- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-09-09
- Bylos Nr.
- A15.-2335-957/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-01926-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą ir administracinio poveikio priemonę
- Teisėjas
- Marijus Kursevičius (pirm.)
- Pažeidėjas
- V. S.
- Suinteresuotas asmuo
- I. K.
- Institucija
- Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7.1Kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs nežymų sveikatos sutrikdymą ar kito turto sugadinimą kvalifikuojamas pagal ANK 423 str. 3 d. (ANK 423 str. 3 d.)
- 16.9.10Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasitraukimas iš eismo įvykio vietos (ANK 426 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 423 straipsnio 3 dalį, 426 straipsnio 1 dalį, 417 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. S. 2020 m. liepos 1 d., apie 23.45 val., Vilniuje, Jogailos g. 5, pažeidė Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET) 9, 14 punktų reikalavimus, nes būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,29 promilės girtumas, vairuodamas automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo neatsargus, nepasirinko važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkęs į kelio ženklą Nr. 332 (sustoti draudžiama) apgadino jį bei automobilį ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
Be to, V. S. tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, pažeidė KET 222 punkto reikalavimus, nes vairuodamas automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,29 promilės girtumas, pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
Be to, V. S. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, nes jis pažeidė KET 9 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. apklausiamas teismo posėdžio metu savo iš pradžių kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad nepripažįsta dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Buvo nesaugus greitis, įvažiavo po ženklu „plyta“, kur negalėjo važiuoti pagal KET taisykles. Pastebėjo, kad jį pamatę pareigūnai pradėjo važiuoti iš paskos su švyturėliais, todėl norėdamas įsukti į kiemą nesuvaldė automobilio. Nepajautė, kad ženklą „nunešė“, net nepastebėjo. Kai nusuko nuo šaligatvio ant pagrindinio kelio, automatiškai išgirdo, kad turi pristabdyti dešinėje kelio pusėje, tad sustojo 100-150 m nuo įvykio vietos. Važiavo maksimaliai apie 50-60 km/h greičiu. Teismui parodžius byloje esančią nuverstą kelio ženklo fotonuotrauką (b. l. 27), V. S. paaiškino, jog smūgis buvo ganėtinai minkštas, kadangi kliuvo į kairį posūkį ir kairį ratą. Nejautė, kad kliudė, bet kai pareigūnas paklausė, ar nebėga tepalas, tada suprato, kad turbūt kažkas negerai. Buvo neblaivus, važiavo trise su vakaro „sugėrovais“. Automobilis sugyventinės I. K., bet kartu už jį mokėjo, jis jį valdydavo. Oficialiai jis priklauso jai, bet jį pirko pagal susitarimą abu. I. K. dar juo nevažinėja, nes šiuo metu laikosi teises. Su šiuo automobiliu jis kasdien į darbą važiuodavo, vaiką į darželį veždavo, merginą į darbą. Neilgai jį ir turėjo nuo pirkimo dienos, gal dvi savaites ar net mažiau. Žino, kad pirkimo-pardavimo dokumentai pasirašyti liepos 1 dieną, berods tą pačią dieną, kada buvo įvykis. Buvo sumokėta suma už mašiną, buvęs šeimininkas leido važinėti nesutvarkius dokumentų. Už automobilį mokėjo 1 200 Eur, jo dalis apie 700 Eur. Niekada nėra baustas už vairavimą išgėrus ar pasišalinimą iš eismo įvykio. Peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, apklausiamas V. S. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad bandė įsukti į kairėje pusėje esantį kiemą. Kadangi neįsuko, užšoko ant bordiūro. Tas supurtymas ir buvo tas pajautimas. Nebuvo aišku, ar užkabino stulpą. Iš pradžių pasirodė, kad yra dalinai teisus dėl pasišalinimo iš įvykio vietos. Atrodė, kad to nepadarė, bet šiai dienai mato, kas iš tikrųjų atsitiko, buvo neblaivus. Nevengia atsakomybės.
