Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Ignitis“ patikslintą ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir E. C. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Trečiasis asmuo atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti 142,10 Eur dydžio įsiskolinimą, susidariusį už bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), suvartotą elektros energiją laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2015-02-03. Laikotarpiu, kai ginčo bute gyveno jo nuomininkė E. C. (nuo 2011-05-01 iki 2013-11-06), skola yra paskaičiuota jai, kuri sudaro 112,78 Eur. O nuo 2013-11-07 iki 2015-02-03 skolos dalis 29,32 Eur tenka Vilniaus miesto savivaldybei, kaip objekto savininkui. Butas tiek įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu, tiek dabar nuosavybės teise priklauso atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei.

Šalys neginčijo, jog su ieškove laikotarpiu nuo 2013-11-07 iki 2015-02-03 sutartis dėl elektros energijos pirkimo–pardavimo nėra sudaryta, todėl skolą turi sumokėti buto savininkė, t. y. atsakovė. Tuo tarpu aplinkybė, kad butą patikėjimo teise valdo trečiasis asmuo, atsakovės nuo šios prievolės neatleidžia. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Bylos duomenimis Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė SĮ „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas, įskaitant ir butą, esantį (duomenys neskelbtini). Atsakovė neginčijo, kad trečiasis asmuo valdo pastarąjį butą, esantį patikėjimo teise, jį administruodamas ir prižiūrėdamas, tačiau byloje nėra duomenų, kad trečiajam asmeniui perduota ir pareiga mokėti buto mokesčius. Savivaldybės sprendimas dėl buto perdavimo patikėjimo teise apibrėžia teisių ir pareigų pasiskirstymą tarp atsakovės ir trečiojo asmens, tačiau atsakinga už buto išlaikymą ieškovei ir energijos tiekėjai išlieka savivaldybė.

Vilniaus miesto savivaldybė skolos susidarymo laikotarpiu buvo buto, esančio (duomenys neskelbtini)e, savininkė, o ieškovė yra elektros energijos tiekėja, tiekianti elektros energiją daugiabučiam gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini). Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nėra sudariusi rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties su ieškove, tačiau atsakovei priklausančiame bute esantys elektros energiją naudojantys įrenginiai teisės aktų nustatyta tvarka yra prijungti prie elektros tinklų. Ši juridinę reikšmę turinčių faktų visuma sudaro pagrindą daryti išvadą, kad tarp ginčo šalių susiklostę santykiai atitinka energijos pirkimo–pardavimo sutartinius santykius, kurių samprata įtvirtinta CK 6.383 straipsnio 1 dalyje. Nurodytoje teisės normoje nustatyta, kad pagal energijos pirkimo–pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje nurodytos rūšies energiją, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad prievolė sumokėti tiekėjui skolą už suvartotą elektros energiją tenka buto savininkei – Vilniaus miesto savivaldybei.

Esminis ginčas šioje byloje yra tas, ar atsakovei, kaip minėto buto savininkei skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2013-11-07 iki 2015-02-03, kyla prievolė sumokėti už butui ir bendrosioms namo reikmėms tiektą elektros energiją. Ieškovės teigimu, rašytinės elektros energijos pirkimo pardavimo sutarties dėl elektros tiekimo butui, esančiam (duomenys neskelbtini), nebuvo sudarytos, todėl pareiga apmokėti susidariusį įsiskolinimą tenka buto savininkei – atsakovei. Atsakovė su tokia pozicija nesutinka. Įrodinėja, kad ieškovė nepateikė PVM sąskaitų faktūrų, kuriose būtų nurodytas konkretus paslaugos gavėjas (mokėtojas), mokėtino mokesčio dydis už elektros energiją, sunaudotą Bute ir kita įstatymo nustatyta informacija. Atsakovė pažymėjo, kad nors ieškovė susidariusio įsiskolinimo už tiektą elektros energiją dalį prašo priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės, tačiau PVM sąskaitos faktūros Vilniaus miesto savivaldybei teikiamos nebuvo. Ieškovė paaiškino, kad laikotarpiu iki 2018 m vasario mėnesio ieškovė iš viso neišrašydavo PVM sąskaitų faktūrų fiziniams vartotojams.

