavo, pas juos ateidavo (5 t., 138-139 b.l.).

Liudytojo D. S. parodymais, kuris apklaustas 2018-10-02 teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad jis patvirtina parodymus duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui ir pareigūnams, prašė jais vadovautis, nes nelabai prisimena įvykius. A. M. pažįsta. K. S. taip pat pažįsta, anksčiau su ja draugavo. Buvo pas jos draugę E., bute, į kurį jis atvažiavo su A. M.. . Prieš tai su drauge K. buvo apsipykę. Jis nuėjo į kambarį su K. pasikalbėti, iš pradžių kitų dviejų vaikinų buvusių bute, nematė. Bute buvo K. draugė E.. A. sukonfliktavo su kažkuo, susimušė , apsistumdė su vaikinu , kurio vardo nežino, koridoriuje. Jis buvo kitame kambaryje , išgirdo, kad vyksta koks tai veiksmas. Pamatė, kad jie stumdosi, juos išskyrė. A. pataikė tam kitam vaikinui į galvos sritį. Jis patraukė, pastūmė tą asmenį pro duris, kad atokiau būtų vienas nuo kito. Jis vaikinui smūgių nesudavė. Nematė, ar tam vaikinui laiptinėje buvo suduoti smūgiai. Nepamena kas vyko laiptinėje, chaosas, visi rėkia, verkia. Dar kaimynė išėjo rėkti, nespėjo į viską reaguoti. .Tada su K. ir A. išėjo iš to buto, nes nebenorėjo triukšmo. Iš pradžių buvo lauke, vėliau nuėjo link jo mašinos, su kuria atvyko į tą butą. K., E., A. dar buvo mašinoje, vėliau atėjo draugas. Mašinoje sėdėjo apie 20 min. Tada važiavo, gal aplink miestą. Paskui važiavo pas draugą I. D., buvo ten daugiau draugų. Jis sėdėjo, o kiti išgėrinėjo. Pas D. alkoholį vartojo K., A., kitų tiksliai nepamena. Iš D. vėl važiavo pas E. atgal į butą. Važiavo jie su A., A. su K. , gal buvo ir E.. A. vėliau išėjo namo. Bute buvo geriama, jis alkoholio nevartojo, gal ir D. negėrė. K. gėrė su visais, kurie ten buvo. A. atsivežtą alkoholį gėrė A., K., gal ir E.. Patvirtino, kad A. M. siūlė K. gerti. Su kitu vyriškiu D. ėjo iki degalinės Statoil. Bute liko E., A., K.. Kai grįžo , jie visi miegojo atskirai. K. miegojo kitame kambaryje, o E. kitame. K. miegojo su A. vienoje lovoje. Jų kambario durys buvo uždarytos. Buvo nuėjęs ir į kambarį kur K. ir A. miegojo. Vėliau jam K. pasakė, kad ją išžagino A. M.. Jis po to kalbėjo su K. giminaičiu A., viską jam papasakojo ką jam sakė K.. Su nukentėjusiuoju M. T. po to kalbėjosi policijoje, nes jis pažinojo tik jį. Nukentėjęs kaltino iš pradžių, kad jis taip pat jį mušęs. Tada atėjo jo draugas D. , jie abu pasikalbėjo ir vėliau pasikeitė jo nuomonė. D. pasakė kas smūgiavo, nes T. nelabai matė, kas smūgiavo .Nukentėjęs sakė, kad jis ne taip suprato dėl muštynių, kad jam draugas viską papasakojo kaip buvo, jog viskas gerai.

Liudytojas D. S. 2018-02-15 apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad A. buvo papasakojęs, kad apsipyko su K.. Apie 23 val. kai svečiai išsiskirstė, A. pasiūlė nuvažiuoti pas E. ir K. . D. prieštaravo, neleido jam eiti, bet jis neklausė. Nuvažiavę rado du vaikinus. Suprato, kad panelės truputį išgėrę, ant stalo buvo lyg ir vyno. A. pradėjo siūlyti K. su juo išgerti viskio. K. neatsisakė, išgėrė kokius 4 stikliukus. A. kitiems viskio nesiūlė, gėrė tik dviese su K.. Paskui A. koridoriuje sukonfliktavo su tuo kitu vaikinu, nuėjęs pamatė, kad jie stumdosi, mušasi prie pat buto durų. Jis ant jų pradėjo rėkti, stumti juos iš buto. Jie išėjo į laiptinę. Viskį A. pasiėmė prieš išeidamas iš buto. A. neprašė , kad jį parvežtų namo, jam sakė, kad geriau būti namuose, bet jis nesutiko. Buvo jau girtas, kažką kalbėjo K. apie jų santykius. K. buvo jau išgėrusi ,verkė dėl to, kad jie apsipyko, o A. pradėjo ja manipuliuoti, lyg guosti, bet jam tai keistai atrodė. Kai grįžo atgal į E. butą, ten rado E. draugą. Tada K. nuėjo miegoti į vieną iš dviejų kambarių. A. po poros minučių irgi nuėjo į tą kambarį ir atsigulė prie K.. K. buvo gerokai apgirtusi, nes A. visą vakarą įkyriai jai siūlė gerti viskį. E. su draugu atsigulė kitame kambaryje. Jis irgi prigulė tame kambaryje, kur gulėjo E., bet negalėjo užmigti. Durys tarp abiejų kambarių buvo atidarytos. Jie su E. draugu išėjo į degalinę nusipirkti cigarečių, dar lauke parūkė. Tai trūko kokias 30-40 min. Grįždami jie pakankamai garsiai trinktelėjo durimis, kalbėjosi su E. draugu. Grįžus pamatė, kad kambaryje, kur miega E. uždegta šviesa, o kambario kur miegojo K. su A. , durys uždarytos. Pasirodė keista, mintys buvo visokios, bet nemanė, kad artimas giminaitis galėtų, ką nors padaryti K.. Paskui girdėjo A. kažką šnekant aštriu tonu. K. balso negirdėjo. Paskui paskambino draugas ir pasakė , kad vaikinas, kuris dalyvavo konflikte yra ligoninėje ir rašo pareiškimą policijai. Atidaręs kambario duris, uždegė šviesą, pamatė miegančius užsiklojusius viena antklode K. ir A.. Priėjęs pradėjo žadinti, A. sakė "eik iš kambario, tuoj ateisiu". Jis neišėjo, sakė keltis greičiau , nes atvažiuos policija. A. keldamasis atklojo kaldrą ir jis pamatė, kad A. vien su apatinėmis kelnaitėmis, o K. guli su visais tais rūbais , su kuriais ir nuėjo miegoti. Tą rytą tik pastebėjo, kad K. ir A. elgesys kažkoks keistas, lyg išsigandę vienas kito. Tą rytą jam K. papasakojo tik tiek ,kad A. prie jos lindo, liepė bučiuotis, nurengė viršutinius rūbus. Praėjus kuriam laikui, ji papasakojo, kad kai jie buvo išėję į degalinę cigarečių A. ją išprievartavo, o ji bijodama A. tylėjo. Kai atidarė kambario duris ir juos žadino buvo praėję kokia 20 min. nuo to laiko, kai girdėjo kalbant A. griežtu tonu. Įtampą pajuto jau tada, kai A. tik atvažiavęs pradėjo K. siūlyti gerti viskį, rodyti kažkokį keistą dėmesį. Tą naktį jis, nors ir susipykęs su K. , nepaliko jos vienos, nes jam buvo labai neramu, kad A. taip įkyriai siūlė gerti alkoholį. Tai pastebėdavo ir anksčiau, jam buvo keista, kad A., žinodamas , kad K. nepilnametė, siūlo jai gerti. Tą yra mačiusi ir D., jai taip pat nepatikdavo. Kad jis su K. yra turėjęs lytinius santykius, A. žinojo. K. iš ryto atsikėlusi atrodė prasiblaiviusi, bet kažkokia sukrėsta, išsigandusi, kai jie D. bute atsigulė, pradėjo verkti, tada išvažiavo pas jį . K. buvo pasidarę bloga, ji vėmė, kai jie dar važinėjosi po miestą. Dar nežinodamas apie jis priekaištavo A. , kam jis lindo prie K. , bet jis išsigynė. Iš K. kalbos suprato, kad lytinio akto metu ji buvo nusisukusi nuo A.. Tame kambaryje K. gulėjo prie sienos, nusisukusi į sieną. Matėsi, kad K. patyrė stiprų stresą.( 3 t., 16-18 b.l.).

