Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, spręsdamas ieškovo J. G. netiesioginio ieškinio atsakovams L. K., I. M., S. A., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gudara“ dėl turtinės žalos uždarajai akcinei bendrovei „Gudara“ atlyginimo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teisme yra gautas ieškovo J. G. netiesioginis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti trečiajam asmeniui bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Gudara“ solidariai iš atsakovų L. K. I. M., S. A. ir Lietuvos Respublikos 1 938 151 Eur turtinės žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovas laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 22 d. buvo trečiojo asmens UAB „Gudara“ vadovas. Trečiasis asmuo UAB „Gudara“ teikė bankroto administravimo paslaugas, tačiau nemokumo administratorių atestavimo komisija 2019 m. vasario 22 d. posėdyje priėmė nutarimą pritarti Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Finansų ministerijos siūlymui panaikinti bankroto administratoriaus J. G. bankroto administratoriaus pažymėjimą Nr. 1092 ir išbraukti jį iš Asmenų, teikiančių įmonių bankroto administravimo paslaugas, sąrašo UAB „Gudara“. Lietuvos administracinių ginčų komisija 2019 m. vasario 28 d. ir 2019 m. gegužės 9 d. sprendimais pripažino, kad nemokumo administratorių atestavimo komisijos priimti nutarimai yra neteisėti. Tokiu būdu trečiasis asmuo UAB „Gudara“, kuri tuo metu administravo 103 įmones, neužbaigė bankroto procedūrų ir negavo administravimo išlaidų (negavo pajamų). Ieškovo teigimu, nemokumo administratorių atestavimo komisijos neteisėtais sprendimais buvo padaryta žala bendrovei UAB „Gudara“, kuriai šiai dienai yra iškelta bankroto byla.

Ieškinį atsisakytina priimti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu.

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių teisės principų, įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Šią teisę suinteresuotas asmuo įgyvendina pareikšdamas ieškinį ir jame suformuluodamas ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą. Ieškinio dalykas yra ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio faktinis pagrindas – aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors ieškinio dalyko ir faktinio pagrindo suformulavimas yra ieškovo išimtinė teisė ir teismas neturi įgaliojimų nurodinėti ieškovui, kokius reikalavimus jis turi reikšti, kad ieškinys, teismo nuomone, įgytų prasmę, šią teisę ieškovas turi įgyvendinti griežtai laikydamasis proceso įstatymo reikalavimų. Teismas jau pirmojoje civilinio proceso stadijoje turi įsitikinti, ar civilinė byla pagal pareikštą reikalavimą gali būti iškelta. Tai reiškia, kad pati teisė į teisminę gynybą ir teisė kreiptis į teismą priklauso nuo įstatyme numatytų aplinkybių, kurios civilinio proceso teisės teorijoje vadinamos teisės kreiptis į teismą prielaidomis ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygomis. Teismas, spręsdamas pateikto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygos pagal jų nesilaikymo procesinius teisinius padarinius skirstomos į dvi grupes. Jeigu nustatomas bent vienas CPK 137 straipsnio 2 dalies 2, 5, 6, 7 ar 8 punkte įtvirtintas pagrindas, teismas ieškinį turi atsisakyti priimti. Pašalinus nurodytus procesinio pobūdžio trūkumus, galima su tapačiu ieškiniu vėl kreiptis į teismą (CPK 137 straipsnio 2-4 dalys) (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. balandžio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-195-381/2019).

Ieškovas J. G. pareiškė netiesioginį ieškinį gindamas trečiojo asmens BUAB „Gudara“ teises, t. y. netiesioginiu ieškiniu bankrutuojančios įmonės ir jos kreditorių naudai ieškovas siekia apsaugoti visų UAB „Gudara“ kreditorių interesus.

CK 6.68 straipsnio 1 dalis nustato, kad kreditorius, turintis neabejotiną ir vykdytiną reikalavimo teisę skolininkui, turi teisę priverstinai įgyvendinti skolininko teises pareikšdamas ieškinį skolininko vardu, jeigu skolininkas pats šių teisių neįgyvendina arba atsisako tai daryti ir dėl to pažeidžia kreditoriaus interesus (netiesioginis ieškinys). Pagal šią įstatymo normą, skirtingai nuo teisės pareikšti ieškinį tiesiogiai skolininkui, netiesioginiu ieškiniu kreditoriui suteikiama teisė pareikšti ieškinį asmeniui, su kuriuo jo nesieja prievoliniai santykiai, t.y. savo skolininko skolininkui. CPK nereglamentuoja kreditoriaus ir skolininko procesinės padėties civilinėje byloje, iškeltoje pagal netiesioginį ieškinį. Netiesioginiu ieškiniu siekiama apginti pareiškėjo – kreditoriaus, kitų kreditorių ir net paties skolininko interesus. Šiam tikslui pasiekti kreditorius gali pasirinkti bet kurią teisminį ginčą inicijuojančio asmens procesinę padėtį (ieškovu, skolininką įtraukiant į procesą trečiuoju asmeniu, skolininko, kaip ieškovo, atstovu ar bendraieškiu). Dėl to, bet kuri byloje kreditoriaus pasirinkta procesinė padėtis yra nulemta šių teisinių tikslų.