Iš byloje pateiktos ataskaitos Priskaitymų ir mokėjimų už suvartotą elektros energiją nustatyta, kad skola už laikotarpį nuo 2011-05-01 iki 2015-02-03 už suvartotą elektros energiją iš viso sudaro 142,10 Eur. Šioje ataskaitoje užfiksuoti skaitiklio rodmenys patikrinimų metu, nurodytas taikomas tarifas, atsižvelgiant į tai, paskaičiuota mokėtina suma. Nors atsakovė ginčija ieškovės nurodomų parodymų tikslumą, laikotarpius, tačiau pati tiksliai nenurodo, kurie parodymai yra netikslūs, klaidingi ar/ir abejotini. Teismo vertinimu, ši ataskaita laikytina pakankamu įrodymu, patvirtinančiu susidariusio įsiskolinimo dydį (CPK 185 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo tenkinamas, ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės už laikotarpį nuo 2013-11-07 iki 2015-02-03 priteisiama 29,32 Eur įsiskolinimas už elektros energiją (CK 6.161 straipsnis, 6.383 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo formuojamoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje, spręsdamas dėl savininko prievolės atsiskaityti su elektros energijos tiekėju už nuomininko sunaudotą elektros energiją, kai nuomininkas ir tiekėjas nėra sudarę rašytinės elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties, yra išaiškinęs, kad pagal bendrąją taisyklę elektros energijos tiekimo gyvenamajam būstui (daugiabučio namo butui) atveju elektros energijos pirkimo–pardavimo sutarties šalis yra šio būsto savininkas, kuriam ir tenka atsiskaitymo už suvartotą elektros energiją prievolė. Ši prievolė nuomininkui gali pereiti tik tuo atveju, jeigu su nuomininku sudaryta rašytinė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartis. Faktinis elektros energijos vartojimas neturi juridinės reikšmės ir nėra teisinis pagrindas nuomininko ir elektros energijos tiekėjo pirkimo–pardavimo santykiams atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2013; 2014 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2014; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-695/2019). Nagrinėjamu atveju atsakovė E. C. 2005-06-28 sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini). Energijos pirkimo – pardavimo sutartiniai teisiniai santykiai susiklostė tarp ieškovės, kaip energijos tiekėjo, ir patalpų nuomininkės E. C. kaip vartotojos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.383 straipsnis). Pagal energijos pirkimo-pardavimo sutartį energijos tiekimo įmonė įsipareigoja patiekti abonentui per prijungtą energijos tiekimo tinklą sutartyje numatytos rūšies energijos kiekį, o abonentas įsipareigoja už patiektą energiją sumokėti ir laikytis sutartyje numatyto energijos vartojimo rėžimo, užtikrinti jam priklausančių energijos tiekimo tinklų eksploatavimo saugumą bei naudojamų prietaisų ir įrenginių tvarkingumą. Skolos susidarymo laikotarpiu nuo 2011-05-01 iki 2013-11-06 buvo sudaryta rašytinė sutartis tarp energijos tiekėjo ir tiesioginio elektros energijos vartotojo. Todėl minėtu laikotarpiu susidariusi 112,78 Eur skola priteisiama ieškovei iš atsakovės E. C., kaip buto (duomenys neskelbtini), nuomininkės (CK 6.388 straipsnis).

CK 6.37 straipsnio 2 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 2 dalį, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos šešių procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, ieškovei iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 29,32 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovei iš atsakovės E. C. priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos 112,78 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei proporcingai pagal pateiktus reikalavimus iš atsakovų priteistina 15,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės priteistina 3,09 Eur, iš atsakovės E. C. priteistina 11,91 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (15,32 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur) ir susidarė išimtinai dėl siuntimo E. C., todėl iš atsakovės E. C. valstybės naudai priteistina 15,32 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 268–270 straipsniais,

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei UAB „Ignitis“, į. k. 303383884, iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, j. a. k. 188710061, 29,32 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (29,32 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3,09 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš atsakovės E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) 112,78 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (112,78 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020-04-27) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 11,91 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės E. C., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 15,32 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.