- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- 2-19357-429/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vida Jegorovienė
- Pareiškėjas
- I. Č., E. V.
- Suinteresuotas asmuo
- F. V.
Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant pareiškėjoms I. Č., E. V., nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui F. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų I. Č. ir E. V. pareiškimą, pareikštą suinteresuotam asmeniui F. V. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo -palikimo priėmimo fakto nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos kreipėsi pareiškimu (3-5 b. l.) į teismą prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, kad po motinos V. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė jos dukros I. Č. ir I. V., pradėdamos palikimą faktiškai valdyti.
Pareiškėjos procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje paaiškindamos nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų motina V. V.. Santuokos metu pareiškėjų tėvai V. V. ir F. V. bendrosios jungtinės nuosavybės teise įsigijo butą (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties palikimą sudarė ½ dalis nurodyto buto, tačiau dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, nes šiame bute gyveno pareiškėjos ir jų tėvas šioje byloje suinteresuotas asmuo. E. V., mamai mirus, buvo nepilnametė, ji ėjo į vidurinę mokyklą , esančią Kovo 11-osios gatvėje, ją globojo po mamos mirties sesuo I. Č., o tėvas F. V. labai išgyveno sutuoktinės mirtį, todėl nesikreipė į notarą dėl paveldėjimo teisės įgyvendinimo ir paveldėjimo byla neužvesta. Mirus motinai, abi pareiškėjos apsigyveno tėvų bute (duomenys neskelbtini), savo lėšomis atliko jo kapitalinį remontą – pakeitė langus, duris, atliko apdailos darbus, mokėjo komunalinius mokesčius, t. y. pareiškėjos priėmė palikimą pardėdamos jį faktiškai valdyti ir visą ši laiką turtu rūpinosi kaip savo nuosavybe. Ginčo tarp pareiškėjų ir suinteresuoto asmens F. V. nėra, tėvas nori savo buto dalį užrašyti dukroms, tačiau pirma reikia sutvarkyti paveldėjimo klausimus. Teismo posėdžio pareiškėjos pareiškimą palaikė, paaiškino jame išdėstytas aplinkybes.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo F. V. į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą jam pranešta LR CPK 123str.1d. tvarka. Atsiliepime (28 b. l.) nurodė, kad su pareiškimu sutinka.
Ginčo tarp jo ir pareiškėjų – jo dukrų dėl buto nėra. Butą jis įsigijo būdamas santuokoje su pareiškėjų motina V. V., todėl butas buvo jų bendroji jungtinė nuosavybė. Butu rūpinasi ir jį faktiškai valdo pareiškėjos, moka už jį mokesčius, atlieka remontą, jame gyvena. Suinteresuotas asmuo ketina ir jam priklausančią šio buto dalį padovanoti dukroms.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjos I. Č. ir E. V. yra V. V. ir F. V. dukterys (9,10,11,16, 23, 24 b.l.). Pareiškėjų motina mirė (duomenys neskelbtini) (6, 8 b. l.). Po V. V. mirties atsirado palikimas – ½ dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), kurį pareiškėjų tėvai įgijo santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise (10-11, 20 b. l.). Kauno miesto 20-tojo notarų biuro pažyma patvirtina, kad dėl palikimo priėmimo nei vienas iš paveldėtojų į notarų biurą nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (17 b. l.). Pareiškėja E. V. bute (duomenys neskelbtini), savo gyvenamąją vietą deklaravusi nuo 2004-04-28, pareiškėja I. Č. – nuo 2005-05-11 (14-15 b. l.). Pareiškėjos I. Č. sutuoktinio R. Č. vardu užsakyti darbai - 2004-06-21 užsakymas-sutartis dėl durų keitimo ir 2004-05-06 PVM sąskaita faktūra dėl langų dėjimo adresu (duomenys neskelbtini), patvirtina pareiškėjų išdėstytas aplinkybes, kad po motinos mirties jos atliko buto remontą savo lėšomis, butą prižiūrėjo ir rūpinosi kaip savo nuosavybe, taip pradėdamos faktiškai palikimą valdyti.
Paveldėjimo, kaip ir kituose civiliniuose teisiniuose santykiuose, galioja civilinių teisių subjektų elgesio dispozityvumo principas, kuris reiškia, kad asmenys turimas teises įgyvendina savo nuožiūra, išskyrus įstatyme nustatytus ribojimus. Paveldėjimo teisėje šis principas įgyvendinamas priimant arba atsisakant priimti palikimą (CK 5.50, 5.60 str.), kai asmuo turi teisę paveldėti pagal įstatymą arba testamentą. Palikimo priėmimas yra aktyvus veiksmas (vienašalis sandoris), kuris sukelia atitinkamus teisinius padarinius tik tuo atveju, jeigu yra išreikštas (sudarytas) įstatymo nustatyta tvarka ir terminais. Nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Esminiai palikimo priėmimo pradedant faktiškai turtą valdyti momentai šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartyse. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (LAT 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010-12-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010). Taigi pagal LAT praktiką, palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės. Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir CK 5.51 str. 1 d. Taigi, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais, t. y. ar įpėdinis priėmė palikimą, faktiškai pradėdamas jį valdyti, sprendžia teismas, nustatęs ir įvertinęs konkrečios situacijos aplinkybes. Taip pat pagal LAT praktiką, kiekvienu atveju teismui sprendžiant dėl to, ar įpėdinis, paėmęs tam tikrą palikėjo kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečios nagrinėjamos situacijos aplinkybės, konkretaus įpėdinio, paėmusio kilnojamąjį daiktą ar kelis daiktus, elgesys po šio daikto ar daiktų paėmimo, t. y. ar jo elgesį galima vertinti kaip paveldėto turto savininko (LAT 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006;2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-86/2007; 2009-07- 31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Remiantis LR CK 5.57 str. 1 d., teismas, palikimui priimti terminą gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
LR CK 5.51 straipsnio 1 dalis numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjų duoti paaiškinimai, suinteresuoto asmens atsiliepime išdėstyti argumentai, ir liudytojos G. V. ( pareiškėjų senelės) parodymai patvirtina, kad pareiškėjos po savo motinos V. V. mirties likusį palikimą priėmė aktyviais veiksmais, faktiškai jį pradėdamos valdyti - pareiškėjos bute gyvena, yra deklaravusios savo gyvenamąją vietą, atliko buto remontą, jį prižiūri, moka mokesčius tai yra pradėjo paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjos yra V. V. dukterys - pirmosios eilės įpėdinės pagal įstatymą (CK 5.11 straipsnio 1 dalis), todėl prašomas nustatyti faktas pareiškėjoms sukels teisines pasekmes ir yra nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas.
Įvertinant pareiškėjų duotus paaiškinimus, bei byloje esančius rašytinius įrodymus, liudytojos G. V. parodymus, darytina išvada, kad pareiškėjų pareiškimas yra teisėtas, pagrįstas ir įrodytas, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas paveldėjimo tikslu, kad po motinos V. V., a. K. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė dukros I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti (LR CPK 444str.2d.8p., 185str.,186str., LR CK 5.50str.,1d.,5.51str.1d.).
Įvertinus išdėstytas aplinkybes pareiškėjų reikalavimas laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Pareiškimą patenkinus, iš pareiškėjų nepriteistinos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų ir teismo šaukimų siuntimu valstybei – 8,16Lt, nes yra mažesnės nei 10,00 Lt (LR CPK 96 str. 6 d., Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po V. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties jos palikimą priėmė dukros I. Č., a. k. (duomenys neskelbtini) ir E. V., a. k. (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamos paveldimą turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą apeliaciniu skundu.