Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintauto Koriagino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. P., L. P., A. P., D. M., N. Š., G. Š. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-57-920/2018 pagal ieškovų M. P., L. P., A. P., D. M., N. Š. ir G. Š. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“ dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl pakartotinės ekspertizės

13. Apeliantė (atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, toliau- ir apeliantė, atsakovė) prašo paskirti byloje pakartotinę deontologinę ekspertizę, nurodo, kad atliktos ekspertizės išvados prieštarauja viena kitai (teigiama, kad nebuvo aptikta silicio dioksido dalelių plaučiuose, tačiau profesinė liga buvo nustatyta pagrįstai), be to, ekspertai ignoravo faktą, kad A. P. nebuvo atlikta autopsija, kurios būtinumą nustato Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo ( SPĮĮ) 49 str. 3 d. 5 p.

14. Nustatyta, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atsakovė 2017 m. gegužės 10 d. prašymu prašė skirti byloje deontologinę ekspertizę, pavesti ją atlikti P. P. arba Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertams, suformulavo prašomus užduoti klausimus ( t.6, b.l. 11-18). Teismas 2017 m. birželio 15 d. nutartimi paskyrė byloje ekspertizę, pateikė ekspertui visus klausimus, kuriuos prašė užduoti atsakovė ( t.6, b.l. 35-39). Ekspertizės aktas į bylą pateiktas 2017 m. gruodžio 13 d. ( t.6, b.l. 60-71). Gavus ekspertizės aktą bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, paskirtas teismo posėdis. Pažymėtina, kad 2018 m. birželio 11 d. teismo posėdyje atsakovė neteikė prašymo paskirti byloje pakartotinę ekspertizę, byla buvo užbaigta nagrinėti.

15. Atsakovė nurodo, kad ekspertizės aktas kelia abejonių dėl to, kad ekspertizės akto išvadų 3 p. rašoma, kad tiesiogiai nepatikta silicio dalelių plaučiuose, o 5p. rašoma, kad profesinė liga silikozė nustatyta pagrįstai, t.y. vienas teiginys prieštarauja kitam. Kolegija su tokiu atsakovės vertinimu nesutinka. Kaip matyti iš ekspertizės akto išvadų 3p., čia nurodyta, kad A. P. atlikti tyrimai tiesiogiai neaptiko silicio dioksido dalelių plaučiuose, tačiau ne visada jų ir aptinkama, ypač sergant ūmine šios ligos forma ( silikoproteinoze). Vadinasi, ekspertai jau išvadų 3 punkte paaiškino, kad tiesioginis silicio dalelių neaptikimas nereiškia, kad nėra silikozės ir tuo pačiu nereiškia ekspertizės išvadų prieštaringumo, dėl ko būtų pagrindas kartoti ekspertizę.

16. Pažymėtina, kad atsakovė, nei prašydama paskirti ekspertizę, nei gavusi ekspertizės aktą, nekėlė klausimo dėl patologoanatominio lavono tyrimo, kuris buvo būtinas pagal SPĮĮ 49 str. 3 d. 5p. Prašydama skirti pakartotinę ekspertizę atsakovė nenurodo, kuo patologoanatominio tyrimo neatlikimo faktas galėtų nulemti nustatytą diagnozę ( profesinę ligą) ir nustatytą mirties priežastį. Pakartotinė ekspertizė yra skiriama, jeigu teismui kyla abejonių dėl eksperto išvados pagrįstumo ( CPK 219 str. 2 d.). Šiuo atveju teisėjų kolegija pažymi, kad ekspertizės išvada yra nuosekli, išsami, konkrečiai atsakyta į pateiktus klausimus, todėl nėra jokio pagrindo skirti pakartotinę ekspertizę.

17. Teisėjų kolegijai išėjus į pasitarimų kambarį priimti procesinio sprendimo, atsakovė 2018 m. gruodžio 11 d. pateikė prašymą atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, išduoti atsakovei teismo liudijimą gauti iš LSMUL Kauno klinikų A. P. plaučių tyrimo (biopsijos) atsakymą Nr. H24831/2015 ir plaučių tyrimo (biopsijos) atsakymą Nr. H28018/2015. Nurodė, kad teismo ekspertizės aktas buvo surašytas neišreikalavus visos pastarojo asmens sveikatos istorijos ir dokumentų, esančių LSMUL Kauno klinikose, konkrečiai nebuvo išreikalauti dviejų plaučių tyrimų ( biopsijų) atsakymai. Atsakymo Nr. H24831/2015 išvadoje nurodoma: daugiausiai duomenų už egzogeninę riebalinę medžiagą plaučių parenchimoje ir reakcinius pokyčius, o atsakymo Nr. H28018/2015 išvadoje nurodoma obliteruojantis bronchiolitas ( t.7, b.l.39-40).

18. Atsakovės prašyme teigiama, kad šie biopsijų atsakymai verčia abejoti byloje esančio teismo ekspertizės akto Nr. EDM58/2017 ( 01) išvadomis, kurios padarytos neįvertinus itin reikšmingų A. P. medicininių dokumentų.

