Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja L. Aleknavičienė Civilinė byla Nr. 2A-135-124/2013

Teisėja L. Karmazaitė Teisminio proceso Nr. 2-07-3-00981-2012-5

2013 m. balandžio 4 d.

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. U. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1798-901/2012 pagal ieškovo V. K. ieškinį atsakovui R. U., tretiesiems asmenims R. L., M. Z. M., J. A. B., G. R., dėl avanso ir paskolos grąžinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

2009 m. kovo 18 d. paskolos rašteliu ieškovas atsakovui R. U. paskolino 40 000 Lt, paskolos gavimą atsakovas R. U. patvirtino savo parašu. 2011 m. gruodžio 1 d. ieškovas pareikalavo grąžinti 87 751,20 Lt be pagrindo įgytas lėšas ir 40 000 Lt paskolą iki 2011 m. gruodžio 31 d., tačiau atsakovas minėtų sumų ieškovui negrąžino.

Sudarius paskolos sutartį, paskolos davėjas įgyja teisę į palūkanas už naudojimąsi paskola nuo paskolos suteikimo iki jos grąžinimo dienos. LR CK 6. 872 str. 1 d. numatyta, jog jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo metu. Paskolos sudarymo metu 2009-03-18, vidutinė metinė palūkanų norma siekė 8,83 %, todėl atsakovas turi sumokėti 7189,79 Lt palūkanas nuo 2009-03-18 iki 2011-12-31. Be to, atsakovas privalo mokėti 5 % dydžio palūkanas nuo 2011-12-31 iki visos paskolos - 40 000 Lt grąžinimo dienos.

Triplike (37–38 b. l.) atsakovas R. U. nurodė, kad 87 751,20 Lt suma buvo perduota tretiesiems asmenims už žemės išvadas, bendra jų suma 146 242,50 Lt. Piniginės lėšos 40 000 Lt taip pat buvo naudojamos kaip avansiniai mokėjimai kitų žemės išvadų pirkimui. Tokių sandorių per 2008-2010 metus buvo atlikta apie 20, todėl sunku detalizuoti avansinių mokėjimų dydį iš gautos 40 000 Lt sumos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta (CPK 320 str. 1 d., 263 str. 1 d.).

Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2, 3 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas V. K. 2008 rugpjūčio 01 d. pagal raštelį perdavė atsakovui R. U. 87 851,20 Lt avansiniam mokėjimui už iš trečiųjų asmenų M. Z. M., G. R., J. A. B. įgijamus žemės sklypus Radviliškio rajone, į kuriuos pagal apskrities administracijos viršininko išvadas dėl žemės, miško , vandens telkinio perdavimo neatlygintinon nuosavybėn turėjo būti atkurtos nuosavybės teisės(5 b.l.). Kadangi išvados buvo su žymiais trūkumais, Radviliškio rajono žemėtvarkos skyrius jas grąžino Kretingos rajono žemėtvarkos skyriui, todėl sandoris dėl žemės sklypų pirkimo neįvyko. Ieškovas prašo priteisti atsakovui perduotas lėšas, kaip įgytas be teisinio pagrindo.

Taip pat tarp šalių 2009-03-18 buvo pasirašytas paskolos raštas, pagal kurį atsakovui perduota 40 000 Lt.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, padarė pagrįstas išvadas, tinkamai pritaikė civilinio proceso taisykles ir materialinės teisės normas.

Dėl avansinės įmokos .

Pagal CPK 12 ir 178 straipsnius, šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (CPK 182 str.). Taigi civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 str.) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotai šaliai (CPK 178 str.).

Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu pagal byloje esančius įrodymus, gautus CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi ir panašiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Knygų prekybos valstybinės firmos „Knyga“ Raseinių filialas, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.–W. ir kt. v. A. P., byla Nr. 3K-3-378/2009). Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies matyti, kad teismas analizavo ir vertino įrodymų visetą, jų įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų laikantis šios nuostatos ir vadovaudamasi aukščiau išdėstytais argumentais teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo išvada šioje dalyje atitinka įstatymo nustatyta tvarka ir įrodinėjimo priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CPK 185, 263 straipsniai).

