Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis MB „R.“ direktoriumi, el. p. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. Š. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus: jis 2023 m. spalio 5 d., apie 18.50 val., ties Kretingos g. 65, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Pirmiau nurodyti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka bent vieno iš jų, kad atsirastų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Pagal KET 14 punktą, be kita ko, draudžiama vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims.

Teismas, ištyręs sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. Š. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta.

Pirmiau nurodyti kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duoti parodymai atitinka objektyvias bylos aplinkybes, be to, juos patvirtina ir papildo kitų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma – ikiteisminio tyrimo metu pareigūno tarnybiniai pranešimai, neblaivumo nustatymo aktas liudytojo J. V. apklausos protokolas ir kita rašytinė bylos medžiaga.

Vadovaudamasis šiais įrodymais, teismas konstatuoja, jog R. Š. 2023 m. spalio 5 d., apie 18.50 val., ties Kretingos g. 65, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas.

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmiau aptartų įrodymų ir jų pagrindu nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia spręsti, jog kaltinamojo veika ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją baudžiamajame įstatyme negali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes ir taikydamas baudžiamąjį įstatymą, negalėtų individualizuoti bausmės, skiriamos konkrečiam asmeniui už konkrečią nusikalstamą veiką (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. BK nuostatos suteikia teismui pakankamai plačią diskreciją atsižvelgti į konkrečios bylos aplinkybes ir ne tik parinkti nuteistajam taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės rūšį ir dydį (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, 55–61 straipsniai), bet ir, esant pagrindui, paskirti švelnesnę nei įstatymo nustatytą bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis, 62 straipsnis), atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą (BK 75 straipsnis), atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (BK 36–40 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-8-788/2018, Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2023 m. gruodžio 19 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-656-383/2023).

A. U. teisminio nagrinėjimo metu pateikė prašymą atleisti kaltinamąjį R. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą be užstato. Ji nurodė, kad kaltinamasis R. Š. yra jos tėvas, jie kartu praleidžia daug laiko, jų tarpusavio santykiai yra artimi bei glaudūs, ji žino, kuo jos tėvas yra kaltinamas. Ji (A. U.) dirba UAB „P. E. L.“ surinkėja, teigiamai charakterizuojama, ji neteista, vieną kartą bausta administracine tvarka, paskirtą baudą sumokėjo, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Mano, kad ji savo tėvui gali daryti teigiamą įtaką.

Įvertinęs proceso dalyvių pozicijas ir visą bylos nagrinėjimo metu surinktą informaciją, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo perdavimas pagal laidavimą vietoj baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju gali būti tinkama ir pakankama poveikio priemonė. Tam yra visos įstatyme numatytos sąlygos – R. Š. nors ankščiau yra teistas, tačiau teistumas yra išnykęs (BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas), todėl laikomas neteistu, padarė nesunkų nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs šią nusikalstamą veiką, o iš jo paaiškinimo teisme ir pateiktų charakterizuojančių duomenų teismas turi pakankamą pagrindą manyti, kad kaltinamasis toliau laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas atsižvelgia į tai, kad R. Š. šiuo atveju nustatytas apsvaigimas viršijo ribą ( jam nustatytas 1,84 promilių neblaivumas), kaltinamasis dirba ir yra puikiai charakterizuojamas verslo partnerių, jau išklausė Privalomojo mokymo apie alkoholio narkotikų ir psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo poveikį žmogaus sveikatai kursą, baigė papildomus vairuotojų mokymo kursus, atlygino savo kaltais nusikalstamais veiksmais padarytą žalą. Tai, kad kaltinamasis suvokdamas, kas jam gresia, nusikaltimo užfiksavimo metu ir jo padarymo vietoje bandė išsiginti jį padaręs, teismas vertina kaip neigiamai R. Š. charakterizuojančias aplinkybes; vis dėl to, įvertinus visą byloje surinktą informaciją apie šį asmenį, jo teisme išdėstytą poziciją ir pasiryžimus ateičiai, darytina išvada, kad šiam asmeniui baudžiamosios atsakomybės tikslams pasiekti pakaks ir žinojimo, kad kitas asmuo (dukra) už jį laiduoja bei šiuo atveju taikytinų griežtų baudžiamojo poveikio priemonių poveikio. Šias išvadas lemia teismo įsitikinimas, pagrįstas Lietuvos teismų formuojama praktika ir bendraisiais teisės principais, įtvirtinančiais būtinybę kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir aplinkybes bei ją padariusio asmens asmenybę ir kiek tik įmanoma siekti pataisyti nusikaltimus padariusius asmenis, netaikant kriminalinių bausmių, tokiu būdu įpareigojant pačius asmenis ir laiduojančius už juos asmenis savarankiškai siekti pakeisti antivisuomenišką elgesį, įgusti labiau kontroliuoti savo elgesį ir kt., nes tai ilgainiui turi daug didesnį auklėjamąjį poveikį linkusioms taisytis asmenybėms, nei kriminalinių bausmių paskyrimas ir priverstinis jų įvykdymas. Todėl, teismo įsitikinimu, R. Š. galima atiduoti jo dukrai A. U. – artimiausiam jam šeimos nariui, ir galinčiam suteikti reikalingą pasitaisymui palaikymą – pagal laidavimą. Kad būtų sustiprintas laidavimo instituto poveikis kaltinamajam, atsižvelgiant į neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, laidavimas skiriamas su užstatu, nustatant galinčią turėti reikiamą poveikį jo sumą – 500 Eur. Baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo

BK 67 straipsnio 1 dalyje ir 3 dalyje nustatyta, kad kartu su bausme asmeniui, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, gali būti skiriamos tam tikros baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis teise vairuoti transporto priemones, atsižvelgtina tiek į jo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis šia teise, tiek į nustatytas byloje aplinkybes, kaltę, kaltininko padarytus konkrečius KET pažeidimus. Baudžiamojo poveikio priemonė turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taisomai veikti kaltinamąjį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017). Pagal suformuotą teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, nusikaltimą padarė šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-677/2015, Nr. 2K-362-697/2018, Nr. 2K-262-303/2018, Nr. 2K-372-693/2018 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad R. Š. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas kelių transporto priemonę. Jis padarė vieną iš šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdamas vidutiniškai apsvaigęs ir tuo kėlė grėsmę eismo saugumui, kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai ir gyvybei; todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 68 straipsniu, jam skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių transporto priemones. Atsižvelgiant į visas byloje nustatytas aplinkybes (sunkinančių R. Š. atsakomybę aplinkybių nebuvimą, tai, kad už vairavimą neblaiviam jis teisiamas pirmą kartą), nustatomas didesnis nei minimalus šios priemonės taikymo terminas – 1 (vieneri) metai 6 (šeši) mėnesiai, kuris skaičiuojamas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą dienos, t. y. 2023 m. spalio 11 d. (1 tomas, b. l. 96-101).

BK 72 straipsnyje reglamentuota baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pažymėtina, kad tais atvejais, kai asmuo yra atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai skiriasi nuo tų atvejų, kai asmuo yra nuteisiamas. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalies nuostatas bylą nagrinėjantis teismas privalo taikyti kaltininkui (nuteistajam) priklausančio turto konfiskavimą, tačiau tais atvejais, kai asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje nurodytais pagrindais arba atleidžiamas nuo bausmės BK X skyriuje nurodytais pagrindais, arba lygtinai paleidžiamas iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje nurodytais pagrindais, baudžiamojo poveikio priemonių, inter alia (be kita ko), ir turto konfiskavimo, taikymo klausimas paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. balandžio 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-91-303/2021).

Byloje nustatyta, kad R. Š. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė vairuodamas automobilį „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis, kurį vairavo R. Š. yra nusikalstamos veikos padarymo metu, jam nepriklauso, automobilis priklauso MB „R.“. Kai konfiskuotinas turtas paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).

Nagrinėjamu atveju pagal VšĮ „Emprekis“ vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nustatymo aktą automobilio „Opel Vivaro“, 2012 m., vidutinė kaina su PVM – 6 260 Eur. Iš turto vertinimo ataskaitos (duomenys neskelbtini), atliktos UAB „Autosigma“, nustatyta, kad automobilio „Opel Vivaro“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė - 3 330 Eur.

BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu konfiskuotino turto vertė yra įrodinėtina baudžiamosios bylos aplinkybė, kuri nustatoma pagal BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodinėjimo taisykles. Atitinkamai teismų praktikoje yra išaiškinta, kad turto tiek rinkos kaina, tiek rinkos vertė rodo tą pinigų sumą, už kurią galėtų būti parduodamas turtas (kurią mokėtų pirkėjas) jo vertinimo dieną. Todėl, konfiskuotinos transporto priemonės (automobilio) vertei apskaičiuoti taikant šį rinkos vertės kriterijų, automobilio vertę atitinka pinigų suma (kaina), už kurią galėtų būti įsigytas (parduotas) analogiškas automobilis rinkoje (pirkėjo mokama reali automobilio pardavimo kaina rinkoje), o į pirkėjo mokamą kainą yra įskaičiuotas ir PVM (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-12-495/2020). Pagal BK 72 straipsnį konfiskuotino turto vertė paprastai nustatoma remiantis specialisto atliktu konkrečios transporto priemonės įvertinimu. Kai tokių duomenų byloje nėra, konfiskuotino turto vertė nustatoma pagal atitinkamų juridinių asmenų pažymą apie tokios rūšies transporto priemonės vidutinę vertę bylos tyrimo ir (ar) nagrinėjimo dieną (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-100-648/2019, 2K-164-222/2019, 2K-7-12-495/2020,Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. gruodžio 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279-1073/2020).

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-130-699/2015, 2K-233-895/2019, 2K-80-222/2020). Teismų praktikoje yra konstatuota, kad poveikio priemonės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos sankcijos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia poveikio priemonė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Įvertinęs visa tai, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju paties automobilio konfiskavimas būtų neproporcinga priemonė ir neatitiktų skirtingų interesų pusiausvyros.

Nors 2023 m. spalio 20 d. turto vertinimo ataskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodoma, kad automobilio „Opel Vivaro“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertė yra 3 330 Eur, tačiau tai nėra objektyvūs duomenys, pagrindžiantis realią automobilio pardavimo kaina rinkoje, automobilis apžiūrėtas ir fotografuotas 2023 m. spalio 20 d., t. y. po įvykio, kai automobilis buvo apgadintas. Todėl automobilio vertei nustatyti taikomi būtent VšĮ „Emprekis“ duomenys. Kita vertus, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę turi būti išlaikytas pagrįstas proporcingumas tarp viešojo intereso poreikių ir asmens teisės netrukdomai naudotis savo turtu apsaugos reikalavimų, kad asmeniui nebūtų užkrauta individuali ir pernelyg didelė našta. EŽTT praktikoje proporcingumo principas iš esmės yra aiškinamas kaip sąžiningas balansas (pusiausvyra) tarp visuomenės intereso poreikio tenkinimo ir asmens teisių apsaugos (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. lapkričio 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-560-806/2021).

Teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), kaltinamojo asmenybę ir kitas anksčiau aptartas aplinkybes, vadovaudamasis proporcingumo, teisingumo ir protingumo principais, konfiskuotiną pinigų sumą mažina iki 4000 Eur.

R. Š. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas – paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – CD skaitmeninė laikmena su įrašais, esanti byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. Š. dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamąją bylą nutraukti.

R. Š. laiduotoja paskirti A. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą ir 500 Eur užstatą.

Įpareigoti laiduotoją A. U. per 30 (trisdešimt) dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Klaipėdos apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT 95 7300 0101 4535 3622 AB „Swedbank“, gavėjo įmonės kodas 191443889, įmokėti 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio užstatą, mokėjimo paskirtyje nurodant: „užstatas“ ir bylos numerį Nr. 1-76-1010/2024.

Išaiškinti laiduotojai A. U., kad užstatas bus grąžintas pasibaigus laidavimo terminui, jeigu R. Š. per teismo nustatytą laidavimo terminą nepadarys naujos nusikalstamos veikos. Taip pat išaiškinti laiduotojai, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Tuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, spręs R. Š. baudžiamosios atsakomybės už jos padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Informuoti R. Š., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, skirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymo – paskyrimo dienos, t. y. 2023 m. spalio 11 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, skirti R. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą bei išieškoti į valstybės biudžetą iš R. Š. konfiskuotino turto – automobilio „Opel Vivaro“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertės dalį atitinkančią pinigų sumą – 4000 Eur ( keturis tūkstančius eurų), valstybės nuosavybėn.

R. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; specialiosios teisės sustabdymą – panaikinti pradėjus vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – skaitmeninę laikmeną su įrašais, esančią byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.