- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-12-03
- Bylos Nr.
- e2A-667-330/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00545-2014-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Rasa Gudžiūnienė, Alvydas Poškus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „COWI Lietuva“
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 2.5.18Ranga
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Alvydo Poškaus, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „COWI Lietuva“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-982-324/2015 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „COWI Lietuva“ ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl apmokėjimo už darbus, atliktus pagal paslaugų teikimo sutartis.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „COWI Lietuva“ (toliau – ieškovė) pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 87 656,66 Eur (302 660,93 Lt) už atliktus darbus pagal 2008-08-21 paslaugų teikimo sutartį Nr. 201-2-1677 dėl žemės sklypų formavimo prie Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros objektų (gatvių sankryžų), esančių Dainavos, Petrašiūnų, Šančių, Vilijampolės ir Šilainių seniūnijų teritorijose, detaliųjų planų rengimo ir žemės sklypų kadastrinių matavimų paslaugų ir pagal paslaugų teikimo sutartį Nr. 201-2-1678 dėl žemės sklypų formavimo prie Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros objektų (gatvių sankryžų), esančių Aleksoto, Centro, Gričiupio, Panemunės, Eigulių ir Žaliakalnio seniūnijų teritorijose, detaliųjų planų rengimo ir žemės sklypų kadastrinių matavimų paslaugų.
Ieškovė teigė, kad pagal paslaugų teikimo sutartis Nr. 201-2-1677 ir Nr. 201-2-1678 įsipareigojo parengti planuojamų teritorijų topografinius ir detaliuosius planus bei atlikti formuojamų žemės sklypų kadastrinius matavimus (sutarčių 9.2.1-9.2.2 p.). Ieškovė pagal sutartis jau yra atlikusi pirmo ir antro etapo darbus, tai yra parengė formuojamų žemės sklypų topografinius planus ir detaliųjų planų brėžinius, bei atliko esminę trečio etapo darbų dalį – parengė detaliuosius planus, kurie buvo įstatymų nustatyta tvarka apsvarstyti, suderinti ir patvirtinti pačios atsakovės. Liko neatlikti pagal ieškovės parengtų ir atsakovės patvirtintų detaliųjų planų sprendinius formuojamų žemės sklypų kadastriniai matavimai (neparengti žemės sklypų planai). Atlikti (užsakyti) kadastrinius matavimus ieškovė neturi galimybės, kadangi tarp sutartyse numatytų detaliojo planavimo ir kadastrinių matavimų darbų įsiterpia privačių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, kurią turi inicijuoti pati atsakovė. Ieškovė kreipėsi į atsakovę, prašydama atsiskaityti už tinkamai atliktus ir atsakovei perduotus bei atsakovės priimtus darbus, tačiau atsakovė sumokėti už detaliųjų planų parengimą atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nesutiko su pareikštais reikalavimais.
Atsakovė nurodė, kad ieškovė, dalyvaudama viešųjų pirkimų konkurse Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros objektų detaliųjų planų rengimo ir žemės sklypų kadastrinių matavimų paslaugoms pirkti, privalėjo atsižvelgti į tuo metu galiojusio Kauno miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinius ir įvertinti riziką dėl galimai įsiterpsiančių ir užtruksiančių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Atsakovė su paslaugų teikėja yra atsiskaičiusi už 2 (du) darbų etapus, kaip tai numato paslaugų teikimo sutarčių sąlygos, tačiau neturi jokios galimybės apmokėti už nepilnai įvykdytą trečiąjį darbų užsakymo etapą. Be to, kitoks apmokėjimas nei sutartyse sulygta mokėjimų tvarka, pažeistų sutarčių nuostatas. Ieškovė, dalyvaudama viešajame pirkime ir pasirašydama nurodytas sutartis, sutiko su jose nustatytomis sąlygomis, įskaitant nustatytas šių sutarčių 6-8 punktuose, aiškiai įtvirtinusias, kad 40 proc. bendro nustatyto paslaugos mokesčio apmokama už suteiktas paslaugas – parengtą detalųjį planą su kadastriniais matavimais. Ieškovė nėra pateikusi įrodymų apie visišką, kaip numatyta sutartyse, paslaugų atlikimą, todėl, vadovaujantis sutarčių 7 punkto nuostatomis, neturi pagrindo išrašyti atsakovei sąskaitų-faktūrų ir atitinkamai reikšti tokį reikalavimą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu ieškinį atmetė.
Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis, nustatė, kad atsakovė, vadovaudamasi Kauno miesto savivaldybės Viešojo pirkimo komisijos 2008-08-06 posėdžio protokolu Nr.32-16-41, sudarė su UAB „COWI Lietuva“ paslaugų teikimo sutartį Nr. 201-2-1677 dėl žemės sklypų formavimo prie Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros objektų (gatvių sankryžų), esančių Dainavos, Petrašiūnų, Šančių, Vilijampolės ir Šilainių seniūnijų teritorijose, detaliųjų planų rengimo ir žemės sklypų kadastrinių matavimų, taip pat sudarė paslaugų teikimo sutartį Nr. 201-2-1678 dėl žemės sklypų formavimo prie Kauno miesto savivaldybės infrastruktūros objektų (gatvių sankryžų), esančių Aleksoto, Centro, Gričiupio, Panemunės, Eigulių ir Žaliakalnio seniūnijų teritorijose, detaliųjų planų rengimo ir žemės sklypų kadastrinių matavimų paslaugų. Sutarčių 9.2.1-9.2.2 punktais ieškovė įsipareigojo parengti planuojamų teritorijų topografinius ir detaliuosius planus bei atlikti formuojamų žemės sklypų kadastrinius matavimus. Byloje nėra ginčo dėl to, jog ieškovė pagal pateiktus užsakymus yra atlikusi pirmo ir antro etapo darbus, už kuriuos atsakovė yra apmokėjusi, taip pat ieškovė yra atlikusi esminę dalį trečio etapo darbų – parengusi detaliuosius planus, kurie buvo įstatymų nustatyta tvarka apsvarstyti, suderinti ir atsakovės patvirtinti. Iš trečiojo etapo darbų liko neatlikti pagal ieškovės parengtų ir atsakovės patvirtintų detaliųjų planų sprendinius formuojamų žemės sklypų kadastriniai matavimai (neparengti žemės sklypų planai). Atlikti (užsakyti) kadastrinius matavimus ieškovė neturi galimybės dėl nepriklausančių nuo jos priežasčių, t.y. dėl atsakovės atliekamų privačių žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Teismas, remdamasis atsakovės paaiškinimais, nustatė, kad procedūros dėl Briuselio ir J. Semaškos gatvių teritorijos žemės sklypo suformavimui reikalingų sklypų paėmimo visuomenės poreikiams buvo pradėtos, tačiau nėra tęsiamos, nes Kauno miesto savivaldybės biudžete nebuvo numatytos lėšos šio sprendimo įgyvendinimui. Procedūras dėl Tilto gatvės teritorijos žemės sklypo suformavimui reikalingų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams planuojama pabaigti 2015 metais. Procedūrų dėl Kėdainių tilto dešiniojo prietilčio teritorijos žemės sklypo suformavimui reikalingų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams pabaiga nėra aiški dėl užtrukusių derybų su statinių, kurie patenka į formuojamą žemės sklypą, savininku. Procedūros dėl Vijūkų gatvės teritorijos žemės sklypo suformavimui reikalingų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams nėra pradėtos.
Teismas šalių sudarytą paslaugų teikimo sandorį kvalifikavo kaip rangos sutartį.
Teismas nesutiko su ieškinio argumentu, jog už atliktus detaliojo planavimo darbus, išskyrus kadastrinių matavimų kainą, atsakovė privalo su ieškove atsiskaityti vadovaujantis sutarties 6 punktu. Nustatė, kad sutarties 6 punkte buvo įtvirtinta, jog klientas sumoka paslaugų teikėjui už konkretaus žemės sklypo topografinį planą – 30 proc., už detaliojo plano brėžinį (po viešojo svarstymo procedūrų) – 30 proc. ir už parengtą detalųjį planą su kadastriniais matavimais – 40 proc. bendro nustatyto paslaugos mokesčio po tinkamai suteiktų paslaugų ir sąskaitų-faktūrų išrašymo šioje sutartyje nustatyta tvarka. Paslaugų teikėjas už kiekvieną atliktą paslaugą (kiekvieno žemės sklypo parengtą topografinį planą, detaliojo plano brėžinį (po viešojo svarstymo procedūrų) ir detalųjį planą su kadastriniais matavimais) išrašo bei pateikia atskiras sąskaitas-faktūras. Sąskaitos-faktūros išrašomos abiems šalims pasirašius konkretaus sklypo tinkamai suteiktų paslaugų ir pateiktų dokumentų perdavimo ir priėmimo aktus.