19. Pirmiausia teisėjų kolegija pažymi, kad teismo medicinos ekspertams buvo pateikta visa A. P. medicininė dokumentacija iki pat paciento mirties 2015 m. gruodžio 11 d., kuri yra detaliai aprašyta ekspertizės akto tiriamojoje dalyje. Atliekant ekspertizę yra įvertinta A. P. atlikta operacinė biopsija 2015 m. gegužės 21 d., kurios atsakymas – „daugiausiai duomenų už egzogeninę riebalinę medžiagą plaučių parenchimoje ir reakcinius pokyčius“, kaip matyti, yra identiškas atsakovės nurodomos biopsijos Nr.H24831/2015 atsakymui, todėl spręstina, kad biopsijos rezultatas ekspertų yra įvertintas (t.6, b.l.69). Kitos biopsijos atsakymas – „obliteruojantis bronciolitas“, ekspertizės metu nebuvo tiriamas ir vertinamas, tačiau atsakovė nepateikė duomenų, kurie leistų manyti, kad vienos biopsijos atsakymas „obliteruojantis bronchiolitas“, net jeigu toks ir būtų, galėtų pakeisti ekspertų pateiktas išvadas dėl profesinės ligos diagnozės ir dėl mirties priežasties. Pažymėtina, kad bendrai prieinamais duomenimis, bronchiolitas gali būti ne tik pirminė bronchioles pažeidžianti liga, bet ir antrinė patologinė būklė dėl kitų plaučių ligų (interneto prieiga https://www.sveikaszmogus.lt/Bronchiolitas). Todėl kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo atnaujinti bylos nagrinėjimą, duoti atsakovės atstovui teismo liudijimą ir svarstyti dėl pakartotinės ekspertizės.

Dėl profesinės ligos diagnozės

23. Teismui šioje byloje nebuvo pateikta duomenų, kad atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“, gavusi profesinės ligos priežasčių tyrimo aktą, ir sužinojusi apie profesinės ligos patvirtinimo aktą, teikė skundą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 3 d. nutarimo Nr. 881 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 28 d. nutarimo Nr. 487 „D. P. ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo nustatyta tvarka, kurios 15 p. nustato, kad tiriant profesinių ligų priežastis dalyvavę asmenys, nesutikdami su profesinės ligos priežasčių tyrimo aktu, vadovaujasi apskundimo tvarka, nurodyta Nuostatų 21–25 punktuose. Jeigu per 10 darbo dienų nuo profesinės ligos priežasčių tyrimo akto pateikimo susipažinti negaunamas motyvuotas skundas dėl profesinės ligos priežasčių tyrimo, Valstybinės darbo inspekcijos inspektorius aktą kartu su visa iš darbdavio gauta medžiaga įteikia arba išsiunčia paštu darbuotojui arba darbuotojo įgaliotam asmeniui ir darbo medicinos gydytojui. Todėl sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad atsakovė, neapskundusi profesinės ligos priežasčių tyrimo akto per 10 darbo dienų, netenka galimybės šioje byloje ginčyti profesinės ligos nustatymo faktą ir profesinės ligos priežastį.

24. Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovė neskundė ir Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. sprendimo kitoje civilinėje byloje Nr. 2-3275-1043/2017, kurioje buvo nagrinėjamas kito atsakovės darbuotojo, atlikusio lygiai tas pačias darbines funkcijas, kaip ir A. P., profesinio susirgimo atvejis. Teismas kitoje byloje, įvertinęs rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, ekspertizę atlikusio eksperto paaiškinimus, liudytojų parodymus konstatavo, kad nėra jokio pagrindo abejoti ieškovui diagnozuotos profesinės ligos – silikozės pagrįstumu, priteisė žalos atlyginimą. Taigi, atsakovės elgesys, vienoje byloje neskundžiant teismo sprendimo, o kitoje analogiškų aplinkybių byloje skundžiant teismo sprendimą, yra nenuoseklus, kas leidžia kritiškai vertinti atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo profesinės ligos diagnozavimo. Teisėjų kolegija vertina, kad profesinė liga A. P. buvo nustatyta tinkamai ir abejonių nekelia.

25. Atsakovė nurodo, kad A. P. mirties priežastis buvo ne profesinė liga, o kiti susirgimai, dėl kurių yra kalti A. P. gydę gydytojai ir pats A. P. savo nerūpestingais ir aplaidžiais veiksmais prisidėjęs prie sveikatos sutrikimų. Tokius teiginius atsakovė grindžia pirmiausia ta aplinkybe, kad A. P. mirties liudijime ir 2015-12-21 Kardiochirurgijos skyriaus išraše iš medicininių dokumentų mirties priežastis nurodoma skirtingai. A. P. mirties liudijime mirties priežastis nurodoma J62.8, kas pagal Tarptautinę ligų klasifikaciją yra žymima kaip Pneumokoniozė, sukelta kitų silicio turinčių dulkių, Silikozė, neklasifikuojama kitaip ( interneto prieiga: http://ebook.vlk.lt/e.vadovas/index.jsp?topic=/lt.webmedia.vlk.drg.icd.ebook.content/html/icd/ivadas.html), ( t.1, b.l. 5). Tuo tarpu išraše iš LSMUL VšĮ Kauno klinikų gydymo stacionare ligos istorijos mirties priežastis nurodyta kaip kardiopulmonalinis nepakankamumas, DODS, sepsis ( t.6, b.l. 70). Tačiau šis įrašų skirtingumas yra paaiškintas teismo medicinos eksperto išvados 15p., kuriame nurodyta, kad mirties priežastis buvo silikozė, kuri komplikavosi kvėpavimo nepakankamumu, kardiogeniniu bei septiniu šoku, ūminiu širdies kraujotakos, kepenų ir inkstų nepakankamumu ( t.6, b.l. 71). Teismo ekspertizės aktas pateikė kategorišką išvadą, kad A. P. mirties priežastis buvo būtent silikozė, kitos ligos ar kiti A. P. įpročiai įtakos mirčiai neturėjo, medikų klaidų, galėjusių nulemti A. P. mirtį, taip pat nenustatyta. Kaip jau minėta, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo medicinos ekspertizės išvada.