Liudytojos E. S. parodymais, kuri 2018 m. vasario 28 d. apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad buvo su drauge V., kai vakare apie 21 val. paskambino K. ir pasakė, kad atvažiuoja. Po kurio laiko jai pradėjo rašinėti jos draugas D. S., suprato, kad jis kažko pyksta, parašė, kad atvažiuoja, atveža K. kuprinę. Jos abi su K. nusileido , D. buvo piktas, metė kuprinę į K. pusę, pataikė į medį. Jis liepė K. papūsti, jam pasirodė, kad ji išgėrusi ir jis sudavė K. antausį į veidą. Ji suprato, kad D. buvo įsitikinęs, kad K. su jomis gėrė alkoholį. Po 40 minučių atvažiavo M. T. ir D. , juos atvežė J. J.. K. ir vaikinai sugalvojo nusipirkti alkoholio, V. išėjo. Jonas su D. ir K. išvažiavo pirkti alkoholio. Grįžę jie visi -K., D. ir M. ratu gėrė iš tos taurelės. Jonas išėjęs parašė žinutę kažkuriam iš vaikinų, kad apačioje yra S. mašina. Tada jie paliko M. salione, patys buvo koridoriuje ir kitame kambaryje. Pradžioje jie jų neįsileido, nes per durų akį pamatė, kad D. su A.. Bet durys buvo neužrakintos ir jie įėjo. Ji su D. buvo koridoriuje , K. miegamajame sėdėjo ant lovos. Jie abu iš karto nuėjo prie K., A. buvo išgėręs ir dar atsivežė nugertą viskio butelį, tokį iš didesnių ir butelį kolos. Ten miegamajame, A. K. davė gerti viskį, paprašė atnešti stikliuką. A. įpylė K. viskio į tą stikliuką , D. tą stikliuką su viskiu supylė K. į veidą. Tuo metu K. A. pasakė, kad kitame kambaryje yra M.. Tada A. uždarė miegamojo duris, ji atidarė saliono duris , o A. pasakė M. "ką tu čia veiki, ..dink greičiau iš čia". M. kažką atsakė prieš, o A. pasakė "tu ką nežinai, kas aš toks?" Ji tuo metu buvo koridoriuje, šone jų, bet tikrai negali pasakyti, kuris kuriam pirmas trenkė. A. tada šūktelėjo "D. ateik" ir D. išėjo iš miegamojo. D. irgi buvo koridoriuje. D. , išėjęs iš miegamojo nustūmė D. ir bandė trenkti M., bet nepataikė. Jie daužėsi, tiksliau A. su M.. Kiek kas kam smūgių sudavė, tikrai negaliu pasakyti. Kad M. būtų buvęs pargriautas , ji nematė. Tada D. sušuko bėgam iš čia, nes kaimynė pasakė, kad kvies policiją. Laiptinėje pamatė M., kuris pasakė, kad tikrai rašys pareiškimą policijai, sakė "pažiūrėk, kaip mane sudaužė". Ji visko gerai neprisimena, nes buvo labai susijaudinusi, dar bandė prašyti kaimynės, kad nekviestų policijos, bet baigėsi tuo, kad visi išbėgo iš buto. Paskui jie pasikvietė A., kuris vairavo mašiną. D. su K. vėl pykosi. Buvo pas tokį I. bute. A. K. užnešė ant kupros, nes ji buvo be batų. D. žiauriai nervavosi, jam net bloga buvo. K. jau buvo gerokai išgėrusi, o A. dar gėrė alkoholį. , K. irgi gurkšnojo. Kiek ji prisimena, A. pirmas nuėjo į miegamąjį ir atsigulė, iš karto po to ir K. nesakiusi nė žodžio taip pat nuėjo ir atsigulė. Ji matė, kad K., guli labiau prie sienos, o A. prie lovos krašto. Duris paliko praviras. Ji iš miegamojo pasiėmė pagalvę ir nuėjo gulti salone ant sofos ir užmigo. Prabudusi girdėjo, kad A., K. ir D. išeina iš buto. Ryta policijos pareigūnams nesakė, kad buvo A., sakė, kad to žmogaus nepažinojo. Gal iš K. žinojo, kad jam bus negerai, jei paklius į policiją. Sekančią ar kitą dieną, tiksliau sausio 28 d. K. jai parašė, kad jai skauda kaklą ir kad prie jos lindo A., atsiuntė nuotrauką, kur buvo apvedusi kakle dvi vietas, nors jokios mėlynės kakle nesimatė. Po to kai ji klausė, ar buvo tarp jos ir A. kažkas , rašė, jog nėra pati įsitikinusi, kad išprievartavimas buvo, bet tai, kad A. lindo prie jos. Kai dar jie važinėjosi naktį, K. prasidariusi mašinos dureles vėmė, nes buvo gerokai išgėrusi. D. jai neleidžia gerti, bet tą naktį ji gėrė su A.. A. per K. jos prašė, kad ji policijai neprasitartų, jog jis naktį dalyvavo, jis ir pats jai rašė į facebooką, kad neprasitartų. K. su sese D. sutaria gerai. Jos nuomone, pirmas atsigulė A.. K. jai sakė, kad ji buvo atsikėlusi, kai vaikinai buvo išėję cigarečių. D. , jai atrodo, išgėrė kažkiek, bet labai nedaug. ( 2 t., 147-151 b.l.).

Liudytojo I. D. parodymais, kuris apklaustas paaiškino, jog su kaltinamuoju A. M. nei draugas, nei pažįstamas, tiesiog taip buvo susitikęs. Nukentėjusioji K. S. pažįstama. Tiksliai neatsimena datos, buvo vėlus vakaras, kai jis buvo savo bute, (duomenys neskelbtini) su V. B.. Jam paskambino draugas D. S. ir paklausė, ar gali ateiti pas jį į svečius . Buvo jau gal po dvyliktos valandos nakties. Jis sutiko ir į butą atėjo ne tik D. ,bet ir E. S., K. S., A. M. ir atrodo dar buvo A. U.. Jie bendrai atsinešė butelį stipraus alkoholio, kurio buvo gal pusė litro. Jie sėdėjo, visi gėrė alkoholį. Neatsimena kokios būsenos jie atėjo , tačiau jie jam atrodė normaliai. K. ir A. abu jau buvo apsvaigę, tačiau jautėsi normaliai. Jis išgėręs ir nebuvo. Pabuvo apie valandą ir po to visi išėjo. Bute liko jis ir V. B.. Tą dieną jų nebesusitiko. Kaip jam kitą dieną sakė V. , tai jie paskui visi nuėjo pas E., o ką jie ten veikė nežino. Tiesiog V. kitą dieną sakė, kad jie visi nuėjo pas E.. V. taip pat pasakojo, kad buvo pas E. kur įvyko konfliktas. V. jam papasakojo, kad jai K. sakė, jog tą naktį ji buvo išprievartauta. K. V. pasakė, kad ją išprievartavo A. M. (6t., 92-93 b.l.).

