Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Povilansko ir Giedrės Telksnienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. N. ir O. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendžio, kuriuo

A. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė; į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 5 d. iki bausmės vykdymo pradžios; bausmės vykdymo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 18 d.;

O. T. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė; į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2022 m. liepos 5 d. iki bausmės vykdymo pradžios; bausmės vykdymo pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2023 m. balandžio 18 d.;

civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos, civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš A. N. ir O. T. Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai solidariai priteista 45,01 Eur turtinė žala bei 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą, skaičiuojant jas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki nuosprendžio dalies dėl turtinės žalos atlyginimo visiško įvykdymo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai bei proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Nuteistųjų apeliaciniai skundai atmestini.

5. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu nuosprendžiu, baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinių skundų argumentais, daro išvadą, kad A. N. ir O. T. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai nuteisti už BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje darydamas išvadas dėl nuteistųjų kaltės išdėstė išsamius ir detalius motyvus, tinkamai įvertino visus byloje surinktus duomenis, jų pagrindu padarė neabejotinas išvadas dėl nuteistųjų kaltės ir tinkamai kvalifikavo jų padarytą nusikalstamą veiką. Todėl teisėjų kolegija, pritardama skundžiamame nuosprendyje išdėstytiems motyvams ir jų pagrindu padarytoms teismo išvadoms, jų išsamiau neanalizuoja ir toliau nebekartoja, o tik papildo atsakydama į esminius apeliacinių skundų argumentus.

Dėl nuteistojo O. T. apeliacinio skundo

13. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punkte įtvirtintas principas, pagal kurį, prieš nuteisiant kaltinamąjį, visi jį kaltinantys įrodymai paprastai turi būti jam dalyvaujant pateikti viešame teismo posėdyje, siekiant užtikrinti rungtynišką bylos svarstymą. Šio principo išimtys yra galimos, tačiau jos turi nepažeisti gynybos teisių, kurios paprastai reikalauja, kad kaltinamajam būtų suteikta pakankama ir tinkama galimybė ginčyti prieš jį liudijančio liudytojo parodymus bei pateikti liudytojui klausimų arba tuo metu, kai jis duoda parodymus, arba vėlesnėje proceso stadijoje (Al-Khawaja and Tahery v. The United Kingdom [GC], nos. 26766/05 and 22228/06, judgment of 15 December 2011; Emen c. Turquie, no 25585/02, arr?t du 26 janvier 2010). Byloje galima panaudoti anksčiau duotus liudytojo parodymus, net jeigu gynyba jokioje proceso stadijoje negalėjo jo apklausti, laikantis šių reikalavimų. Pirma, liudytojo nedalyvavimo teismo procese priežastis turi būti svarbi; tam, kad tokia priežastimi būtų pripažintas galimybės rasti liudytoją nebuvimas, valstybės institucijos, siekdamos suteikti kaltinamajam galimybę apklausti kaltinimo liudytoją arba galimybę, kad jis būtų apklaustas, privalo imtis pozityvių priemonių aktyviai ieškoti šio liudytojo (pavyzdžiui, Gabrielyan v. Armenia, no. 8088/05, judgment of 10 April 2012; Bonev v. Bulgaria, no. 60018/00, judgment of 8 June 2006). Tuo atveju, kai liudytojas gynybos nebuvo apklaustas jokioje ankstesnėje proceso stadijoje, jo parodymų panaudojimas vietoj parodymų, duodamų tiesiogiai nagrinėjant bylą teisme, turi būti paskutinė priemonė. Antra, tuo atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra pagrįstas vien tik arba lemiama apimtimi asmens, kurio kaltinamasis negalėjo apklausti ir neturėjo galimybės, kad jis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo metu arba nagrinėjant bylą teisme, parodymais, būtina kuo kruopščiau patikrinti procesą ir atsakyti į klausimą, ar yra pakankamų kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti parodymų patikimumą. Apkaltinamąjį nuosprendį leidžiama grįsti nedalyvaujančio liudytojo parodymais tik tuo atveju, kai šie parodymai, atsižvelgiant į jų svarbą byloje, yra pakankamai patikimi (Al-Khawaja and Tahery v. The United Kingdom [GC]).