Dėl atsakomybės sąlygų

28. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo (redakcija, galiojusi A. P. priėmimo į darbą metu, nuo 2008 m. liepos 1 d.) 11 str. nustatė, kad darbdavio pareiga yra sudaryti darbuotojams saugias ir sveikatai nekenksmingas darbo sąlygas visais su darbu susijusiais aspektais. Darbuotojų saugos ir sveikatos priemonės finansuojamos darbdavio lėšomis. Darbdaviui atstovaujantis asmuo, siekdamas įgyvendinti darbdavio pareigą, organizuoja prevencinių priemonių (techninių, medicinos, teisinių, organizacinių ir kitų), skirtų nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų prevencijai, įgyvendinimą, nustatydamas įmonėje šių priemonių įgyvendinimo ir kontrolės tvarką, paskirdamas darbdavio įgaliotus asmenis ir duodamas jiems konkrečius pavedimus įgyvendinti prevencines priemones. To paties įstatymo 25 str. nustatė, kad darbdaviui atstovaujantis asmuo, be kita ko, organizuoja arba paveda darbdavio įgaliotam asmeniui organizuoti profesinės rizikos vertinimą ir tuo pagrindu įvertina (nustato) faktinę darbuotojų saugos ir sveikatos būklę įmonėje, padaliniuose ir atskirose darbo vietose. Nustačius, kad darbuotojų saugos ir sveikatos būklė neatitinka darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų reikalavimų, darbdaviui atstovaujantis asmuo organizuoja reikiamų priemonių parengimą ir įgyvendinimą. Atitinkamai iki 2012 m. lapkričio 1 d. galiojo kolegialių institucijų 2003 m. spalio 16 d. įsakymas Nr. A1-159/V-612 „D. P. rizikos nuostatų patvirtinimo“, pagal kurio 4 p. įmonėje rizikos vertinimą organizuoja darbdavį atstovaujantis asmuo (įmonės vadovas) ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai (įmonės administracijos darbuotojas) prieš pradedant veiklą (projektuojant darbo patalpas, darbo vietas, technologinius procesus), pradėjus veiklą; darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktais nustatytu rizikos ar atskirų rizikos veiksnių vertinimo periodiškumu, taip pat įsigaliojus naujiems darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktams, jeigu jie nustato griežtesnius reikalavimus; pakeitus technologinį procesą ar pradėjus naudoti naujas chemines ar kitas pavojingas chemines medžiagas ir preparatus, iš jų kancerogenus ir mutagenus, biologines medžiagas; ir t.t. Rizikos nustatymo etape analizuojami rizikos tyrimo rezultatai, nustatoma rizika ir priimamas sprendimas dėl rizikos priimtinumo ar nepriimtinumo. Rizika dėl cheminių, fizikinių ir biologinių veiksnių poveikio nustatoma rizikos tyrimo matavimų duomenis lyginant su Lietuvos higienos normose ir kituose teisės aktuose nustatytais dydžiais bei ribinėmis vertėmis, atsižvelgiant į rizikos veiksnių poveikio trukmę, jų savybes ir naudojamas asmenines apsaugines priemones. Riziką dėl cheminių, fizikinių ir biologinių veiksnių poveikio nustato 7.3 punkte nurodytos tarnybos ir specialistai. Įsakymo 23 p. nustatė, kad įmonės vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai planuoja ir tvirtina rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių planą, kuriame prioriteto tvarka nurodomi rizikos veiksniai, jų šalinimo ir mažinimo priemonės, nurodomi įmonės administracijos darbuotojai, atsakingi už šių priemonių įgyvendinimą, priemonių įgyvendinimo terminas, įgyvendinimui skirtos lėšos ir numatoma rizikos šalinimo ir mažinimo priemonių vykdymo kontrolė.

29. Pagal cituojamą įsakymą rizikos lygis buvo skirstomas į priimtiną arba nepriimtiną. Įsakymo 24 p. nustatė, kad kai nustatoma nepriimtina rizika, įmonės vadovas ar jo pavedimu darbdavio įgaliotas asmuo darbuotojų saugai ir sveikatai nedelsdami imasi priemonių nepriimtinai rizikai šalinti arba tokiose darbo vietose stabdo darbus, kol yra įgyvendinamos prevencinės priemonės nepriimtinai rizikai pašalinti ar jai sumažinti.