Liudytojos V. B. parodymais, kuri paaiškino, kad A. M. žino iš matymo, o K. S. draugė. Tikslios dienos neatsimena, buvo žiema, šiais metais. Ji apie 16-17 val. nuėjo pas draugę E. S.. Žiūrėjo televizorių, kalbėjosi. Alkoholio negėrė. Apie 21-22 val. pas jas atėjo K. S.. Ji nieko neatsinešė. Maždaug apie 24 val. ji iš E. namų išėjo pas savo draugą I. D.. Būnant pas jį, vėlai naktį, I. paskambino D. S. ir jo paklausė, ar galėtų užeiti pas jį. I. sutiko. Gal apie 3-4 val. į butą atėjo D. , E., K., A. M., dar buvo A. U., kuris kaip suprato vairavo mašiną. Kiek ji prisimena, A. atsinešė butelį alkoholio, jo spalva buvo ruda. Buvo likę maždaug pusę butelio. Tą gėrimą gėrė A., K.. Kai atvyko K. , ji buvo apsvaigusi. A. buvo išgėręs, apsvaigęs, bet jie orientavosi aplinkoje. A. siūlė išgerti kitiems, nes jis atsinešė tą butelį. A. siūlė ir K. išgerti. K. buvo jau kažkiek apsvaigusi ir dar išgėrė. A. ir E. negėrė. Neprisiminė ar D. gėrė. Ji negėrė, o I. gal kažkiek tai gėrė. Jie pabuvo apie valandą ar pusantros, tada jie išėjo . Ji dar pabuvo pas I. bute, paskui grįžo namo. Vėliau ryte susitiko su E. ir ji pasakė, kad jie grįžo pas ją į butą. E. jai papasakojo, kad pas ją liko K., A., ar buvo D. neprisimena. E. sakė, kad jai K. pasakojo, kad prie jos lindo A., kuris yra jos sesers vyras. Suprato, kad bučiavo, lindo. Ji ir K. yra klasiokės. K. jai taip pat pasakė, kad lindo A. prie jos. Praėjus nepilnai savaitei, susitikus su K. jos pradėjo kalbėtis šia tema .Ji tiesiog K. paklausė, ar buvo kažkas daugiau nei lindimas ir K. jai pasakė, kad ją išprievartavo A.. K. sakė, kad jis pradėjo prie jos lįsti lovoje pas E. bute. Tai vyko , kai jie grįžo į E. butą iš I.. K. papasakojo , kad ji pirma nuėjo į lovą, tada atėjo A. ir pradėjo lįsti. Ji pasakodama apie įvykį verkė, buvo nuliūdusi. Ji nenorėjo jos daugiau klausinėti, nes draugė buvo sugniuždyta. K. apie išprievartavimą galėjo pasipasakoti D. , nes jis buvo jos vaikinas. K. jautėsi blogai, dažnai būdavo namie, niekur net neidavo. Kaip jai pasakojo K., ji bandė priešintis, bet jai buvo liepta tylėti. Paaiškino, kad su K. jos pažįstamos nuo pirmos klasės, santykiai geri, dabar yra vienuoliktokės, K. pasitiki, ji yra atvira, todėl patikėjo tuo, ką ji pasakojo. Apie tai, kad K. buvo išprievartauta kalbėjo tik su I. D., kai sužinojo iš jos šį faktą (6 t., 95-97 b.l.).

ĮVERTINIMAS VEIKŲ

Kaltinamasis A. M. kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 149 str.3 d. ir 138 str.1 d. neprisipažino. Jis neneigė, jog įvykio metu buvo atsigulęs šalia nukentėjusiosios, prieš tai jos paklausęs, ar gali atsigulti šalia. Jis į lovą nukrito su rūbais ir striuke, tik buvo nusiavęs batus, kurie buvo sušlapę, nes bėgo nuo policijos. Buvo pastovus judesys, durys neuždarytos. Tik vėliau jis užmigęs ir jį pažadino D. S., kad reikia keltis, nes policijoje nukentėjusiojo parašytas pareiškimas. Jis jokių nusikalstamų veikų neatliko, teigė, kad pati nukentėjusioji norėjo jį pabučiuoti, bet jis neatsakė tuo pačiu. Mano, kad nukentėjusioji jį galėjo apkalbėt ir kerštauti , nes tėvams jo žmona, t.y. nukentėjusiosios sesuo, pasakė visą tiesą apie jaunesniąją seserį. Nors ir tėvams teigdavusi, kad miega pas juos, K. nakvodavo kitur, grįždavo neblaivi ir vėl išeidavo, rūkydavo.

Kaltinamojo parodymus paneigia nukentėjusiosios K. S. parodymai, kurie buvo nuoseklūs ikiteisminio tyrimo metu, jie atitinka liudytojų , t.y. jos tėvų, dėdės A. A. , tetos M. A., buvusio draugo D. S. , draugės V. B. parodymus. Nukentėjusiosios parodymai buvo įvertinti ir teismo psichiatrų-psichologų atliekant ekspertizę. Nukentėjusioji įvykio aplinkybes visiems nurodė vienodai. Ji teigė, kad bute ją A. M. laikė stipriai apkabinęs, ištrūkti iš jo glėbio neturėjo galimybės, jis numovė jos džinsus ir apatines kelnaites, liepė tylėti, mergina prašė jo baigti, verkė. A. M. gerai suprato, kad ji turi vaikiną, jis yra jos sesers vyras.

