- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- 1-128-832/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36626-2018-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Kaltinamasis
- V. B., J. J.
- Nukentėjusysis
- R. Ž.
- Advokatai
- Marius Gricius, Kristina Adomavičienė
- Kategorijos
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Šarūnui Vaicekavičiui, kaltinamiesiems V. B., J. J., jų gynėjai advokatei Kristinai Adomavičienei, nukentėjusiajam R. Ž., jo atstovui advokatui Mariui Griciui,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
V. B., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) skardininku-izoliuotoju, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį,
J. J., gim. (duomenys neskelbtini) a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini) vedęs, nedirbantis, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. B. 2018 m. liepos 31d. apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini) namo virtuvėje, sudavė rankomis nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiajam R. Ž., kuris stojo ginti mušamo A. Č., padarydamas nukentėjusiajam R. Ž. abipusį apatinio žandikaulio lūžį, kairės akies voko ir periokulinės srities sumušimą, taip nesunkiai sutrikdė R. Ž. sveikatą.
Be to, V. B. 2018 m. liepos 31 d. apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini) namo virtuvėje, veikdamas kartu su J. J., versdamas prisipažinti A. Č. dėl tariamai padarytos nusikalstamos veikos, sudavė rankomis, pakaitomis su J. J., nenustatytą kiekį smūgių, nukentėjusiajam A. Č. į veido ir galvos sritį, padarydamas daugybines poodines kraujosruvas galvoje, po abejomis akimis, nosies nugarėlėje, taip jis nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę panaudodamas fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį.
J. J. 2018 m. liepos 31 d. apie 01.30 val., (duomenys neskelbtini), namo virtuvėje, veikdamas kartu su V. B., versdamas prisipažinti A. Č., dėl tariamai padarytos nusikalstamos veikos, sudavė pakaitomis su V. B. rankomis, nenustatytą kiekį smūgių, nukentėjusiajam A. Č. į veido ir galvos sritį, padarydamas daugybines poodines kraujosruvas galvoje, po abejomis akimis, nosies nugarėlėje, taip jis nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę panaudodamas fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis V. B. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvyko barnis, muštynės ir sudavė smūgius nukentėjusiajam. Dėl padarytų veikų gailisi.
Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad sudavė A. Č. kelis smūgius. Paskui atsiprašė ir susitaikė, išgėrė alų ir išėjo.
Kaltinamojo V. B. kaltė nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje padarymu, ir kaltinamojo J. J. kaltė nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymu grindžiama jų pačių visišku prisipažinimu bei kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273, 291 straipsniuose nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:
Šalies argumentai
2018-01-31 protokolu-pareiškimu, kuriame R. Ž. nurodė, kad 2018-07-31 apie 01.30 val. namuose, adresu (duomenys neskelbtini) kartu su pažįstamais vartojo alkoholinius gėrimus, išgertuvių metu į namus atėjo kaimynas J. J. su žentu. J. J. žentas sudavė smūgį kumščių į dešinį skruostą, nuo ko jis prarado sąmonę (I t., 1-2 b. l.).
2018-07-31 – 2018-08-01 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) Po apžiūros paimtos raudonų dėmių nuoplovos, su galimais biologiniais pėdsakais (krauju) (I t., 24-25, 27- 52).
2018-11-22 specialisto išvada Nr. pG1608/2018(04), kurioje nurodyta, kad R. Ž. nustatytas abipusis apatinio žandikaulio lūžis. Nustatytas kūno sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku daiktu. R. Ž. nustatytas kūno sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio metu. R. Ž. nustatytas kūno sužalojimas padarytas prieš kreipiantis medicinos pagalbos į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio kliniką 2018-08-08, galimai užduotyje nurodytomis įvykio aplinkybėmis bei laiku. R. Ž. nustatytas kūno sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi dėl apatinio žandikaulio lūžių sveikata sutrikdoma ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (I t., 154, 155 b. l.).
Nukentėjusiojo R. Ž. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad išgertuvių metu kaimynas J. J. pradėjo priekaištauti A. Č., kad jis buvo apvogęs jo mamą. Tada J. J. ne daugiau septynių kartų sudavė smūgius A. Č. į galvos sritį, nuo suduotų smūgių jam pradėjo bėgti kraujas iš sumuštų vietų. Tuo pačiu metu ir su J. J. atėjęs nepažįstamas vyriškis ne daugiau kaip du kartus rankos kumščiu sudavė A. Č. į galvos sritį. Tai vyko virtuvės kambaryje, išsigandęs A. O. nuėjo į savo kambarį. Matydamas, kad jo draugas sumuštas, J. J. nurodė, kad jo neužgauliotų, tai tuo metu J. J. žentas rankos kumščiu sudavė jam į dešinį skruostą. Po sumušimo jis prado sąmonę ir nepamena, kas vyko toliau. 2018-07-31 apie 07 val. jį pažadino kartu gyvenantis V. B., kuris pastebėjo jo sumuštą veidą ir norėjo iškviesti medikus, bet jis atsisakė. Apie 14.49 val. V. B. iškvietė greitąją pagalbą, kurie jį pristatė į Mažeikių ligoninę, išleido gydytis ambulatoriškai (I t., 55, 56 b. l.).