Nagrinėjamu atveju ieškovas nenurodo, kad jo skolininkas BUAB „Gudara“ atsisako vykdyti savo pareigas ir nereikalauja iš valstybės, ieškovo teigimu, neteisėtus nutarimus priėmusių nemokumo administratorių atestavimo komisijos narių, žalos atlyginimo negautų pajamų forma. Ieškovas nurodo, kad UAB „Gudara“ bankroto byla teisme iškelta 2019 m. birželio 16 d., tačiau teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, civilinėje byloje Nr. eB2-1427-260/2019 Kauno apygardos teismas 2019 m. liepos 31 d. priėmė nutartį dėl rašymo apsirikimo klaidų ištaisymo, kurioje nurodė, kad atsakovei UAB „Gudara“ bankroto byla iškelta 2019 m. liepos 31 d.

Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 4 dalies 13 punkte nurodyta, kad nutartis iškelti bankroto bylą ar atsisakyti ją kelti, priimta rašytinio proceso tvarka, įsiteisėja per 10 dienų nuo jos priėmimo dienos, jeigu ji nebuvo apskųsta.

Taigi, šiai dienai nors ir iškelta bankroto byla trečiajam asmeniui UAB „Gudara“, tračiau ši nutartis yra neįsiteisėjusi, juo labiau nėra patvirtintas ir UAB „Gudara“ kreditorių sąrašas, o tai, vadovaujantis ĮBĮ 21 straipsnio nuostatomis, reiškia, kad ieškovas J. G. nelaikytinas UAB „Gudara“ kreditoriumi, o UAB „Gudara“ valdymo organai netenka įgaliojimų tik įsiteisėjus nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 10 str. 7 d. 1 p.).

Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo nurodyti, kokia jo teisė pažeista ir koks saugomas interesas turėtų būti ginamas. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ne bet kurio, o suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą. Suinteresuotumas – tai savarankiškas teisinis interesas ir poreikis jį ginti. Pirminė sąlyga asmeniui kreiptis į teismą yra teisinio suinteresuotumo turėjimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-414/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-187-969/2019).

Iš teismui pateikto ieškinio turinio darytina išvada, jog ieškovas netiesioginiu ieškiniu siekia apginti ne savo, bet trečiojo asmens UAB „Gudara“ interesus, todėl spręstina, kad ieškovas netiesioginį ieškinį pateikė kaip UAB „Gudara“ atstovas.

Pagal CPK 55 straipsnį bylas juridinių asmenų vardu teisme veda jų vienasmeniai valdymo organai, o įstatymuose ir steigimo dokumentuose nustatyta tvarka – kitų organų nariai ir dalyviai fiziniai asmenys veikiantys pagal įstatymuose ir steigimo dokumentuose jiems suteiktas teises ir pareigas. Pagal ABĮ 19 straipsnio 1 dalį uždaroji akcinė bendrovė privalo turėti visuotinį akcininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą ? bendrovės vadovą. ABĮ 37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrovės vadovas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas ir jis yra fizinis asmuo (ABĮ 37 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju iš Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad ieškovas J. G. trečiojo asmens UAB „Gudara“ vadovo pareigas ėjo laikotarpiu nuo 2018 m. balandžio 10 d. iki 2019 m. balandžio 25 d., o nuo 2019 m. balandžio 25 d. trečiojo asmens vienasmenis valdymo organo narys yra A. B. ir jo įgaliojimai šiai dienai dar nėra pasibaigę. Taigi, vadovaujantis CPK 55 straipsnio nuostatomis, ieškovas J. G. neturi įgalinimų atstovauti teisme UAB „Gudara“ interesus.

CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu pareiškimą suinteresuoto asmens vardu padavė neįgaliotas vesti bylą asmuo. Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad ieškovas J. G. nėra UAB „Gudara“ kreditorius ir nėra įgaliotas atstovauti UAB „Gudara“ interesus, todėl ieškinį atsisakytina priimti CPK 137 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytu pagrindu.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

ieškovo J. G. netiesioginį ieškinį atsakovams L. K., I. M., S. A., Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Gudara“ dėl turtinės žalos uždarajai akcinei bendrovei „Gudara“ atlyginimo atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Nutarties kopiją išsiųsti ieškovui.

Ši nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.