Nukentėjusioji aplinkybes dėl lindimo prie jos, o paskui dėl išžaginimo pirmiausia papasakojo D. S., kuris sakė netylėti ir papasakoti artimiesiems. Vėliau jau tas pačias aplinkybes papasakojo giminaičiams A. ir M. A. mamai. Liudytojas A. A. nurodė, kad jam sunku buvo patikėti tuo, ką galėjo padaryti A. M. jo dukterėčiai, tuo labiau, kad jis yra kitos dukterėčios vyras, tačiau merginos pasakojimu jis patikėjo, nes su ja bendrauja nuo mažų dienų, tarp jų yra pasitikėjimo santykiai. Be to pasak minėto liudytojo, jis telefonu kalbėjosi su A. M. ir nurodė, kad jam A. M. prisipažino turėjęs lytinius santykius su K. S., tačiau tik nepripažino, kad tie santykiai buvo prievartiniai. Nukentėjusiosios atstovė J. S. taip pat patvirtino, jog pranešus dukrai D. apie jos sesers išprievartavimą ir jai parvykus namo, ji paskambino dukrai, norėdama paklausti, ar jos neužsipuolė A.. Nurodė, kad jos dukra D. verkė ir jai sakė, kad jis prisipažino, nurodė, kad su juo pasikalbės ir atvyks pas juos į kaimą, tačiau jau vėliau pradėjo neigti tą buvus. Nors pasak liudytojų, A. M. ir netvirtino , kad tie santykiai buvo prievartiniai, bet patį faktą lytinių santykių turėjimą su K. S. jis pagal minėtų liudytojų parodymus, pripažino. D. S. patvirtino, kad K. buvo gerokai apgirtusi, taip pat tai jog A. visą vakarą siūlė K. gerti viskį. Paaiškino, kad jis su kitu buvusiu bute asmeniu D. B. buvo išėjęs į degalinę. Tuo metu K. S. ir buvo likusi viena kambaryje su A. M.. Liudytojas D. S. nurodė, kad grįžus iš degalinės ir liepęs A. ir K. keltis, matė A. M. su apatinėm kelnaitėm, kai tuo tarpu A. M. teigia, kad į lovą buvo atsigulęs ne tik su rūbais , bet ir striuke, be to girdėjo griežtą A. toną. Liudytojas V. S. taip pat nurodė, kad D. S. jam pasakojo, kad A. M. , jam su D. B. grįžus iš degalines, kambaryje buvo vienais „triusikais“. Be to K. S. jam pirmam ir dar tą patį rytą pasisakė, kad prie jos lindo A. M.. Savo draugei V. B. K. papasakojo, kad A. M. ne tik prie jos lindo, bet ją išžagino. Apie tai pasakodama mergina verkė, jautėsi blogai. Liudytojai V. B. nekilo abejonių, kad nukentėjusioji būtų pasakojusi netiesą, ja visiškai pasitiki, nes ją pažįsta nuo pirmos klasės ir su ja yra atvira. Liudytojas I. D. patvirtino aplinkybę, kad iš draugės V. B. taip pat girdėjo tas aplinkybes, kad tą naktį A. M. išžagino K. S.. A. M. teikdamas savo parodymus norėjo kiek galima labiau pateikti nukentėjusiąją kaip neigiamą asmenybę, jog elgėsi taip , kad su ja galėjo atsitikti bet kas. Jo prašymu buvo apklaustas liudytojas E. N., kuriam esą A. M. jam nepripažino, kad būtų buvę bet kokie lytiniai santykiai su K. S.. Nurodė, kad jis girdėjęs, jog nepilnametė vaikšto po klubus, rūkė žolę, turėjo santykių su vaikinais ir tai galėtų paliudyti Š. ir D. G., tačiau apklausus liudytoją R. Š. , jis pasakė, kad nepažįsta K. ir nieko pasakyti apie ją negali. Iš byloje pateiktos K. S. charakteristikos, kurią pateikė Rokiškio Juozo-Tumo Vaižganto gimnazija matyti, kad K. S. yra charakterizuojama gerai. Ji mokosi jų gimnazijos „Romuvos“ padalinyje . Ji gyvena su abiem tėvais, kurie yra dirbantys, su jais sutaria, o tėvai domisi dukros mokymosi pasiekimais, rezultatais. Mokinė pasižymi ramiu ir tvirtu charakteriu, visą laiką siekia tobulumo, žinių, yra geranoriška ir padedanti savo ir klasės draugams. K. draugai iš tos pačios mokyklos ir klasiokai. Mergaitė su mokytojais sutaria gerai, mokymosi vidurkis 2017 m. buvo 8,55, 2018 m. pirmame pusmetyje 8,08.K. aktyviai dalyvauja klasės bei mokyklos, neformaliuose švietimo veiklose. Ji lanko choreografijos mokyklą, domisi fitnesu (lengvuoju kultūrizmu) yra pasiekusi pergalių. Mokinė žalingų įpročių neturi (mokykloje to nepastebėta), o jos elgesys niekada nebuvo svarstytas nei mokykloje, nei klasėje (2 t., 81 b.l.). Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius taip pat nurodė, kad nepilnametės K. S. šeima, kurioje gyvena nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą, nėra jokios informacijos, kad šeimoje būtų pažeidžiami nepilnametės teisės ar teisėti interesai, skyrius nėra gavęs jokios neigiamos informacijos apie nepilnametę iš ugdymo įstaigų (2 t., b.l.77).Iki tol mergina nesilankė Rokiškio rajono savivaldybės pedagoginėje psichologinėje tarnyboje: nebuvo konsultuota psichologo, nevertinti ir specialieji ugdymosi poreikiai (2t., b.l.93) .

Liudytojų A. M. (kaltinamojo mamos) ir A. S. bei A. M. (kaltinamojo seserų) parodymų pagalba buvo bandoma teigti, kad nukentėjusiosios motinai buvo svarbus turto klausimas, norėjo pasipelnyti jų sąskaita, nes prašė užrašyti dukrai D. butą, kuriame gyvena A. M. su žmona ir vaiku ir kuris ,kaip buvo teigiama, priklauso kaltinamojo motinai. Nukentėjusiosios atstovė pagal įstatymą J. S. neneigė, kad buvo pokalbis su kaltinamojo motina ir kalbama, kas dabar bus, kaip toliau gyventi turės D. ir ji yra sakiusi ,kad ką mažiausiai dabar A. galėtų padaryti, tai palikti butą D., nes pirktas jų abiejų, tačiau motina pradėjo šaukti, kad jiems rūpi tik turtai, ji klausytis nieko nenorėjo, nurodė, kad jie viską išsigalvoja. Tai, kad kokie nors turtiniai klausimai būtų kilę iki šio įvykio nebuvo nustatyta. Be to byloje buvo keliamas klausimas kodėl policijai pareiškimas buvo parašytas ne tuoj po įvykio, o praėjus maždaug savaitei laiko. Liudytojai :nukentėjusiosios tėvai, giminaičiai Akiniai patvirtino, kad tai buvo nelengva situacija visiems, nes toks įvykis atsitiko jų šeimoje ir buvo įvykdytas vienos seserų vyro. Norėjo dar tas aplinkybes geriau išsiaiškinti, be to ir pačiam V. S. reikėjo išvykti į užsienį ir grįžę visi priėmė sprendimą, kad asmuo už tokią veiką negali būti nenubaustas, nors ir jis yra dukters vyras, anūkės tėvas, buvo šeimos narys, tačiau vis tiek turėjo apginti nepilnametės dukters interesus. Šeima kreipėsi pagalbos į psichologus vaiko skyriaus specialistų siuntimu. Mergina psichologei prisipažino, kad buvo išžaginta sesers vyro. Buvo stebimi pasikartojantys traumuojančią patirtį atskleidžiantys požymiai, elgesyje atspindi nesaugumo ir bejėgiškumo išgyvenimai, o vertinant merginos emocinę sferą stebimi kaltės (kaltina save dėl savo sesers šeimos iširimo) ir gėdos jausmai, kuriuo mergina sieja su galima prievarta. Be to buvo stebimas perdėtos atsakomybės už įvykį prisiėmimas, būdingas traumuojančias patirtis patyrusioms aukoms , ateinančios mintys apie suicidą,atskleistos ryškias kontrolės praradimo, saugumo poreikio temos, stebėta psichologinio neigimo, atsiribojimo tema. K. pati kalbėjo apie patirtą seksualinį smurtą, o jos pasakojimą lydėjo adekvačios emocinės reakcijos, atskleidžiančios trauminį patyrimą. Psichologė įvardino visus jausmus, kurie yra būdingi traumuojančias patirtis patyrusioms aukoms. Atlikus byloje psichiatrinę-psichologinę ekspertizę, buvo įvertinta nukentėjusios būklė. Ekspertizės išvadoje aiškiai nurodoma, ką mergina papasakojo psichiatrui ir psichologui, iš kurių matyti, kad nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklūs ir ji nurodė tas pačias aplinkybes, kas su ja atsitiko tą įvykio naktį. K. S. nenustatyti tokie kalbos, pažintinių gebėjimų (dėmesio, atminties), mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių ji negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų, be to nenustatytos priežastys, dėl kurių nebūtų galima tikėti jos parodymais. Išvada patvirtino, kad mergina nors ir galėjo suprasti su ja galimai atliktų veiksmų esmę (tiek pobūdį, tiek reikšmę), tačiau aktyviau šiems veiksmams ji negalėjo priešintis dėl savo būsenos (paauglė nors ir sakė, kad jis baigtų, tačiau aktyvesnį jos elgesį ribojo jos būsena ,nes buvo apsvaigusi nuo alkoholio ir emociškai pasimetusi). Buvo teigiama, kad iš pradžių nepilnametė nurodė, kad A. M. tik lindo (tą ji teigė D. S. ir draugei E. S.), tačiau po to ji nurodė priežastį motinai dėl ko ji iš karto draugei nepasakė, kas atsitiko, nes nenorėjo, kad apie tai ji papasakotų kitiems ir tik vėliau patarus draugui D. S. ir jam apie tai pasakius tėvo broliui, ji ryžosi papasakoti apie išžaginimą. Ekspertai patvirtino, kad pasimetimas, sumišimas ir baimė pasekmių, jog ja nepatikės, ar kad iširs sesers šeima ,dėl jos susipyks artimi žmonės, galėjo sąlygoti ir tokį K. S. elgesį. Iš nukentėjusios parodymų matyti, jog kaltinamasis A. M. jos atžvilgiu naudojo smurtą, tai yra laikė ją stipriai apkabinęs, prievarta numovė kelnes, numovė kelnaites. Tai, kad ji buvo bejėgiškoje būklėje dėl pavartoto alkoholio nurodė pati nukentėjusioji, kuri nurodė, kad jį vartojo dar iki atvykstant į butą D. S. ir A. M. ir po to , taip pat ir liudytojai D. S.,V. B., E. S.,I. D.,be to ir pats A. M. neneigė, kad K. S. tą naktį vartojo alkoholį ir ryte buvo dar nuo jo apsvaigusi. A. M. turėjo suprasti, kad jis lytinius santykius turi su nukentėjusiąja prieš jos valią, nes iš nukentėjusiosios elgesio jis turėjo neabejotinai turėjo suprasti, kad ji nenori tokių lytinių santykių, ji priešinosi kiek galėjo, prašydama paleisti, kad taip nesielgtų, nurodydama , kad ji turi D. , o jis turi Dianą. Veika pagal BK 138 str. 1d. kvalifikuota teisingai, nes ekspertai patvirtino, kad dėl K. S. atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos jos psichikos sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta.

