Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagri­nė­jo civili­nę by­­lą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo pagal pareiškėjos V. L. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas, Lazdijų rajono savivaldybės adminis­tra­ci­ja ir G. L..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjos reikalavimas grindžiamas šiais pareiškime (b. l. 1-6) ir teismo posėdyje nurodytais argumentais. Nuo 1986 m. liepos mėn. 24 d. pareiškėja gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Šį butą ir 1/16 dalį mūrinio ūkio pastato 2 I1p, bei 2,39 kv./m rūsį ji įgijo privatizavimo metu, 1993 m. balandžio mėn. 7 d. sudarytos notarinės sutarties, patvirtintos notarės Rasytės Gudienės, registro Nr. 1-534, pagrindu. Buto su priklausiniais bendra kaina buvo12 713,00 rublių, iš kurių grynaisiais į taupomojo banko sąskaitą 1992 m. rugsėjo mėn. 30 d. buvo sumokėta 1 150,00 rublių pagal kvitą Nr. 0239, o valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis buvo sumokėta 11 163,00 rublių. Šią sutartį pasirašė Lazdijų rajono (miesto) valdybos atstovė J. B. ir pareiškėja, nors pirkėju nurodytas tuo metu buvęs jos sutuoktinis G. L.. Jis norėjo, kad sutartis būtų jo vardu, jie tuo metu buvo susituokę, todėl butą pirko jo vardu, bet pasirašė ji. Sutuoktinis tuo metu jau turėjo problemų su policija, kuri jo ieškojo, ir jis šiame bute po sutarties sudarymo niekada negyveno, jo neišlaikė. Nuo sutarties sudarymo bute gyvena tik ji su sūnumi. Butą per visą laiką išlaiko ji viena, visas paslaugų teikimo sutartis ji sudariusi savo vardu, jokių skolų už butą neturi, ji yra butų savininkų bendrijos narė. Pagal sutarties sudarymo metu galiojusią 1964 m. civilinio kodekso 255 straipsnio 1 dalį, sutartis per tris mėnesius nuo jos patvirtinimo dienos turėjo būti įregistruota viešajame registre, tačiau šiuo atveju viešajame registre sutartis įregistruota nebuvo. Sandorio per įstatymo nustatytą terminą neįregistravus, jis tampa negaliojančiu, todėl ji negali šio buto nuosavybės įregistruoti šiuo metu. Kartu su butu ji nusipirko ir 1/16 dalį mūrinio ūkio pastato – malkinės, bei 2,39 kv./m rūsį. Kiekvienas iš 8 namo butų turi po ūkinio pastato dalį – malkinę. Kitos 8 malkinės šiame pastate priklauso kitam namui. Niekam ūkinio pastato dalies netrūksta. Ji visą laiką faktiškai naudojasi nusipirkta malkine, jokių pretenzijų niekas jai niekada nereiškė. Kodėl registrų cente jau yra įregistruota daugiau ūkinio pastato savininkų, kurių valdoma dalis yra didesnė už vienetą, nežino, bet patalpų niekam netrūksta, kiekviena butas turi po dalį ūkinio pastato. Dalis Regitrų centre įregistruotų savininkių yra mirę, kiti keitėsi, todėl su registracija kažkas yra netikslu. Pareiškėja negali jokiu kitu būdu įregistruoti nuosavybės teises į butą ir į 1/16 dalį mūrinio ūkio pastato bei 2,39 kv./m rūsį, todėl prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą.

Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 532 straipsnio 1 dalimi pranešimas apie bylos nagrinėjimą 2020-03-30 paskelbtas specialiame interneto tinklalapyje www.teismai.lt (Teismų informacinės sistemos LITEKO 2020-03-30 procesinis įvykis), tačiau jokie kiti suinteresuoti asmenys nesikreipė į teismą dėl jų įtrau­ki­mo į procesą.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad 1993 m. balandžio mėn. 7 d. buvo sudaryta notarės R. Gudienės patvirtinta notarinė sutartis, registro Nr. 1-534, kuria Lazdijų rajono (miesto) valdybos atstovė J. B., veikianti pagal rajono (miesto) valdybos 1992 m. spalio mėn. 7 d. potvarkį Nr. 546-V ir įkainojimo aktą Nr. 0897, pardavė, o G. L., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), nupirko butą, kurio bendras (naudingas) plotas 46,75 kv./m, ir 1/16 mūrinio ūkio pastato 2 I1/p, bei 2,39 kv./m rūsį, esančius (duomenys neskelbtini); buto su priklausiniais bendra kaina - 12 713,00 rublių, iš kurių pirkėjas 1 150,00 rublių sumokėjo į taupomojo banko sąskaitą 1992 m. rugsėjo mėn. 30 d., kvito Nr. 0239, o 11 163,00 rublių sumokėta valstybės vienkartinėmis išmokomis bei kitomis tikslinėmis kompensacijomis (b. l. 11-12). Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro įmonės 2001-06-14 pažyma patvirtina, kad G. L., a. k. (duomenys neskelbtini) ir V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu registruoto nekilnojamojo turto nėra (b. l. 14). Valstybės įmonės Registrų centro raštas patvirtina, kad nuosavybės teisės į 46,75 kv. m. ploto butą ir 1/16 dalį mūrinio ūkinio pastato, esančių (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos (b. l. 17 prieduose esantis raštas). Pažyma apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą patvirtina, kad pareiškėja nuo 1987-06-01 deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 17 prieduose esanti pažyma). Santuokos liudijimas patvirtina, kad pareiškėja ir G. L. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 10), o teismo sprendimo išrašas patvirtina, kad jų santuoka nutraukta Lazdijų rajono apylinkės teismo 1994-03-23 sprendimu (b. l. 17 prieduose esantis sprendimo išrašas). Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pažymos patvirtina, kad G. L., gim. (duomenys neskelbtini), buvo vykdoma paieška nuo 1994-08-01 iki 2009-09-15 dėl įtariamo nusikaltimo, bet jo buvimo vieta nenustatyta (b. l. 17 prieduose esanti pažyma ir b. l. 19 prieduose esanti pažyma). Pareiškimas dėl fizinio asmens paskelbimo mirusiu ir teismo nutartis patvirtina, kad pareiškėja V. L. 2000-12-19 kreipėsi į teismą su prašymu paskelbti G. L., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiu, tačiau kilus ginčui dėl teisės pareiškimas buvo paliktas nenagrinėtu (b. l. 17 prieduose esantis pareiškimas ir teismo nutartis). Pastato eksploatavimo išlaidų ir paslaugų apmokėjimo sutartis Nr. 714 patvirtina, kad ją sudarė pareiškėja V. L. 1993-04-07 dėl buto adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 17 prieduose esanti sutartis). UAB „Lazdijų vanduo“ ir UAB „Ignitis“ pažymos patvirtina, kad vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sutartis (duomenys neskelbtini) esančiame bute gyvenančia V. L. sudaryta 1998-09-02, o elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartis dėl šio buto su V. L. sudaryta 2003-01-28 (b. l. 17 prieduose esančios pažymos). Buto techninės apskaitos byla patvirtina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 49,14 kv./m ploto su rūsiu; rūsio plotas 2,39 kv./m; butui priklauso 1/16 ūkinio pastato 2I1/p (b. l. 15-16, 45-49). (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininko raštai patvirtina, kad pareiškėja V. L. iki 2020-06-15 yra sumokėjusi visus mokesčius, susijusius su bendrija, ir nėra įsiskolinusi, taip pat patvirtina, kad aštuonių butų namui, esančiam (duomenys neskelbtini), priklauso ūkinis pastatas, kurio aštuonios atskiros dalys priklauso butų savininkams, ir V. L. priklauso šio pastato dalies 1/8 dalis (b. l. 62 prieduose esantys raštai). (duomenys neskelbtini) daugiabučio namo savininkų bendrijos steigimo sutartis ir steigiamojo susirinkimo dalyvių sąrašas patvirtina, kad pareiškėja V. L. yra viena iš aštuonių bendrijos steigėjų ir nurodoma kaip vieno iš butų savininkė (b. l. 62 priedai).

Teismas konstatuoja:

Sprendžiant pareiškėjos reikalavimą pirmiausia pažymėtina, kad pagal 1993 m. balandžio mėn. 7 d. įvykusio buto pirkimo–pardavimo sandorio metu galiojusias Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) bei 1964 m. Civilinio kodekso (toliau 1964 m CK) normas turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, tapdavo bendrąja jungtine jų nuosavybe, priklausančia abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu (SŠK 21 straipsnio 1, 3 dalus), o gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo–pardavimo sutartys, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, turėjo būti notarinės formos ir per tris mėnesius įregistruotos vietinės Liaudies, deputatų tarybos vykdomajame komitete (1964 m. CK 255 straipsnio 1 dalis). Šių reikalavimų nesilaikymas tokį sandorį darė negaliojantį (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis, 149 straipsnio 2 dalis).