Suinteresuotas asmuo I. K. apklausiama teisme parodė, kad pirko automobilį iš pažįstamo vardu E., o pavardės nepamena. Žinojo apie automobilio pirkimą, bet kadangi dirbo ir negalėjo ten būti, sugyventiniui davė dalį pinigų ir jis nusipirko automobilį. Automobilį registravo savo vardu „Regitroje“, šeštadienį, gal liepos 10-12 dieną. Įvykio dieną buvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis, tik nebuvo registruota „Regitroje“.
Liudytojas V. V. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad miglotai atsimena asmenį, kuris yra teismo posėdžių salėje. Patruliuodami su kolega Jogailos g. pastebėjo, kaip automobilis „Audi“ išvažiuoja iš vidinio kiemo dideliu greičiu ir pasuko link Gedimino prospekto. Nusprendus patikrinti automobilį, ar vairuotojas blaivus, jį sustabdė Vilniaus g. prie Kudirkos aikštės. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido alkoholio kvapas. Vairuotojas prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus, pasakojo, kad buvo su draugais prie ežero. Bendraujant pastebėjo, kad automobilio kairės pusės bamperis yra apgadintas. Paklausus, kur tai įvyko, ar apgadinta seniai, asmuo prisipažino, kad Jogailos g. padarė eismo įvykį. Pasakė, kad sukdamas į kiemą nesuvaldė automobilio ir nulaužė kelio ženklą. Kartu su vairuotoju nuvyko į Jogailos g. prie minėto išvažiavimo ir pastebėjo, kad yra nulenktas kelio ženklas. Prie nulaužto ženklo, atrodo, kad mėtėsi detalės – žibinto stiklai. Vairuotojas pats prisipažino, kad padarė eismo įvykį.
Liudytojas J. G. apklausiamas teismo posėdžio metu parodė, kad šiek tiek atsimena administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Važiavo tarnybiniu automobiliu su kolega Jogailos gatve link Islandijos gatvės ir pastebėjome, kad gatve nuvažiavo automobilis, jei gerai atsimena, „Audi“, jis važiavo maršrutiniam transportui skirta juosta. Apsisukus pamatė, kad minėtas automobilis pradingo, todėl pradėjo ieškoti. Pamatė, kad automobilis iš Jogailos g., kiemo dideliu greičiu išvažiavo link Vilniaus g. pusės. Minėtą automobilį sustabdė prie Kudirkos aikštės. Bendraujant su vairuotoju pajautė, kad galbūt jis yra apsvaigęs, kalbėjo nerišliai. Atrodo, asmuo prisipažino, kad yra išgėręs alaus. Po to pastebėjo, kad automobilio priekinė dalis yra apgadinta. Paklausus, kaip atsirado tas apgadinimas, vairuotojas iš pradžių sakė, kad tai senas apgadinimas, bet pokalbio eigoje, jis vairuotojas paaiškino, kad Jogailos g., išvažiuojant iš kiemo, kažką kliudė. Su vairuotoju nuvažiavo link Jogailos g. ir ten pastebėjo nulenktą ženklą, automobilio dalis. Tos dalys atitiko „Audi“ automobilį.
Iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. V. 2020 m. liepos 2 d. administracinio nusižengimo protokolo Nr. 10-ANR_P-53433-2020 matyti, kad jame nurodyta, be kita ko, V. S. inkriminuojamų administracinių nusižengimų esmė ir su tuo susiję duomenys bei jo paties paaiškinimas, kad su pažeidimais sutinka, gailisi (b. l. 1-2).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 3-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiųjų patrulių V. V. ir J. G. 2020 m. liepos 2 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, kad 2020 m. liepos 1 d. apie 23.45 val. patruliuojant Jogailos g. pastebėjo dideliu greičiu iš Jogailos g. 5 namo kiemo išvažiuojantį automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)). Apie 23.46 val. minėtą automobilį sustabdė Vilniaus g. 9. Priėjus pastebėjo, kad apgadintas priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas bei priekinis kairės pusės posūkio žibintas. Kaip paaiškėjo, automobilį vairavo V. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris prisipažino, kad Jogailos g. 5 užvažiavo ant kelio ženklo, jį nuvertė ir pasišalino iš įvykio vietos. Bendraujant su vairuotoju iš jo burnos sklido stiprus alkoholio kvapas, nerišliai kalbėjo, prisipažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus (degtinę) prieš pusę valandos. Jam nustatytas 1,29 promilės girtumas. Nuvykus į Jogailos g. 5 pastebėjo nulaužtą kelio ženklą Nr. 332 ir šalia mėtėsi „Audi“ posūkio stikliukai ir bamperio plastmasės (b. l. 15-16).
