- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-21
- Bylos Nr.
- 2S-716-425/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas, Margarita Dzelzienė, Laimutė Sankauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Swedbank lizingas“
- Ieškovas
- UAB„Swedbank lizingas“
- Kategorijos
- 121.14pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko pranešėjo Laimanto Misiūno,
kolegijos teisėjų: Margaritos Dzelzienės, Laimutės Sankauskaitės
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos UAB „Swedbank lizingas“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB„Swedbank lizingas“ ieškinį atsakovei UAB „Idea & Realty“ dėl iškeldinimo iš neteisėtai užimtų patalpų
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Swedbank lizingas“ 2010-07-26 pateikė ieškinį atsakovei UAB „Idea & Realty”, prašydama teismo iškeldinti atsakovę iš ieškovei UAB „Swedbank lizingas“ priklausančių negyvenamųjų patalpų: prekybos patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) ; sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini); garažo, esančio (duomenys neskelbtini), sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini); sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini); garažo boksų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4, garažo Nr. 5, esančių (duomenys neskelbtini); pastato – parduotuvės, esančios (duomenys neskelbtini) įpareigojant atsakovę šias patalpas ir pastatą perduoti ieškovei. Taip pat ieškovė prašė iš atsakovės priteisti bylinėjimosi išlaidas ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti minėtą turtą, uždraudžiant atsakovei šias patalpas naudoti komercinei-ūkinei veiklai, subnuomuoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti.
Ieškovė UAB „Swedbank lizingas“ su atsakove UAB „Idea & Realty“ sudarė lizingo sutartis, pagal kurias lizingo gavėjai, atsakovei UAB „Idea & Realty“, lizingo bendrovė perdavė valdyti ir naudotis įvairias patalpas:
· 2007-01-30 lizingo sutartimi LT045757 prekybos patalpas, esančias (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-0827-8331:2339);
· 2007-02-19 lizingo sutartimi LT046759 sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 2793-7005-5029:0001);
· 2007-03-22 lizingo sutartimi Nr. LT048772 garažą, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-1046-1640:5615);
· 2007-03-29 lizingo sutartimi Nr. LT049415 sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-0415-1140:8370);
· 2007-04-26 lizingo sutartimi Nr. LT051247 sandėlį, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 2793-7005-5029:0002);
· 2007-07-04 lizingo sutartimi Nr. LT055783 garažo boksą Nr. 1 (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0003), garažo boksą Nr. 2 (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0002), garažo boksą Nr. 3 (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0001), garažo boksą Nr. 4 (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0004), esančius (duomenys neskelbtini) ;
· 2007-12-20 lizingo sutartimi LT066316 pastatą-parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-0464-4824);
· 2008-03-06 lizingo sutartimi LT070503 garažą Nr. 5, esantį (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0005).
Atsakovė, lizingo gavėja, UAB „Idea & Realty“ netinkamai vykdė savo finansinius įsipareigojimus pagal minėtas lizingo sutartis, todėl lizingo bendrovė-ieškovė UAB „Swedbank lizingas“ 2009-01-19 atsakovei nusiuntė pretenziją reikalaudama sumokėti susidariusį įsiskolinimą per 14 dienų, tačiau atsakovei to nepadarius, lizingo bendrovė 2009-09-16 dienos pranešimu vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti įsiskolinimą bei nutraukti valdyto ir naudoto turto eksploataciją.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Swedbank lizingas“ nurodė, kad kelis kartus žodžiu, o 2009-10-14 raštu kreipėsi į atsakovę, prašydama grąžinti turtą, tačiau atsakovė UAB „Idea & Realty“ tai padaryti atsisakė motyvuodama, kad turtą valdo teisėtai, o visos lizingo sutartys yra galiojančios bei nurodė, kad kreipėsi į teismą (civilinė byla Nr. N2-22590-600/2009) ir teismas uždraudė nutraukti visas UAB „Swedbank lizingas“ ir UAB „Idea & Realty“ sudarytas lizingo sutartis. Tačiau Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nutartis, draudžianti nutraukti lizingo sutartis, buvo priimta 2009-10-06, t. y. jau po to, kai ieškovė buvo nutraukusi sutartis. Todėl 2009-12-15 nutartimi apylinkės teismas minėtą 2009-10-06 nutartį panaikino. Atsakovė kreipėsi į apeliacinės instancijos teismą, tačiau šis paliko 2009-12-15 nutartį galioti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-08-02 nutartimi iš dalies tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių ir uždraudė atsakovei sudaryti išvardintų patalpų bei pastato subnuomos, panaudos sandorius ar kitaip suvaržyti. Teismas netenkino ieškovės prašymo areštuoti patalpas ir pastatą, motyvuodamas, jog tai labai suvaržytų įmonės veiklą, sukurtų prielaidas nuostoliams atsirasti. Teismas taip pat netenkino ieškovės prašymo uždrausti atsakovei patalpas naudoti komercinei-ūkinei veiklai,.