30. Kaip matyti iš atsakovės pateiktų dokumentų, kurie įmonėje buvo perkeliant A. P. iš liejiko pareigų į formuotojo pareigas, darbo vietų profesinės rizikos vertinimas įmonėje buvo atliktas 2010 m. ( t.5, b.l. 120- 149). Įmonės direktorius S. J. paskyrė pats save atsakingu už profesinės rizikos veiksnių identifikavimą ir profesinės rizikos vertinimo darbų plano sudarymą, darbuotojų saugos ir sveikatos būklės paso parengimą, pildymą, tikslinimą, duomenų teisingumą. Ta aplinkybė, kad pats direktorius yra surašęs ir pasirašęs darbuotojų profesinės rizikos vertinimo kortelę, planą, saugos ir sveikatos būklės pasą ir kt. dokumentus, kelia abejonių ir dėl tų dokumentų surašymo realių datų, nes į bylą šie dokumentai buvo pateikti tik 2017 m. vasario 20 d. Ta aplinkybė, kad atsakovė buvo sudariusi sutartį su UAB „Emida“ dėl darbuotojų saugos ir sveikatos dokumentų paruošimo, nereiškia, kad ta sutartis buvo realiai įvykdyta, tokių įrodymų nepateikta.

33. Pažymėtina, kad tik 2015 m. birželio mėnesį, kai A. P. nustatyta galimai profesinė liga, atsakovės įmonėje pradėtas profesinės ligos priežasčių tyrimas, pradėta vertinti profesinė rizika darbo vietose. Nuo 2012 m. lapkričio 1 d. įsigaliojus kolegialių institucijų 2012 m. spalio 25 d. įsakymui Nr. A1-457/V-961 „D. P. rizikos vertinimo bendrųjų nuostatų patvirtinimo“, rizikos vertinimas tapo labiau diferencijuotas, rizikos dydžio priimtinumas pradėtas skirstyti į mažą riziką, vidutinę riziką ir didelę riziką. Todėl teisėjų kolegija atmeta atsakovės apeliacinio skundo argumentus, kad jos vykdomoje veikloje nebuvo nustatyta nepriimtina rizika. Aplinkybė, kad 2015 m. liepos 20 d. profesinės rizikos vertinimo kortelės 5 skyriuje “Cheminiai veiksniai“ nustatyta toleruotina rizika, tik parodo, kad taikant tinkamas apsaugos priemones, tinkamai apmokius darbuotojus rizika nėra tokio laipsnio, kad reikėtų stabdyti įmonės veiklą. Iš lentelės matyti, kad net ir 2015 m. liepos mėn. buvo nustatyti neatitikimai teisės aktų reikalavimams supažindinant darbuotojus su naudojamų cheminių medžiagų pavojingumu, apmokant darbuotojus, pažymint darbo vietas specialiais ženklais ( t.1, b.l. 25). Pažymėtina ir tai, kad 2017 m. sausio 19 d. teismo posėdyje dalyvavusi ieškovė G. Š. nurodė, kad Valstybinei darbo inspekcijai pradėjus tirti A. P. nustatytos profesinės ligos priežastis, darbdavys atliko pakeitimus įmonėje, rekonstravo cechą, kuriame dirbo A. P. ( 2017 m. sausio 19 d. teismo posėdžio garso įrašo nuo 00:52:00 min).

Dėl turtinės žalos

34. Atsakovė savo apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nesiaiškino, ar A. P. gavo išmokas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau -VSDFV), kokiu laikotarpiu buvo mokamos išmokos, kokia suma išmokėta, ar A. P. artimieji kreipėsi į VSDFV dėl laidojimo išlaidų apmokėjimo, todėl neatskleidė bylos esmės ir priteisė dvigubą žalos atlyginimą.

35. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškovai turtinės žalos atlyginimo reikalavimą apribojo tik laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidomis. Todėl teismas neturėjo vertinti ir nevertino, kokios išmokos buvo išmokėtos A. P. nedarbingumo laikotarpiu kaip nedarbingumo pašalpos.

36. Ieškovai prašė priteisti 6043,80 Eur laidojimo ir kapavietės sutvarkymo išlaidų, teismas šį reikalavimą tenkino visiškai. Sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad nebuvo įvertinta, kokio dydžio išmokas gavo A. P. faktiškai laidoję asmenys. Lietuvos Respublikos paramos mirties atveju įstatymo ( redakcija, galiojusi 2015 m. gruodžio 11 d., mirus A. P.) 4 straipsnis nustatė, kad laidojimo pašalpa yra 8 bazinių socialinių išmokų dydžio. Laidojimo pašalpos dydis apskaičiuojamas pagal tą mėnesį, kurį atsirado teisė į laidojimo pašalpą, galiojusį bazinės socialinės išmokos dydį. 2015 m. gruodžio mėnesį bazinės socialinė išmoka buvo 38 Eur ( interneto prieiga: https://osp.stat.gov.lt/statistiniu-rodikliu-analize?indicator=S3R048#/as). Todėl laidojimo išmoka turėjo būti išmokėta 304 Eur dydžio. Teisėjų kolegija vertina, kad nors byloje nėra duomenų apie šios pašalpos išmokėjimą, ieškovams net ir nepasinaudojus įstatymine garantija, tai negali turėti įtakos atsakovės atsakomybės riboms; kitaip tariant, jeigu ieškovai nurodytą pašalpą gavo, šia suma, vadovaujantis CK 6.291 straipsnio 2 dalimi, buvo kompensuota dalis jų patirtų išlaidų; jeigu jie dėl subjektyvių, nuo jų pačių valios priklausiusių priežasčių, šios išmokos negavo, atitinkamo dydžio žalą jie patyrė ne dėl atsakovės, bet dėl savo pačių kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2004 ). Todėl turtinės žalos atlyginimo suma mažintina 304 Eur, teismo sprendimas atitinkamai pakeistinas, priteistina 5739,8 Eur turtinės žalos atlyginimo.