Teismas konstatavo, kad nurodytos sutartinės nuostatos įtvirtina aiškų šalių susitarimą galutinį atsiskaitymą įvykdyti tada, kai paslaugų teikėjas parengs detalųjį planą su kadastriniais matavimais (CK 6.193 straipsnio 1, 5 dalys). Atsižvelgdamas į tai, kad iki bylos iškėlimo ieškovė nebuvo pateikusi atsakovei atitinkamų sąskaitų-faktūrų, o sąskaitose-faktūrose, išrašytose bylos nagrinėjimo metu, kadastrinių matavimų darbai buvo nurodyti apytiksliai tokia kaina, kokia jie atliekami analogiškas paslaugas teikiančiose įmonėse (ieškovė tų darbų pagal sutartį nėra atlikusi), šalys dėl tokios atsiskaitymo tvarkos nebuvo susitarusios, todėl nesant įstatyminio pagrindo, teismas pripažino ieškinio reikalavimą nepagrįstu. Teismas nustatė ir tai, kad vykdant pirkimą CVP IS priemonėmis, atviro konkurso pirkimo dokumentuose buvo nurodyta, jog sudarant pirkimo sutartį negali būti keičiama laimėjusio tiekėjo pasiūlymo kaina ir pirkimo dokumentuose bei pasiūlyme nustatytos pirkimo sąlygos (13.2 punktas).
Teismas akcentavo, kad nors sutarties 13 punkte nurodyta, jog ji galioja 36 mėnesius nuo jos pasirašymo dienos (t.y. iki 2011 m. rugpjūčio 21 d.), sutarties galiojimo pabaiga neatleidžia šalių nuo pareigos tinkamai įvykdyti ja prisiimtus įsipareigojimus (14 p.). Be to, ieškovei iki sutarties sudarymo buvo žinomos sutarties vykdymo aplinkybės, susijusios su procedūromis dėl žemės sklypo suformavimui reikalingų žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams.
Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo spręsti, jog sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams, viešajai tvarkai ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „COWI Lietuva“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
Teismas, pripažindamas, jog darbai pagal sutartį yra atlikti, jog tolimesnis darbų vykdymas negalimas ne dėl ieškovės kaltės, bet dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), nepagrįstai sprendė, kad už atliktus darbus neturi būti atsiskaityta. Atsakovė 2012-03-05 raštu Nr. (A27V128)-2-1111, 2012-03-20 raštu Nr. 65-2-138 patvirtino, kad į paslaugų teikimo terminą, nurodytą sutarčių 9.3. punkte, nebus įskaitomas terminas, per kurį bus atliekamos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros. CK 6.206 str. nurodyta, jog viena šalis negali remtis kitos šalies neįvykdymu tiek, kiek sutartis buvo neįvykdyta dėl jos pačios veiksmų ar neveikimo arba kitokio įvykio, kurio rizika jai pačiai ir tenka. Nagrinėjamu atveju už sutartyse numatytų terminų pažeidimą yra atsakinga pati atsakovė.Ieškovės nuomone, teismas nepagrįstai atmetė ieškinį dėl to, kad jame nėra nurodytas įstatyminis pagrindas, kuriuo remiantis būtų galima nesivadovauti mokėjimo tvarką nustatančiu šalių susitarimu. Priešingai nei nurodė teismas, ieškovė, prašydama atsiskaityti už atliktus darbus, rėmėsi CK 6.658 str. 4 d., kurioje įtvirtinta užsakovo pareiga sumokėti rangovui atlyginimą už atliktą darbo dalį, kai atsisakoma sutarties dėl svarbių priežasčių. Tokios aplinkybės ginčo atveju ir yra atsiradusios – ieškovė neturi galimybės užbaigti įvykdyti sutarties dėl pačios atsakovės neveikimo, o sutarčių galiojimo terminas pasibaigė dar 2011 metais. Be to, ieškinio teisinė kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva.Teismas netinkamai taikė rangos sutarties šalių pareigas ir jų nevykdymo teisinius padarinius reglamentuojančias teisės normas, nepagrįstai neatsižvelgė į bylai reikšmingas aplinkybes apie darbų perdavimą atsakovei. Užsakovo (ieškovės) pareiga atsiskaityti su rangovu (ieškove) už faktiškai atliktus darbus įtvirtinta ir rangos teisinių santykių bendrosiose nuostatose (CK 6.671 str.). Trečiojo