- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-21
- Bylos Nr.
- 2S-368-464/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-14172-20009-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- A. P., R. P.
- Ieškovas
- V. N.
- Kategorijos
- 42.4pavadinimo nepavyko patikrinti
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų A. P. ir R. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo V. N. ieškinį atsakovams A. P. ir R. P. dėl avanso priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
ieškovas V. N. 2009-11-04 kreipėsi į Vilniaus m. 2-ąjį apylinkės teismą (b.l. 1, 27-28) ir prašė priteisti solidariai iš atsakovų A. P. ir R. P. 14 000 Lt avanso, 5 proc. dydžio procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog, kad ieškovas su atsakovais buvo žodžiu susitarę dėl negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo- pardavimo. Ieškovas atsakovams sumokėjo 14 000 Lt avansą, tačiau pirkimo-pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, o atsakovai avanso negrąžino.
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2011-06-21 sprendimu už akių (b.l. 130-132) ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 14 000 Lt avanso, 5 proc., dydžio metines palūkanas nuo priteistos 14 000 Lt sumos nuo 2009-11-06 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, jog atsakovams bei jų atstovui be svarbių priežasčių neatvykus į teismo posėdį ir ieškovo atstovui prašant, yra pagrindas priimti sprendimą už akių. Šalims nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties atsakovams kyla pareiga grąžinti ieškovui be pagrindo įgytą turtą – ieškovo sumokėtą avansą.
Šalies argumentai
Atsakovai A. P. ir R. P. pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b.l. 143) prašė panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-06-21 sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą. Nurodė, jog atsakovų advokatas 2011-06-21 teismo posėdyje nedalyvavo dėl svarbių priežasčių - užimtumo Kauno apygardos teisme. Atsakovai, neturėdami teisinių žinių, nebūtų galėję pilnavertiškai atstovauti savo interesams teisme. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo rašytinės sutarties su šalių parašais, nepakeičia fakto, kad preliminarioji sutartis buvo, kadangi šalys pripažino susitarimą dėl patalpų pirkimo. Pirkimo - pardavimo sutarties projektas buvo pateiktas ir šalys ketino jį pasirašyti, tačiau tik dėl laikinojo patalpų arešto šalių susitarimu sutarties pasirašymas buvo atidėtas. Todėl visuma minėtų aplinkybių turėtų būti vertinamos kaip rašytinės preliminariosios sutarties buvimas. Teismo taip pat nebuvo įvertinta svarbi aplinkybė - kas pažeidė ir dėl kieno kaltės nebuvo sudarytas pirkimo-pardavimo sandoris.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus m. 2-asis apylinkės teismas 2011-11-03 nutartimi (b.l. 177-179) atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atmetė ir priteisė iš atsakovų po 3,09 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas pripažino, kad atsakovų atstovo neatvykimas į teismo posėdį dėl užimtumo kitoje byloje nelaikytinas svarbia priežastimi, be to, atsakovai neįrodė, kad jie patys į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių. Teismas nurodė ir tai, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nenuginčyti sprendime už akių išdėstyti argumentai, kad žodinis šalių susitarimas dėl nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo ateityje nėra preliminarioji sutartis, kadangi neatitinka formos reikalavimų. Negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta šalims nesutarus dėl patalpų kainos. Šalys nėra sudariusios rašytinių susitarimų dėl netesybų, jei nebūtų sudaryta sutartis, būsimų mokėjimų sąskaita ieškovas perdavė avansą. Tuo atveju, kai susitarimas ateityje parduoti nekilnojamąjį daiktą neįgyvendinamas (pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma), kilus šalių ginčui dėl pinigų, gautų kaip avansas, grąžinimo, įvertintina šių pinigų paskirtis: avansas perduodamas tam tikram tikslui. Jeigu šis tikslas nėra pasiekiamas, t. y. numatytoji sutartis, kurios mokėjimų sąskaita sumokėtas avansas, nesudaryta, laikytina, kad pinigai perduoti (gauti) be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo. Sprendimas už akių kaip tik ir priimtas dėl įrodyto avanso perdavimo fakto. Atsakovų pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo išdėstytos aplinkybės apie negyvenamųjų patalpų kainą yra neįrodytos, todėl atsakovų reikalavimai negali būti patenkinti. Teismas sprendė, kad nėra nė vieno iš CPK 288 str. 4 d. įtvirtintų pagrindų panaikinti 2011-06-21 sprendimą už akių.