37. Teismas priteisė turtinę žalą mirusiojo A. P. tėvams nenurodydamas nei solidarumo išieškojimo atveju, nei dalių. Šioje dalyje sprendimas pakeistinas nurodant, kad turtinė žala priteisiama mirusiojo tėvams solidariai, nes nėra pateikta įrodymų, kuris iš tėvų apmokėjo laidojimo išlaidas ( t.1, b.l. 154-155).

Dėl asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos priteisimą

38. Pirmosios instancijos teismas priteisė neturtinės žalos atlyginimą mirusiojo tėvams, broliui ir seseriai, taip pat - mirusiojo gyvenimo draugės (partnerės) tėvams, kadangi pati A. P. gyvenimo draugė G. Š. mirė šios bylos proceso metu.

39. Apeliaciniu skundu atsakovė - įmonė ginčija subjektų, kuriems priteistas žalos atlyginimas, teises gauti žalos atlyginimą.

40. Viena iš pradinių ieškovių buvo G. Š., kuri nurodė, kad kartu su A. P. nuo 2008 m. gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, ketino susituokti, 2015 m. birželio 22 d. kartu įsigijo nekilnojamojo turto - gyvenamojo namo dalį su žemės sklypu, paėmė paskolą iš banko ( t.1, b.l. 161-163). Apeliaciniame skunde atsakovė (UAB „(duomenys neskelbtini)“) nurodo, kad G. Š. galimi psichologiniai išgyvenimai nebuvo paremti jokiais įrodymais ( skundo 122 pastraipa). Su tokiu apeliantės teiginiu teisėjų kolegija nesutinka. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad G. Š. buvo mirusiojo A. P. gyvenimo draugė, partnerė, jų bendrą gyvenimą įrodo nekilnojamojo turto įsigijimas, tai, kad gydymo stacionare ligos istorijose A. P. nurodydavo, kad jį prižiūrės Gintarė, informacija apie jo sveikatos būklę būtų teikiama G. Š. ( prijungtos gydymo stacionare ligos istorijos Nr. A-4778329( 2015 m.), l. 1-2, Nr. A-4405616, Nr. A-4465385, Nr.A-4513112, ir kt), bendros fotonuotraukos ( t.5, b.l. 160-162).

41. Kasacinio teismo praktikoje yra išdėstyta, kad CK 6.284 straipsnio 1 dalis negali būti aiškinama taip, kad šioje materialiosios teisės normoje yra nustatytas apskritai baigtinis asmenų, turinčių teisę į neturtinės žalos atlyginimą dėl gyvybės atėmimo, sąrašas – toks aiškinimas, t. y. kad visi kiti asmenys, kurie nėra tiesiogiai įvardyti CK 6.284 straipsnio 1 dalyje, neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą mirus fiziniam asmeniui, neatitiktų konstitucinio žalos atlyginimo principo, kurio turinys išsamiai yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 5 d. nutartyje civilinėje byloje 3K-3-217-690/2018, šios nutarties 33–37 punktuose, ir CK 6.250 straipsnio 2 dalies, kuri, kaip minėta, nustato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta, be kita ko, dėl gyvybės atėmimo. Toje pačioje nutartyje kasacinio teismo teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, konstatavo, kad ir mirusiojo broliai, seserys turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, jeigu juos ir mirusįjį siejo stiprūs emociniai ryšiai, tarp jų buvo susiformavę artimi ir glaudūs santykiai.

