Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Donata Kravčenkienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AB ,,Vilniaus šilumos tinklai‘‘ ieškinį atsakovei A. P. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Vadovaujantis LR CPK 268 straipsnio 5 dalimi, kai atsakovė ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus. Kai ieškinys yra pripažįstamas tik iš dalies, sutrumpinti motyvai gali būti surašomi tik dėl tų reikalavimų, kuriuos atsakovė pripažįsta. Surašant sutrumpintus motyvus, nenurodomi argumentai, dėl kurių teismas atmeta kuriuos nors įrodymus.

Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė tiekia šilumos energiją daugiabučiam gyvenamajam namui, adresu (duomenys neskelbtini). Remiantis Nekilnojamojo turto registro duomenimis atsakovė yra buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkė. Atsakovė laikotarpiu nuo 2019-11-01 iki 2020-05-31 tinkamai nevykdė pareigos atsiskaityti su ieškove už suteiktas paslaugas, todėl liko skolinga ieškovei 741,86 Eur. Bylos nagrinėjimo metu atsakovė sumokėjo 500,00 Eur skolos, todėl neapmokėta skola yra 241,86 Eur. Minėtas aplinkybes patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: Mokesčių apskaičiavimo pažymos ir jos išrašas, sąskaita, informacinis pranešimas klientui. Tarp ieškovės ir atsakovės nebuvo sudarytos rašytinės šilumos energijos pirkimo–pardavimo sutarties, tačiau laikoma, kad tokia sutartis buvo sudaryta konkliudentiniais veiksmais, t. y. nuo vartotojo įrenginių prijungimo prie šilumos tiekimo tinklų dienos, pagal kurią atsakovei atsirado pareiga atsiskaityti už tiekiamą šilumą ir karštą vandenį (CK 1.71 straipsnis, 6.383 straipsnio 1 dalis, 6.384 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais, pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra – vadovaujantis protingumo kriterijais (CK 6.38 straipsnis). Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškove ir to atsakovė neginčijo (CPK 178 straipsnis). Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais ieškovės reikalavimas dėl 241,86 Eur įsiskolinimo iš atsakovės už laikotarpį nuo 2019-11-01 iki 2020-05-31 laikytinas pagrįstu ir įrodytu, todėl yra tenkintinas.

Pagal 1995-01-26 Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. I-775 „Dėl delspinigių už nesumokėtus paslaugų mokesčius skaičiavimo fiziniams asmenims“ (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalį, fiziniai asmenys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka laiku nesumokėję gyvenamųjų patalpų nuomos bei jų eksploatavimo išlaidų, ryšių bei komunalinių paslaugų mokesčių, už kiekvieną pradelstą dieną moka 0,02 procento delspinigius. Nustačius, kad atsakovė praleido atsiskaitymo už šilumos energiją ir karštą vandenį terminus, iš atsakovės ieškovei taip pat priteisiami 2,25 Eur delspinigiai, apskaičiuoti už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-02-29.

Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už 244,11 Eur priteistą bendrą sumą, skaičiuojamos nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-05) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CPK 6.37 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalis, 3 straipsnis).

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, ieškovei iš atsakovės priteistina 5,96 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 4,25 Eur žyminis mokestis ir 1,71 Eur išlaidos už Nekilnojamojo turto registro duomenų bei Gyventojų registro duomenų išrašus. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su 1,71 Eur išlaidomis už Nekilnojamojo turto registro duomenų bei Gyventojų registro duomenų išrašus. Visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos kitos būtinos ir pagrįstos išlaidos. Tai reiškia, kad teismas, vadovaudamasis įstatymu bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, gali išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, pripažinti ne tik tas išlaidas, kurios tiesiogiai išvardytos CPK 88 straipsnio 1 dalies 1-9 punktuose, bet ir kitas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Tam, kad įstatyme tiesiogiai neišvardytos išlaidos galėtų būti pripažintos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, jos turi atitikti abi CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatytas sąlygas, t. y. jos turi būti būtinos ir pagrįstos. Ar turėtos išlaidos buvo būtinos, sprendžiama pagal tai, ar asmuo neišvengiamai turėjo patirti šias išlaidas dėl bylos nagrinėjimo, ar nebuvo įmanoma apsieiti ir be jų, ar išlaidos nėra perteklinės ir neprotingos.

Priežasties teorija numato, kad bylinėjimosi išlaidos atsiranda vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui ir būtent dėl jo, todėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo naštos paskirstymui yra reikšmingi procesiniai šalių santykiai, jų procesinis elgesys. Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta pagal priežasties teoriją turi tekti šaliai, atlikusiai neteisėtus procesinius veiksmus arba tokius procesinius veiksmus, kurie tapo bylinėjimosi išlaidų priežastimi. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovės turėtos išlaidos už registrų pažymas apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso dėl skolos priteisimo iš atsakovės. Nors atsakovė nesutinka su ieškovės vykdyta jo paieška registruose ir prašomomis priteisti išlaidomis, susijusiomis su paieška registre, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad be minėtų paieškų ieškovė, be kita ko, būtų negalėjusi nustatyti atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos ir atitinkamai bylos teismingumo (vadovaujantis CPK 29 straipsniu, ieškinys paduodamas pagal atsakovės deklaruotą gyvenamąją vietą). Taigi, teismas, atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad šiuo atveju egzistuoja pagrindas ieškovei priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, įskaitant ir išlaidas už registrų pažymas.

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 88 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistinas 4,25 Eur žyminis mokestis ir 1,71 Eur išlaidos už registrų pažymas, iš viso – 5,96 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (5,15 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytų minimalių valstybei priteistinų bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur) iš atsakovės valstybės naudai priteistina 5,15 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260 straipsniais, 263–265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovės AB „Vilniaus šilumos tinklai“, į. k. 124135580, naudai iš atsakovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 241,86 Eur skolos, 2,25 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą 244,11 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-08-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 5,96 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,15 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Nurodyta suma mokėtina Valstybinei mokesčių inspekcijai, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660. Dokumentus, patvirtinančius sumokėjimą, būtina pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (raštinei).

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.