Nagrinėjamos bylos atveju ieškovas turėjo įrodyti, kad jis perdavė atsakovui perdavė, o atsakovas turėjo įrodyti, kad gautus pinigus pagal 2008 -08 01 d. raštą panaudojo pagal rašte nurodytą paskirtį, juos perdavė asmenims, įgyjant turtines teises į žemės sklypus. Abi šalys pripažįsta, kad pinigai 87 751,20 Lt buvo perduoti atsakovui, pastarasis pripažįsta gavęs nurodytą sumą ir tvirtina, kad šie pinigai buvo perduoti tretiesiems asmenims, su kuriais buvo sudarytos preliminarios žemės sklypų pirkimo sutartys.Taigi atsakovas procesiniuose dokumentuose teigė, kad tarp jo ir ieškovo buvo susidarę pavedimo santykiai, kurie nebuvo įforminti raštu ir vykdant ieškovo pavedimą jis turėjo tarpininkauti įgijant išvadas dėl nuosavybės teisių į žemės sklypus iš trečiųjų - fizinių asmenų M.Z. M., J. A. B., G. R..Apeliantas tvirtina, kad perdavus tretiesiems asmenims iš ieškovo gautą sumą, po to Palangos miesto 2-jame notarų biure buvo įformintas sandoris, kurio pagrindu buvo perleistos visos žemės valdymo teisės ieškovui. Šis apelianto argumentas prieštarauja byloje pateiktiems įrodymams. Įrodinėdamas šias aplinkybes atsakovas remiasi tik savo subjektyviu aiškinimu. Nei vienas iš byloje dalyvavusių trečiųjų asmenų nepatvirtino šių aplinkybių, jie neigė gavę kokias nors sumas iš atsakovo, nepatvirtino, kad buvo sudarytos preliminarios sutartys dėl atkuriamos nuosavybės perleidimo. Trečiasis asmuo M. Z. M. patvirtino, kad atsakovas tarpininkavo , prisistatė, kaip ieškovo įgaliotas asmuo, surandant, patikrinant išvadas, parengiant reikiamus pirkimo dokumentus (98-90 b.l).Nurodo, kad jo prašymu tretieji asmenys atidarė sąskaitas banke, nes pats atsakovas buvo nurodęs, kad bus mokama pavedimu, atsakovas jiems pasiūlė išvadų perleidimo mechanizmą, buvo paruošti atitinkami įgaliojimai, jo nurodymu šie įgaliojimai suteikti R. L., kuris buvo UAB „SPV-6“direktorius, bei ieškovui, kuris nurodė turįs tos pačios bendrovės įgaliojimus. Tik notarų biure sužinojo, kad už išvadas mokės UAB“SPV-6“, kurie tą pačią dieną jiems ir sumokėjo atitinkamas sumas už perleidžiamas išvadas. Pats atsakovas jiems nurodė, jog už perkamas išvadas bus mokama tik pavedimu ir visa suma iš karto, prašė atidaryti sąskaitas banke. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad į šias trečiųjų asmenų banko sąskaitas 2008 08 01 d., t.y. įgaliojimų ieškovui ir UAB „SPV-6“direktoriui R. L. išdavimo dieną pinigus-avansines išmokas už įgyjamas turtines teises į žemę pervedė UAB „SPV -6“, pervesdama į trečiojo asmens G. R. sąskaitą 97 486,50 Lt, į M. Z. M. -50 000 Lt, į A. J. B.-437483,50 Lt (92 b. l.).Neįvykus žemės pirkimo-pardavimo sandoriui, Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr.2-5-325/2010 ši įmonė nurodytas sumas kaip įgytas be teisinio pagrindo prisiteisė iš trečiųjų asmenų M. Z. M., G. R. , 2011-01-24 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimu priteisė iš A.J. B. (194-202 b. l.). Kilus ginčui dėl sandorio įvykdymo , kai sandorio suma viršija 5 000 Lt , toks sandoris turėjo būti sudarytas rašytine forma, remtis liudytojų parodymais įrodyti šį faktą nėra leidžiama (CK 1.7 str.31 d. 1 p., 1.93 str.2 d., 6 d.).Taigi šiuo atveju galioja įrodymų leistinumo taisyklė. Atsakovas ne tik leistinų, bet ir jokių kitų patikimų įrodymų apie pinigų perdavimą tretiesiems asmenims, preliminarių sutarčių sudarymą nepateikė. Atsakovas prašė kviesti apklausai liudytoju S. P., kurį nurodo dalyvavus sudarant sandorius su trečiaisiais asmenimis, perduodant tretiesiems asmenims gautas iš ieškovo pinigines lėšas. Šių aplinkybių apie liudytojo S. P. dalyvavimą, sudarant sandorius su trečiaisiais asmenimis bei preliminarios sutarties sudarymą, piniginių lėšų perdavimą neigia tretieji asmenys. Atsakovas nuo pat pradžių bylą vedė atstovaujamas profesionalaus teisininko-advokato, todėl jam turi būti žinoma, kad šalys pasirengimo nagrinėti teisme metu teismui turi pateikti visus turimus įrodymus bei paaiškinimus, turinčius reikšmės bylai, taip pat nurodyti įrodymus, kurių jie negali pateikti teismui, kartu nurodydami aplinkybes, trukdančias tai padaryti, galutinai suformuluoti savo reikalavimus ir atsikirtimus į pareikštus reikalavimus (CPK 226 str.).Bylą nagrinėti buvo ruošiamasi paruošiamaisiais dokumentais, tačiau nei atsiliepime į ieškinį, nei triplike šios aplinkybės nebuvo nurodytos, taip pat nebuvo prašoma kviesti liudytoju S. P. (22-23,37-38 b. l.).Pažymėtina, kad paties atsakovo paaiškinimai byloje nenuoseklūs, prieštaringi, nuolat keičiami, nurodant sandoriuose dalyvavus vis kitus asmenis. Atsiliepime į ieškinį, triplike atsakovas nurodo, kad paimta iš ieškovo suma 87 751,20Lt buvo perduota tiesiogiai tretiesiems asmenims 2008 08 01 d., dalyvaujant R. L.(22 b.l .) . Vėliau teismo posėdyje atsakovas nurodė, kad visą šią sumą perdavė trečiųjų asmenų atstovui R. R. (102 b. l.).