Be to, šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad nukentėjusioji yra suinteresuota apkalbėti kaltinamąjį, taip pat negauta duomenų apie kitų asmenų daromą poveikį nukentėjusiosios duodamiems parodymams. Nors kaltinamasis mano, kad nukentėjusioji galėtų jį apkalbėti padarius nusikalstamą veiką ir ją išžaginus , nes supyko dėl to, kad tėvams jo sesuo pasakė apie tai, kad ji nemiega pas juos namuose, bet būna nežinia, kur paneigė nukentėjusiosios motina J. S.. Ji nurodė, kad jau ir anksčiau dukra buvo užsiminusi, kad jos nepilnametė sesuo ne visada negrįždama iš mokyklos į namus, miega pas juos. Pats A. M. yra užsiminęs, kad jų dukra nėra “šventa”, daugiau ją auklėtų, mažiau visur leistų. Be to dar prieš D. pasakant informaciją apie tai, kad K. „prisibaliavojo“, nėra šventa, kilo muštynės, nemiega pas juos, K. jai jau buvo sakiusi pačią pirminę informaciją, kad sesers vyras prie jos lindo. Šio pokalbio K. negirdėjo, mama apie jį net nepasakojo. Ji nurodė, kad ji žinojo, kad K. būdavo pas D. ir yra pas jį miegojusi. Be to ji tuomet dar net D. nesakė apie pokalbį su K., kad A. prie jos lindo ir klausė kur jos vyras, kodėl neatvažiavo, nurodė norinti su juo pasikalbėti. Byloje nei vienas apklaustas liudytojas nenurodė, bet to ir kitų duomenų nėra pateikta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji iki minėto įvykio būtų susipykę, konfliktavę, nebendravę, priešingai ,jų santykiai buvo draugiški. Mergina buvo susipykusi su savo draugu D. S. ir su juo aiškinosi tarpusavio santykius. A. M. bandė padėti išvengti tarpusavio konfliktų, jis ir pats neneigė, kad merginą išvijus iš automobilio žiemą, jis pasodino ją atgal, vėliau iš automobilio nešė į laiptinę, nes buvo žiema, šlapia, ką matė ir (duomenys neskelbtini) kaimynė , liudytoja Z. B., apie tai nurodė ir liudytoja E. S..

Iš kaltinamojo sesers A. S. rašytų žinučių J. S. yra matyti, kad tuoj pat po įvykio, t.y. vasario 2 d. buvo rašomos žinutės: „būkit žmonės, susitikit pasikalbėkim“, be to teiginys: „ ....Čia visiems šokas baisus. Bet kažkaip galima tą išspręsti be policijų“ (2 t., 18-22 b.l.), tačiau jau apklausiama teisme ji bandė kitaip pateikti išlikusias telefone žinutes, nurodant kitokią prasmę. Kaltinamojo seserys bei motina jokių konkrečių įrodymų, kurie paneigtų kitas byloje nustatytas aplinkybes, išskyrus bandymą kuo blogiau apibūdinti nukentėjusiąją, jos artimuosius, nepateikė ir jie vertinti kritiškai, nes liudytojos yra suinteresuotos bylos baigtimi ir noru pagerinti kaltinamojo padėtį.

Tokiu būdu įrodyta, kad A. M. 2018-01-28 apie 05 val. bute esančiame adresu (duomenys neskelbtini), žinodamas, kad nukentėjusioji K. S., gimusi 2001-11-17, yra nepilnametė, panaudodamas fizinį smurtą- laikydamas nukentėjusiąją, numaudamas jos kelnes ir apatines kelnaites bei pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle dėl apsvaigimo nuo alkoholio ir emocinio pasimetimo, lytiškai santykiavo su nukentėjusiąja prieš jos valią, šiais veiksmais sukeldamas nukentėjusiajai praeinantį psichikos sutrikimą-kitas reakcijas į stiprų stresą, tokiu būdu išžagino nepilnametę nukentėjusiąją K. S. bei nesunkiai sutrikdė jos sveikatą, todėl tokia A. M. veika kvalifikuotina pagal BK 149 str.3 d. ir 138 str.1d.

3) Dėl poveikio nukentėjusiajam M. T. (BK 233 straipsnio 1 dalis)

Nors kaltinamasis neprisipažino padaręs nusikalstamą veiką ,jo kaltė padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje visiškai įrodyta:

Nukentėjusiojo M. T. parodymais. Nukentėjusysis M. T. parodė, jog šiais metais, vakare, tikslios dienos neatsimena (ta diena nurodyta kaltinamajame akte), su draugu D. B. nuvažiavo į Rokiškį pas E. S. į butą, esantį Vilties gatvėje. Čia jis buvo sumuštas kumščiu į galvą A. M. (detalesni nukentėjusiojo parodymai-5 tomas, b.l.129-131). Jis išsikvietė tėvus, kad parvežtų į namus, nes gyvena Juodupės miestelyje, Rokiškio rajone. Veždami jį namo, tėvai pamatė, kad sužalota galva, todėl nuvežė į ligoninę, kur jį apžiūrėjo medikai. Galvoje buvo guzai, smakre jautėsi skausmas, kaklas įdrėkstas. Tada atvažiavo policijos pareigūnai, liepė rašyti pareiškimą, ieškojo tų asmenų, nes jis iš pradžių net nežinojo šių asmenų. Policijos komisariate jau ryte rodė nuotraukas, iš kurių atpažino A. M. ir iš facebook paskyros D. S.. Pirmuosius sudavė A. M.. Vėliau taip pat buvo suduoti smūgiai, galvojo, kad jį mušė dviese. Kadangi kas kitus smūgius jam sudavė, t.y. laiptinėje, jis tiksliai nematė , tai negali nieko ir sakyti. D. S. kalbėjo su juo prie policijos komisariato, sakė , kad jis nemušė, o mušė A. M. . Tą pačią dieną kalbėjo ir su A. M.. D. S. tėvas davė jam A. numerį, susiskambino, po pietų susitiko prie Circle degalinės. A. M. buvo vienas, o jis buvo su tėvais. Buvo kalbama apie susitaikymą, nes gailisi, yra mažas vaikas. A. M. atsiprašė jo dėl viso įvykio. Jis pripažino, kad mušė. A. sakė , kad ir S. jį mušė, bet jo draugas D. B., kuris tą vakarą buvo su juo bute teigė, kad jį mušė A. M., o ne D. S., ir jis pasitiki daugiau savo draugu. D. B. tvirtino, kad jis buvo koridoriuje, o D. S. jį gynė , bet nemušė. Tada surado bendrą kompromisą ir išsiskirstė. A. M. sutiko sumokėti jam pinigų sumą , atsiprašė ,sakė daryti susitaikymą. Jie kalbėjo kaip susitaikyti. A. M. pasiūlė savo draugą M. S. , t.y. sakyti, kad jį sumušė M. S. ,o ne A. M.. Sutiko padėti A. M., nes jo pagailo, turi mažą vaiką, jog nebūtų problemų, norėjo, kad viskas greičiau susitvarkytų, jog abiem būtų gerai, norėjo viską greičiau pamiršti. Po kelių dienų ,prie Rokiškio turgelio, susitiko su M. S. ir A. M.. Aptarė, kad atsakomybę prisiima M. S., kad gailisi , o jis pretenzijų neturi .Sutarė, kad vietoje A. M. bute pas E. S. viską darė M. S., kuris sutiko tai padaryti. Policijos komisariate M. S. patvirtino aplinkybes. Jis taip pat nuvažiavo pakeisti parodymus, nes jam buvo gaila A. M.. A. M. minėjo, kad jis yra baustas, kad paprasčiau viskas spręstųsi susitaikant. A. M. sumokėjo 1000 Eur, atsiskaitė grynais pinigais per kelias dienas, buvo susitikę prie ligoninės.

Liudytojo M. S. parodymais. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad A. M. pažįsta, yra draugai. A. M. paprašė jo paslaugos. Norėjo padėti draugui A. , kuris papasakojo, kad dalyvavo muštynėse. Žino, kad jis turėjo jau kažkokius dalykus su teisėsauga ir jei būtų parašytas pareiškimas dėl jo veiksmų, tai jis būtų išvažiavęs atlikti bausmės. A. prašė, kad su M. T. padarytų susitarimą, jog jis dalyvavo muštynėse , o ne A.. Susitarimo metu dalyvavo trise: A., jis ir M.. Jam M. T. pasakė, ką pasakyti, ką jis pasakys ir susitaiko, pasirašo ir viskas. Tarėsi, jog jis trenkė M. T. į galvą, susitarė ir smūgių skaičių. Sakė tyrėjai, kad tiksliai nepasakys smūgių skaičiaus, nes buvo išgėrę. Tose muštynėse jis iš tikrųjų nedalyvavo. Žino, kad A. turi dukrą , todėl norėjo jam padėti, nes jis pats nebuvo teistas. Tyrėjams nurodė, kad eidamas iš Pub‘as „ Gnomas“ naktinio baro susitiko pažįstamą D. S., kuris pasiūlė eiti kartu pasiimti jo draugės iš buto Vilties g. Jam su D. S. nuėjus į tą butą įvyko konfliktas, kurio metu M. T. kumščiu sudavė apie 3-4 smūgius į galvos sritį, o kur dar sudavė neskaičiavo. D. S. M. T. smūgių nesudavė, o jį atitraukinėjo, kad nesuduotų smūgių M. T.. D. S. jį stūmė iš buto, o jis dar kumščiu kelis smūgius sudavė M. T. į galvą .Turėjo nurodyti, kad įvykio metu buvo neblaivus, konflikto priežasties turėjo neprisiminti. Su T. kartu laukė apklausos pas tyrėją Rokiškyje policijos komisariate. Pirma apklausė M. T., o paskui jį. Kai davė parodymus tyrėjams, vėl visi trys susitiko Rokiškio mieste prie turgelio. Pasakė A. M. kokius parodymus davė ir išsiskirstė. Vėliau paskambino policija, kad duotų parodymus. Tyrėja Panevėžyje jam pasakė, kad byloje esantys liudininkai nurodo, kad jis tą vakarą niekur nedalyvavo (6 t., b.l.93-95). Tai, kad M. S. davė tokius parodymus, kuriuos susitarė patvirtina byloje esantys duomenys, t.y. M. S., 2018-01-30 apklaustas įtariamuoju parodė, kad 2018-01-29 apie 01 val. ėjo iš klubo "Gnomas", esančio Vilniaus g., Rokiškio m. Buvo susitaręs nakvoti pas draugą. Buvo stipriai išgėręs. Eidamas susitiko D. S., jis pasiūlė su juo eiti pasiimti draugės, sutiko eiti kartu. Atėjo į Vilties g., prie "Senukų", namo numerio nežino. Atėjus į butą įvyko konfliktas, nes buvo per daug išgėręs alkoholio, todėl elgėsi „anglai“ ir iš matymo pažįstamam T. kumščiu sudavė apie 3-4 smūgius į galvos sritį, kiek smūgių sudavė neskaičiavo. D. S. jam smūgių nesudavė, D. S. dar jį atitraukinėjo, kad nesuduotų M. T. smūgių. D. S. jį stūmė iš buto, ir kai buvo atidarytos buto durys dar kumščiu kelis smūgius sudavė M. T. į galvą. Nematė, kad M. T. būtų parkritęs (1 t., 147 b.l.).

Liudytojo V. T. parodymais, kuris paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos sūnus ir žino , kad A. M. ir jo sūnus susitaikė, jokių pretenzijų nebuvo, A. sakė, kad galisi, pats buvo kaltas, buvo prigėręs, turi mažą vaiką, sūnus ir A. abu tarėsi. Sūnus norėjo kuo greičiau viską pabaigti. Ar jie tarėsi dėl žalos atlyginimo negirdėjo, tačiau po to sūnus sakė , kad už sužalojimą atsilygino vienas asmuo. Jis buvo susitikęs su A. Rokiškyje, o kiek konkrečiai atsilygino, sūnus nepasakojo (detalesni liudytojo parodymai-6 t., 34-36 b.l.).

Liudytojos A. T. parodymais, kuri paaiškino, kad nukentėjusysis yra jos sūnus ir dėl jo sūnaus sumušimo 2018 m. sausio 28 d. su A. M. ne tik kalbėjo jos vyras, bet ir sūnus M.. A. M. labai sūnaus atsiprašinėjo, kad buvo persigėręs, šventė gimtadienį, labai gailisi. A. M. sakė, kad nenori sėsti, nes vaikas mažas, kad turi draugą iš Kauno, kuris apsiims kaltę. Jis M. labai prašė pagailėti. M. pasitarė ir su tėvais. Pagailėjo ir jie visi. M. dėl šitų dalykų yra labai jautrus. Laukė A. skambučio, buvo atvykęs jo draugas iš Kauno, kad prisiimtų A. M. kaltę dėl M. sumušimo. Tas kitas asmuo , kurio vardo ir pavardės nežino, pripažino kaltę. M. pakeitė parodymus, niekas nenorėjo, kad baigtųsi blogai. A. pasiūlė atlyginti žalą, kurią atlygino. Vėliau iš Panevėžio pradėjo skambinti tyrėja, kad reikia atvykti. Sūnus M. grįžęs sakė, kad vėl viskas keičiasi, kad ten jau viską žino, jog jis nebemeluotų (detalesni liudytojos parodymai-6 t., 36-39 b.l.).

