Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2023-09-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-202-526/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-09-21
Bylos Nr.
1A-202-526/2023
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eduardas Maškevičius, Linas Pauliukėnas, Eugenijus Antanauskas
Nukentėjusysis
I. V., Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros
Kaltinamasis
G. J.
Advokatai
Aušrinė Zaburienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-202-526/2023Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36949-2022-0Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.1.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eugenijaus Antanausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Eduardo Maškevičiaus ir Lino Pauliukėno,

sekretoriaujant Jovitai Klimašauskienei,dalyvaujant prokurorei Ritai Ušinskienei,igynėjai advokatei Aušrinei Zaburienei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios I. V. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus dėl Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. išteisinta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, jai nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Nuosprendžiu iš nukentėjusiosios I. V., gimusios (duomenys neskelbtini), priteisti 600 Eur bylinėjimosi išlaidų išteisintajai G. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Bylos esmė

1. G. J. buvo kaltinama tuo, sukėlė žmogui fizinį skausmą: tai yra, 2022 m. rugsėjo 26 d., apie 16:45 val., prie buvusių dirbtuvių, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su V. V. metu, be aiškios priežasties du kartus kumščiu smogė I. V. į galvos sritį ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. V. fizinį skausmą.

II. Apeliacinio skundo teisiniai argumentai

2. Apeliaciniu skundu nukentėjusioji I. V. prašo panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendį, kuriuo G. J. išteisinta ir panaikinti jai priteistus 600 Eur. Nurodo, jog minėta suma buvo priteista neteisėtai, nes tai rodytų, jog nusikaltimo nebuvo, tuo tarpu jai 2022 m. rugsėjo 26 d., apie 16:45 val., prie buvusių dirbtuvių, adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto su V. V. metu, be aiškios priežasties G. J. du kartus kumščiu smogė į galvos sritį ir tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.

3. Apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė prašo panaikinti Plungės rajono apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendį, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį G. J. atžvilgiu ir pripažinti ją kalta pagal BK 140 straipsnio l dalį ir paskirti jai bausmę laisvės apribojimą l metams be intensyvios priežiūros, įpareigoti 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje. Vadovaujantis BK 63 str. l d., 4 d., 9 d. naujai paskirtą bausmę subendrinti su 2022-08-22 Plungės rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirti galutinę subendrintą bausmę­ laisvės apribojimą l metams 3 mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigoti 6 mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba būti registruotai užimtumo tarnyboje ir 5402,05 Eur baudą. Bylos dalį dėl civilinio ieškinio priteisimo nukentėjusiajai I. V. nutraukti.