14. Atsižvelgdama į aptartas aplinkybes ir teisės aiškinimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas aktyviai ieškojo liudytojo V. R. ir išnaudojo visas galimybes jį rasti. Liudytojo V. R. parodymai yra kaltinantys nuteistuosius, tačiau jie nėra vieninteliai ir nulėmę apkaltinamojo nuosprendžio nuteistųjų atžvilgiu priėmimą. Byloje nėra ginčo dėl aplinkybės, kad nuteistasis O. T. nukentėjusiojo atžvilgiu naudojo smurtą. Liudytojas L. B. ir, iš dalies nukentėjusysis, parodė, kad O. T. iš nukentėjusiojo kišenės paėmė mobiliojo ryšio telefoną. Teisėjų kolegijos vertinimu, šių duomenų pakanka O. T. pripažinti kaltu dėl BK 180 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje remdamasis liudytojo V. R. parodymais nuteistųjų procesinių teisių nepažeidė. Šio liudytojo parodymais remiasi ir apeliacinės instancijos teismas.

15. Liudytojas V. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad O. T. sudavė nukentėjusiajam du smūgius į žandikaulio sritį; nukentėjusysis nukrito į gėlyną ir gulėjo be sąmonės, O. T. iš nukentėjusiojo kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną (t. 2, b. l. 153-155, 167-168).

17. Aptarti nukentėjusiojo ir liudytojų parodymai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistasis O. T. po smūgių peiliu, prie įėjimo į namo laiptinę bandė ištraukti iš nukentėjusiojo kišenės mobiliojo ryšio telefoną, o šiam atsitraukus, sudavė du smūgius į veido sritį, po ko nukentėjusysis nugriuvo ir prarado sąmonę, o tuo metu nuteistasis O. T. iš nukentėjusiojo šortų kišenės ištraukė mobiliojo ryšio telefoną ir jį pasisavino. Aplinkybė, kad dar prieš suduodamas smūgius rankomis nukentėjusiajam į veido sritį, nuteistasis bandė iš jo kišenės ištraukti mobiliojo ryšio telefoną, duoda pagrindą išvadai, kad nuteistojo tyčia pagrobti nukentėjusiojo turtą neabejotinai buvo susiformavusi jau atliekant smurtinius veiksmus, arba galimai dar anksčiau.

18. Teismų praktikoje, jei asmuo naudoja fizinį smurtą neturėdamas tikslo pagrobti svetimo turto, tačiau toks sumanymas kaltininkui kyla panaudojus smurtą, kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip dvi savarankiškos nusikalstamos veikos – sveikatos sutrikdymas ir vagystė (realioji sutaptis). Tačiau jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu, tada veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 52 „Dėl teismų praktikos vagystės ir plėšimo baudžiamosiose bylose“, taip pat kasacinė nutartis Nr. Nr. 2K-271-303/2016).

19. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas surinktų įrodymu pagrindu tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai nuteistojo O. T. veiką kvalifikavo pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Dėl nuteistojo A. N. apeliacinio skundo

