Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. 2S-895-252/2016

Margarita Ambrazaitienė Teisminio proceso Nr. 2-68-3-21065-2016-2 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.2; 3.3.2.4

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. spalio 25 d.

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-27724-465/2016

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Z. V. kreipėsi į apylinkės teismą su ieškiniu ir jo papildymais dėl pažeistų teisių gynimo, prašydamas įvertinti teisėjų D. R., G. K., M. Š., E. T., A. N., D. B. ir A. R. neteisėtus veiksmus ir pripažinti, kad UAB „FF lizingas“ kreditoriui, pagrindiniam akcininkui ir buvusiam direktoriui Z. V. neužtikrintas nepriklausomas ir nešališkas civilinių bylų Nr. B2-866-413/2016, Nr. 2-825-254/2016, ir Nr. 2-1049-480/2016 nagrinėjimas. Be to, prašoma priteisti iš atsakovo ieškovui bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 16 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo Z. V. ieškinį su papildymais atsakovei Lietuvos Respublikai dėl pažeistų teisių bei su visais priedais grąžino jį padavusiam asmeniui. Apylinkės teismas konstatavo, kad teisėjų procesinių veiksmų bei priimtų procesinių sprendimų teisėtumas bei pagrįstumas gali būti patikrinamas tik juos peržiūrėjus aukštesnės instancijos teismui, todėl ieškovo keliami reikalavimai dėl ieškinyje nurodytų teisėjų įvertinimo bei pripažinimo, kad ieškovui nebuvo užtikrintas nepriklausomas bei nešališkas teismas konkrečiose civilinėse bylose, nepriskirtini teismo kompetencijai ir negali būti nagrinėjimo dalyku civilinėje byloje.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Ieškovas Z. V. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui spręsti ieškinio priėmimo klausimą. Nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas neteisingai interpretuoja ieškinio reikalavimus. Ieškiniu prašoma įvertinti UAB „FF Lizingas“ bankroto bylą nagrinėjusių teisėjų D. R., G. K., taip pat ir iš šios bylos teisinių santykių kilusių teisminių ginčų civilinėse bylose nagrinėjusių (nagrinėjančių) teisėjų D. B. ir A. R. neteisėtus veiksmus (neveikimą). Be to, prašoma įvertinti teisėjų M. Š. bei E. T. vengimą pasisakyti dėl aukščiau minėtų teisėjų veiksmų teisėtumo, o M. Š. ir E. T. priimtose teismo nutartyse įrašant bylos medžiagos neatitinkančius, t.y. žinomai tikrovės neatitinkančius teiginius, prieštaraujančius LITEKO sistemos duomenims, dėl aukščiau minėtų teisėjų neteisėtų veiksmų (neveikimo). Skundžiama nutartimi teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad teisėjo A. N. veiksmai (neveikimas) yra atlikti ne civilinėje byloje, o kaip Teisėjų etikos ir drausmės komisijos pirmininko, atsisakant nagrinėti Z. V. prašymą dėl drausmės bylų aukščiau minėtiems teisėjams iškėlimo ir motyvuojant žinomai tikrovės neatitinkančiais paaiškinimais apie LITEKO sistemos duomenis. Apelianto vertinimu, jo įvardyti teisėjai veikia šališkai ir skunde nurodytose bylose neužtikrinta nepriklausomo ir nešališko teismo proceso ieškovo Z. V. atžvilgiu. Nurodo, kad teismas turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokias abejones, susijusias su teismo nešališkumu ir užtikrinti visų proceso dalyvių teisę į nešališką ir nepriklausomą teismą. Pagal CPK 66 str. teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo, jeigu yra aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jo nešališkumo. Todėl tokiu atveju, jei Z. V. teisė į nepriklausomą ir nešališką teismą pažeidžiama galimai neteisėtais teisėjų veiksmais, jis turi teisę savo pažeistas teises ginti teisme. Įstatymai ir Konstitucija suteikia teisę ieškovui tai daryti ir teikiant ieškinį dėl pažeistų jo teisių.Apeliantas teigia, kad nebuvo jokių pagrindų teismui atsisakyti priimti jo ieškinį. Pabrėžia, kad pasisakyti dėl ieškinio pagrįstumo galima tik jį išnagrinėjus. Skundžiamoje nutartyje nurodytos sąlygos ieškiniui pareikšti (teisėjų veiksmų teisėtumo vertinimas) turi būti vertinamos kaip materialinio pobūdžio aplinkybės, reikšmingos ieškinį patenkinant ar atmetant. Šios aplinkybės, skirtingai nei skundžiamoje nutartyje nepagrįstai sprendė pirmosios instancijos teismas, negali būti vertinamos ieškinio priėmimo stadijoje. Nepriėmus ieškinio nagrinėjimui teisme, skundžiama nutartimi teismas negalėjo pasisakyti dėl ieškinio materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybių - nurodytų teisėjų veiksmų (neveikimo) vertinimo kaip teisme nenagrinėtino reikalavimo. Atskirajame skunde apeliantas detalizuoja, jo vertinimu, neteisėtus ieškinyje nurodomų teisėjų veiksmus ar neveikimą civilinėse bylose, susijusiose su jo, kaip proceso šalies teisių ir interesų užtikrinimu ar sprendžiant teisėjų drausminės atsakomybės galimumo klausimą.Atskirajame skunde akcentuojama tai, kad Z. V. atžvilgiu UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje neužtikrinamas nepriklausomas ir nešališkas teismas, patvirtino ir 2016-06-22 