42. Kaip minėta, G. Š. mirė 2017 m. gruodžio 7 d. ( t.6, b.l. 119). Teismas vietoje pradinės ieškovės įtraukė jos paveldėtojus - tėvus, nurodydamas, kad pastarieji nori tik tęsti jau pradėtą procesą. Teisėjų kolegija nesutinka, kad procesinių teisių perėmimas šiuo atveju buvo tik formalus veiksmas. Kasacinio teismo naujausioje praktikoje į teisės taikymo klausimą, ar galima perimti mirusio asmens teises į neturtinės žalos atlyginimą, kai asmuo mirė jau pareiškęs teisme ieškinį dėl jos atlyginimo ir nurodė su tuo susijusias aplinkybes bei pateikė įrodymus, yra atsakyta nutartyse civilinėse bylose Nr. 3K-3-399-687/2016, taip pat Nr. 3K-3-4/2014. Kaip nurodo kasacinis teismas, CK 5.1 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. CK 1.114 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmeninės neturtinės teisės gali būti perduodamos ar paveldimos tik įstatymų numatytais atvejais arba jei tai neprieštarauja šių vertybių prigimčiai bei geros moralės principams ar nėra apribota įstatymų. Konstitucinis Teismas (2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime „Dėl žalos, padarytos neteisėtais kvotos, tardymo, prokuratūros ir teismo veiksmais, atlyginimo) pasisakė, kad įmanomos tokios situacijos, kai teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo gali pereiti tam tikriems kitiems asmenims, bet turi būti išskirtinės aplinkybės. Jeigu lyginamuoju aspektu analizuotume EŽTT jurisprudenciją dėl reikalavimo „perėmimo“ galimybių, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Teismas daro skirtumą tarp bylų, kurios buvo inicijuotos pačių pareiškėjų, o vėliau tik tęsiamos jų artimųjų po pareiškėjų mirties proceso metu, ir bylų, kurios nuo pat pradžių inicijuojamos pažeidimo aukos artimųjų (iš esmės galima teigti, kad šiuo atveju taikomi griežtesni skundo priimtinumo reikalavimai). Pastaruoju atveju Teismo praktikoje reikalaujama, kad besikreipiantis Konvencijos pažeidimo aukos artimas asmuo įrodytų, jog skundžiama priemonė tiesiogiai paveikė ir jį patį (arba egzistuoja svarbus bendras interesas nagrinėti bylą).

43. Pažymėtina, kad abiem paminėtais atvejais buvo nagrinėjamos situacijos, kai žala buvo padaryta valstybės veiksmais ( neteisėtu suėmimu, kalinimu ir pan.), be to, dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi pats nukentėjęs ( pažeidimo auka), kuris proceso metu mirė, kitu atveju- dėl neturtinės žalos kreipėsi pažeidimo aukos sutuoktinė ir dukra. Šiuo atveju dėl neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi pažeidimo aukos gyvenimo draugė, kuri dar nebuvo sutuoktinė. Teisėjų kolegija sutiktų, kad pačiai mirusiojo A. P. gyvenimo draugei galima buvo priteisti neturtinės žalos atlyginimą, vertinant, kad jos emociniai santykiai su mirusiuoju buvo glaudūs, ilgalaikiai. Tačiau šioje byloje nenustatyta tokių išskirtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą pripažinti, kad G. Š. teisės į jos pačios patirtos neturtinės žalos atlyginimą būtų paveldimos.

44. Šioje dalyje sutiktina su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad teismas nepagrįstai įtraukė į bylą mirusios ieškovės G. Š. procesinių teisių perėmėjus ir priteisė jiems neturtinės žalos atlyginimą. Pažymėtina, kad ankstesnėje praktikoje, 2007 m. gegužės 31 d. nutartyje Nr. 2-339/2007 Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad teisė į neturtinės žalos atlyginimą negali būti paveldima materialine teisine prasme ir atitinkamai negali būti procesinių teisių perėmimo objektas, nes neturtinė žala atsirado pažeidus asmenines neturtines vertybes (gyvybę), kurios yra neatsiejamai susijusios su asmeniu, patyrusiu šią žalą. Nors pacituota praktika yra dešimties metų senumo, visgi naujai formuojama praktika, teisėjų kolegijos nuomone, neleidžia išplėsti neturtinės žalos paveldėjimo atvejų ir šios bylos situacijoje iki būsimų mirusiojo asmens uošvių. Todėl teismo sprendimas šioje dalyje pakeistinas panaikinant dalis, kuriose ieškinys patenkintas ieškovų N. Š. ir G. Š. atžvilgiu, ir šioje dalyje ieškinys atmestinas.

45. Pirmosios instancijos teismas priteisė mirusiojo A. P. broliui ir seseriai neturtinės žalos atlyginimą (po 3500 Eur kiekvienam), akcentuodamas, kad tai artimiausi A. P. giminaičiai, kad liga užtruko ilgai, todėl sukėlė dvasines kančias ir broliui bei seseriai. Pirmosios instancijos teismas nesiaiškino emocinių ryšių tarp A. P. ir jo brolio bei sesers. Ieškinyje apie mirusiojo ir jo sesers bei brolio ryšius nurodoma tik tiek, kad netekus brolio buvo nutrauktas ryšys su praeitimi, tai sukėlė neigiamus išgyvenimus. Apie ieškovo A. P. ryšius su broliu Aurimu nepateikta jokių įrodymų, pats ieškovas A. P. teismo posėdžiuose nedalyvavo, paaiškinimų neteikė. Todėl spręstina, kad byloje nenustatyta emocinių ryšių tarp brolių Aivaro ir A. P., kurie sudarytų pagrindą priteisti A. P. neturtinės žalos atlyginimą. Šioje dalyje sprendimas pakeistinas A. P. ieškinį atmetant.