20. Nuteistasis A. N. apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 180 straipsnio 2 dalį. Nuteistasis apeliaciniame skunde pateikia savą aptariamo įvykio versiją, teigia, kad jokių daiktų iš nukentėjusiojo neėmė. Nuteistasis skunde kelia abejones nukentėjusiojo ir liudytojų M. K. ir L. B. parodymų patikimumu. Pažymi, kad nukentėjusysis ir liudytojas M. K. tą dieną girtavo, dėl girtumo ne viską prisimena. Nuosprendžio išvada, kad A. N. pasakė „atiduokite pinigus ir telefoną“ nepagrįsta, nes nukentėjusysis parodė, jog vienas užpuolikas nusivijo M. K. (tai A. N.), o kitas iš už nugaros išsitraukė peilį ir pareikalavo atiduoti pinigus ir telefoną. Tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje nukentėjusysis parodė, kad iš jo kuprinės dingo butelis alaus. Teismas darydamas išvadą, jog tą butelį iš G. B. kuprinės pagrobė A. N., rėmėsi nepatikimais liudytojo L. B. parodymais. Šis liudytojas būdamas namo 8 aukšto balkone apie 21 val. negalėjo matyti tokių detalių, kad nukentėjusysis buvo netekęs sąmonės, taip pat, jog neva A. N. iš nukentėjusiojo paėmė butelį alaus. M. K. teisme patvirtino, jog G. B. su savimi turėtą alų išgėrė iki įvykio, o tuščią butelį išmetė ten pat į šiukšliadėžę ir jokių gėrimų su savimi neturėjo.

24. A. N. teisme teigė, kad mineralinio vandens butelį nešėsi iš namų, tačiau tokią aplinkybę nurodė tik teisme. Nei O. T., nei nukentėjusysis, nei liudytojai nenurodė, kad A. N. būtų turėjęs su savimi butelį, nors G. B., M. K. ir L. B. gan detaliai apibūdino užpuolikų aprangą, taigi būtų ir paminėję detalę, jog asmuo rankose (kuprinės su savimi A. N. neturėjo) laikė butelį. V. R., apklaustas įtariamuoju kelis kartus ikiteisminio tyrimo metu tokios detalės taip pat nenurodė, o apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad A. N. nieko neturėjo, neturėjo tą vakarą krepšio (t. 2, b. l. 167). Tik paskutinėje apklausoje V. R. teigė, kad A. N. hostelyje pirko butelį vandens, oranžinės talpos, ir nešėsi su savimi. Tačiau šie jo parodymai prieštarauja anksčiau duotiems jo parodymams, taip pat liudytojo L. B. parodymams, kad A. N. butelį ištraukė ir nukentėjusiojo kuprinės, todėl teismas V. R. parodymais šioje dalyje nesivadovauja. Be to, vaizdo įraše matyti, kad A. N. iš įvykio vietos išsineša žalios spalvos butelį, o ne oranžinės, kaip teigė V. R.. Svarbu ir tai, kad iš nustatytų įvykio aplinkybių matyti, jog iš įvykio vietos pirmi pasišalino O. T. ir V. R., o A. N. dar kelias minutes buvo ten ir pasišalino vėliau, taigi jis turėjo ir laiko ir galimybių iškraustyti nukentėjusiojo kuprinę.

25. Liudytojas M. K. teisme parodė, kad nuteistasis A. N. lietuviškai pasakė atiduoti pinigus ir telefoną, taip pat kiti asmenys kažką sakė rusiškai, tačiau ką sakė, liudytojas nesuprato, po šių žodžių, kažkuris iš jaunuolių išsitraukė peilį, liudytojas pradėjo bėgti, o A. N. jį vijosi. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. N. buvo neabejotinai žinoma, kad nukentėjusiajam O. T. grasino peiliu. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, iš vaizdo įrašo matyti, kad A. N. M. K. vijosi itin trumpą laiko tarpą – vaizdo įraše matyti tik iš įvykio vietos bėgantis M. K., o nuteistojo, kuris jį vytųsi, vaizdo įraše nesimato. Iš liudytojo L. B. parodymų seka, kad nukentėjusįjį vijosi trys užpuolikai ir visi jie nukentėjusįjį pasivijo prie šiukšlių konteinerio, kur vyko sujudimas (jam vaizdą užstojo medžio šakos), o iš ten G. B. išbėgo jau kruvina ranka. Iš šių parodymų seka, kad A. N., būdamas kartu su O. T., matė visą įvykio eigą, taip pat aplinkybę, jog O. T. nukentėjusiajam smūgiavo peiliu.