III. Atskirojo skundo argumentai atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovai A. P. ir R. P. atskiruoju skundu (b.l. 185) prašo panaikinti Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-11-03 nutartį ir tenkinti atsakovų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Atsakovų atstovas bylos nagrinėjime negalėjo dalyvauti dėl iš anksto suderinto dalyvavimo teismo posėdyje Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje byloje. Vien ta aplinkybė, kad nebuvo rašytinės sutarties su šalių parašais, nepakeičia fakto, kad tarp šalių buvo susitarimas dėl patalpų pirkimo. Šalys buvo susitariusios patalpas parduoti už 140 000 Lt, tačiau ieškovas, vienašališkai bandydamas ją sumažinti iki 100 000 Lt, akivaizdžiai pažeidė susitarimą. Teismas nepagrįstai ieškovo sumokėtus 14 000 Lt vertino kaip nepagrįstą atsakovų praturtėjimą, nes ieškovas sumokėjo už ketinimą įsigyti iš atsakovų patalpas. Parduodamų patalpų sutartą kainą patvirtina notaro paruoštas sutarties projektas, avanso sumokėjimas lygus 10 proc. perkamų patalpų vertės. Be to, patalpos po poros mėnesių buvo parduotas už 135 000 Lt. Teismas neįvertino ir nepasisakė dėl atsakovų patirtų nuostolių dėl ieškovo kaltės: patalpų vertė nukrito ir sudarę pakeičiantį sandorį atsakovo gavo 5000 Lt mažiau, be to, sumokėjo 5000 Lt tarpininkui už surastą naują pirkėją.
Atsiliepimas
Ieškovas V. N. atsiliepimu (b.l. 189) prašo pareiškimo dėl sprendimo peržiūrėjimo netenkinti. Atsakovų neatvykimo į teismo posėdį priežastys nėra svarbios. Ieškovo ir atsakovų nurodytos sąlygos dėl sutarties kainos skiriasi, atsakovų pateiktas projektas paruoštas tik pagal jų pageidavimus, ieškovas šių sąlygų niekada nepripažino, jokių sutarčių nepasirašinėjo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas apeliantų (atsakovų) pareiškimas dėl Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011-06-21 sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Civilinių bylų procesas vyksta pagal bylos nagrinėjimo, atskirų procesinių veiksmų atlikimo arba teismo sprendimo vykdymo metu galiojančius civilinio proceso įstatymus (CPK 3 str. 8 d.), taigi procesiniai klausimai sprendžiami vadovaujantis CPK normomis su pakeitimais, numatytais Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso pakeitimo ir papildymo 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480, ir įsigaliojusiais nuo 2011-10-01. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje sprendimas už akių buvo priimtas 2011-06-21 (b.l. 130-132), atsakovai pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikė teismui taip pat tebegaliojant ankstesniam šių procesinių klausimų teisiniam reglamentavimui - 2011-07-13 (b.l. 143), t.y. dar iki minėto įstatymo įsigaliojimo, sprendimo už akių priėmimo sąlygos, pagrindai bei pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrįstumas vertinami pagal reikalavimus, galiojusius sprendimo už akių priėmimo ir pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo metu.
Pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo pateikimo metu galiojančios CPK normos nustatė, kad teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės tik tuomet, jeigu konstatuoja, kad šalis neatvyko į posėdį dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir pareiškime nurodyti įrodymai galėjo turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Taigi, nustatytinos abi minėtos sąlygos.
Sprendimo už akių priėmimas – tai toks ginčų civilinėje byloje sprendimo būdas, kai vienai iš proceso šalių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos šalies prašymu teismas priima sprendimą už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu. Šio instituto tikslas – išplėsti asmenų subjektinių teisių teisminės gynybos ir dispozityvumo principo ribas, taip pat užkirsti kelią galimam piktnaudžiavimui procesinėmis teisėmis bei nustatyti šalies pasyvaus elgesio civiliniame procese padarinius. Tuo siekiama skatinti šalis rūpintis proceso eiga, greitu ir ekonomišku bylos išnagrinėjimu, laiku ir rūpestingai pateikti savo poziciją teismui, sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis, nevilkinti proceso (CPK 7 str., 42 str. 5 d.).