46. Ieškovės D. M. emociniai ryšiai su jos broliu Aivaru teismo sprendime taip pat nėra atskleisti. Byloje nustatyta, kad sesuo Daiva yra nurodyta vienoje iš A. P. gydymo stacionare ligos istorijų kaip asmuo, kuriam kartu su G. Š. gali būti teikiama informacija apie A. P. sveikatos būklę ( prijungta gydymo stacionare ligos istorija Nr. A-4778329, l. 2). Pažymėtina ir tai, kad D. M. dalyvavo bylos nagrinėjimo posėdžiuose, iš jos paaiškinimų, duotų 2017 m. sausio 19 d. teismo posėdyje ( garso įrašo nuo 01:28:05 min.), matyti, kad ji nuolat domėjosi brolio sveikatos būkle, gydymo eiga, darė užklausimus į užsienio klinikas dėl broliui nustatytos ligos, lankė ligoninėje, kasdien bendravo, savo ryšį su broliu apibūdino kaip labai artimą. Atsakovė neteikė teismui priešingų įrodymų. Todėl kolegija sutinka, kad tarp ieškovės ir jos brolio buvo emocinis ryšys, ieškovė D. M. patyrė neturtinę žalą mirus jos broliui ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą.

Dėl neturtinės žalos dydžio

47. Kasacinis teismas išaiškinęs, kad teismo, sprendžiančio nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos įvertinimo pinigais klausimą, funkcija yra parinkti teisingą, kuo labiau sušvelninančią negatyvius padarinius piniginę kompensaciją už nukentėjusio asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus bei praradimus ir taip sudaryti materialias prielaidas kiek įmanoma atkurti tai, ko neturtinės vertybės pažeidimo atveju sugrąžinti, adekvačiai įvertinti ir atlyginti pinigais iš esmės nėra galimybės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-582/2009).

48. Pirmosios instancijos teismas priteisė mirusiojo A. P. tėvams po 35 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo kiekvienam, o seseriai priteisė 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Apeliaciniais skundais abi šalys nurodo nesutinkančios su neturtinės žalos įvertinimu. Atsakovė UAB „(duomenys neskelbtini)“ nurodo, kad buvo nepagrįstai priteista itin didelė ir nuo formuojamos teismų praktikos bylose dėl neturtinės žalos priteisimo nukrypstanti suma, nėra vertinti jokie A. P. tėvų M. P. ir L. P. išgyvenimai, ieškovų ir mirusio asmens santykiai. Ieškovai apeliaciniu skundu nurodo, kad priteistos žalos sumos yra per mažos, teismas nepakankamai atsižvelgė į A. P. ir ieškovų, kaip jo tėvų, brolio, sesers, gyvenimo draugės/faktinės sutuoktinės glaudžius ir artimus tarpusavio santykius, neįvertinta, kad ieškovų dvasines kančias didino A. P. ilgalaikis ligos pobūdis, slaugos reikalingumas, fizinės kančios, neįvertintas atsakovės elgesys, atsakovės turtinė padėtis. Nepagrįstai remtasi LAT bylos Nr. 3K-3-556/2008 išaiškinimais.

49. Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Šių turinys formuojamas ne tik objektyviojo jų suvokimo, kaip tam tikrų definicijų, pagrindu, bet ir vertinamųjų jų elementų atskleidimu remiantis teismų praktika konkrečiose bylose. Bylose dėl neturtinės žalos, padarytos žuvus darbuotojui dėl nelaimingo atsitikimo darbe, atlyginimo kasacinis teismas sąžiningu, teisingu ir protingu atlyginimu laiko sumas nuo 13 032 Eur iki 40 546 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. E. v. UAB „Transmėja“, bylos 3K-3-348/2007; 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. ir kt. v. UAB „Statreksas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-482/2007; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. ir kt. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-566/2008; 2008 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. G. ir kt. v. AB „Achema“, bylos Nr 3K-3-556/2008).

50. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šios bylos atveju mirusiojo tėvams priteistos žalos dydis, atsižvelgus į konkrečius bylos faktinius ypatumus, nustatytas atitinkamai po 35 000 Eur nėra aiškiai per mažas, atitinka CK 6.250 straipsnio nuostatas bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Sutiktina su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad tėvams jų vaiko netekimo atveju yra padaroma didžiulė emocinė žala, kurios įrodinėjimui turėtų būti taikomas žemas įrodinėjimo standartas, t.y. galima preziumuoti, kad tėvų skausmas netekus vaiko, nors ir suaugusio amžiaus, yra didelis ir neturtinės žalos atlyginimas turi būti kiek įmanoma adekvatus patirtiems išgyvenimams. Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. 3K-3-217-690/2018 nagrinėtoje situacijoje tėvams, kurių 11 mėnesių kūdikis buvo netyčia nužudytas ligoninėje atliekamos procedūros metu, buvo priteista apie 140 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, tuo tarpu mirusiojo kūdikio sesers patirta neturtinė žala buvo įvertinta 10 000 Eur. Šios bylos atveju miręs asmuo buvo suaugęs, mirė dėl profesinės ligos, todėl neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteistos mažesnės.