Iš 2020 m. liepos 1 d. eismo įvykio vietos plano matyti, kad jame užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Jogailos g. 5, taip pat eismo įvykio situacija (b. l. 17).
Iš papildomų duomenų apie eismo įvykį matyti, kad eismo įvykio metu buvo apgadintas automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nustatyti apgadinimai: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas ir priekinis kairės pusės žibintas (b. l. 18).
Iš alkotesterio kvito rodmenų matyti, kad 2020 m. liepos 1 d., 23.51 val. V. S. nustatytas 1,29 promilės girtumas (b. l. 20).
Iš 2020 m. liepos 2 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros akto protokolo matyti, kad „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) užfiksuoti šie apgadinimai: priekinis bamperis, priekinis kairės pusės sparnas ir priekinis kairės pusės posūkis (b. l. 21-23).
Iš asmens anketinių duomenų matyti, kad 2020 m. gegužės 13 d. išduotas vairuotojo pažymėjimas V. S. negalioja (b. l. 26).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančių fotonuotraukų kopijų matyti užfiksuotas nagrinėjamas eismo įvykis, jose matyti ant žemės gulintis kelio ženklas, taip pat automobilio apgadinimai, detalės (b. l. 27-33).
Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) valdytojas-savininkas yra I. K., gimusi (duomenys neskelbtini) (b. l. 34-35).
Iš transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties kopijos matyti, kad 2020 m. liepos 1 d. 11.00 val. M. S. pardavė automobilį „Audi 80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) I. K. (b. l. 62).
Iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, kad juose užfiksuota sustabdyto automobilio „Audi 80“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo ir policijos pareigūnų pokalbis. Vaizdo įraše „2020_0701_234036_0026.mp4“ paklausus policijos pareigūnui, „iš kur važiavot, jog apdaužėt automobilį ir nepajutot“, vairuotojas atsakė, kad „pajuto“. Vaizdo įrašuose „2020_0702_000533_031.mp4“, „2020_0702_001032_032.mp4“ filmuojama vieta, kur nuverstas kelio ženklas, V. S. parodė, kad detalės, esančios ant žemės prie kelio ženklo, priklauso jo automobiliui (b. l. 66-67).
Dėl V. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3 dalyje
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, ir už neblaivių (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmenų padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris sukėlė kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą ar lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kito turto sugadinimą (apgadinimą). KET 9 punkte nustatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 14 punktą, draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojusiems teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. Taip pat neleidžiama vairuoti susirgus ar pavargus, jeigu dėl to gali kilti pavojus eismo saugumui, duoti transporto priemonę vairuoti asmenims, kurie yra paveikti bent vieno iš pirmiau nurodytų veiksnių arba neturi teisės vairuoti šios transporto priemonės. Vairuodamas transporto priemonę, vairuotojas privalo laikytis vairuotojo pažymėjime nurodytų sąlygų. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S., kaip automobilio „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo, kaltė padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 423 straipsnio 3, yra visiškai įrodyta. Tokią išvadą teismas daro sugretinęs byloje surinktus ir teismo posėdyje ištirtus įrodymus, juos palyginęs tarpusavyje ir susiejęs į vieningą visumą.