Šalies argumentai
Ieškovė UAB „Swedbank lizingas“ 2010-08-17 pateikė atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-08-02 nutarties, nurodydama, kad nutarties dalis, kuria teismas netenkino prašymo uždrausti atsakovei UAB „Idea & Realty“ patalpas naudoti ūkinei-komercinei veiklai yra nepagrįsta ir prašydama ją pakeisti, t. y. tenkinti atskirąjį skundą ir pritaikyti papildomą apsaugos priemonę – draudimą atsakovei naudotis patalpomis ir pastatu komercinei-ūkinei veiklai. Ieškovė atskirąjį skundą motyvuoja tuo, kad tiek įstatymai, tiek teismų praktika laikinųjų apsaugos priemonių taikymą sieja su suinteresuoto asmens prašymo buvimu ir tikimybės, kad atsiras grėsmė, jog sprendimo įvykdymas gali pasunkėti. Ieškovė teigia, kad atsakovei verslo tikslais naudojantis patalpomis be jokio mokesčio, turto savininkas patiria nuostolių ne vien dėl to, kad negauna už tai pajamų, bet ir dėl to, jog naudojamas turtas dėvisi. Neuždraudus atsakovei naudotis patalpomis ir pastatu, šis turtas bus grąžintas žymiai nudėvėtas ar net apgadintas. Taip pat ieškovė nurodo, kad teismas turi vadovautis teisingumo principu, o laikinosios apsaugos priemonės turi užtikrinti kreditorių ir skolininkų teisėtų interesų pusiausvyrą. Tačiau teismas priimdamas nutartį nurodė, kad nors ieškovė ir patiria nuostolių dėl atsakovės neteisėto patalpų valdymo, bet uždraudus atsakovei naudoti patalpas/pastatą komercinei-ūkinei veiklai, atsakovė gali patirti nuostolių. Taigi, ieškovės manymu, teismas atsižvelgė tik į atsakovės interesus, nesigilindamas į ieškovės jau patirtus ir dėl tokios nutarties neišvengiamai ateityje atsirasiančius nuostolius.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė UAB „Idea & Realty“ nesutinka su ieškovės išdėstyta pozicija. Atsakovė nurodo, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti proporcingos siekiamiems tikslams bei taikomos laikantis ekonomiškumo principo, t. y. kad jos maksimaliai užtikrintų būsimo teismo sprendimo įvykdymą, o kartu ir, kad atsakovas nepatirtų nuostolių ar patirtų tik minimalius nuostolius. Laikinosios apsaugos priemonės turi būti taip taikomos, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo. Todėl atsakovės manymu, ieškovės atskiruoju skundu prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, nebūtinos, neekonomiškos, be to, pritaikius tokias priemones, atsakovės veikla taptų nebeįmanoma ir atsakovė gali bankrutuoti, o sustabdžius atsakovės veiklą nukentės ne tik atsakovės finansiniai interesai, bet ir niekuo dėtų trečiųjų asmenų, sudariusių ilgalaikes nuomos sutartis, teisės ir interesai. Taip pat atsakovė teigia, kad ieškovė nepateikia jokių įrodymų, kad ieškovei priklausantis turtas yra gadinamas ar mažėja jo funkcionalumas, todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumas yra neįrodytas. Atsakovė prašo ieškovės atskirąjį skundą atmesti.
Atskirasis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis keistina dalyje, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas uždrausti atsakovei naudotis patalpomis ir pastatu komercinei-ūkinei veiklai, pritaikant papildomą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei UAB „Idea & Realty“ naudoti patalpas ir pastatą komercinei-ūkinei veiklai (Civilinio proceso kodekso 337str. 4 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Šalies argumentai
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė UAB „Swedbank lizingas kreipėsi į teismą prašydama iškeldinti atsakovę UAB „Idea Realty“ iš ieškovei priklausančių patalpų ir pastato, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones: areštuoti atsakovės minėtas patalpas ir pastatą uždraudžiant atsakovei minėtą turtą naudoti komercinei-ūkinei veiklai, subnuomoti, suteikti panaudai ar kitaip suvaržyti. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2010-08-02 dalinai tenkino ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teismas atmetė ieškovės prašymą areštuoti išvardintą turtą, motyvuodamas, jog tai labai suvaržytų atsakovės įmonės veiklą, sukurtų prielaidas nuostoliams atsirasti. Pirmosios instancijos teismas taip pat netenkino ieškovės prašymo uždrausti atsakovei patalpas ir pastatą naudoti ūkinei-komercinei veiklai, tačiau nenurodydamas šio prašymo netenkinimo motyvų.