26. Aptartos aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad A. N. pareikalavo iš nukentėjusiojo atiduoti pinigus ir telefoną, matė, kad O. T. jam grasina peiliu ir jį panaudoja, o vėliau nukentėjusiajam praradus sąmonę, iš jo kuprinės ištraukė nenustatytos rūšies gėrimo butelį ir jį pasisavino. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad A. N. skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pagrįstai nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

27. Nuteistasis A. N. apeliaciniame skunde teigia, kad teismas turėjo išsiaiškinti visas reikšmingas bylos aplinkybes ir pripažindamas jį kaltu dėl svetimo turto užvaldymo privalėjo nustatyti turto vertę ir nustatyti, koks turtas buvo pagrobtas. Remiantis BPK 256 straipsnio nuostatomis, kaltinime nurodytas veikos esmines faktines aplinkybes skirtingomis, pakeisti teismas galėjo tik iš anksto pranešus apie tai proceso dalyviams. Teismas šių reikalavimų nesilaikė ir padarė prielaidų pobūdžio išvadas, tuo esmingai pažeidė nuteistojo teisę į gynybą (BPK 255 straipsnio 2 dalis). Su šiais apeliacinio skundo teiginiais teisėjų kolegija nesutinka.

28. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis). Iš pacituotų normų turinio išplaukia išvada, kad nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ir kvalifikavimo keitimą gali inicijuoti tiek prokuroras ir nukentėjusysis, tiek ir pats teismas, o nustatyta kaltinimo keitimo tvarka užtikrina kaltinamojo teisę žinoti kaltinimo turinį ir jo galimybes įgyvendinti teisę į gynybą. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-51-788/2021, 2K-7-66-788/2022).‏‏‎

29. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas patikslino kaltinime nurodytą aplinkybę vietoj „pagrobė nenustatyto pavadinimo alaus 2 Eur vertės“ į „pagrobė nenustatytos rūšies ir pavadinimo gėrimo butelį“. Teismas pažymėjo, kad pagrobto turto vertė nėra būtinasis požymis kvalifikuojant veiką pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, neaiški tiksli gėrimo vertė nėra reikšminga aplinkybė ir kaltinimo esmės nekeičia. Kaip matyti iš nuteistojo A. N. parodymų ir apeliacinio skundo turinio, nuteistasis viso proceso metu teigė, kad iš nukentėjusiojo kurpinės jokių nukentėjusiajam priklausančių daiktų nepaėmė. Todėl teisėjų kolegija, pritardama pirmosios instancijos teismo motyvams, daro išvadą, kad neturi teisinės reikšmės, kokios vertės, rūšies ir pavadinimo gėrimo butelį nuteistasis pagrobė iš nukentėjusiojo, ir nėra pagrindo manyti, kad tiksliai nustačius šias aplinkybes nuteistojo gynyba galėtų iš esmės būti kitokia. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, patikslindamas aptariamas aplinkybes, esmingai pažeidė nuteistojo teisę į gynybą.

Dėl nuteistiesiems skirtų bausmių

30. Iš nuteistojo O. T. apeliacinio skundo teiginių seka, kad jis prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo O. T. gynėjas prašė peržiūrėti O. T. skirtą bausmę, kuri viršija sankcijoje numatytą vidurkį ir pripažinti švelninančia aplinkybe, kad jis prisipažino kaltu, ir skirti švelnesnę bausmę, nei paskyrė pirmos instancijos teismas. Nors nuteistasis A. N. apeliaciniu skundu neprašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo jam paskirtos bausmės pagrįstumo, tačiau tuo atveju, kai apeliantas skunde prašo priimti sprendimą, priešingą pirmosios instancijos teismo sprendimui, yra apibrėžiamos pačios plačiausios apeliacinių skundų ribos. Tokiu atveju BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą visa apimtimi: ar tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamas veikas, paskiriant jiems bausmes, ar nepadaryta BPK reikalavimų pažeidimų tiriant ir vertinant įrodymus, ir kt. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl abiem nuteistiesiems paskirtų bausmių.