2018-04-18 Panevėžio apygardos prokuratūros I-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą M. S. atžvilgiu nepadarius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 str. Iš ikiteisminio tyrimo duomenų (liudytojų parodymų) buvo nustatyta, kad M. S. 2018 m. sausio 28 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo sumuštas M. T. nebuvo. Be to ir A. M. apklaustas įtariamuoju pripažino, kad jis paprašė M. S., kad jis melagingai taptų įtariamuoju, o po to su juo būtų galima susitaikyti (1 t., 164-166 b.l.).

Nors ir kaltinamasis nurodė, kad ne jis pasiūlė byloje daryti susitaikymą, tai pasiūlė pats nukentėjusysis M. T., tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina kiti byloje aptarti įrodymai. A. M. pokalbio su nukentėjusiuoju metu nurodė , kad gailisi, neneigė, kad jis jo nemušė, turi vaiką, yra baustas, tačiau nukentėjusysis nesiaiškino dėl ko ir kaip baustas, sutiko sumokėti nukentėjusiajam pinigų sumą, atsiprašė. Jie surado bendrą kompromisą, kad daryti susitaikymą. Tai A. M. pasiūlė nukentėjusiajam savo draugą M. S., kuris prisiimtų kaltę ir nurodytų, jog jis sumušė M. T.. Nukentėjusysis nurodė, kad jam pagailo A. M., nes turi mažą vaiką, norėjo, kad viskas susitvarkytų, kad geriau būtų abiems, jog viskas greičiau pasibaigtų. Iš pareikšto kaltinimo šalintina aplinkybė, jog sutarė kad duotų parodymus „įtariamojo naudai“, nes tuo metu A. M. byloje nebuvo įtariamasis, be to ir straipsnio dispozicija nereikalauja, kad būtų nurodoma kieno naudai tie parodymai duodami.

Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad A. M. 2018-01-28 apie 15.30 val., susitikęs su nukentėjusiuoju M. T. prie degalinės "Circle K", adresu Respublikos g. 111A, Rokiškyje, pasiūlydamas nukentėjusiajam pakeisti parodymus ir nurodyti, kad nukentėjusįjį sumušė kitas asmuo, tai yra M. S., taip siekė paveikti nukentėjusįjį M. T., kad jis, ikiteisminio tyrimo dėl viešosios tvarkos pažeidimo metu, duotų melagingus parodymus, todėl tokia A. M. veika kvalifikuotina pagal BK 233 str. 1 d.

BAUSMĖS SKYRIMAS

Skiriant bausmę kaltinamajam, atsižvelgiama į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, sukeltas pasekmes, jo asmenybę, atsakomybei įtakos turinčias aplinkybes ir kitus bausmių skyrimo pagrindus bei sąlygas, numatytus BK 54, 55, 61 straipsniuose.

Kaltinamasis A. M. padarė 1 sunkų (BK 149 straipsnio dalis), 3 nesunkius nusikaltimus (BK 138 straipsnio 1 dalis, BK 140 straipsnio 1 dalis ir BK 233 straipsnio 1 dalis). Nusikalstamos veikos yra tyčinės. Kaltinamasis atlygino nukentėjusiajam M. T. padarytą neturtinę žalą, tačiau tai darė savo noru, taip siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės.

A. M. yra pilnametis, pakaltinamas, bedarbis , jo paraiška dėl savarankiško užimtumo rėmimo Darbo vietų steigimo, savarankiško užimtumo rėmimo ir darbdavių atrankos komisijoje nebuvo patenkinta (4 t., 104-105,122-123 b. l.). UAB „RATMONTA“ direktoriaus direktorius A. M. dirbusį jų įmonėje nuo 2017 m. gegužės mėnesio iki gruodžio mėnesio, vairuotoju-ekspeditoriumi įvertina teigiamai, nes darbus atlikdavo laiku, darbe rodė iniciatyvą, bendradarbių apibūdinamas kaip nekonfliktiškas, pasižymintis teigiamomis savybėmis (4t., 125-128 b.l.). Jis yra teistas (jo teistumas neišnykęs) (4 t.,26-34 b. l.), baustas administracine tvarka, viena iš administracinių nuobaudų buvo galiojanti veikų padarymo metu (4 t., 95-102 b. l.).

A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl visų nusikalstamų veikų padarymo nėra. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės: nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), o dėl nusikalstamų veikų, numatytų 149 str.3d., 138 str.1 d. ir 140 str.1 d. yra tos, kad jis nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) .

Atsižvelgiant, kad A. M. anksčiau jau yra eilę kartų teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, nagrinėjamas nusikalstamas veikas padarė neišnykus teistumui, bausmės vykdymo atidėjimo metu, esant įtrauktam į aprobuojamų asmenų registrą, o tai rodo, kad jis nerodo noro taisytis, yra linkęs nusikalsti, daro naujas nusikalstamas veikas. A. M. už nusikalstamų veikų padarymą skirtina reali terminuoto laisvės atėmimo bausmės rūšis, tačiau įvertintina, kad jis anksčiau laisvės atėmimo bausmės nėra atlikęs, buvusio darbdavio charakterizuojamas gerai,todėl laisvės atėmimo bausmės dydis parinktinas artimas straipsnių sankcijose numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui.

A. M. padarė keturias nusikalstamas veikas - vieną sunkų ir tris nesunkius nusikaltimus, laikytina, kad nusikalstamas veikas , numatytas BK 149 str.3d. ir 138 str.1d. jis padarė esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, kitas realiai sutarpčiai , taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad jo padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl A. M. už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos bausmės subendrintinos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes (BK 63 str. 1,2 d., 5 d. 1,2 p.)

2017-01-13 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-46-185/2017 A. M. buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė , jos vykdymą atidedant dvejiems metams, skirti įpareigojimai, todėl šiuo nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu A. M. paskirtos bausmės subendrintinos BK 64 str. 1 ir 3 d. pagrindu , jas iš dalies sudedant.

2018 m. vasario 7 d. 09 val.05 min. A. M. buvo laikinai sulaikytas.2018 m. vasario 8 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų nutartimi kaltinamajam A. M. paskirta kardomoji priemonė suėmimas vieno mėnesio laikotarpiui, kuris buvo tęsiamas. 2018 m. rugpjūčio 6 d. teismo nutartimi kaltinamajam A. M. kardomoji priemonė – suėmimas buvo pratęsta trims mėnesiams. 2018 m. spalio 15 d. teismo nutartimi kardomoji priemonė A. M. buvo pratęsta dar trims mėnesiams, pratęsto suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2018 m. lapkričio 7 d. 09 val.05 min. Atsižvelgiant į tai ,A. M. suėmime išbūtas laikas įskaitytinas į laisvės atėmimo bausmę, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai (BK 66 str.).