Nors administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. iš pradžių savo kaltę pripažino iš dalies, t. y. neigė, kad pasitraukė iš įvykio vietos ir paaiškino, jog norėdamas įsukti į kiemą nesuvaldė automobilio, kad ženklą „nunešė“ nepajautė, net nepastebėjo. Teismui parodžius byloje esančią nuverstą kelio ženklo fotonuotrauką (b. l. 27), V. S. paaiškino, jog smūgis buvo ganėtinai minkštas, kadangi kliuvo į kairį posūkį ir kairį ratą. Nejautė, kad kliudė, bet kai pareigūnas paklausė, ar nebėga tepalas, tada suprato, kad turbūt kažkas negerai. Vis tik teismo posėdžio metu peržiūrėjus byloje esančius vaizdo įrašus, V. S. savo kaltę pripažino visiškai. Štai ir apklausiami teismo posėdžio metu policijos pareigūnai V. V. ir J. G. davė analogiškus parodymus apie tai, kad bendraujant su V. S. pastebėjo, kad automobilio kairės pusės bamperis yra apgadintas. Asmuo prisipažino, kad Jogailos g. padarė eismo įvykį, pasakė, jog sukdamas į kiemą nulaužė kelio ženklą. Kartu su vairuotoju nuvykus į Jogailos g. pastebėjo, kad yra nulenktas kelio ženklas. Prie nulaužto ženklo mėtėsi detalės – žibinto stiklai, atitiko „Audi“ automobilį. Analogiškos aplinkybės nurodytos ir jų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 15-16). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę kartu patvirtina ir byloje esantys eismo įvykio vietos planas, kuriame užfiksuota eismo įvykio vieta, esanti Vilniuje, Jogailos g. 5, taip pat eismo įvykio situacija (b. l. 17), byloje esančios fotonuotraukos, iš kurių matyti ant žemės gulintis kelio ženklas, taip pat automobilio apgadinimai, detalės (b. l. 27-33), kurias sugretinus kartu su papildomuose duomenyse apie eismo įvykį užfiksuotais automobilio apgadinimais (b. l. 18), su 2020 m. liepos 2 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros akto protokole užfiksuotomis aplinkybės (b. l. 21-23) bei vaizdo įrašais (b. l. 66-67) tik patvirtina, jog aptariamo įvykio metu būtent V. S. nuvertė kelio ženklą. Tai, jog nagrinėjamo įvykio metu V. S. buvo neblaivus, patvirtina jo paties duoti parodymai teisme, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės bei alkotesterio kvito rodmenys, iš kurių matyti, jog 2020 m. liepos 1 d., 23.51 val. jam nustatytas 1,29 promilės girtumas (b. l. 20). Be kita ko, bylos nagrinėjimo kontekste pažymėtina, jog aptariamo įvykio metu V. S. neturėjo galiojančio vairuotojo pažymėjimo (b. l. 26), kas turės reikšmės svarstant nuobaudos paskyrimo klausimą.
Remdamasis šiomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad V. S. 2020 m. liepos 1 d., apie 23.45 val., Vilniuje, Jogailos g. 5, vairuodamas automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), buvo neatsargus, nepasirinko važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkęs į kelio ženklą Nr. 332 (sustoti draudžiama) apgadino jį bei automobilį ir taip pažeidė KET 9, 14 punktų reikalavimus. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 423 straipsnio 3 dalyje.
Dėl V. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje
ANK 426 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant KET, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. KET 222 punkte nustatyta, kad jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra, su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis privalo nedelsdamas pranešti apie eismo įvykį nukentėjusiajam, o jeigu tai neįmanoma, – policijai.
Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą konstatuoja, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S., kaip automobilio „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vairuotojo, kaltė padarius ir šį administracinį nusižengimą yra visiškai įrodyta.
Žemesnės instancijos teismas
Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. S. iš pradžių savo kaltės nepripažino ir parodė, jog buvo nesaugus greitis, įvažiavo po ženklu „plyta“, kur negalėjo važiuoti pagal KET taisykles. Pastebėjo, kad jį pamatę pareigūnai pradėjo važiuoti iš paskos su švyturėliais. Kai nusuko nuo šaligatvio ant pagrindinio kelio, automatiškai išgirdo, kad turi pristabdyti dešinėje kelio pusėje, tad sustojo 100-150 m nuo įvykio vietos, tačiau vėliau savo kaltę padarius ir šį nusižengimą pripažino visiškai. Štai apklausiamas teismo posėdžio metu liudytojai – policijos pareigūnai parodė, kad sustabdę automobilio „Audi“ vairuotoją prie Kudirkos aikštės pastebėjo, kad apgadintas jo vairuojamas automobilio bamperis. Nuvykus su vairuotoju į Jogailos g., pastebėjo nuverstą kelio ženklą ir šalia jo automobilio detales. Pasak liudytojų, vairuotojas pripažino kliudęs kelio ženklą. Be to, policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuota aplinkybė, jog sustabdžius automobilį vairavo V. S., kuris prisipažino, kad Jogailos g. 5 užvažiavo ant kelio ženklo, jį nuvertė ir pasišalino iš įvykio vietos (b. l. 15-16).