Atsakovo nurodyta aplinkybė, kad perdavus pinigus tretiesiems asmenims, po to buvo išrašyti įgaliojimai , išduotas jo įmonei įgaliojimas, nepatvirtina aplinkybių dėl pinigų perdavimo tretiesiems asmenims ir pavedimo įvykdymą.

Bylos duomenys patvirtina, kad žemės sklypo įgijimo sandoris neįvyko, todėl atsakovui neįrodžius kad jis įvykdė ieškovo pavedimą , t.y. neįrodžius jog jam perduotas avansas buvo panaudotas sutarties įvykdymui , ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti jam visa, ką jis perdavė atsakovui. Aukščiau minėtos lėšos laikytinas kaip turtas, kurį atsakovas įgijo be jokio teisinio pagrindo(CK 6.237 str.).Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, įrodymų vertinimu ir kolegija detaliau jų nebekartoja .

Dėl paskolos sutarties.

Įrodinėjimo pareiga, kad šalis sieja prievoliniai paskolos teisiniai santykiai, tenka paskolos davėjui (CPK 178 straipsnis). Ginčo atveju paskolos santykių tarp jo ir atsakovo atsiradimą ieškovas (kreditorius) įrodinėjo, pateikdamas atsakovo pasirašytą paskolos raštą (6 b.l.).Atsakovas pripažino pasirašęs šį raštą, pripažįsta gavęs pagal sutartį 40 000 Lt. pinigų. Tai reiškia, kad ieškovas, kaip paskolos davėjas, savo pateiktais įrodymais šioje byloje iš esmės pagrindė savo teiginį apie paskolos sutarties sudarymo bei pinigų pagal šią sutartį perdavimo paskolos gavėjui (atsakovui) faktą. Skiriasi tik šalių aiškinimas dėl šių sumų perdavimo tikslo bei panaudojimo tikslo. Atsakovas šią sumą pripažįsta gavęs, vykdant pavedimo santykius , aiškina, kad gauta suma buvo naudojama kaip avansiniai mokėjimai kitų žemės išvadų pirkimui. Atsakovas byloje negalėjo tiksliai nurodyti, kokie santykiai susiklostė tarp jo ir ieškovo, kam sumokėta, nei kokiomis sumomis ir kada, kokiu pagrindu sumokėta .Procesiniuose dokumentuose atsakovas nurodo šias lėšas panaudojęs įvairiems asmenims apmokėti už įgijamas išvadas į žemės sklypus, t.y. A. U.-81 033 Lt, J. A. 25800 Lt, N. P.-140 747 lt. ir kt.(37 -38 b.l.).Šios sumos neatitinka paskolos sumos. Tuo tarpu ieškovas teigia, jog skolinant nebuvo susitarta, kam ši paskola bus panaudota, kokiems tikslams, be to jam buvo nesvarbus tolimesnis paskolos panaudojimo faktas. Atsakovas pripažino, kad gaudamas pinigus, pasirašė paskolos raštą. Skolos dokumento buvimas pas kreditorių , patvirtina, kad sutartis neįvykdyta, pinigai negrąžinti.Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo sprendžiant civilinius ginčus dėl paskolų, konstatavo, kad paskolos sutarties sudarymo faktą įrodinėja ieškovas (kreditorius), o paskolos grąžinimo faktą turi įrodyti atsakovas (skolininkas), ir jei jis neturi skolos dokumento ar pakvitavimo apie paskolos grąžinimą, negali pasinaudoti CK 6.65 straipsnyje įtvirtinta prievolės įvykdymo prezumpcija. Šiuo atveju atsakovas turi įrodinėti skolos grąžinimo faktą bendra tvarka (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-26 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-187/2008; 2008-10-06 nutartis civ. byloje 3K-3-450/2008)

