- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-26
- Bylos Nr.
- 2-5061-831/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00755-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalijus Krivičius
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. M.
institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui A. M. dėl santuokos nutraukimo ir kitų reikalavimų, institucija, teikianti išvadą, – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė ieškiniu prašo nutraukti santuoką su A. M., įregistruota (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje. įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl abipusės kaltės. Po santuokos nutraukimo A. M. palikti prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“. Iš atsakovo A. M. priteisti materialinį išlaikymą dukrai V. M., a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikyti, mokamą periodinėmis išmokomis po 200 EUR dydžio sumą kiekvieną mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos iki dukros pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybes nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir nustatant A. M. uzufruktą į šias lėšas. Iš atsakovo ieškovei priteisti išlaikymo dukrai V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-07-01 iki 2020-07-01, viso 2400 EUR. Išreikalauti įrodymus (duomenis) apie atsakovo turtinę padėtį. V. M. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove A. M., priteisti iš atsakovo visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovės ieškinyje nurodyta, kad jie, ieškovė V. M. ir atsakovas A. M., (duomenys neskelbtini) sudarėme santuoką. Jų santuoka įregistruota (duomenys neskelbtini) Marijampolės sav. administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Pradžioje jų santuoka klostėsi kaip ir bet kurios šeimos. Jie bandė sukurti darnią šeimą, turėjo bendrus planus ir tikslus. Jų santykiai buvo geri ir atrodė, kad taip bus visados. Tačiau netrukus viskas pradėjo keistis ir jie pradėjo vienas su kitu nesutarti ir vienas kitą erzinti, šiai dienai jų faktiniai santuokiniai santykiai yra iširę ir jie bendro ūkio neveda ir netvarko. Santuokos nutraukimo priežastys: išryškėjo jų nesuderinami charakteriai, skirtingas požiūris į materialines ir dvasines vertybes bei į sutuoktinių tarpusavio santykius. Jie gyvena kiekvienas sau atskirai, jų nebesieja jokie bendri interesai ir vienas kitam jie nesukelia jokių jausmų. Ji įvertino visas aplinkybes ir galutinai apsisprendė, kad jų bendras tolimesnis gyvenimas yra negalimas, o santuoka nutrauktina. Jau kuris laikas, kaip jie santuokinio gyvenimo negyvename. Santuoka faktiškai iširo ir nebegalima tikėtis, kad jie vėl pradėsime gyventi kartu, nes atkurti šios santuokos jau nebeįmanoma.
Esama padėtis neleidžia vertinti, jog santuoka iširo tik dėl atsakovo, ar tik dėl ieškovės kaltės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nesant akivaizdžių ir vienareikšmiškų ieškovės ar atsakovo kaltės dėl santuokos iširimo įrodymų, nėra pagrindo išvadai, kad santuoka nutrūko išimtinai dėl ieškovės ar atsakovo kaltės. Taigi, viena esminių šalių santuokos iširimo priežasčių yra ne vienos kurios nors iš jų kaltė, o skirtingi šalių požiūriai į atskirų problemų sprendimą, skirtingi charakteriai ir nebegalėjimas bei nebenorėjimas šių požiūrių suderinti tarpusavyje, abi šalys pažeidė savo pareigas, bendro gyvenimo taisykles, nebuvo vienas kitam lojalūs, pakankamai nerėmė vienas kito moraliai, todėl sutriko tarpusavio bendravimas, nebuvo ieškoma bendro sutarimo, kuris ateityje padėtų atkurti darnius santuokinius ryšius ir dėl to jų bendras gyvenimas tapo negalimas. Dėl nurodytų aplinkybių darytina išvada, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Ieškovė ir atsakovas santuokos metu bendrosios jungtinės nuosavybės teise tiek kilnojamojo, tiek nekilnojamojo turto neįgijo. Ieškovė ir atsakovas visus namų apyvokos ir buities daiktus pasidalinę iki santuokos nutraukimo.
Po santuokos nutraukimo ieškovei paliktina prigimtinė pavardė „(duomenys neskelbtini)“.
Ieškovė ir atsakovas turi nepilnametį vaiką V. M.. Vaikas yra mažametis, esant tokio amžiaus yra reikalingas mamos dėmesys ir priežiūra. Ieškovės tėvas padeda jai prižiūrėti ir auginti dukrą. Atsakovui bus leista bendrauti su vaiku, jis galės bet kada atvažiuoti aplankyti vaiką, matytis ir bendrauti.
Ieškovė niekada neprieštaravo, nedraudė atsakovui bendrauti su nepilnamečiu vaiku, tačiau atsakovas savo nepilnamečiui vaikui neteikia ne tik materialinio išlaikymo, bet ir visiškai nebendrauja su vaiku. Kadangi atsakovas su nepilnamečiu vaiku nebendrauja nuo pat vaiko gimimo, todėl vaikas atsakovo nepažįsta, atsakovas vaikui yra svetimas žmogus. Todėl turi būti teismo nustatytina bendravimo atsakovo su nepilnamečiu vaiku tvarka, kad visada dalyvautų ir ieškovė, nes tik tokiu atveju nepilnametis vaikas nepatirs streso, ar kitų išgyvenimų. Jei atsakovas su nepilnamečiu vaiku, kuris atsakovo nepažįsta, jis jam kaip svetimas žmogus, bendrautų nedalyvaujant ieškovei, tai gali pakenkti nepilnamečio vaiko psichikai, jo vystymuisi.
