- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- 2A-266-273/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00755-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Izolda Nėnienė
- Atsakovas
- A. M.
- Ieškovas
- A. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo A. M. atstovės advokatės I. P. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5061-831/2020 pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo ir nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė A. M. ieškiniu prašė nutraukti santuoką su atsakovu A. M., įregistruotą 2018 m. birželio 23 d. Marijampolės sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 152 dėl abipusės kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei palikti prigimtinę pavardę „V.“; iš atsakovo priteisti išlaikymą dukrai V. M. mokamą periodinėmis išmokomis po 200 Eur kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant ieškovei uzufrukto teisę į šias lėšas; iš atsakovo ieškovei priteisti išlaikymo dukrai V. M. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., iš viso 2 400 Eur; V. M. gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove; priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad šalių faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę ir šalys bendro ūkio neveda. Santuokos nutraukimo priežastys: išryškėjo šalių nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į sutuoktinių tarpusavio santykius. Šalys gyvena kiekvienas sau atskirai, jų nebesieja jokie bendri interesai ir vienas kitam jie nesukelia jokių jausmų. Santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, nerėmė vienas kito moraliai. Ieškovė ir atsakovas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė ir atsakovas visus namų apyvokos ir buities daiktus pasidalino iki santuokos nutraukimo. Šalių dukra yra mažametė, todėl jai reikalingas motinos dėmesys ir priežiūra. Atsakovui bus leista bendrauti su vaiku, jis galės bet kada atvažiuoti aplankyti vaiką, matytis ir bendrauti. Atsakovas savo nepilnamečiui vaikui neteikia ne tik materialinio išlaikymo, bet ir visiškai nebendrauja su vaiku. Dukros minimaliems poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 400 Eur. Atsakovas yra sveikas, darbingas, todėl iš jo turi būti priteistas 200 Eur išlaikymas. Atsakovas visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo, todėl iš jo turi būti priteistas 2 400 Eur išlaikymo įsiskolinimas nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.
3. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. spalio 26 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, nutraukė šalių santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo ieškovei grąžino jos iki santuokos turėtą pavardę „V.“, o atsakovui paliko jo prigimtinę pavardę „M.“; priteisė iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. M. periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. liepos 13 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pavedė išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei; priteisė iš atsakovo 2 400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui V. M. už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.; nustatė nepilnametės V. M. gyvenamąją vietą su ieškove; priteisė iš atsakovo ieškovei 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti; priteisė iš atsakovo valstybės naudai 5,18 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti.
5. Dėl šalių santuokos nutraukimo. Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi šalys santuokinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, gyvena atskirai vienas nuo kito, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad kada nors vėl pradės gyventi kartu. Šalys nebuvo lojalios vienas kitai, nesistengė derinti savo interesų, nesiekė saugoti šeimyninių santykių. Kadangi įrodymų, paneigiančių šalių nurodytas aplinkybes ar patvirtinančių vieno kurio iš sutuoktinių kaltę, byloje nėra, todėl teismas sprendė, kad abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, todėl šalių santuoką nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
6. Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos. Teismas nustatė, kad šalys santuokoje 2018 m. rugsėjo 11 d. susilaukė dukros V. M.. Vaikas gyvena su ieškove. Teismas, įvertinęs VTAT išvadą, vaiko amžių, sprendė, kad vaiko gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo nustatytina kartu su jo motina, ieškove, kadangi tai geriausiai atitinka vaiko interesus. Teismas nustatė, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku paskutinį kartą bendravo seniai, ieškovė sutinka, kad atsakovas galės laisvai bendrauti su vaiku. Teismas nurodė, kad šalių dukrai paaugus, šalys galės kreiptis į teismą dėl kitos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.
7. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Teismas nustatė, kad ieškovė vaiko išlaikymui reikalingos per mėnesį sumos rašytiniais įrodymais nepagrindė, tačiau ieškinyje ją detalizavo. Teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių (2 metų ir 1 mėnesio), išaugusias visų maisto produktų, kitų prekių bei paslaugų kainas, sprendė, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių tenkinimui skiriama 400 Eur per mėnesį suma yra pagrįsta. Teismas abiejų šalių turtinę padėtį vertino kaip iš esmės vienodą, todėl iš atsakovo priteisė dukros išlaikymui 200,00 Eur kas mėnesį. Teismas nustatė, kad jau metai laiko atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo. Todėl teismas priteisė iš atsakovo 2400,00 Eur (200,00 Eur × 12 mėn.) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.
8. Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto padalinimo. Teismas minėto klausimo nesprendė, nes pagal byloje esančius duomenis nustatė, kad šalys nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamojo turto neturi.
9. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. Teismas nustatė, kad ieškovė turėjo 150,00 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidų ir sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, teismas ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas priteisė iš atsakovo. Teismas iš atsakovo priteisė valstybei 5,18 Eur išlaidas susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai
10. Apeliaciniame skunde atsakovo atstovė prašė pakeisti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą iš dalies – priteisti iš atsakovo 1 000 Eur išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui V. M. už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. ir proporcingai sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas; kitoje dalyje sprendimą palikti nepakeistą; prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas; prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, pripažinti ieškovės dalyvavimą teismo posėdyje būtinu; apklausti liudytojus D. L. ir S. S.. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:
1.1. Teismas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo netinkamai nustatė faktines aplinkybes, netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias procesines teises normas;
1.2. Teismas bylą išnagrinėjo nedalyvaujant atsakovui, atsakovas negavo teismo šaukimo ir jam nebuvo žinoma teismo posėdžio data ir laikas. Atsakovas nuo 2020 m. birželio 17 d. yra išvykęs į Vokietiją. Teismas pažeidė šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principus. Atsakovas neturėjo galimybės pats ar per savo atstovą užduoti klausimų ieškovės atstovui, duoti teismui paaiškinimų, prašyti apklausti byloje liudytojus, todėl nebuvo išsamiai išsiaiškintos visos reikšmingos su byla susijusios aplinkybės;
Atsiliepimas
1.3. Atsakovas atsiliepimo nepateikė, tačiau Institucijai teikiančiai išvadą nurodė, kad jog nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., iš viso 2400 Eur, kadangi su ieškove negyvena ir neveda bendro ūkio tik nuo 2020 m. kovo 1 d. Teismas šių atsakovo nurodytų aplinkybių nevertino ir dėl tarp šalių esančių viena kitai prieštaraujančių aplinkybių sprendime nepasisakė;
1.4. Teismas nepagrįstai rėmėsi tik ieškovės paaiškinimais, kad atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimas yra nuo 2019 m. liepos 1 d. Šalys gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį iki 2020 m. kovo 1 d. Gyvenant kartu, atsakovas pilnai išlaikė ir savo nepilnametį vaiką. Šias aplinkybes gali paliudyti liudytojai D. L. bei S. S.;
1.5. Teismas nenustatinėjo visų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių ir nenustatė visų teisinių (juridinių) faktų, kurie turi esminės reikšmės išlaikymo įsiskolinimo dydžiui. Dėl to yra pagrindas pakeisti skundžiamą teismo sprendimą ir sumažinti priteistą įsiskolinimą iki 1000 Eur, skaičiuojant už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. ( 5 mėn. x 200 Eur);
1.6. Nagrinėjamoje byloje atsižvelgiant į neištirtų aplinkybių apimtį ir pobūdį, įrodymų gavimo aplinkybes bei liudytojų apklausas, yra pagrindas bylos aplinkybių tyrimą atlikti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi būtina betarpiškai apklausti ieškovę, liudytojus, todėl atsakovo nuomone, būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
11. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašė apeliacinio skundo netenkinti ir Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:
2.1. Atsakovui apie teismo posėdį buvo pranešta telefonu. Atsakovas neteikė atsiliepimo į ieškinį dėl savo nerūpestingumo;
2.2. Realiai atsakovas iš ieškovės gyvenamosios vietos išsikraustė 2020 kovo 1 d., tačiau nors iki to laiko ir gyveno tuo pačiu adresu, kaip ieškovė, tačiau jokio išlaikymo bendram vaikui neteikė jau nuo 2019 m. liepos 1 d. ir jokio bendro ūkio nuo 2019 liepos 1 d. nevedė, niekuo neprisidėjo prie šeimos finansinės padėties. Iš atsakovo socialinio draudimo duomenų matyti, kad atsakovas tuo laikotarpiu praktiškai neturėjo jokių lėšų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
13. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsakovo prašymas dėl žodinio proceso būtinumo grindžiamas tuo, kad byla pirmosios instancijos teisme išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant, atsakovui nepranešta apie teismo posėdį vykusį pirmosios instancijos teisme, atsakovas neturėjo galimybės užduoti klausimų ieškovei, teikti paaiškinimų, prašyti apklausti liudytojus, todėl nebuvo išaiškintos visos reikšmingos bylos aplinkybės.