Byloje nustatyta, kad pareiškėja ir G. L. susituokė (duomenys neskelbtini), o jų santuoką teismas nutraukė 1994-03-23 sprendimu, todėl 1993-04-07 G. L. vardu santuokoje pirktas butas ir 1/16 mūrinio ūkio pastato 2 I1/p, bei 2,39 kv./m rūsys, esantys (duomenys neskelbtini), turėjo tapti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe (SŠK 21 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vadovaujantis Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsniu ir SŠK 21 straipsniu, butai, sutuoktinių įsigyti pagal Butų privatizavimo įstatymą, turi būti pripažįstami bendrąja jungtine jų nuosavybe, nepriklausomai nuo to, ar jie įsigyti abiejų, ar tik vieno iš sutuoktinių vardu, ir nuo to, kieno lėšomis buvo apmokėta įsigyjamo buto kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002). Todėl nagrinėjamos 1993-04-07 buto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymas G. L. vardu nuosavybės teises turėjo sukurti ne tik jam, bet ir jo sutuoktinei pareiškėjai V. L.. Tačiau ši buto pirkimo–pardavimo sutartis per tris mėnesius nebuvo įregistruota ir iki šiol nėra įregistruota viešame registre, todėl sutuoktiniai vien tik pagal buto įsigijimą patvirtinantį sandorį neįgijo nuosavybės teisės į šį butą. Nepaisant to, pats sandoris ne tik atitiko pareiškėjos valią, bet ir faktiškai buvo visiškai įvykdytas, nes nustatytą kainą pareiškėjos šeima sumokėjo, o parduodamą butą pardavėjas perdavė pirkėjams ir pareiškėja jame gyvena jau 27 metus nuo jo pirkimo dienos. Nors pareiškėja pagal tokį sandorį neįgijo nuosavybės teisės į nupirktą butą, tačiau jį valdo ir naudoja daugiau kaip 10 metų kaip savininkė. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra iš išaiškinęs, kad tokioms spragoms nuosavybės teisiniuose santykiuose užpildyti ir teisinės padėties netikrumui juose panaikinti, daiktų apyvartos galimumui užtikrinti ir daiktą valdančio asmens teisinei padėčiai stabilizuoti įstatyme numatytas įgyjamosios senaties institutas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-287-706/2016, 3K-3-52-916/2017), todėl pareiškėja pagrįstai savo teises gina remiantis šiuo institutu.

Nuosavybės teisei įgyti įgyjamosios senaties pagrindu (Civilinio kodekso (toliau – CK) 4.47 straipsnio 11 punktas) būtina visuma įstatyme nustatytų sąlygų, kurių turinys ne kartą nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Apibendrindamas praktiką bylose dėl nuosavybės teisės įgijimo įgyjamosios senaties būdu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką; tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai; teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys); teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis); daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-67/2011, 3K-3-52-916/2017).

Šioje byloje jokie kiti asmenys, kurie turėjo galimybę pagal viešai paskelbtą pranešimą apie bylos nagrinėjimą pareikšti pretenzijas į pareiškėjos valdomą butą, neginčijo pareiškėjos valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo ir nepertraukiamumo, niekas nepareiškė teisų į šį butą. Byloje nėra nustatyta, jokių aplinkybių, kad pareiškėja butą būtų užvaldžiusi per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus, t. y. neteisėtai. Pareiškėjos paaiškinimai ir pateikti rašytiniai įrodymai apie teisėtą ir notariškai patvirtintą buto pardavimą jos šeimai, apie pinigų sumokėjimą ir buto perdavimą naudotis ir valdyti patvirtina, kad buto valdymas prasidėjo sąžiningai ir teisėtai – pirkimo-pardavimo sandorio pagrindu, nors jis ir negalioja dėl įstatymų reikalavimo įregistruoti jį nesilaikymo. Pagal kasacinio teismo praktiką sandorio, nesilaikant įstatymo nustatytos formos, sudarymas gali būti sąžiningo ir teisėto valdymo patvirtinimas, o asmuo, sudaręs sandorį dėl nekilnojamojo daikto, kuris atitiko sandorio šalių valią, tačiau sandoriui esant negaliojančiam dėl 1964 m. CK 255 straipsnio reikalavimų nesilaikymo, savo teises gali ginti įgyjamosios senaties pagrindais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-85/2013, 3K-3-52-916/2017).