51. Teisėjų kolegija nesutinka su teismo sprendimu priteisti mirusiojo seseriai 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, įvertinant aplinkybes, paminėtas šios nutarties 42 pastraipoje, sesers ir brolio emocinius ryšius. Kolegijos nuomone, D. M. patirti emociniai išgyvenimai netekus brolio, vertintini 6000 Eur, todėl pirmosios instancijos sprendimas atitinkamai pakeistinas padidinant ieškovei priteistos neturtinės žalos dydį iki 6000 Eur.

52. Sutiktina ir su ieškovų apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovės turtinė padėtis sprendžiant iš viešai prieinamų duomenų, taip pat atsakovės elgesys A. P. susirgus profesine liga, neduoda pagrindo mažinti priteistų neturtinės žalos atlyginimo sumų.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

53. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį, jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą ar priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Laikytina, kad ieškovų ieškinys yra tenkinamas 80 proc. ( sprendimas naikinamas dalyje dėl dviejų pradinių ieškovų reikalavimų). Šalių bylinėjimosi išlaidos paskirstomos proporcingai patenkintiems ir atmestiems ieškinio reikalavimams ( CPK 93 straipsnis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas sprendimu buvo priteisęs ieškovei D. M. iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ 3000 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Šių priteistų išlaidų dydis mažintinas iki 2400 Eur. Atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios išlaidos pirmosios instancijos teisme sudarė 3226,67 Eur ( t.6, b.l. 92-93), priteistina iš ieškovų 645,33 Eur ( po 161 Eur iš M. P., L. P., A. P. ir D. M.). Iš ieškovės G. Š. procesines teises perėmusių N. ir G. Š. išlaidos nepriteistinos, nes jie buvo nepagrįstai įtraukti kaip procesinių teisių perėmėjai.

54. Iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteistų išlaidų valstybei suma ( 3016,31 Eur žyminio mokesčio ir 12,46 Eur pašto išlaidų) mažintina iki 2452,19 Eur žyminio mokesčio ir 10 Eur pašto išlaidų.

55. Teisėjų kolegija vertina, kad ieškovų apeliacinis skundas yra patenkintas 10 proc., o atsakovės apeliacinis skundas yra tenkinamas 20 proc. ( prašyta ieškinius atmesti visiškai, tačiau ieškiniai yra tenkinami 80 proc., žr. šios nutarties 52 pastraipą). Ieškovų išlaidos apeliacinės instancijos teisme atlyginamos 25 Eur sumai, o atsakovės išlaidos apeliacinės instancijos teisme ( 1729 Eur žyminio mokesčio ir 4445 Eur už advokato pagalbą, iš viso 6174 Eur) priteistinos iš ieškovų proporcingai patenkinto apeliacinio skundo reikalavimui (70 proc.), priteisiant iš ieškovų 1234,80 Eur, po 308,70 Eur iš kiekvieno.

56. Priešpriešinių prievolių dėl bylinėjimosi išlaidų mokėjimo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose įskaitymas atliekamas tarp ieškovės D. M. ir atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, ieškovei iš atsakovės priteistina 1930,30 Eur bylinėjimosi išlaidų ( CK 6.130 str.) ( „UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokėtina ieškovei D. M. suma ( 2400 Eur) mažintina ieškovės D. M. mokėtina atsakovei suma už pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose turėtų išlaidų dalį ( 469,70 Eur).

57. Teismo patirtos išlaidos apeliacinės instancijos teisme, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 3,97 Eur. Šios išlaidos yra artimos minimaliam dydžiui, kuris laikomas neracionaliu priteisti ir išieškoti, todėl neskirstytinos ir nepriteistinos ( CPK 96 str. 6 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Kauno apylinkės teismo 2018 m. liepos 2 d. sprendimo dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo ieškovei D. M., dėl ieškovų A. P., N. Š. ir G. Š. reikalavimų, dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Priteisti iš atsakovo UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. 136020671, ieškovams M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) solidariai 5739,80 Eur ( penkis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt devynis eurus ir 80 ct) laidojimo išlaidų, 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuotinas nuo priteistos sumos (5739,80 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteistą ieškovei D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. 136020671, neturtinės žalos atlyginimo sumą padidinti iki 6000 Eur ( šešių tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo, priteistas 5 proc. metines palūkanas skaičiuoti nuo priteistos sumos ( 6000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-04-21) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteistą iš atsakovės UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. 136020671, ieškovei D. M., a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 1930,30 Eur ( tūkstančio devynių šimtų trisdešimt eurų ir 30 ct).

Ieškovų A. P., N. Š. ir G. Š. ieškinius atmesti.

Priteisti iš ieškovų M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) L. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) po 469,70 Eur ( keturis šimtus šešiasdešimt devynis eurus ir 70 ct) iš kiekvieno atsakovei UAB „(duomenys neskelbtini)“ bylinėjimosi išlaidų.

Priteistą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, į.k. 136020671, valstybės naudai bylinėjimosi išlaidų sumą sumažinti iki 2452,19 Eur ( dviejų tūkstančių keturių šimtų penkiasdešimt dviejų eurų ir 19 ct) žyminio mokesčio ir 10 Eur ( dešimt eurų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Visos valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į valstybinės mokesčių inspekcijos pajamų surenkamąją sąskaitą, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5660.

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.