14. Remiantis bendrąja CPK 322 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka. CPK 322 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, jog žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba pareiškime dėl prisidėjimo prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Pažymėtina, kad šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.
15. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini). Atsakovas nėra deklaravęs išvykimo į užsienio valstybę. Ieškinio pareiškimas ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo bei šaukimas į 2020 m. spalio 6 d. parengiamąjį teismo posėdį atsakovui buvo siunčiami jo nurodytos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu ir buvo įteikti jo šeimos nariams (broliui ir tėvui), laikantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos (b. l. 20, 37). Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad šaukimas į teismo posėdį atsakovui yra įteiktas tinkamai. Atsakovas neneigia ieškinio pareiškimo gavimo fakto. Iš byloje esančių Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Marijampolės apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadų turinio (b. l. 21-22, 39-40) matyti, kad atsakovui buvo žinomas ieškinio turinys. Nurodytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad apie bylos nagrinėjimą pirmosios instancijos teisme atsakovui buvo pranešta tinkamai, todėl jam nebuvo jokių kliūčių pačiam ar per atstovą tinkamai pasinaudoti savo procesinėmis teisėmis ir įrodinėti savo nesutikimą su pareikštu ieškiniu, įskaitant ir liudytojų parodymais.
16. Pažymėtina, kad šiuo konkrečiu atveju žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, nes apeliaciniam skundui išnagrinėti reikšmingos faktinės ir teisinės bylos aplinkybės aiškios, proceso dalyviai savo poziciją yra išsamiai išdėstę procesiniuose dokumentuose. Apeliacinės instancijos teismui pakanka byloje esančių duomenų, kurių pagrindu pirmosios instancijos teismas nustatė atitinkamas faktines aplinkybes bei jas teisiškai kvalifikavo, tam, kad būtų įvertintas šio teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas. Nagrinėjamu atveju nėra jokių išskirtinių aplinkybių, dėl kurių atsakovo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos tokios faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, duotais pirmosios instancijos teismui, išdėstytais procesiniuose dokumentuose, iš jų ir apeliaciniame skunde bei atsiliepime į apeliacinį skundą. Atsižvelgiant į tai, prašymas bylą pagal apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka netenkinamas.
Dėl apeliacinio skundo
17. Apeliacijos dalyką sudaro teismo sprendimo dalies, kuria priteistas išlaikymo įsiskolinimas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
18. Skundžiamu teismo sprendimu iš atsakovo priteistas 2 400,00 Eur išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui vaikui V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini) , už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. (už dvylika mėnesių). Apeliaciniame skunde atsakovas prašo sumažinti priteistą išlaikymo įsiskolinimą iki 1 000,00 Eur (už penkis mėnesius). Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. atsakovas su ieškove gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, todėl pilnai išlaikė ir savo nepilnametį vaiką. Tarp šalių nėra ginčo dėl 200,00 Eur išlaikymo, mokamo periodinėmis išmokomis kas mėnesį, dydžio.
19. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.
20. Aiškindamas ir taikydamas pirmiau nurodytas įstatymo normas, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: 1) vaiko poreikiai; 2) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis; 3) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai; 4) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu; 5) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą bei į protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 straipsniai).
21. Nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl išlaikymo įsiskolinimo dydžio pagrįstumo yra svarbus teisės reikalauti išlaikymą atsiradimo momentas. Kasacinis teismas laikosi pozicijos, kad kai tėvai gyvena kartu ir tvarko bendrą šeimos ūkį, taip iš esmės prisidėdami prie vaikų materialinio išlaikymo, preziumuojama, kad išlaikymą vaikams teikia abu tėvai, iki teismas nenustato kitaip. Įrodinėjimo našta tenka tai šaliai, kuri teigia, kad kita šalis neteikė išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007). Tačiau tais atvejais, kai vienas iš tėvų su vaiku negyvena, jam tenka pareiga įrodinėti, jog tėviškas pareigas vykdė, nors ir gyveno skyrium (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2011).
22. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad jis teikė išlaikymą vaikui tiek gyvenant šalims kartu, tiek skyrium. Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė pripažino, kad su atsakovu kartu negyvena nuo 2020 m. kovo 1 d., tačiau teigia, kad net ir gyvendamas kartu, atsakovas prie vaiko išlaikymo neprisidėjo, nes atsakovas nurodytu laikotarpiu gavo minimalias pajamas, kurias išleisdavo savo poreikiams tenkinti.
23. Pagal CPK 182 straipsnio 5 punktą, nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais. Šalis turi teisę pripažinti faktus, kuriais kita proceso šalis grindžia savo reikalavimą ar atsikirtimą (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Atsakovas teigia, kad jis su ieškove kartu negyvena nuo 2020 m. kovo 1 d., o ieškovė pripažino, kad šalys kartu negyvena nuo 2020 m. kovo 1 d. Atsižvelgiant į tai, aplinkybė, jog šalys gyvena skyrium nuo 2020 m. kovo 1 d., laikytina įrodyta (CPK 185 straipsnis). Remiantis šios nutarties 21 punkte nurodytu išaiškinimu, preziumuojama, kad atsakovas laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. gyvendamas kartu su ieškove, prisidėjo prie šalių nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pareiga paneigti nurodytą prezumpciją, t. y. įrodyti, kad minėtu laikotarpiu šalims gyvenant kartu atsakovas neteikė išlaikymo, tenka ieškovei.
24. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis apie atsakovo darbovietę ir mokamas išmokas, gautas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d. atsakovo sumos, nuo kurios skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, vidurkis sudarė 394,42 Eur per mėnesį (2760,94/7). Ieškovės pajamos nurodytu laikotarpiu buvo 300 Eur per mėnesį (b. l. 30). Akivaizdu, kad viena ieškovė gaudama 300 Eur per mėnesį pajamų nurodytu laikotarpiu negalėjo skirti 400 Eur per mėnesį vaiko išlaikymui. Įrodymų, kad atsakovas gaunamas pajamas išleisdavo savo poreikiams tenkinti, ieškovė nepateikė. Byloje nustatytų aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad ieškovė neįrodė, jog laikotarpiu nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., atsakovas nevykdė savo pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką. Nagrinėjamoje byloje iš įrodymų bei nustatytų aplinkybių visumos apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad išlaikymo vaikui įsiskolinimas iš atsakovo negali būti priteistas nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. kovo 1 d., t. y. už laikotarpį, kai šalys faktiškai gyveno kartu.
Dėl procesinės bylos baigties
25. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamas teismo sprendimas keistinas, iš atsakovo priteista išlaikymo nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimo suma mažintina nuo 2 400,00 Eur iki 1 000,00 Eur (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme
26. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
27. Skundžiamu sprendimu iš atsakovo ieškovei priteista 100,00 Eur žyminiam mokesčiui ir 150,00 Eur advokato pagalbos išlaidoms atlyginti. Iš atsakovo priteista 5,18 Eur valstybės naudai išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginti. Ieškovė sumokėjo 100,00 Eur žyminį mokestį už ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra atleista CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo mokėtinas žyminis mokestis sudaro atitinkamai 72,00 Eur (200x12x3%) ir 72,00 Eur (2400x3%), iš viso 144,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai).