3.1. Prokurorė nurodo, kad kaip matyti iš išteisinamojo nuosprendžio motyvų ir išvadų, teismas išteisindamas G. J. vadovavosi tuo, kad ji nuo pat pirmos apklausos kaltės nepripažino, trumpalaikiu vaizdo įrašu, iš kurio daro išvadas, kad kaltinamoji negalėjo suduoti nukentėjusiajai smūgių, kurie atitiktų 7 balų skausmą 10 balų sistemoje, visą dėmesį sutelkiant tik į kaltinamosios rankoje turėtą skudurėlį, bei į liudytojų G. T. ir S. B. parodymus, kad jie suduodamų smūgių nematė. Vienok į nukentėjusiosios I. V. parodymus praktiškai nebuvo kreiptas dėmesys, nors ji nuosekliai nuo pareiškimo pradėti ikiteisminį tyrimą padavimo, parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu bei apklausos teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji, stovėdama prie automobilio ir žiūrėdama kaip G. J. metė į jos tėvą V. V. telefoną, gavo nuo kaltinamosios du smūgius į galvą, į pakaušio dešinę pusę, smūgiai buvę netikėti, nebuvo labai stiprūs ir nebuvo labai švelnūs, jautė skausmą 10 balų sistemoje kurį vertina 7 balais. Dėl tokių kaltinamosios veiksmų ji jutusi šoką, stresą, pažeminimą, nes pati kaltinamosios atžvilgiu jokių veiksmų neatlikusi. G. J. ir sudavusi smūgius bei ją patraukus, dar išvadino ją visokiais bjauriais žodžiais, ir jokiu skuduriuku jai neuždavusi. Jautėsi blogai, dilgčiojo sumuštą vietą, vėmė, stresavo, į medikus nesikreipė, vartojo vaistus nuo galvos skausmo. Jos parodymus patvirtino ir liudytoju apklaustas jos tėvas V. V., kuris patvirtino tą aplinkybę, kad ginčas buvęs tarp jo ir G. J., į kurį dukra nesikišo, o G. J. dukrai uždaužė du kartus ranka į galvą per policijos pareigūno petį. Policijos pareigūnas ją sulaikęs ir atitraukęs. Rankose G. J. nieko neturėjusi. Po to dukra buvo šoke, pabalusi, jis supratęs, kad dukrai yra negerai, buvo išsigandusi, skaudėjo galvą, o po kurio laiko skausmas praėjo, į medikus nesikreipė, galvojo, kad praeis. Teismas šiuos parodymus vertino kaip išdavą to, kad tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios tėvo V. V. vykstant ginčui, nukentėjusioji galėjo nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes ir jos parodymus vertino kaip neatitinkančius kitų įrodymų šaltinių. Mano, kad ši išvada yra neteisinga, kadangi ir liudytoju apklaustas policijos pareigūnas A. P. patvirtino nukentėjusiosios ir liudytojo V. V. parodymus, kad kaltinamoji buvo agresyviai nusiteikusi, kažkuriuo momentu ji pribėgusi prie mergaitės (nukentėjusiosios) ir sudavusi jai du kartus ranka iš viršaus į galvą ar į veidą, o G. T. kaltinamąją nuo nukentėjusiosios atitraukęs. Po to mergaitė susiėmė už galvos, trynė galvą. Šie parodymai įrodo, kad kaltinamoji sudavė smūgius nukentėjusiajai taip sukeldama jai fizinį skausmą, kuris buvo matomas ir aplinkiniams – A. P., V. V.. Šioje byloje fizinio smurto panaudojimas yra nustatytas netiesioginiais įrodymais. Išvadai, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, konstatuoti, nėra būtina nustatyti objektyviai matomus sužalojimus. Nagrinėjamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusioji I. V. į policiją pareiškimu kreipėsi įvykio dieną įvardydama skausmingumą galvos srityje - ,,pradėjo skaudėti galvą ir buvo sukeltas fizinis skausmas“ ir tai tik patvirtina, kad fizinis poveikis buvo pakankamai stiprus. Tai patvirtina ir tai, kad nukentėjusioji įvykio vietoje verbaliniais veiksmais išreiškia fizinio skausmo pojūtį, t. y. I. V. iš karto rankomis užsidengė galvą. Apklausiama policijos komisariate tyrėjai teisingai nurodė klinikinius simptomus, kuriuos patyrė grįžusi į namus po įvykio, jog labai skaudėjo galvą nuo suduotų smūgių, pykino ir vieną kartą vėmė. Todėl netikėti nukentėjusiosios parodymais nėra pagrindo, kadangi viso proceso metu dėl esminių G. J. veikos teisiniam vertinimui aplinkybių jie išliko nuoseklūs ir neprieštaringi.

3.2. Nurodo, jog pagal santykį su įrodinėtomis bylos aplinkybėmis įrodymai skirstomi į tiesioginius ir netiesioginius. Tiesioginiai įrodymai patys, be tarpinių grandžių, yra susiję su įrodinėjimo dalyku, o netiesioginiai yra tokie įrodymai, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes. LAT praktika patvirtina, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltumas nustatomi tiesioginiais įrodymais. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiamas asmens kaltumas, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. BPK 20 straipsnio 5 dalyje reikalaujama, kad teisėjai įrodymus įvertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir vadovaudamiesi įstatymu. Prokuroro įsitikinimu teismas šiuo atveju vertindamas bylos aplinkybes ir įrodymus, susijusius fizinio skausmo sukėlimu nukentėjusiajai I. V., nevisapusiškai įvertino surinktus įrodymus, nevertindamas jų visumos, nesilaikė BPK 20 straipsnio reikalavimų, dėl ko padarė nepagrįstas išvadas principo in dubio pro reo taikymo.

