Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Dėl faktinių bylos aplinkybių

Dėl paskirtos nuobaudos

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas

Apeliacinis skundas netenkintinas.

6. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Administracinėn atsakomybėn patrauktas A. L. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 418 straipsnio 2 dalyje, argumentuodamas tuo, kad rinkliavos už naudojimąsi vietomis automobiliams statyti nuostatų reikalavimų jis nepažeidė, kadangi jo turėtas leidimas automobiliui statyti galioja ir (duomenys neskelbtini) gatvėje. Apeliaciniu skundu keliamas ir paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismas administracinio nusižengimo bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

8. Apygardos teismas, susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama teismo nutartimi, A. L. apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo į jį argumentais, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neteisingai įvertino byloje nustatytas faktines aplinkybes ir netinkamai aiškino bei taikė ANK normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Priešingai apeliacinio skundo teiginiams, abejoti skundžiamu apylinkės teismo sprendimu ir jį naikinti ar keisti apelianto skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Kaip matyti iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens apeliacinio skundo, jame dėstomi iš esmės analogiški apylinkės teismui pateiktame skunde dėl Institucijos 2025 m. liepos 16 d. nutarimo nurodyti argumentai, dėl kurių pakankamai išsamiai pasisakyta skundžiamoje nutartyje. Todėl sutikdamas su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvams, jų nekartoja, tik pasisako kai kuriais aspektais. Apeliaciniame skunde nenurodoma ir jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo žinomos bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

10. ANK 418 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta atsakomybė būtent už vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis automobiliams statyti Nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą, padarytą pakartotinai. Ši norma blanketinė, nukreipianti į kitą norminį administracinį teisės aktą, kuriame apibrėžta vietinės rinkliavos mokėjimo tvarka, kurią pažeidus yra taikoma administracinė atsakomybė. Pagal minėtų Nuostatų 23.1 punktą, gyventojo leidimas išduodamas žaliojoje, geltonojoje ir raudonojoje zonose esančių gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų savininkams, valdytojams ar jų įgaliotiems asmenims. Gyvenamųjų ar negyvenamųjų patalpų savininkams, valdytojams ar jų įgaliotiems asmenims vienai patalpai iki 200 m² ploto išduodamas 1 nemokamas leidimas, galiojantis asmens turimų patalpų kieme ir gatvėje, kurios adresu yra registruotos patalpos ir/arba iš kurios yra privažiavimas prie asmens turimų patalpų (24.1. punktas).

11. Nagrinėjamu atveju apeliantas tvirtina buvęs nubaustas nepagrįstai, nes, jo įsitikinimu, jam išduotas leidimas statytis transporto priemonę (duomenys neskelbtini), galioja ir vietoje, kurioje jo transporto priemonė šiuo atveju ir buvo pastatyta, t. y. (duomenys neskelbtini). Tokią savo poziciją A. L. grindžia ne jo nuomojamų patalpų, kurioms išduotas leidimas, registracijos adresu – (duomenys neskelbtini), o faktine šių patalpų buvimo vieta (jo teigimu, (duomenys neskelbtini)), kurioje privažiavimas prie šių patalpų yra minėta (duomenys neskelbtini) gatve. Tačiau su tokiu teisiniu situacijos vertinimu apeliacinės instancijos teismas negali sutikti. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju išduoto leidimo galiojimo teritorija yra aiški iš Nuostatų 24.1 punkto, taisyklės aiškios ir suprantamos, ir negali būti aiškinamos plečiamai, o A. L. pateiktas Nuostatų aiškinimas yra subjektyvus ir neteisingas.