etapo darbai – detaliųjų planų parengimas ir kadastrinių matavimų parengimas yra atskiri darbai. Atsakovei yra perduoti parengti detalieji planai, ji jais naudojasi, tačiau už darbus neatsiskaito.Teismas darė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė, norėdama gauti atlyginimą už atliktus darbus, turi prašyti pakeisti sutartis. Sutartys atsakovės valia jau yra modifikuotos, t. y. pakeisti darbų atlikimo terminai, numatant, kad įsiterpusios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nebus įskaičiuojamos į sutartyse nurodytus terminus. Ieškovė neprašė modifikuoti sutarčių ir dėl to, jog ieškovės teisė į atlyginimą ir atsakovės pareiga atsiskaityti už atliktus darbus yra įtvirtinta CK, o šalys nėra susitarusios, kad negalima atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus, kurie yra perduoti užsakovui ir užsakovas (atsakovė) kelis metus naudojasi tokių darbų rezultatu.Teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovė žinojo ir turėjo įvertinti riziką dėl galimai įsiterpsiančių žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų. Bendrojo plano sprendiniais rezervuojamos teritorijos nedetalizuojamos, jose nenurodoma žemės nuosavybė. Žemės paėmimas visuomenės poreikiams nustatomas būtent detalizuojant bendrojo plano sprendinius detaliaisiais planais, todėl iš anksto to žinoti buvo neįmanoma. Be to, ieškovė negalėjo numatyti Kauno miesto savivaldybės administracijos neveiklumo. Negalėjimas vykdyti sutarties dėl pinigų trūkumo, kuo remiasi atsakovė, paprastai nelaikomas aplinkybe, atleidžiančia nuo sutarties vykdymo.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
Pasirašant sutartis ieškovei buvo žinoma atsiskaitymo už darbus tvarka, šios sąlygos ieškovei buvo aiškios ir suprantamos bei išreiškė tikrąją šalių valią. Visos paslaugos, už kurias numatytas galutinis atsiskaitymas, iki šiol nėra suteiktos, sutartyse dėl to nėra jokių išlygų, todėl ieškovė neturi reikalavimo teisės. Nesutiktina su apeliacinio skundo teiginiu, jog atsiskaitymas už dalį paslaugų nėra sutarčių sąlygų keitimas, o atsakovė sutartis jau esą modifikavusi. Jokio susitarimo dėl sutarčių keitimo, jų sąlygų modifikavimo šalys nesudarė. Tenkinus ieškinio reikalavimą, tai iš esmės prilygtų viešojo pirkimo konkurso ir sutarčių sąlygų keitimui. Sudarius galimybes gauti apmokėjimą už paslaugas ne pagal konkurso sąlygose ir sutartyje nustatytą tvarką, būtų pažeisti Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pricipai. Nėra pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog ieškovė negali užbaigti darbų dėl atsakovės neveikimo. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ir tinkamai įvertino visas ginčytinas teritorijas ir vykdomų procedūrų eigą bei galimybes. Pažymėtina, kad savivaldybės biudžeto tvirtinimas yra savivaldybės tarybos kompetencija, todėl būtent tarybai nenumačius biudžete lėšų žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūroms atlikti, atsakovė neturi galimybės inicijuoti tokių procedūrų atlikimo. Atsakovė, rengdama Kauno miesto savivaldybės 2015 metų biudžeto projektą, yra pateikusi siūlymą įtraukti ginčo teritorijų paėmimo visuomenės poreikiams finansavimą, tačiau sprendimas dėl šio siūlymo tvirtinimo nepriklauso nuo atsakovės valios.Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad viešojo pirkimo sutartis negali lemti tokio jos nuostatų taikymo, pagal kurį tiekėjas atsakytų už sutartinių įsipareigojimų atlikimo vėlavimą, už kurį nėra atsakingas. Tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovei nėra taikomos sutartinės atsakomybės sąlygos už įsipareigojimų nevykdymą nustatytais terminais, patvirtina ta aplinkybė, jog ieškovei neskaičiuojamos netesybos.