Atsiliepimas

4. Atsiliepimų į išteisintosios I. V. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus negauta.

Šalies argumentai

5. Teismo posėdyje prokurorė prašė jos ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus patenkinti, išteisintojo gynėja prašė apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Nukentėjusiosios I. V. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniai skundai atmestini.

7. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas sprendimo aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-109/2014, 2K-148/2014, 2K-240/2014, 2K-26-746/2015). Taigi būtent apeliacinio skundo ribos – nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas – lemia bylos apeliaciniame procese nagrinėjimo ribas.

Dėl Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinio skundo

8. Prokurorės apeliaciniame skunde nesutinkama su įrodymų vertinimu, laikomasi pozicijos, jog G. J. išteisinta nepagrįstai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvados nepagrįstos ir neteisingos. Tokie argumentai atmestini.

9. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). Proceso dalyvių pasiūlymų dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus atmetimas savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų (kasacinė nutartis Nr. 2K-67-746/2015). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi išdėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo išvadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu.

10. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog aptartų reikalavimų laikytasi, pirmosios instancijos teismas išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius. Kolegija neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei motyvuotomis išvadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu G. J. išteisinta pagrįstai.

11. G. J. buvo kaltinama tuo, kad sukėlė žmogui fizinį skausmą: tai yra, 2022 m. rugsėjo 26 d., apie 16:45 val., prie buvusių dirbtuvių, adresu Alsėdžių mstl., Alsėdžių sen., Plungės r., žodinio konflikto su V. V. metu, be aiškios priežasties du kartus kumščiu smogė I. V. į galvos sritį ir tokiu būdu sukėlė nukentėjusiajai I. V. fizinį skausmą.

12. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nuosprendyje pažymėjo, jog nors nukentėjusioji nurodė, kad nuo G. J. ji gavo du smūgius į galvą, į pakaušio dešinę pusę, jautė skausmą, kurį 10 balų sistemoje įvertina 7 balais, liudytojas V. V. nurodė, kad G. J. dukrai uždaužė du kartus ranka į galvą per policijos pareigūno petį, liudytojas A. P. nurodė, kad kažkuriuo momentu kaltinamoji pribėgo prie mergaitės ir sudavė jai du kartus ranka iš viršaus į galvą ar į veidą, šių nukentėjusiosios ir liudytojų V. V. bei A. P. parodymų nepatvirtina byloje esantis vaizdo įrašas, kurį peržiūrėjus, matyti, kad G. J. iš vietos, kurioje stovėjo, bėga prie asmens, kurio vaizdo įraše nesimato, policijos pareigūnas ją sulaiko suėmęs abiem rankomis už liemens. G. J., kairėje rankoje laikomu skudurėliu du kartus sumojuoja per pareigūno petį, bet to sumojavimo negalima prilyginti smūgių, kurie atitiktų 7 balų skausmą 10 balų sistemoje sudavimui kumščiu nukentėjusiajai, kaip nurodyta kaltinime. Pagal vaizdo įrašą galima daryti išvadą, kad G. J. sumojavimas ranka joje laikomu skudurėliu buvo ore, ranka į nieką neatsitrenkė, buvo atliktas per kliūtį-policijos pareigūno petį kaire ranka, kurios ir smūgis nebūtų galėjęs būti stiprus, nes byloje nėra duomenų, kad kaltinamoji būtų kairiarankė, galima daryti tik prielaidą, kad nukentėjusiajai galėjo kliūti į galvą G. J. rankoje laikytu skudurėliu. Jei hipotetiškai būtų galima laikyti, kad I. V. patyrė 7 balų iš 10 skausmą, tai labai tikėtina būtų, kad turėjo likti galvoje kokių nors matomų sumušimo pėdsakų, nukentėjusioji turėjo sureaguoti į skausmą fiziškai, išsakyti kažkokius tai žodžius, tačiau tokių medicininių duomenų nėra, nukentėjusioji, kaip nurodo liudytojas A. P., susiėmė už galvos, dar kiek pastovėjo, galvą trynė, paskui nuėjo ir pati automobiliu išvažiavo, pati nukentėjusioji nurodė, kad grįžusi namo jautėsi blogai, dar dilgčiojo sumuštą vietą, vėmė, stresavo, negalėjo naktį užmigti, į medikus nesikreipė, nes viskas per dvi dienas praėjo. Liudytojai G. T. ir S. B. suduodamų smūgių nematė, liudytojai A. P. ir V. V. skudurėlio G. J. rankose nematė, iš to galima daryti išvadą, kad aiškiai nematė ir pačių smūgių sudavimo mechanizmo. Apklausiamas teisiamajame posėdyje V. V. aiškiai nurodė, kad G. J. rankoje nieko neturėjo, liudytojas A. P. taip pat negalėjo įvardinti, ar G. J. ką nors turėjo rankoje, nors vaizdo įraše akivaizdžiai matyti, kad nuo pat konflikto pradžios G. J. rankoje laiko ryškios geltonos spalvos skudurėlį ir juo mosikuoja.

13. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog esant tokioms aplinkybėms, civiliniam ginčui tarp kaltinamosios ir nukentėjusiosios tėčio V. V., kuris jau tęsiasi daugiau kaip savaitę laiko dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir automobilio nuosavybės teisių, neatmetama prielaida, kad nukentėjusioji galėjo nurodyti tikrovės neatitinkančias aplinkybes dėl nusikalstamos veikos prieš ją padarymo, todėl nukentėjusiosios parodymus teismas vertina kaip neatitinkančius kitų įrodymų šaltinių.

14. Pažymėtina, jog įvertinus teisme ištirtus bylos duomenis ir tai, kad teismų praktikoje yra įtvirtinti aukšti kokybiniai reikalavimai įrodymams, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai padarė išvadą, kad šioje baudžiamojoje byloje nėra neginčijamų įrodymų, patikimai patvirtinančių G. J. kaltę (nes nepavyko nustatyti būtinųjų nuteistajai inkriminuotos nusikalstamos veikos subjektyviųjų ir objektyviųjų požymių visumos), visos abejonės, kurių pašalinti nėra galimybės, nes apklausti visi įvykyje dalyvavę asmenys, peržiūrėtas vaizdo įrašas, o daugiau duomenų byloje nėra, turi būti vertinamos kaltinamosios naudai. Todėl G. J. dėl kaltinimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį išteisinama BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

15. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo inkriminuotą nusikalstamą veiką, ištyrė, motyvuotai įvertino byloje surinktus įrodymus bei padarė išvadą, jog G. J. nepadarė inkriminuotos nusikalstamos veikos. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio aiškiai matyti, jog vertinama įrodymų visuma, nei vienam įrodymui nesuteikiant išskirtinio pranašumo prieš kitus bylos duomenis. Aplinkybė, jog byloje ištirti įrodymai buvo įvertinti kitaip nei to norėjo prokurorė, nereiškia, jog toks vertinimas prieštarauja įstatymo reikalavimams.

Dėl nukentėjusiosios I. V. apeliacinio skundo

16. Nukentėjusioji I. V. prašo tenkinti jos apeliacinį skundą ir panaikinti Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų 2023 m. gegužės 19 d. nuosprendį kaip nepagrįstą, kadangi nesutinka, jog nusikaltimas nebuvo padarytas. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo klausimą aptarė aukščiau, todėl iš naujo nebekartos savo motyvų.

17. Atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymių nebuvimo G. J. veikoje, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių tiek nukentėjusiosios, tiek prokurorės apeliaciniai skundai šia apimtimi turėtų būti tenkinami. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniuose skunduose išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

18. 2023-09-06 Klaipėdos apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų teikiant teisinę pagalbą G. J. priteisimo. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 90,00 Eur. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo nutartimi G. J. buvo paskirta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinkta gynėja – advokatė Aušrinė Zaburienė BPK 322 straipsnio 1 dalies pagrindu. BPK 106 straipsnio 2 dalyje inter alia (be kita ko) numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo. Kadangi šia nutartimi G. J. paliekama išteisinta, antrinės teisinės pagalbos išlaidos valstybei iš G. J. nepriteisiamos, o Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nukentėjusiosios I. V. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus atmesti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą atmesti.

Teisėjai Eugenijus AntanauskasEduardas MaškevičiusLinas Pauliukėnas