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką ANK 426 straipsnio bylose, ne kartą yra konstatavęs, kad šis pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia – tada kai asmuo suvokia, kad jis susijęs su tokiu įvykiu (pvz., pats jį sukėlęs), ir iš jo pasišalina suprasdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, priešingumą KET, t. y. nori taip elgtis. Toks asmuo, suvokdamas savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, šią pareigą sąmoningai ignoruoja, t. y. pasišalina iš įvykio vietos paprastai siekdamas išvengti administracinės atsakomybės ir pareigos atlyginti padarytą žalą, nuslėpti savo neblaivumą, paslėpti eismo įvykio pėdsakus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013). Teismas kiekvienu atveju privalo nustatyti, kad konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas pagal bylos medžiagą vertinant visas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti ir kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio, kitas reikšmingas įvykio aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-3-2014, 2AT-41-2014, 2AT-54-2014, 2AT-17-139/2015). Be to, teismų praktikoje kaltės, jos formos, rūšies subjektyviųjų (vidinių psichinių) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį nusižengimą (teisės pažeidimą), išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-9-746/2015, 2AT-34-507/2015, 2AT-7-29-746/2015, e2AT-16-693/2016 ir kt.). Šiame kontekste, sprendžiant klausimą dėl būtinojo subjektyviojo požymio – tyčinės kaltės, svarbūs ir paties V. S. pirmojo teismo posėdžio metu duoti parodymai, jog įvažiavo po ženklu „plyta“, kur negalėjo važiuoti pagal KET taisykles. Pastebėjo, kad jį pamatę pareigūnai pradėjo važiuoti iš paskos su švyturėliais, todėl norėdamas įsukti į kiemą nesuvaldė automobilio. Kai nusuko nuo šaligatvio ant pagrindinio kelio, automatiškai išgirdo, kad turi pristabdyti dešinėje kelio pusėje, tad sustojo 100-150 m nuo įvykio vietos. Tai, jog iš pradžių V. S. neigė nuvertęs kelio ženklą, o teismui parodžius byloje esančią nuverstą kelio ženklo fotonuotrauką (b. l. 27), V. S. paaiškino, jog smūgis buvo ganėtinai minkštas, kadangi kliuvo į kairį posūkį ir kairį ratą. Teismo vertinimu, tokie jo paties parodymai leidžia spręsti, kad vairuojamame automobilyje V. S. negalėjo nepastebėti ir nepajusti automobilio ir nuversto kelio ženklo kontakto. Įvertinus apgadinto kelio ženklo faktą, automobiliui „Audi“ padarytus apgadinimus, tai, kad V. S. buvo neblaivus, darytina išvada, kad jis aiškiai suvokdamas, jog pateko į eismo įvykį, kurio metu atsitrenkė į kelio ženklą, iš įvykio vietos pasišalino norėdamas išvengti gręsiančios atsakomybės už vairavimą esant neblaiviam ir pareigos atlyginti padarytą žalą. Todėl V. S. pirmojo teismo posėdžio metu išsakyti teiginiai vertinami kaip siekis išvengti atsakomybės ir esminės reikšmės kvalifikavimui neturi. Pažymėtina, jog peržiūrėjus vaizdo įrašus V. S. paaiškino, jog mato, kas iš tikrųjų atsitiko ir savo kaltę pripažino visiškai. Pažymėtina, kad ir iš garso įraše užfiksuotų V. S. pasisakymų akivaizdu, jog jis jau tuo metu puikiai suvokė sukėlęs eismo įvykį ir apgadinęs stulpą.
Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad byloje nėra pateiktų duomenų apie sugadinto turto vertę (kelio ženklo), tačiau nereiškia, kad žala nebuvo padaryta. Kartu teismas pažymi, kad Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių.