Be to, pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, tam tikrų aplinkybių neįrodymo rizika tenka šaliai, kuriai pagal įstatymą priklauso pareiga šias aplinkybes įrodyti. Atsakovas, kuriam pagal įstatymą tenka pareiga įrodyti paskolos grąžinimo faktą, nepateikė pirmosios instancijos teismui jokių tai patvirtinančių rašytinių įrodymų, kitų tiesioginių ar netiesioginių neginčijamų patikimų įrodymų, patvirtinančių paskolos grąžinimo faktą ar tai, kad tarp šalių buvo susiklostę kitokie santykiai. Neesant kitų įrodymų apie tai, kad ši suma būtų perduota kitokiems mokėjimams ir kad jie buvo atlikti, esant prieštaringiems šalių aiškinimams bei atsižvelgiant kad šalys iki tol sudarytą raštelį buvo įvardinusios avansiniu mokėjimu, teismas remiasi rašytiniu įrodymu , kuriame įvardinta, jog atsakovas pasiskolino iš ieškovo 40 000 Lt. Raštelio turinys, jame panaudota sąvoka „ pasiskolinau“ patvirtina pinigų perdavimą atsakovo nuosavybėn. Paties raštelio turinys atitinka CK 6.870 straipsnio nuostatas dėl pinigų perdavimo. Paskolos sutartis yra realinis sandoris, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų perdavimo momento, paskolos gavėjas tampa jam perduotų pinigų savininku (CK 6.870 str.2 ir 3 dalys).Atsakovas parašu patvirtino gavęs šią pinigų sumą, ko neneigė ir bylos nagrinėjimo metu. Atsakovas paskolos sutarties neginčijo, tik nurodo, kokiam tikslui ji buvo naudojama. Tačiau paskolos davėjas neigia suteikęs tikslinę paskolą ar šiuo atveju buvus pavedimo santykius, todėl tolimesnis paskolos panaudojimo faktas jam nėra svarbus, neįrodžius kitokių santykių, nes atsakovas tapęs pinigų savininku, galėjo laisvai disponuoti jam perduotomis piniginėmis lėšomis. Nors paskolos raštelyje nebuvo nurodytas paskolos grąžinimo terminas , tačiau paskolos sutartis gali būti sudaryta ir neapibrėžtam terminui (CK 6.873 straipsnio 2 dalis).Paskolos raštelio turinys patvirtina, kad šie pinigai buvo perduoti atsakovo nuosavybėn, todėl jų negrąžinus ieškovo pareikalautu terminu, teismas pagrįstai šią sumą priteisė iš atsakovo (CK 6.870,6.873 straipsnio 2 d.) . Atsakovas neginčijo palūkanų priteisimo, jų dydžio , todėl dėl jų kolegija nepasisako.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendžia, kad teismas tinkamai vertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialines ir procesines normas , priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurio nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais pagrindais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Apeliantas taip pat išreiškė pageidavimą apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 321 str. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. CPK 322 str. pažymima, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Taigi būtent apeliacinės instancijos teismui suteikia diskrecijos teisę kiekvienu konkrečiu atveju, neatsižvelgiant nei į apelianto, nei į kitų byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę šiuo klausimu, spręsti, ar sprendimui dėl apeliacinio skundo priimti pakanka byloje esančios rašytinės medžiagos, ar yra būtinas tiesioginis byloje dalyvaujančių asmenų dalyvavimas. Šiuo konkrečiu atveju apeliaciniam skundui išspręsti pakanka civilinėje byloje esančios medžiagos ir asmeniškai išklausyti byloje dalyvaujančius asmenis nėra būtinybės. Atsižvelgiant į tai, apelianto prašymas bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkintinas. Apeliantas nurodo, kad žodinio proceso siekia todėl, kad išsiaiškinti žemės išvadų pardavimo ypatumus, susiklosčiusią šio verslo praktiką , reikalingus atlikti veiksmus tinkamam tokio pobūdžio sandorių įvykdymui. Tačiau teismas šiuo atveju nagrinėjo , nustatinėjo konkrečias bylos aplinkybes, nustatinėjo teisinius santykius, susiklosčiusius tarp ieškovo ir atsakovo dėl avansinės įmokos bei paskolos, todėl nėra būtinumo plečiamai aiškintis apie šio verslo praktiką, susiklosčiusią Respublikoje. Apeliantas nenurodo, kokias konkrečias aplinkybes gali patvirtinti jo prašomas apklausti liudytojas S. P., juolab, kad jis ir neužtikrino šio liudytojo dalyvavimo pirmos instancijos teisme.

Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto valstybei priteistina žyminio mokesčio nepriemoka 2699 Lt , kurios sumokėjimas 2012-11-29 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi buvo atidėtas iki procesinio dokumento priėmimo apeliacinėje instancijoje (CPK 96 str.2d,302 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2012 m. spalio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš apelianto R. U. valstybei 2699 Lt (du tūkstančius šešis šimtus devyniasdešimt devynis litus ) žyminio mokesčio nepriemokos.