Dėl civilinio ieškinio

Byloje nukentėjusioji (jos kaip nepilnametės įstatyminė atstovė J. S. ) pareiškė ieškinį, prašydama jos naudai iš kaltinamojo priteisti 200 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (5 t., 67-71 b.l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau-BPK) 28 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nukentėjusysis yra fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padarė fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. BPK 44 straipsnio 10 dalyje įtvirtinta nukentėjusiojo teisė reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo bei gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. BPK 113 straipsnio 1 dalyje ir 115 straipsnio 1 dalyje sakoma, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad turtinę žalą sudaro tai , jog dėl atsakovo veiksmų, nukentėjusioji reguliariai lankėsi pas psichologą ir tam išleido 200,00 Eur. Šios išlaidos yra pagrįstos 2018 m. kovo 29 d., balandžio 30 d., gegužės 14 d., birželio 4 d ir birželio 18 d. sąskaitomis faktūromis (5 t., 69-71 b.l.), todėl teismas pripažįsta, kad šioje dalyje ieškinio reikalavimas yra tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje neturtinė žala yra apibrėžta kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti tokie kriterijai, kuriais remiantis teismas nustato neturtinės žalos dydį: nusikalstamos veikos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis, kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti įgyvendinamas, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Priteisiant neturtinės žalos atlyginimą turi būti nustatyta tokia piniginė kompensacija, kuri kiek įmanoma teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį ir fizinį skausmą.

Teismas atsižvelgia, kad prieš nukentėjusiąją buvo panaudoti seksualinės prievartos veiksmai, kuriuos patyrė dėl tyčinio kaltinamojo (civilinio atsakovo) veiksmų. Dėl nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos jos psichikos sveikata buvo nesunkiai sutrikdyta, ką patvirtina Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM Vaikų ir paauglių teismo psichiatrijos skyriaus teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės aktas Nr. 103MS-120/2018, kuriame taip pat nurodyta, jog K. S. konstatuojamas praeinantis psichikos sutrikimas – kitos reakcijos į stiprų stresą F43.8, tiesioginiu priežastiniu ryšiu atsiradęs dėl byloje nagrinėjamo įvykio (išžaginimo), šių įvykių psichotraumuojantis poveikis tęsiasi iki šiol (2 t., 134-141 b.l.). Nepilnametė dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė didelį stresą, išgąstį, turėjo iškęsti didelį dvasinį skausmą. Tai atsiliepė jos mokslams, pasiekimams sporte, nes iki tol aktyviai dalyvaudavo kultūros ir fitneso čempionatuose, kuriuose užimdavo prizines vietas (6 t., 30-31 b.l.), ji dėl savo dvasinio skausmo negalėjo juo aktyviai užsiimti gana ilgą laiko tarpą, ką patvirtino byloje apklausti liudytojai. Mergina jautė liūdesį, gėdą, kaltę. Ji buvo išžaginta draugės bute, emociškai pasimetusi ir svarbiausia buvo pažeminta artimo pilnamečio asmens, t.y. savo sesers vyro, su kuriuo turėjo jaustis saugi .Tai, kad nukentėjusiajai buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai, emocinė įtampa, skausmas, valgymo ir miego sutrikimai, bejėgiškumo jausmas, pasikartojantys košmarai, kurių tematika atspindi nesaugumo ir bejėgiškumo išgyvenimą mintys apie savižudybę patvirtina ir globos namų "Užuovėja" pateiktos nepilnamečio, galimai nukentėjusiojo nuo seksualinės prievartos, įvertinimo išvada (2 t., 88-90 b.l.). Psichologė, vertindama merginos emocinę sferą, pastebėjo kaltės (kaltina save dėl savo sesers šeimos iširimo) ir gėdos jausmus, kuriuo mergina sieja su galima prievarta. Taip pat buvo stebimas perdėtos atsakomybės už įvykį prisiėmimas, būdingas traumuojančias patirtis patyrusioms aukoms (mergina jaučiasi kalta dėl pasirinkimo važiuoti pas draugę, kurios namuose jos pasakojimu patyrė prievartą, taip pat jaučianti kaltę savo vaikino atžvilgiu, bijo jį prarasti, likti nesuprasta, atstumta). K. teigė sunkiai išgyvenanti situacijas, kai tėvai kartu su seserimi diskutuoja apie tai kas įvyko tarp K. ir sesers vyro, jaučianti sesers neigimą ir didelę įtampą namų aplinkoje. Kalbantis su mergina apie jos emocinę būseną, pastebėjo, jog mergina jaučia nerimą eiti į mokyklą, sunkiai galinti susikaupti pamokų. Projekcinių metodikų medžiaga atskleidžia ryškias kontrolės praradimo, saugumo poreikio temas, stebima psichologinio neigimo, atsiribojimo tema. Jos patirtą dvasinį skausmą, išgyvenimus, stresą patvirtina ir byloje apklausti liudytojai, jos artimieji: mama J. S., tėvas V. S. ,dėdė A. A., jos teta M. A. ( 5 t., 133-141 b.l.), draugė V. B. (6 t., 95-97 b.l.), taip pat jos buvęs vaikinas D. S. (3 t., 16-18 b.l.), jos lankymasis pas psichologus po įvykio.

Atsižvelgiant į aptartus įrodymus, teismo vertinimu kaltinamojo kaltais veiksmais nukentėjusiajai K. S. neabejotinai buvo padaryta neturtinė žala (CK 6.250 str. 1 d.).

Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į kaltininko tyčią jo veiksmų pasekmes, į nusikalstamų veiksmų pobūdį, įvykio aplinkybes (nepilnametė pasitikėjo artimu šeimos nariu, jis pats nurodė, kad viso vakarėlio metu bute ir važinėjant automobiliu rūpinosi ja, net nešiojo jai žiemos metu išvykus iš buto su svetimais batais ir juos palikus prie draugės laiptinės, ginant kaltinamojo teigimu nuo jos draugo, kurio pavydus elgesys buvo neprognozuojamas), taip pat nepilnametės nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus, manytina, kad prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra realus , atitinka neturtinės žalos atlyginimo prasmę, teismų praktiką, neprieštarauja teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijams, todėl priteistinas iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai.

Dėl proceso išlaidų priteisimo.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teisiamąjį posėdį 98,80 Eur ,todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu kaltinamojo valstybei (BPK 103 str., 1,5 p.;105 str. 1 d.).

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti <...> nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai priteistina 1000 Eur išlaidų turėtų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas

nusprendė:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 140 straipsnio 1 dalį ( ją perkvalifikavus iš BK 284 straipsnio) ,138 straipsnio 1 dalį,,149 straipsnio 3 dalį,233 straipsnio 1 dalį ir jį nubausti :

- pagal BK 140 straipsnio 1 dalį- laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

- pagal BK 149 straipsnio 3 dalį –laisvės atėmimu 6 metams;

- pagal BK 233 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams;

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1,2 punktais A. M. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, ir subendrintą bausmę A. M. paskirti laisvės atėmimo bausmę 6 (šešeriems) metams .

Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės iš dalies pridėti A. M. 2017-01-13 Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-46-185/2017 skirtą ir neatliktą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ir galutinę bausmę A. M. paskirti laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams ir 3 ( trims) mėnesiams.

A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką visiškai įskaitant jo kardomajame kalinime - suėmime išbūtą laiką nuo 2018 m. vasario 7 d. 09.05 val. iki šiol (2019 m. sausio 23 d.), vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Laisvės atėmimo bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

A. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti ir vykdyti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Priteisti iš A. M. :

-nukentėjusiajai K. S. 200 Eur (du šimtus eurų) turtinės , 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų) atstovavimo išlaidų;

-valstybei 98,80 Eur (devyniasdešimt aštuonis eurus 80 euro ct) proceso išlaidų (pašto išlaidų).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, o suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Loreta Kukelkien