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikėsi pozicijos, kad nėra teisinio pagrindo mokėti už darbus kitokia tvarka nei numatyta sutartyse. Ieškovė apeliaciniame skunde remiasi CK 6.658 str. 4 d. norma, kuri taikoma tik užsakovui atsisakant sutarties. Atsakovė (užsakovas) sutarčių neatsisako, sutartys nėra nutrauktos. Apeliacinio skundo argumentas, jog sutarčių galiojimas pasibaigė 2011 m., kas turėtų būti traktuojama kaip sutarčių atsisakymas, neatitinka sutarčių nuostatos, jog sutarčių galiojimo pabaiga neatleidžia šalių nuo pareigos tinkamai įvykdyti sutartimis prisiimtus įsipareigojimus.Ieškovės teigimu, sutartyse įvardintos atskiros trijų rūšių paslaugos, todėl jos gali būti dalomos, tačiau ieškovė atskirų paslaugų kainų neišskyrė. Ieškovei nurodžius tik bendrą visų paslaugų kainą, atsakovė negali įvertinti, kokią dalį šioje kainoje sudaro kadastrinių matavimų paslaugų kaina. Dėl šių aplinkybių ginčo atveju neturi reikšmės tai, kad ieškovė paslaugas suteikė tinkamai.Ieškovė, būdama viena didžiausių inžinerinių konsultacijų ir projektavimo bendrovių Lietuvoje, turėjo būti pakankamai atidi ir rūpestinga vertindama jai svarbias aplinkybes, susijusias su žemės sklypų formavimo darbais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Byloje kilo ginčas dėl atsakovės pareigos atsiskaityti už dalį trečio etapo darbų, kuriuos apeliantė (ieškovė) atliko vykdydama 2008-08-21 paslaugų teikimo sutartis Nr. 201-2-1677 ir Nr. 201-2-1678 (toliau – Sutartys).
Sutartys tarp šalių buvo sudarytos apeliantei (ieškovei) laimėjus atsakovės paskelbtą viešojo pirkimo konkursą. Apeliantė, vykdydama Sutartimis prisiimtus įsipareigojimus, atliko pirmo ir antro etapo darbus, t.y. parengė formuojamų žemės sklypų topografinius planus ir detaliųjų planų brėžinius, taip pat dalį trečio etapo darbų – parengė detaliuosius planus, kurie buvo įstatymų nustatyta tvarka apsvarstyti, suderinti ir atsakovės patvirtinti. Pagal Sutartis liko neatlikti formuojamų žemės sklypų kadastriniai matavimai pagal ieškovės parengtų ir atsakovės patvirtintų detaliųjų planų sprendinius (neparengti žemės sklypų planai).
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog apeliantė neįvykdė sutartinių įsipareigojimų visa apimtimi, todėl atmesdamas ieškinį priėmė teisingą procesinį sprendimą.
Sutarčių laisvės principas reiškia, kad šalys gali savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju šalys aiškiai susitarė dėl darbų apimties, šių darbų priėmimo ir apmokėjimo už juos tvarkos. Sutarčių 11 punkte numatyta, kad šalys įsipareigoja pasirašyti priėmimo-perdavimo aktus: už kiekvieno žemės sklypo parengtą topografinį planą, už detaliojo plano brėžinį (po viešojo svarstymo procedūrų) ir už detalųjį planą su kadastriniais matavimais. Pagal analogiškas darbų apimtis nustatytas ir apmokėjimas už priimtus darbus, o būtent – atsakovė už parengtą detalųjį planą su kadastriniais matavimais sumoka 40 proc. bendro nustatyto paslaugos mokesčio (Sutarčių 6 p.). Minėtos Sutarčių nuostatos aiškiai nustatė apeliantės pareigą detaliuosius planus pateikti su atliktais kadastriniais matavimais ir atsakovės pareigą sumokėti už būtent tokios apimties atliktus bei pateiktus priimti darbus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat vadovaujantis tuo, kad sutarties sąlygos jos šalims turi įstatymo galią, atmestini apeliacinio skundo argumentai, jog trečiojo etapo darbai – detaliųjų planų parengimas ir kadastrinių matavimų atlikimas (žemės sklypų planų sudarymas) yra atskiri darbai, todėl juos taip pat galima atskirai apmokėti, jog Sutarčių sąlygos esą nedraudė atsiskaityti už dalį faktiškai atliktų darbų.