Atsižvelgiant į tai, kad 1 MGL sudaro 50 Eur bei įvertinus apgadinto kelio ženklo faktą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, V. S. veiksmais padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžio (750 Eur), todėl pirmiau aptartų įrodymų pakanka išvadai, jog V. S., tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, vairuodamas automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,29 promilės girtumas, pasišalino iš eismo įvykio vietos, kai padaryta žala neviršija penkiolikos bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių ir pažeidė KET 222 punkto reikalavimus. Pagal tokias teismo nustatytas faktines aplinkybes jo veika kvalifikuotina kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 426 straipsnio 1 dalyje.
Dėl V. S. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje
Pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas padarė kitus ANK nenumatytus Kelių eismo taisyklių pažeidimus. Administracinio nusižengimo protokole tiesiogiai nėra įvardinta, kuris V. S. padarytas KET pažeidimas kvalifikuotas pagal šį ANK straipsnį, tačiau iš bylos medžiagos turinio galimą spręsti, kad tokia veikos kvalifikacija protokole įvardinta toje dalyje, kurioje nustatyta, jog jis, 2020 m. liepos 1 d., apie 23.45 val., Vilniuje, Jogailos g. 5, vairuodamas automobilį „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas lengvas 1,29 promilės girtumas, buvo neatsargus, nepasirinko važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamos transporto priemonės ir atsitrenkė į kelio ženklą Nr. 332 (sustoti draudžiama) apgadino jį ir automobilį. Vis tik teismas pažymi, kad KET 9, 14 punktų reikalavimų pažeidimai iš esmės tiesioginiu priežastiniu ryšiu susijusių KET pažeidimų, kurie lėmė protokole nurodyto eismo įvykio kilimą ir šiuo atveju yra ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo objektyvusis požymis. Dėl šios priežasties už KET 9, 14 punktų pažeidimą taikant V. S. administracinę atsakomybę ir pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį, būtų pažeistas non bis in idem (draudimo du kartus bausti už tą patį teisės pažeidimą) principas. Esant tokioms aplinkybėms administracinio nusižengimo byla pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį V. S. nutrauktina.
Dėl skirtinų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių
ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų. Tuo tarpu ANK straipsnio 426 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymas, užtraukia baudą vairuotojams neturintiems teisės vairuoti transporto priemones nuo aštuonių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Skirdamas administracinę nuobaudą V. S., teismas atsižvelgia į padarytų administracinių nusižengimų pobūdį (padarė vienus šiurkščiausių administracinių nusižengimų – būdamas neblaivus vairavo transporto priemonę ir apgadino kelio ženklą, pasišalino iš eismo įvykio), į administracinėn atsakomybėn traukiamo V. S. asmenybę – jauno amžiaus, informacinės teismų sistemos LITEKO duomenimis praeityje teistas, baustas daugybę kartų administracine tvarka, daugiausiai iš jų už keliavimą be bilieto keleivinėmis transporto priemonėmis (b. l. 3-14). Nors paskutinio teismo posėdžio metu V. S. savo kaltę pripažino, vis tik matyti, kad prisipažinimas yra deklaratyvaus pobūdžio, išreikštas dėl surinktų įrodymų byloje, todėl teismas nenustato V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas neblaivus ir ši aplinkybė turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, V. S. skirtinos ANK 423 straipsnio 3 dalies, 426 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytos administracinės nuobaudos – baudos, kurių dydžiai nustatytini lygūs nuobaudų vidurkiams. Paskirtosios nuobaudos bendrintinos vadovaujantis ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.
ANK 423 straipsnio 4 dalies pagrindu už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų, o ANK 426 straipsnio 7 dalies pagrindu – gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas nuo vienų iki trejų metų. Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, V. S. vairuodamas transporto priemonę, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, sukėlė pavojų ne tik savo, bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, eismo saugumui, taip pat šiais savo veiksmais apgadino automobilį bei kelio ženklą. Pagal ANK 28 straipsnio 3 dalį, asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apima teisės vairuoti visų rūšių transporto priemones atėmimą. Kartu teismas pažymi, kad transporto priemonės vairavimo neįgijus ar tuomet kai ji atimta faktas, neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo, taikymo. Todėl atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, V. S. skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams, šį terminą skaičiuojant nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.