Sprendimo už akių priėmimo sąlygos įtvirtintos CPK 285 str. (iki 2011-10-01 gal. įst. red.), pagal kurį sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai neatvyksta į teismo posėdį viena iš šalių, kuriai tinkamai pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą ir iš jos negautas pareiškimas nagrinėti bylą jai nedalyvaujant, o atvykusi šalis prašo tokio sprendimo priėmimo, taip pat kitais CPK numatytais atvejais. Taigi sprendimas už akių gali būti priimtas, kai, būdama tinkamai informuota apie bylos nagrinėjimą, šalis nevykdo procesinės pareigos rūpintis proceso skatinimu arba piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis, siekdama nepagrįstai vilkinti bylos nagrinėjimą.
Apeliantai nurodo, jog jų atstovas teikė prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir teismas nepagrįstai tokio prašymo netenkino. Pagal CPK 246 str. 1 d. ir 2 d. nuostatas ieškovo, atsakovo ar jų atstovų prašymu teismas turi teisę atidėti bylos nagrinėjimą, kai yra dvi sąlygos: pirma, iki teismo posėdžio pradžios šalis, jos atstovas pateikia prašymą atidėti bylos nagrinėjimą ir prideda dokumentus, pateisinančius neatvykimą; antra, teismas pripažįsta nurodytas neatvykimo priežastis svarbiomis. Įstatymo nustatyta, jog neatvykimas dėl ligos, atostogos, komandiruotės, šalies atstovo užimtumas kitose bylose, kitoks užimtumas ir kiti panašūs atvejai paprastai nelaikomi svarbiomis priežastimis (CPK 246 str. 1 ir 2 d.). Toks teisinis reglamentavimas, be kita ko, turėtų skatinti šalis, kitus byloje dalyvaujančius asmenis rūpintis proceso eiga, veikti už greitesnį bylos išnagrinėjimą, nevilkinti proceso. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad įstatymo nuostata, jog išvardytos priežastys paprastai nelaikomos svarbiomis, reiškia tai, jog įvertinti nurodytas priežastis kitaip, t.y. pripažinti jas svarbiomis, teismas gali tik nustatęs tam tikras konkrečiu atveju išskirtines aplinkybes. Be to, teismas turi įvertinti, ar patenkinus prašymą atidėti bylos nagrinėjimą nebus pažeisti proceso operatyvumo ir koncentruotumo, draudimo piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis principai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-03-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-173/2004; 2006-01-18 nutartis c.b. Nr. 3K-3-50/2006; 2007-04-17 nutartis c.b. Nr. 3K-3-151/2007).
Šioje byloje sprendimas už akių buvo priimtas tuo pagrindu, kad apeliantų (atsakovų) atstovas, kuriam apie teismo posėdžio vietą ir laiką buvo pranešta tinkamai, neatvyko į teismo posėdį dėl priežasties, kurios pirmosios instancijos teismas nepripažino svarbia. Byloje nustatyta, jog apie 2011-06-21 teismo posėdį apeliantų atstovas buvo informuotas tinkamai - teismo šaukimas įteiktas 2011-05-17 (b.l. 114, 119, 125). 2011-06-17 šis pateikė prašymą (b.l. 120) atidėti bylos nagrinėjimą dėl jo užimtumo kitoje byloje. Tačiau apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atstovo užimtumas kitoje byloje nepripažintinas svarbia neatvykimo į teismo posėdį priežastimi, sudariusią pagrindą atidėti šios bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tokią aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje jau buvo paskirtas trečias teismo posėdis ir nė į vieną jų nei patys atsakovai, nei jų atstovas neatvyko. Šioje faktinėje situacijoje apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasinaudojo diskrecijos teise priimti sprendimą už akių.