Atmestini apeliantės argumentai, jog atskirai mokant už dalį trečiojo etapo darbų, Sutarčių sąlygos nebūtų keičiamos. Sutarčių 6 punkte įtvirtinta mokėjimo tvarka laikytina viena iš esminių Sutarčių sąlygų, dėl kurios šalys susitarė. Sutartyse neaptartos nei mokėjimo tvarkos keitimo sąlygos, nei išimtiniai atvejai (pagrindai), kuriems esant šalys galėtų šią tvarką koreguoti. Nustatant kitokią apmokėjimo tvarką, iš esmės keistųsi sutartinių santykių šalių teisių ir pareigų pusiausvyra, buvusi Sutarčių sudarymo metu, kadangi atsakovė būtų įpareigojama atlikti veiksmus, dėl kurių Sutartimis nebuvo sulygta. Be to, Sutartyse įtvirtintų atsiskaitymo už darbus sąlygų (mokėjimo tvarkos) koregavimas remiantis ieškovės argumentais, kuriais grindžiamas jos reikalavimas, reikštų nukrypimą nuo viešojo pirkimo, kurio rezultatų pagrindu sudarytos Sutartys, dokumentuose nustatytų pirkimo sąlygų ir lemtų Viešųjų pirkimų įstatymo imperatyviųjų nuostatų dėl draudimo keisti viešojo pirkimo sutarties sąlygas pažeidimą.
Iš bylos medžiagos matyti, kad procedūras dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams vykdė Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto skyrius, vadovaudamasis Kauno miesto savivaldybės tarybos sprendimais, Administracijos direktoriaus pavedimais, atsižvelgiant į tai, kiek savivaldybės biudžete tam reikalui buvo numatyta (skirta) lėšų. Atsakovė tiktai Kauno miesto savivaldybės tarybos įgaliojimų pagrindu gali teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis su prašymu dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams į atitinkamas institucijas (Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos), ir tik šiai institucijai priėmus sprendimą pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą (atsakovė turi teisę šią procedūra inicijuoti). Aplinkybę, jog minėtos procedūros pagal galimybes buvo vykdomos, patvirtina tai, kad bylos nagrinėjimo metu apeliantė atsisakė ieškinio reikalavimo dalies, kadangi atsakovė užbaigė atitinkamas procedūras, trukdžiusias apeliantei vykdyti 2009-09-14 ir 2009-10-08 užsakymus (atitinkamai Nr. 60-2-543 ir Nr. 65-2-198) rengti detaliuosius planus ir atlikti kadastrinius matavimus.
Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliantės veikla yra susijusi su žemės sklypų matavimu, formavimu, ir to pagrindu – planų rengimu, jų įgyvendinimu. Apeliantė ji yra šios veiklos srities profesionalė, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog apeliantė, prieš sudarydama Sutartis, galėjo ir turėjo įvertinti viešojo pirkimo konkurso sąlygas, Sutarčių dalyką bei tas aplinkybes, jog projektas įgyvendinamas formuojant žemės sklypus, rengiant planus, t.y. atliekant darbus, kada egzistuoja rizika atsirasti prievolių vykdymo kliūtims, susijusioms su žemės nuosavybės keitimo klausimų išsprendimu (neretai jų sprendimas yra probleminis, ilgai trunkantis), tuo labiau, kad Sutartys vykdomos apgyvendintose miesto teritorijose. Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija laikosi nuostatos, jog apeliantei, profesionaliai veikiančiai nurodytoje srityje, turėjo būti žinoma, jog procedūros dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams yra reikalaujančios laiko ir papildomų lėšų, kurių gavimas ir paskirstymas viešajame sektoriuje vėlgi yra sudėtingas procesas. Atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą pagrįstai akcentuojama, kad apeliantė veikė kaip verslo subjektas, turintis prisiimti su tuo susijusią riziką.
Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog būtinos žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros nevykdomos dėl atsakovės kaltės (jos neveikimo).
Nagrinėjamu atveju ginčo išsprendimui neturi reikšmės aplinkybė, jog buvo numatytas Sutarčių galiojimas 36 mėnesius nuo jų pasirašymo dienos (t.y. iki 2011 m. rugpjūčio 21 d.), kadangi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, sutarties galiojimo pabaiga neatleidžia šalių nuo pareigos tinkamai įvykdyti ja prisiimtus įsipareigojimus (Sutarčių 14 p.). Pastebėtina, kad ginčo šioje byloje dalykas yra ne Sutarčių galiojimo ar pasibaigimo, o Sutarčių šalių įsipareigojimų (prievolių) vykdymo klausimai.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad nėra pagrindo pagal apeliaciniame skunde pateiktus argumentus keisti ar naikinti apskųstą teismo sprendimą, kuriuo ieškinys atmestas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010, ir kt.). Šiuo atveju teisėjų kolegija iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, todėl apeliacinį skundą atmeta, o teismo sprendimą palieka nepakeistą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.