CPK 145 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu. Lietuvos apeliacinis teismas 2007 rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-522/2007 nurodė, kad ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai, reikalauja išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nustatė, kad atsakovė nereaguoja į ieškovės raginimus, gražiuoju minėto turto negrąžina, toliau jį neatlygintinai naudoja ūkinei-komercinei veiklai, dėl ko ieškovė patiria nuostolius, o, be to, atsakovė gali turtą sugadinti, naudoti ne pagal paskirtį. Įstatymas įpareigoja teismą, svarstantį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, siekti šalių interesų pusiausvyros, kad taikytos priemonės būtų pagrįstos, užtikrintų galimo sprendimo įvykdymą, šalių teisių bei turtinių interesų apsaugą. Atsakovė jau daugiau nei metus neatlygintinai naudojasi ieškovei nuosavybės teise priklausančiu turtu, kuris dėl naudojimo dėvisi ir jo vertė nuolatos mažėja. Taigi šiuo atveju atsakovė įgyja pranašumą, o ieškovė patiria nuostolius, negalėdama naudotis jai priklausančiomis patalpomis ir pastatu, negaudama iš to pajamų, be to, ieškovei priklausantis turtas dėvisi. Svarbi aplinkybė yra ta, kad ieškovė - lizingo bendrovė 2009-09-16 dienos pranešimu vienašališkai nutraukė sutartis ir pareikalavo sumokėti įsiskolinimą bei nutraukti valdyto ir naudoto turto eksploataciją, tačiau po sutarties nutraukimo praėjus daugiau nei metams laiko atsakovė, nevykdydama absoliučiai jokių mokėjimų ieškovės naudai, ir toliau naudojasi ginčo patalpomis išimtinai savo interesais, kas neginčytinai pripažintina nukrypimu nuo šalių interesų pusiausvyros principų ir tam tikru piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis.
Atsakovei toliau naudojantis ginčo turtu ir teismui priėmus sprendimą, kuris gali būti palankus ieškovei, sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar netgi tapti neįmanomas dėl didelio turto nusidėvėjimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, netenkinęs ieškovės prašymo uždrausti atsakovei naudotis patalpomis ir pastatu komercinei-ūkinei veiklai, pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovė nurodo, kad ieškovės prašomos laikinosios apsaugos priemonės yra neproporcingos, o sustabdžius atsakovės veiklą nukentės ir niekuo dėtų trečiųjų asmenų, sudariusių ilgalaikes nuomos sutartis, interesai. Šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 str.), tačiau atsakovė nepateikia jokių minėtų ilgalaikės nuomos sutarčių ar kitokių įrodymų, liudijančių apie trečiuosius asmenis, nukentėsiančius dėl draudimo atsakovei naudotis ieškovės patalpomis ir pastatu komercinei-ūkinei veiklai. Todėl toks atsakovės argumentas yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos apeliacinis teismas 2008 liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-506/2008 nurodė, kad Teismas, taikydamas CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Nagrinėjamoje byloje kolegija konstatuoja, kad tokia tikimybė egzistuoja, nes dėl didelio turto, naudojamo verslo tikslais, nusidėvėjimo ir sumažėjusios turto rinkos vertės ir likvidumo, priimtą teismo sprendimą gali būti sunkiau įgyvendinti. Pirmosios instancijos teismas neįvertino šios aplinkybės, todėl priimta nutartis keistina.
Atsižvelgiant į tai, kad pirmos instancijos teismas nevisapusiškai įvertino susidariusią situaciją ir pažeidė šalių interesų pusiausvyros principą, 2010-08-02 nutartis keistina ta apimtimi, kuria buvo netenkintas ieškovės prašymas uždrausti atsakovei naudotis patalpomis ir pastatu komercinei-ūkinei veiklai, pritaikant papildomą laikinąją apsaugos priemonę – draudimą atsakovei UAB „Idea & Realty“ naudoti patalpas ir pastatą komercinei-ūkinei veiklai (Civilinio proceso kodekso 337str. 4 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 str. 4 p.,
nutarė:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 rugpjūčio 2 d. nutartį pakeisti iš dalies ir atsakovės UAB „Idea & Realty“ atžvilgiu pritaikyti papildomą laikinąją apsaugos priemonę – uždrausti UAB „Idea & Realty“ (juridinio asmens kodas 300563845) naudotis patalpomis ir pastatu: 1) prekybos patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-0827-8331:2339); 2) sandėliu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 2793-7005-5029:0001); 3) garažu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-1046-1640:5615); 4) sandėliu, (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-0415-1140:8370); 5) sandėliu, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 2793-7005-5029:0002); 6) garažo boksu Nr. 1 (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0003), garažo boksu Nr. 2 (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0002), garažo boksu Nr. 3 (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0001), garažo boksu Nr. 4 (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0004), esančiais (duomenys neskelbtini) ; 7) pastatu-parduotuve, esančia (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-0464-4824); 8) garažu Nr. 5, esančiu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 2796-0003-6023:0005) ūkinei-komercinei veiklai.