Lietuvos apeliacinio teismo nutartis civilinėje byloje 2KT-(63-64-65)-387/2016, kuria teismas atmetė Z. V. pareiškimą dėl Kauno apygardos teismo nušalinimo UAB „FF Lizingas“ bankroto byloje, vėl gi nenagrinėjęs ir nepasisakęs dėl naujai paaiškėjusio nušalinimo pagrindo - 2016-05-31 Kauno apygardos teismo nutarties civilinėje byloje Nr. B2-866-413/2016, kuria pats teisėjas G. K. patvirtino, kad beveik metus laiko nesprendė trijų Z. V. prašymų dėl proceso atnaujinimo priėmimo teisme klausimų, tuo patvirtindamas, kad teisėjai M. Š., E. T. ir A. N. savo pasirašytuose dokumentuose nurodė LITEKO sistemoje nesančius ir žinomai tikrovės bei bylos medžiagos neatitinkančius paaiškinimus, kad šie Z. V. prašymai dėl proceso atnaujinimo tariamai buvo teisme priimti ir išnagrinėti.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.CPK 5 str. įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas numato, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kuri įtvirtinta ne tik CPK 5 str. 1 d., bet ir Konstitucijos 30 str. 1 d. nėra absoliuti ir ji negali būti suprantama kaip galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, bet kokia forma ir dėl bet kokio dalyko. Kaip matyti iš ieškovo suformuluotų ieškinio ir jo papildymų reikalavimų, ieškinį jis reiškia Lietuvos Respublikai, prašydamas įvertinti teisėjų, jo nuomone, neteisėtus veiksmus ir pripažinti, kad jam neužtikrintas nešališkas ir nepriklausomas civilinių bylų Nr. B2-866-413/2016, Nr. 2-825-254-2016 ir Nr. 2-1049-480/2016 nagrinėjimas.Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, pirmiausia, turi nustatyti, ar byla yra priskirtina teismo kompetencijai (CPK 22 str.). Teismams nagrinėti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priskiriami ginčai, kylantys iš civilinių, šeimos, darbo, intelektinės nuosavybės, konkurencijos, bankroto, restruktūrizavimo, viešųjų pirkimų ir kitų privatinių teisinių santykių. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti Z. V. ieškinį su papildymais tuo pagrindu, kad ginčas nenagrinėtas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Su tokiu vertinimu sutinka ir atskirąjį skundą nagrinėjantis apeliacinės instancijos teismas.Teisėjo procesinių veiksmų teisėtumas (pagrįstumas) paprastai gali būti tikrinamas tik konkretų sprendimą apskundus aukštesnės instancijos teismui. Todėl pritartina apylinkės teismo išvadai, kad neteisėti (suinteresuoto asmens požiūriu) konkrečiai įvardytų teisėjų veiksmai ar neveikimas (ir materialinės, ir procesinės teisės prasme) jų nagrinėjamose ar išnagrinėtose civilinėse bylose yra tikrinami specialia instancine tvarka apskundžiant jų priimtus procesinius sprendimus ar atliekamus veiksmus pagal Civilinio proceso kodekso normose įtvirtintą jų apskundimo tvarką. Kaip patvirtina teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys galutinis procesinis sprendimas ieškinyje minimoje civilinėje byloje Nr. B2-866-413/2016 nėra priimtas, t.y. byla iki šiol nagrinėjama Kauno apygardos teisme. Civilinėse bylose Nr. 2-825-254-2016 ir Nr. 2-1049-480/2016 pirmosios instancijos teismo priimti procesiniai sprendimai nėra įsiteisėję, nes apeliantas dėl jų yra pateikęs apeliacinius skundus. Taigi, šiuo atveju, apelianto ieškinyje formuluojamų reikalavimų sprendimas reikštų prejudicinio fakto kitoms civilinėms byloms nustatymą, nes ieškovo reikalavimų šioje byloje pagrįstumo konstatavimas iš esmės reikštų ne ką kitą, kaip konstatavimą, jog prieš tai išnagrinėtose ar dar nagrinėjamose bylose procesiniai veiksmai ir sprendimai buvo priimti suvaržius ieškovo teises, t.y. iš esmės buvo nepagrįsti ir neteisėti. Ieškinyje nurodomos aplinkybės, įskaitant ir teismų atliktą netinkamą bylos įrodymų tyrimą ar vertinimą, sudaro apeliacinio ar kasacinio skundų pagrindą bei dalyką. Taigi, ieškovo nurodomose civilinėse bylose priimtų procesinių sprendimų teisėtumą ir pagrįstumo klausimus turi spręsti aukštesnės instancijos teismai pagal CPK normose įtvirtintą tokių sprendimų ir veiksmų apskundimo tvarką, o ne teikiant naują ieškinį.(duomenys neskelbtini), kurios (duomenys neskelbtini) yra teisėjas A. N., sprendimai pagal (duomenys neskelbtini) komisijos nuostatus nėra skundžiami. Todėl tai, kad spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, apylinkės teismas konkrečiai nepasisakė šiuo klausimu, nesuteikia pagrindo išvadai, kad skundžiama nutartis yra nepagrįsta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė civilinio proceso nuostatas, reglamentuojančias ieškinio priėmimo klausimus ir pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį. Todėl atskirasis skundas atmetamas ir skundžiama nutartis paliekama nepakeista ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).Kiti teismo neaptarti atskirojo skundo argumentai sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą nėra reikšmingi, todėl atskirąjį skundą nagrinėjantis teismas dėl jų nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.