28. Sumažinus iš atsakovo ieškovei priteistino išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 2 400,00 Eur iki 1 000,00 Eur, laikytina, kad ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo yra patenkintas 42 % (1000/2400x100%). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai dėl santuokos nutraukimo ir dėl išlaikymo priteisimo yra patenkinti visiškai, o reikalavimas dėl reikalavimo išlaikymo įsiskolinimo patenkintas iš dalies sprendžiama, kad patenkinta iš viso 81 % ((100+100+42)/3) ieškinio reikalavimų. Todėl iš atsakovo ieškovei priteista išlaidoms advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 121,50 Eur (150x81%) (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo skundžiamu sprendimu patenkintas visiškai ir atsakovas apeliaciniu skundu šios dalies sprendimo neskundė, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria ieškovei iš atsakovo priteistas 100,00 Eur žyminis mokestis, nekeistina.
29. Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei taip pat turėjo būti priteistas 144,00 Eur (72+72) žyminis mokestis mokėtinas už reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, nuo kurio ieškovė buvo atleista (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir sumažinus išlaikymo įsiskolinimo sumą nuo 2 400,00 Eur iki 1 000,00 Eur, nagrinėjamu atveju valstybei iš atsakovo priteistino žyminio mokesčio suma sudarytų 102,00 Eur (72+30), kur 30 Eur (1000x3%) žyminis mokestis apskaičiuotas nuo priteisto išlaikymo įsiskolinimo (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamu sprendimu žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė buvo atleista, iš atsakovo valstybės naudai nebuvo priteistas, todėl pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą 102,00 Eur žyminis mokestis valstybei iš atsakovo taip pat nepriteistinas dėl CPK 313 straipsnyje nustatyto draudimo apelianto atžvilgiu priimti blogesnį sprendimą, negu yra skundžiamas.
30. Nustačius, kad yra patenkinta iš viso 81 % ((100+100+42)/3) ieškinio reikalavimų, atsakovo valstybei išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlygintina suma yra 4,20 Eur (5,18x81%). Kadangi ši suma nesiekia 5,00 Eur, t. y. yra mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (Žin., 2011, Nr. 134-6373; TAR, 2014 m. rugsėjo 24 d., Nr. 2014-12793; 2020 m. sausio 22 d., Nr. 2020-00970), todėl valstybei iš atsakovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos.
31. Remiantis išdėstytu, skundžiamo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo keistina, ieškovei iš atsakovo priteista bylinėjimosi išlaidoms atlyginti suma nuo 250,00 Eur mažintina iki 221,50 Eur (kur 100,00 Eur sudaro žyminis mokestis ir 121,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti), naikintina skundžiamo sprendimo dalis, kurioje iš atsakovo priteista 5,18 Eur valstybei apmokėti išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3, 4 punktai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo apeliacinės instancijos teisme
32. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).
33. Atsakovas apeliaciniame skunde prašė priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas už apeliacinį skundą sumokėjo 32,00 Eur žyminį mokestį ir 450,00 Eur advokatei už apeliacinio skundo parengimą (b. l. 62-64). Atsakovo patirtos išlaidos yra pagrįstos rašytiniais įrodymais. Išlaidų advokatei už apeliacinio skundo parengimą suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) (8.9 punktas).
34. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinis skundas tenkinamas visiškai, atsakovui iš ieškovės priteistina 482,00 Eur atlyginti jo patirtoms išlaidoms apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimą pakeisti iš dalies.
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1 000,00 Eur (vieną tūkstantį eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) už laikotarpį nuo 2020 m. kovo 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.“
Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstyti taip:
„Priteisti iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 221,50 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 50 centų) (kur 100,00 Eur (vienas šimtas eurų) sudaro žyminis mokestis ir 121,50 Eur (vienas šimtas dvidešimt vienas euras 50 centų) išlaidos advokato pagalbai apmokėti).
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteista valstybės naudai 5,18 Eur (penki eurai 18 centų) apmokėti išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu.
Kitas Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. spalio 26 d. sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš ieškovės A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 482,00 Eur (keturis šimtus aštuoniasdešimt du eurus) atlyginti jo patirtoms išlaidoms apeliacinės instancijos teisme.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.