Tiek pagal ANK 423 straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, tiek pagal ANK 426 straipsnio 8 dalį, už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas. Šiuo atveju ne V. S. priklausantis automobilis „Audi“ atitinka administracinio nusižengimo padarymo priemonės sampratą ir laikytinas konfiskuotinu turtu (ANK 29 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju matyti, kad transporto priemonė „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), nuosavybės teise priklauso I. K. (b. l. 34-35, 62). I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad žinojo apie automobilio pirkimą, sugyventiniui davė dalį pinigų ir jis nusipirko automobilį. Šias aplinkybes teismo posėdžio metu patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. S., kuris paaiškino, kad automobilis sugyventinės I. K., bet kartu už jį mokėjo, jis jį valdydavo. Oficialiai jis priklauso jai, bet jį pirko pagal susitarimą abu. I. K. dar juo nevažinėja, nes šiuo metu laikosi teises. Su šiuo automobiliu jis kasdien į darbą važiuodavo, vaiką į darželį veždavo, merginą į darbą. ANK 29 straipsnyje aiškiai apibrėžta, kad ne pažeidėjui priklausantis daiktas gali būti konfiskuojamas tik tuomet, kai savininkas žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti. Teismų praktikoje žinojimas aiškinamas kaip asmens turėjimas tam tikrų duomenų, o turėjimas žinoti – kaip asmens pareiga veikti aktyviai, pareiga pasidomėti (pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-155-654/2019). Vien bendro pobūdžio prielaidos apie turėjimą, galimybę žinoti negali būti naudojamos transporto priemonės savininko nenaudai, priešingu atveju, būtų plečiamai aiškinama ir taikoma įstatymo norma, kas nėra leistina. Pagal esamą teisinį reglamentavimą ANK 29 straipsnio 4 dalies 1 punkto sąlyga gali būti taikoma tik tuo atveju, jei trečiasis asmuo žinojo, t. y. turėjo duomenų, kad automobilis bus panaudotas administracinio nusižengimo padarymui. Šiuo atveju byloje nėra pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima matyti, kad I. K. elgėsi itin nerūpestingai ar aplaidžiai ir tuo sudarė sąlygas savo turto naudojimui priešingiems visuomenės interesams. Bendrai pažymėtina, kad įvykio metu minimas automobilis priklausė kitam asmeniui, t. y. M. S., o teismo posėdyje paaiškėjo, kad jis objektyviai perleistas I. K. jau po analizuojamo įvykio. Duomenų, kad M. S. galėjo žinoti apie daromą administracinį nusižengimą taip pat byloje nėra. V. S. paaiškino, kad automobilis jam perduotas laikinai naudotis, kaip M. S. namų remontą darančiam asmeniui. Todėl teismas, diskrecijos teise spręsdamas dėl šios administracinio poveikio priemonės būtinumo įvertina ir tai, kad V. S. tokį administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, byloje itin blogai jį apibūdinančių duomenų nesurinkta, išreiškė gailėjimąsi dėl nusižengimo, jam šiuo nutarimu skiriama griežta administracinė nuobauda – bauda, kurios dydis nustatytinas pakankamai didelis. Remdamasis šiomis aplinkybėmis teismas sprendžia, kad ANK numatytiems nuobaudos tikslams pasiekti šiuo atveju nėra būtinas transporto priemonės konfiskavimas, todėl automobilis „Audi“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nekonfiskuotinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34, 35, 36, 38 straipsniais, 417 straipsnio 7 dalimi, 423 straipsnio 3 dalimi, 426 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 punktu, 644, 646 straipsniais,
nutaria:
V. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 423 straipsnio 3 dalyje, ir jam skirti vieno tūkstančio trijų šimtų penkiasdešimties eurų (1 350 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
V. S. pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 426 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam vieno tūkstančio keturių šimtų eurų (1 400 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu vieneriems metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 38 straipsnio 2 dalimi, V. S. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti jam galutinę administracinę nuobaudą – vieno tūkstančio keturių šimtų eurų (1 400 Eur) dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 7 dalį V. S. nutraukti.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.
Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).
Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, administracinio nusižengimo bylos numerį, administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) 20118137916 ir įmokos kodą – 1001.
Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.