12. Byloje nustatyta, kad A. L. prašymu jam išduotas gyventojo leidimas automobiliui „Hyundai Grand Santa Fe“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), statyti prie patalpų, kurios nuomos sutartimi yra išnuomotos (duomenys neskelbtini). Kaip minėta, vadovaujantis Nuostatų 24.1 punktu, gyventojo leidimas suteikia teisę nemokamai statyti leidime nurodytą automobilį darbo dienomis nuo 8 val. iki 17 val. nuomojamų patalpų kieme ir gatvėje, kurios adresu yra registruotos patalpos ir/arba iš kurios yra privažiavimas prie asmens patalpų. Nors apelianto įsitikinimu, realus ir artimiausias privažiavimas prie jo nuomojamų patalpų yra iš (duomenys neskelbtini) gatvės, nes faktinė patalpų lokacija ir įėjimas, jo teigimu, yra orientuoti į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatves, tačiau toks Nuostatų aiškinimas pagal kiekvienam asmeniui faktiškai patogiausią privažiavimą prie konkrečių jo patalpų yra ydingas. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas bei atsiliepime nurodė Institucija, Google Maps duomenimis, privažiavimas prie A. L. nuomojamų patalpų (duomenys neskelbtini), yra iš minėtos (duomenys neskelbtini) gatvės bei (duomenys neskelbtini) gatvės (įvažiavimas į kiemą). Taigi, A. L. savo transporto priemonę nemokamai galėjo statyti visoje (duomenys neskelbtini) gatvėje, kurioje yra registruotos patalpos, bei (duomenys neskelbtini) gatvėje, į kurią yra išvažiavimas iš kiemo pusės. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) gatve yra privažiavimas prie (duomenys neskelbtini) gatvės, t. y. pėsčiųjų bulvaro, kurioje statytis leidimas A. L. išduotas nebuvo. Nors, apelianto nuomone, jo nuomojamų patalpų lokacija ir įėjimai yra orientuoti į (duomenys neskelbtini) gatvę, o pastato adresas viešai naudojamas kaip (duomenys neskelbtini), tačiau Nuostatuose aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyta, kad patalpų adresas nustatomas pagal jų registracijos vietą, o ne kitokius duomenis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad rinkliavos sumokėjimą tikrinęs pareigūnas nagrinėjamu atveju teisingai vadovavosi Nuostatų taisyklėmis, tuo tarpu vertinti kiekvieno išduoto leidimo galiojimo vietą kaskart individualiai, faktiškai tikrinant patogiausią kiekvienam asmeniui privažiavimą prie konkrečių patalpų, kaip to prašo A. L., nėra jokio pagrindo. Minėtuose Nuostatuose įtvirtintos taisyklės, priešingai apelianto samprotavimams, yra aiškios ir suprantamos, o apelianto argumentai apie tokio teisinio reguliavimo (Nuostatų) ydingumą nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų galiojimo vertinimo kompetencija priskirtina specializuotiems teismams, todėl šių argumentų apeliacinės instancijos teismas nevertina. Taigi, vien tai, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei tikėjosi apeliantas, savaip pateikiantis įvykio aplinkybių interpretaciją bei subjektyvų ir jam palankų byloje esančių duomenų vertinimą, negali būti priežastimi byloje priimti kitokį sprendimą nei priėmė apylinkės teismas. Nenustačius, kad buvo padaryta esminių materialiosios ir (ar) proceso teisės normų pažeidimų, kurie galėjo turėti įtakos neteisėtam pirmosios instancijos teismo sprendimui priimti, tenkinti pareiškėjo prašymą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti nėra jokio teisinio pagrindo.

13. Atmestini kaip nepagrįsti ir apelianto argumentai dėl byloje nustatyto pakartotinumo. Iš skundo turinio matyti, kad su jam inkriminuoto administracinio nusižengimo pakartotinumu apeliantas nesutinka motyvuodamas tuo, kad anksčiau jo atžvilgiu administracinė atsakomybė pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį taikyta ne už leidimo teritorijos pažeidimą, bet už leidime nenurodytos transporto priemonės pastatymą. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pakartotinumas pagal ANK yra inkriminuojamas ne už padarytą identišką administracinį nusižengimą, o už tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą (ANK 40 straipsnis). Administracinių nusižengimų išrašas patvirtina, kad ankstesniu – Institucijos 2024 m. birželio 25 d. nutarimu SAVAD-29ANR_1255-2024 A. L. buvo nubaustas pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį, todėl nagrinėjamu atveju pagrįstai spręsta, kad analogišką administracinį nusižengimą jis padarė pakartotinai, todėl jo veiksmai pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį kvalifikuoti teisingai.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė įstatymą, padarė teisingas ir pagrįstas išvadas dėl A. L. kaltės pagal ANK 418 straipsnio 2 dalį, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Dėl paskirtos nuobaudos

15. ANK 418 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta nuobauda – bauda nuo 40 Eur iki 100 eurų. Šioje byloje Institucijos 2025 m. liepos 16 d. nutarimu A. L. paskirta 85 Eur dydžio bauda. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuomone, jam paskirta nuobauda neproporcinga, kadangi šiuo pažeidimu jis jokios žalos nei savivaldybei, nei tretiesiems asmenims nepadarė.

16. Pažymėtina, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati (proporcinga) padarytam administraciniam nusižengimui. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-58-697/2017).

17. Iš bylos medžiagos matyti, kad tiek skundžiamu Institucijos nutarimu paskiriant A. L. administracinę nuobaudą, tiek teismo nutartimi sprendžiant pareiškėjo skundo argumentus nuobaudos individualizavimo klausimu, buvo įvertintas tiek jo padaryto nusižengimo pobūdis ir pavojingumas, tiek jo asmenybė, atsižvelgta į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o skundžiama teismo nutartimi jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė panaikinta, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta administracinė nuobauda, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra aiškiai per griežta, todėl dar labiau švelninti apelianto teisinę padėtį nėra pagrindo.

18. Apibendrindamas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartis, kuria paliktas nepakeistas Institucijos 2025 m. liepos 16 d. nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2025 m. rugsėjo 17 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto A. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.