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį, įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas įvertinus visas faktines aplinkybes bei vadovaujantis įstatymu. Skirdamas nuteistiesiems O. T. ir A. N. bausmes pirmosios instancijos teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, nepažeidė. Teismas atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, nusikalstama veika padarytą žalą, kaltininkų asmenybę, atsakomybę sunkinančią aplinkybę bei kitas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes.

32. Kartu pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-648/2019, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-156-487/2020).

34. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Ši aplinkybė pripažįstama atsakomybę lengvinančia, jei kaltininkas pripažino padaręs nusikaltimą bylos tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis įvyko iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo. Remiantis teismų praktikoje suformuota taisykle, kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savanoriškai, o ne dėl surinktų įrodymų byloje pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, o nuoširdus gailėjimasis dėl nusikalstamos veikos kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė paprastai pasireiškia tuo, kad kaltininkas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-334-699/2017). Pažymėtina tai, kad pagal teismų praktiką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nepripažįstamas tais atvejais, kai kaltininkas duodamas parodymus neigia esmines įvykio aplinkybes, kritiškai nevertina savo elgesio, arba nors ir pripažįsta esmines įvykio aplinkybes, bet tik verčiamas surinktų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-412/2014, 2K-372-697/2017). Šiai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei konstatuoti nepakanka vien to, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl nusikalstamos veikos padarymo (neigiamai vertina savo poelgį, išgyvena dėl padarytų veiksmų, stengiasi sušvelninti nusikalstamos veikos padarinius), būtina nustatyti ir jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-36-677/2016)

35. Kaip matyti iš nuteistojo O. T. parodymų ir apeliacinio skundo teiginių, jis viso proceso metu neigė iš nukentėjusiojo kišenės paėmęs jo mobiliojo ryšio telefoną. Ši faktinė aplinkybė pirmosios instancijos teismo patikimai nustatyta. Teisėjų kolegija pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms. Iš to seka, kad nuteistasis iki šiol nepripažįsta vienos iš esminių nusikalstamos veikos aplinkybių, todėl nelaikytina, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir pirmosios instancijos teismo išvada, jog nėra nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių yra pagrįsta.

36. A. N. ir O. T. padarė vieną baigtą tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nusikalstama veika padaryta žala nukentėjusiojo sveikatai, taip pat pagrobtas jam priklausantis svetimas turtas. Abu kaltinamieji veikė kaip vykdytojai bendrininkų grupe. Nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o A. N. atsakomybę sunkina ir tai, kad jis padarė nusikaltimą būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

37. A. N. anksčiau teistas aštuonis kartus, už plėšimą skundžiamu nuosprendžiu nuteistas šeštą kartą. Jo teistumas neišnykęs ir nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka. A. N. nusikalstamą veiką padarė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu. A. N. yra baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. A. N. nedirba. Šios faktinės aplinkybės rodo, kad A. N. dėl anksčiau padarytų nusikalstamų veikų, taip pat administracinių nusižengimų teigiamų išvadų nedaro, savo gyvenimo būdo nekeičia, nėra linkęs laikytis įstatymų, negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių, yra pavojingas visuomenei, anksčiau paskirtos bausmės nesulaikė nuo naujos nusikalstamos veikos padarymo, nepaveikė, kad nenusikalstų.

38. Skirdamas A. N. bausmę pirmosios instancijos teismas atsižvelgė ir į A. N. kaip nusikalstamos veikos bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį (BK 58 straipsnio 1 dalis). Teismas nustatė, kad A. N. buvo mažiau aktyvus, tačiau ganėtinai iniciatyvus, nes būtent jis O. T. parodė į G. B. ir M. K., kaip asmenis, kurie neva kalti dėl sudaužyto O. T. telefono, suprasdamas, kad prieš juos bus atliekami nusikalstami veiksmai.

39. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

40. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, teismas įvertinęs tai, kad yra dvi A. N. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jo vaidmenį nusikalstamą veiką padarant bendrai su O. T. ir kitas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, padarė išvadą, kad bausmės dydis nustatytinas didesnis, nei sankcijoje numatytas vidurkis, tai yra, keturi metai laisvės atėmimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog A. N. paskirtos bausmės dydis neženkliai (4 mėnesiais ir 15 dienų) viršija BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Todėl įvertinus visas aptartas aplinkybes, laikyti, kad A. N. paskirta bausmės yra pernelyg griežta ir mažinti jos dydį nėra teisinio pagrindo.

41. Skirdamas O. T. bausmę pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad jis yra Moldovos Respublikos pilietis, Lietuvoje nedirba. Lietuvoje nebaustas administracine tvarka ir neteistas, tačiau yra teistas Moldovos Respublikoje už vagystę (2012 m.), už sukčiavimą ir plėšimą (2014 m.), už vagystę ir neteisėtą disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti (2016 m.), už viešosios tvarkos pažeidimą (2019 m.), už plėšimą (2020 m.), be to, yra paieškomas policijos Moldovos Respublikoje už padarytą nusikalstamą veiką. Teismas taip pat atsižvelgė į O. T. atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), lengvinančių jo atsakomybę aplinkybių nebuvimą, į jo kaip bendrininko vaidmenį padarant nusikalstamą veiką, atliktų smurtinių veiksmų intensyvumą, iniciatyvą darant nusikaltimą, jo smurtiniais veiksmais padarytą žalą sveikatai, turtui, ir padarė išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti O. T. paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė didesnį nei BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijos vidurkis, tai yra, keturis metus laisvės atėmimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši bausmė neženkliai viršija BK 180 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Todėl įvertinus visas aptartas aplinkybes, laikyti, kad O. T. paskirta bausmė yra pernelyg griežta ir mažinti jos dydį nėra teisinio pagrindo.

Dėl proceso išlaidų

42. Vilniaus apygardos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2023 m. birželio 14 d. pažyma Nr. APD-2023-10586 Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kuria prašoma iš A. N. priteisti 136,67 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

43. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

44. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad nuteistasis A. N. nedirba. Nuteistajam skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Įvertinusi aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo turtinė padėtis yra sunki, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. N. nepriteistinos.

Dėl BK pakeitimo

45. Nuo 2023 m. birželio 1 d. įsigaliojusioje BK 180 straipsnio 2 dalies redakcijoje numatyta, kad tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima žmogų žaloti, arba apiplėšė pagrobdamas didelės vertės svetimą turtą, baudžiamas laisvės atėmimu iki septynerių metų. Taigi matyti, kad peilio (konkrečiai) panaudojimas kaip plėšimą kvalifikuojantis požymis buvo panaikintas. Tačiau iš šios teisės normos formuluotės matyti, kad peilis atitinka kito daikto, kuriuo galima žmogų žaloti, požymį, taigi plėšimo panaudojant peilį nusikalstamumas nebuvo panaikintas. Naujoje BK 180 straipsnio 2 dalies redakcijoje straipsnio sankcija išliko nepakeista, todėl teisėjų kolegijos vertinimu naujas baudžiamasis įstatymas nuteistųjų teisinės padėties nešvelnina ir grįžtamosios galios neturi (BK 3 straipsnio 2 dalis).

46. Apibendrindama aptartas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. balandžio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistųjų O. T. (O. T.) ir A. N. apeliacinius skundus atmesti.

Nepriteisti iš A. N. valstybės naudai 136,67 Eur valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.