Nors pareiškėja neįgijo nuosavybės teisės į butą, kuriame gyvena, tuo metu, kai jį pirko, tačiau ji sąžiningai butą valdo visą valdymo laiką, nes niekas neturi daugiau už ją teisių į šį daiktą ir ji nežinojo bei nežino apie jokias kliūtis, trukdančias įgyti šį turtą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų. Pareiškėjos valdymo teisėtumo ir sąžiningumo niekas niekada neginčijo. Visą valdymo laiką butą ji valdė atvirai, kaip savą, nes butą ji išlaikė, juo naudojosi, visas su buto išlaikymu ir paslaugų jam teikimu susijusias sutartis sudarė savo vardu ir vienintelė jas vykdė, neturi jokių įsiskolinimų už butą, atstovauja butą kaip jo savininkė daugiabučio namo butų savininkų bendrijoje. Pareiškėja butą valdė ir valdo nesislapstydama, jame savo gyvenamąją vietą deklaruoja nuo 1987-06-01, visas sutartis su paslaugų teikėjas sudarė kaip buto savininkė, todėl daikto savininkas, jeigu toks yra, galėjo įgyvendinti savo teisę į daiktą, galėjo pareikšti ieškinį dėl buto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo, tačiau niekas to nepadarė.

Butas pareiškėjos valdomas nepertraukiamai 27 metus nuo valdymo teisės įgijimo (nuo 1993-04-07 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo) ir šis valdymas niekada nebuvo pasibaigęs dėl to, kad pareiškėja būtų praradusi galimybę naudotis juo pagal savo valią, ji niekada nebuvo atsisakiusi šio buto valdymo. Viešo registro tvarkytojo raštai patvirtina, kad butas nėra įregistruotas viešame registre nei kaip valstybės ar savivaldybės nuosavybė, nei kaip jokio kito asmens nuosavybė, kas trukdytų įgyti nuosavybės teisę į jį įgyjamosios senaties būdu.

Nors 1993-04-07 buto pirkimo–pardavimo sutartimi teisėtas pagrindas valdyti butą ir juo naudotis buvo atsiradęs ir pareiškėjos buvusiam sutuoktiniui G. L., tačiau, skirtingai nei pareiškėja, jis šio buto po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo niekada nevaldė, juo nesinaudojo, jo neišlaikė, t. y. nesinaudojo savo kaip savininko teisėmis. Tai reiškia, kad neįregistravus šio buto pirkimo sandorio ir neįgijus nuosavybės teisės šiuo pagrindu, G. L. negali nuosavybės teisės įgyti ir įgyjamosios senaties būdu, nes jis nėra sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs šį butą daugiau kaip 10 metų nuo valdymo pradžios, t .y. nuo 1993-04-07 pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Byloje nustatyta, kad po buto pirkimo G. L. 15 metų buvo ieškomas policijos, bet jo buvimo vieta iki šiol nėra nustatyta, todėl akivaizdu, kad šiuo butu jis nesinaudojo ir jo nevaldė, kas reiškia, kad jis negali pretenduoti valdymo teisę transformuoti į jo nuosavybės teisę įgyjamosios senaties pagrindu.

Taigi, byloje nustatyta, kad pareiškėja V. L. nėra buto ir 1/16 mūrinio ūkio pastato 2 I1/p, bei 2,39 kv./m rūsio, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė, bet sąžiningai jį įgijo bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdo jau daugiau kaip dešimt metų, o per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas, jeigu toks būtų, turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo, todėl yra visos įstatyme numatytos sąlygos pripažint juridinį faktą, kad V. L. įgijo nuosavybės teisę į šį nekilnojamąjį turtą įgyjamosios senaties pagrindu (CK 4.68 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą, kad V. L., a. k. (duomenys neskelbtini) įgijo nuosavybės teisę į butą, kurio bendras (naudingas) plotas 46,75 kv. m., su 2,39 kv. m. rūsiu ir 1/16 dalį mūrinio ūkinio pastato 2I1p, esančius (duomenys neskelbtini).

Dėl sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti paduotas apeliacinis skun­das Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.