Kita vertus, net šaliai neatvykus į teismo posėdį ar nepateikus atsiliepimo ieškinį be svarbių priežasčių, jai išlieka galimybė nuginčyti jos atžvilgiu priimtą teismo sprendimą už akių. Tam būtina pateikti įrodymus, patvirtinančius sprendimo neteisingumą ir akivaizdų asmens teisių pažeidimą. Esant vien šiai sąlygai teismas turėtų panaikinti sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-12-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-699/2006; 2007-10-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-389/2007; 2008-04-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-227/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-08 c.b. Nr. 2-374/2010; 2010-06-19 nutartis c.b. Nr. 2-953/2010; 2010-09-23 nutartis c.b. Nr. 2-1189/2010; 2010-11-16 nutartis c.b. Nr. 2-1420/2010; 2010-11-11 nutartis c.b. Nr. 2-1431/2010 ir kt.). Argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, nors ir grindžiamų jau pirmiau byloje pateiktais įrodymais, nurodymas pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo yra pakankamas pagrindas teismui, nagrinėjančiam tokį pareiškimą, konstatuoti, kad pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-09 nutartis c.b. Nr. 3K-3-316/2008; 2010-04-07 nutartis c.b. Nr. 3K-3-154/2010).
Todėl įvertintina ir aplinkybė, ar nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas patenkinti apeliantų pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, turėjo pagrindą išvadai susiformuoti, kad apeliantai nenurodė ir nepateikė naujų įrodymų, kurie įtakotų jau priimtą teismo sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad tokių duomenų apeliantai nepateikė. Tiek pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, tiek atskirajame skunde apeliantai iš esmės atkartojo atsiliepime į ieškinį nurodytus argumentus (b.l. 49, 143, 185), jog tarp šalių buvo sudaryta žodinė preliminarioji nekilnojamojo daikto pirkimo-pardavimo sutartis, kad šalys šį faktą pripažino. Pasak apeliantų, aplinkybė, jog buvo nesilaikyta įstatyme nustatytos rašytinės formos reikalavimų, lemiamos reikšmės šalių teisinių santykių kvalifikavimui neturi. Tačiau šie apeliantų argumentai neatitinka preliminariosios sutarties sampratos, nustatytos įstatymais. Susitarimo išreiškimas rašytine forma yra būtinas preliminariosios sutarties elementas (CK 1.73 str. 1 d. 7 p., 6.159 str., 6.165 str. 2 d.), t.y. preliminarioji sutartis turi būti tik rašytinė, o formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančią. Preliminariosios sutartys, taip pat jų pakeitimai, terminų pratęsimai, galiojimo laiko pakeitimai ir t. t., turi būti rašytinės formos (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2006-11-06 nutarimas c.b. Nr. 3K-P-382/2006). Todėl apeliantų skundo teiginiai, kad tarp šalių susiformavo preliminariosios sutarties sampratą atitinkantys santykiai teisiškai ydingi ir domėn nepriimtini. Kaip buvo nurodyta, nesant šalių rašytinės formos susitarimo, jų ikisutartiniai santykiai negali būti vertinami kaip CK 6.165 str. numatyta preliminarioji sutartis ir negali būti taikomos šios sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės, pavyzdžiui, gautos avansu sumos įskaitymas į netesybas, kompensuojant minimalius nuostolius. Tokiu atveju teisiškai neaktualus yra klausimas, dėl kurios iš šalies kaltės ar atsisakymo (vengimo) nebuvo pasirašyta pirkimo-pardavimo sutartis. Vien konstatavus faktą, kad tokia sutartis nebuvo sudaryta ir pasirašyta, teisinio pagrindo pasilikti avansą apeliantai neturėjo, ir šiuo aspektu teismas taip pat padarė tinkamas išvadas.
Kitų argumentų, keliančių pagrįstą abejonę teismo sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir atskirajame skunde apeliantai nenurodė.
Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išnagrinėjo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, pagrįstai nurodė nesant aplinkybių bei jas pagrindžiančių rašytinių įrodymų, kurie galėtų patvirtinti teismo sprendimo už akių akivaizdų neteisingumą ar neteisėtumą (CPK 287 str. 2 d. 4 p., 288 str. 4 d.). Tokių duomenų apeliantai nepateikė ir su atskiruoju skundu (CPK 314 str., 388 str., 178 str., 185 str.), todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista.
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą (b.l. 195), todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 2-ojo apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.