Liudytojo A. Č. parodymais, kai ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad begeriant alų J. J. pradėjo sakyti, kad jis jo gimines apvogęs, ar apiplėšęs, kažkokį giminaitį jo primušęs, atsakė, kad nei mušė, nei vogė. J. J. neatstojo, liepė prisipažinti, pasakyti kas kartu buvo su juo. Taip pat į pokalbį įsikišo tas nepažįstamas asmuo, jis rankose turėjo mobilų telefoną, nežino, ar jis filmavo ar garso įrašą darė, jis taip jam liepė prisipažinti. Nepamena, kuris pirmas, ar J. J. ar tas nepažįstamas jam sudavė smūgius rankomis į veidą ir galvą, kiek sudavė smūgių, nepamena, jiedu jį mušė pakaitomis, tai vienas suduoda smūgius, tai kitas, kiek kartų jį mušė ir kiek sudavė smūgių, nepamena. Visus smūgius sudavė virtuvėje. Atsimena, kad jam pradėjo nuo suduotų smūgių bėgti kraujas iš nosies, apatinės lūpos, jis virtuvėje plovėsi kraują, jiedu toliau liepė prisipažinti dėl tariamai padaryto nusikaltimo, R. Ž. jį užstojo, liepė palikti ramybėje, tada tas nepažįstamas R. Ž. sudavė du smūgius, kur nematė, smūgių nematė, nes atsisėdo už šaldytuvo, girdėjo du suduodamo smūgio garsus ir pasakė R. Ž. tas jaunasis, kad jis nesikištų (I t., 97, 98 b. l.).
Liudytojo A. O. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad J. J. A. Č. į galvą rankos kumščiu apytiksliai sudavė virš penkių smūgių. A. Č. pradėjo bėgti kraujas iš burnos, nosies, kiek matė, buvo praskelta lūpa ir visas veidas kruvinas. Po to A. Č. sudavė virš penkių smūgių rankos kumščiu į galvą V. B.. A. Č. bandė užstoti, kad jo nemuštų R. Ž., ir jis gavo virš keturių smūgių rankos kumščiu iš V. B. į galvos sritį bei veidą, jam ištino veidas ir pradėjo bėgti kraujas, o jis pats išsigandęs palipo į namo antrą aukštą, kad nebūtų sumuštas, užsidarė duris ir miegojo (I t., 113- 115, 116-118 b. l.).
Liudytojo V. B. parodymais, kuris ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad 2018-08-31 apie 07 val. grįžo namo, (duomenys neskelbtini) ir lovoje pastebėjo gulintį R. Ž., kurio kairė akis buvo sumušta, buvo mėlynė, veidas kruvinas. Iš namo antro aukšto nusileidęs A. O. pasakė, kad A. Č. ir R. Ž. sumušė to paties kaimo gyventojo J. J. žentas (I t., 123-124, 125-126 b. l.).
2018-08-22 specialisto išvada Nr. G 1172/2018(04), kurioje nurodyta, kad A. Č. nustatytos daugybinės poodinės kraujosruvos galvoje, sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., 161-162 b. l.).
2018-08-01 savanoriškų daiktų, dokumentų protokolu, kai V. B. pateikė mobilų telefoną HUAWEI (I t., 137-138 b. l.).
2018-08-14 apžiūros metu gautais duomenimis, kai buvo apžiūrėtas V. B. pateiktas mobilus telefonas HUAWEI ir jame esantys vaizdo įrašai, kuriuose užfiksuota kaip V. B. su J. J. užduoda klausimus A. Č. ir verčia jį atsakinėti (I t., 167-172 b. l.).
Kaltinamųjų V. B. ir J. J. nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir 294 straipsnio 2 dalį, kadangi V. B. sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą bei abu kartu savavaldžiavo panaudodami fizinį smurtą.
Šioje byloje R. B. pateikė prašymą dėl V. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (III t., 45-46 b. l.), taip pat V. J. buvo pateikusi prašymą dėl J. J. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (II t., 47-48 b. l.), todėl spręstinas klausimas dėl kaltinamųjų atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs byloje surinktus įrodymus, kaltinamųjų, jų gynėjos, laiduotojų bei prokuroro paaiškinimus, konstatuoja, kad šiuo atveju galimas BK 40 straipsnio taikymas. BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų, ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies keturiuose punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Visų šių sąlygų egzistavimas iš tiesų sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-31/2010; 2K-51/2010; 2K-84/2010).
Dėl kaltinamojo V. B.
Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis, 138 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 11 straipsnio 4 dalis, 294 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijos. BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010). Nagrinėjamu atveju nusikaltimai padaryti esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, todėl BK 40 straipsnis taikytinas. Taigi, pirmoji BK 40 straipsnio 1 dalyje esanti sąlyga yra.
Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra laiduotojo – kaltinamojo V. B. žmonos R. B. prašymas perduoti kaltininką laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą, be užstato (III t., 45-46 b. l.). Šiame prašyme laiduotoja nurodė, kad su vyru sieja glaudūs, artimi ryšiai. Apklausta teismo posėdyje patvirtino, kad jis dirbdamas užsienyje nuolat jai skambina, bendrauja, taip jį nuolat gali kontroliuoti ir daryti įtaką. Šios aplinkybes leidžia konstatuoti, kad laiduotoja R. B. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui V. B..
Kaltinamasis V. B. pirmą kartą padarė nusikalstamas veikas, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamas veikas, pašalino Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą žalą, įsipareigojo atlyginti teismo priteistą žalą nukentėjusiajam R. Ž. (III t., 42, 43 b. l.). Teismo nuomone V. B. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Taigi, padarytos veikos ir kaltinamasis V. B. atitinka BK 40 straipsnyje atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas, todėl jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl kaltinamojo J. J.
Iš bylos medžiagos matyti, kad J. J. padarytas nusikaltimas priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 4 dalis, 294 straipsnio 2 dalis). BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-82/2010).
Antroji BK 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlyga – asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Byloje yra laiduotojos – kaltinamojo J. J. žmonos V. J. prašymas perduoti kaltininką laiduotojo atsakomybei pagal laidavimą, be užstato (II t., 47-48 b. l.). Šiame prašyme laiduotoja nurodė, kad su vyru sieja glaudūs, artimi ryšiai. Jos vardu registruotas mišrus ūkis, vyras jai padeda, dėl padaryto nusikaltimo labai išgyvena, padarė atitinkamas išvadas. Šios aplinkybes leidžia konstatuoti, kad laiduotoja V. J. turi galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui J. J..
Kaltinamasis J. J. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, kaltinamieji pašalino Šiaulių teritorinei ligonių kasai padarytą žalą (III t., 42, 43 b. l.). Teismo nuomone J. J. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, nes padaryta veika atsitiktinė.
Taigi, padaryta veika ir kaltinamasis J. J. atitinka BK 40 straipsnyje atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas, todėl jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą vieneriems metams be užstato ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Dėl civilinių ieškinių
Kaltinamasis V. B. atlygino Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį (III t., 42, 43 b. l.), todėl šioje dalyje byla nutrauktina.
Nukentėjusysis R. Ž. šioje byloje yra pareiškęs civilinį ieškinį atsakovui V. B. dėl 100 Eur turtinės žalos ir 7000 Eur dėl neturtinės žalos.
Turtinę žalą kaltinamasis V. B., atlygino, todėl šioje dalyje byla nutrauktina.
Dėl neturtinės žalos pasisakytina, jog neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Neturtinės žalos atlyginimą sveikatos sužalojimo atveju reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.250 straipsnis. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl kiekvienu atveju teismas, nustatydamas šios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikšmingas aplinkybes. Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma. Teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją sprendžiant dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui.
Teismo nuomone nukentėjusysis patyrė neturtinę žalą, tačiau prašomas priteisti neturtinės žalos dydis mažintinas, nes prašoma priteisti 7000 Eur suma neatitinka teismų praktikos, nes už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiama suma svyruoja nuo 289,62 Eur iki 2606,58 Eur (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-15/2013, 2K-300/2014, 2K-68/2014, 2K-258-699/2015, 2K-36-895/2017).
Atsižvelgus į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusysis dirbo, ir vėliau negalėjo dirbti. Nes 2018-01-01 iki 2019-05-14 Sodros duomenimis jis nedirbo. Taip pat prie ieškinio nepridėjo jokių įrodymų, patvirtinančių besitęsiančias sveikatos problemas ar kažkokius sunkumus. Esant tokioms aplinkybės, ir atsižvelgiant į teismų praktiką, prašoma priteisti neturtinės žalos suma mažintina iki 2000 Eur.
Daiktiniai įrodymai: mobilaus ryšio telefonas Huawei, grąžintas V. B., grąžintinas V. B.. Nuoplovos, sunaikintinos. Marškinėliai, guminės šlepetės, sportinės kelnės, kepurė su snapeliu, grąžintini J. J..
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 291, 297-299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 5, dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu,
nusprendžia:
V. B., padariusį nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje ir 294 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą R. B. atsakomybei be užstato vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą V. B. nutraukti.
J. J., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 294 straipsnio 2 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir perduoti jį pagal laidavimą V. J. atsakomybei be užstato vieneriems metams, ir baudžiamąją bylą J. J. nutraukti.
Nukentėjusiojo R. Ž. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo V. B. 2000 Eur neturtinės žalos.
Procesą pagal Šiaulių teritorinės ligonių kasos 322,50 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo ir R. Ž. dėl 100 Eur turtinės žalos nutraukti.
Priteisti iš kaltinamųjų V. B. ir J. J. po 500 Eur iš kiekvieno nukentėjusiajam R. Ž. išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Daiktinius įrodymus, nuosprendžiui įsiteisėjus: mobilaus ryšio telefoną Huawei, palikti grąžintą V. B.. Nuoplovas, sunaikinti. Marškinėlius, gumines šlepetes, sportines kelnes, kepurę su snapeliu, grąžinti J. J.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomųjų priemonių neskirti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.