Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Žibutė Budžienė, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. L. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-22976-905/2024, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Antstolis Darius Stakeliūnas 2024 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu skundą tenkino iš dalies – nutarė pervesti pareiškėjui dalį – 7 850,88 Eur išieškotų lėšų. Skundą dėl kitos dalies lėšų išmokėjimo perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundų ribų, patikrino skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nagrinėjamu atveju nenustatyta.

8. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti skundą dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl naujų įrodymų priėmimo

9. Vadovaujantis CPK 314 straipsnio nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Naujų įrodymų priėmimo draudimas nėra absoliutus, tačiau šie įrodymai turi pagrįsti bylos nagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

10. Suinteresuotas asmuo antstolis Darius Stakeliūnas 2024 m. lapkričio 11 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė pareiškėjo 2024 m. lapkričio 4 d. skundą dėl antstolio veiksmų su pridedamais dokumentais. Pažymėtina, kad skundų dėl antstolio veiksmų pateikimui ir priėmimui CPK nustatyta speciali tvarka (CPK 510 str., 512 str.), todėl pateiktus dokumentus atsisakytina priimti (CPK 314 str.).

Dėl skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo

11. Iš vykdomosios bylos Nr. 0032/24/01225 medžiagos nustatyta, kad antstolis Darius Stakeliūnas vykdo išieškojimą išieškotojo V. L. naudai pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 14 d. vykdomąjį raštą Nr. e2-1337-1171/2024.

12. Pareiškėjas 2024 m. rugpjūčio 6 d. antstoliui pateikė skundą dėl antstolio veiksmų (neveikimo), kuriame prašė nedelsiant paskirstyti nuo 2024 m. liepos 10 d. antstolio sąskaitoje esančią (išieškotą) 19 532,81 Eur sumą, ją pervedant išieškotojui. Antstolis 2024 m. rugpjūčio 20 d. patvarkymu Nr. S-24-32-22869 išieškotojo skundą tenkino iš dalies – nutarė pervesti išieškotojui dalį išieškotų lėšų – 7 850,88 Eur, kitą skundo dalį dėl neišmokėtos sumos perdavė nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui.

13. Įstatymuose kiekvienam suinteresuotam asmeniui garantuojama teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas, t. y. teisę pasiekti, kad jo atžvilgiu būtų įvykdytas teisingumas. Teismas yra vienintelė institucija, kuriai pavesta vykdyti teisingumą. Civilinių teisių, kurias įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, gynimo būdai įtvirtinti CK 1.138 straipsnyje, kurio 8 punkte nustatyta, kad civilinių teisių gynimas bei būdai gali būti nustatyti ir kituose įstatymuose.

14. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Vykdymo procesas imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo proceso tvarkos. Antstolis, kaip viešosios teisės subjektas, turi teisę veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją), o bet koks veikimas viršijant kompetenciją vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str.). Antstolis negali spręsti klausimų, priskirtinų teismo kompetencijai, o kad antstolis veiktų, neviršydamas jam suteiktų įgaliojimų ribų, jo procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas.

15. Skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarka nustatyta CPK XXXI skyriuje. Pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį šia tvarka gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK XXXI skyriaus nuostatų taikymą, yra nurodęs, kad jos skirtos antstolio atliekamų veiksmų teisėtumui užtikrinti; šiame skyriuje nustatytas vykdymo proceso dalyvių pažeistų teisių gynimo būdas, kuris įgyvendinamas suinteresuotam asmeniui paduodant skundą dėl antstolio veiksmų arba atsisakymo atlikti procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155-687/2019).

16. Skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą (CPK 510 str. 2 d.). Šį skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo ir dėl to priima patvarkymą. Jeigu antstolis atsisako visiškai ar iš dalies patenkinti skundą, skundas, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kartu su antstolio patvarkymu ir vykdomąja byla ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo patvarkymo priėmimo persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 str. 3 d.).

17. Jeigu antstolis neišnagrinėjo skundo per CPK 510 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą arba patvarkymo, kuriuo visiškai ar iš dalies atsisakė patenkinti skundą, su vykdomąja byla ir skundu neperdavė teismui, asmuo turi teisę skundą dėl antstolio neveikimo pateikti apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Kartu su skundu dėl antstolio neveikimo asmuo teismui turi pateikti ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus, kurio antstolis neišnagrinėjo arba visiškai ar iš dalies nepatenkinęs neperdavė teismui. Teismas, nagrinėdamas skundą dėl antstolio neveikimo, toje pačioje byloje išnagrinėja ir skundą dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo procesinius veiksmus atlikti (CPK 510 str. 4 d.).

18. Aukščiau nurodytas skundų dėl antstolio veiksmų teisinis reglamentavimas lemia išvadą, kad, antstoliui pareiškėjo 2024 m. rugpjūčio 6 d. skundą tenkinus iš dalies ir dėl netenkintos dalies, kaip tai imperatyviai nustatyta įstatymo, jį persiuntus nagrinėti Vilniaus miesto apylinkės teismui, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nėra teisinio pagrindo tokį skundą persiųsti nagrinėti teismui ir nepagrįstai atsisakė jį priimti (CPK 510 str. 3 d.). Tokiu būdu pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CPK 510 straipsnio 3 dalies nuostatas ir užkirto apeliantui teisę ginti savo galimai pažeistas teises ir teisėtus interesus.

19. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti, jog skundžiama nutartis yra nemotyvuota, kadangi procesiniame sprendime glaustai nurodyti motyvai nereiškia CPK 270 straipsnio 4 dalyje keliamų reikalavimų pažeidimo. Šie atskirojo skundo argumentai atmestini.

20. Apibendrinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui netinkamai išsprendus skundo dėl antstolio veiksmų priėmimo klausimą, yra pagrindas nepagrįstą ir neteisėtą nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 30 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.