Ieškovei vienai dukrą išlaikyti yra sunku, reikia pasirūpinti ne tik visais vaikų poreikiais, tačiau ir gyvenamojo būsto išlaikymu, papildomų lėšų reikia šildymo sezonui, taip reikia sumokėti mokesčius už elektrą, už. vandenį ir nuotekas. Tam, kad dukra užaugtų visaverte asmenybe, turi būti patenkinti jos poreikiai ne tik maistui, aprangai, būstui, sveikatai, tačiau ir poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas. įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Šiai dienai ieškovė pilnai dukros poreikių patenkinti negaliu. Todėl iš atsakovo, kuris yra sveikas ir darbingas priteistas materialinis išlaikymas dukrai turėtų būti, kad jo pakaktų dukros poreikiams patenkinti. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas. įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Šiai dienai aš pilnai dukros poreikių patenkinti negaliu. Todėl iš atsakovo, kuris yra sveikas ir darbingas priteistas materialinis išlaikymas dukrai turėtų būti, kad jo pakaktų dukros poreikiams patenkinti.
Dukros išlaikymui reikalingos minimalios lėšos:
1. Maistas 30 d. x 9 EUR. (mėsa, žuvis, pieno produktais, vaisiai, daržovės, tyrelės ir kt.) į mėn. - 150.- EUR.
2. Apranga ir jų priežiūra (skalbimas, valymas, skalbimo milteliai) per metus - 500 EUR (mėnesinė suma: 500 EUR./ 12 mėn. = 41,- EUR.);
3. Avalynė ir jos priežiūra per metus - 170 EUR (mėnesinė suma: 170 LEUR / 12 mėn. = 14 EUR);
4. Sveikatos priežiūros ir gydymo išlaidos (vitaminai, vaistai, gydytojų konsultacijos maisto papildai) mėnesiui - 30 EUR.
5. Išlaidų dalis komunaliniams aptarnavimams į mėn. - 50 EUR
6. Kitos išlaidos (šampūnas, muilas, dantų pasta, dantų šepetukai ir kt.) į mėn. - 20 EUR;
7. Žaislai, lavinimo, ugdymo priemonės (flomasteriai, pieštukai, dažai ir kt.) į mėn. 30 EUR.
Nuo rudens dukra bus leidžiama į darželį, todėl išlaidos dar padidės. Be aukščiau išvardintų išlaidų dukros poreikiams tenkinti taip pat buvo išleidžiamos piniginės lėšos lovytei, vystymo stalui, patalynei, prie kurių atsakovas visiškai neprisidėjo. Ieškovė augina dukrą, jos pačios pajamos per mėnesį yra minimalios, dukrą išlaikyti ir aprūpinti padeda ieškovės tėvas. Duomenų apie atsakovo finansinę padėtį neturiu. Bendra išlaidų suma per mėnesį sūnui sudaro apie 400,- EUR. Tai tik pats minimaliausias vaiko poreikių patenkinimas. Turimais mano duomenimis atsakovas yra sveikas, darbingas. Iš atsakovo turėtų būti priteistina po 200 EUR dydžio sumą, mokama kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki dukros pilnametystės. Su atsakovu buvo žodinis susitarimas, kad jis prisidės prie dukros išlaikymo ir kurį laiką atsakovas susitarimą vykdė, tačiau jau metai laiko, kada atsakovas visiškai neprisideda prie dukros išlaikymo, todėl prašo nuo 2019 m. liepos 01 d. priteisti išlaikymo įsiskolinimą, iki 2020 m. liepos 1 d., viso 2400 EUR (b.l.2-6).
Šalies argumentai
Ieškovės atstovas advokatas D. G. teismo posėdžio metu prašė ieškinio reikalavimus tenkinti pilnai, nurodė, kad atsakovui apie teismo posėdį yra žinoma, jis nesiteikė parašyti atsiliepimo į pareikštą ieškinį, nei atvykti į teismo posėdį. Savo poziciją atsakovas yra išsakęs Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai, kuri buvo nuvykusi į jo gyvenamąją vietą ir jis išsakė nuomonę, kad yra nieko prieš, sutinka mokėti ieškinyje nurodytą sumą skirtą vaiko išlaikymui. Šalys pačios pasirinko santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šiuo metu ieškovė viena išlaiko dukrą, gyvenimo pradžioje atsakovas teikdavo išlaikymą vaikui, tačiau vėliau jam išvykus nuo 2019 m. liepos 1 d. nutraukė bet kokią finansinę pagalbą savo vaikui. Minimalios išlaidos vaikui yra nurodytos ieškinyje, kas sudaro apie 400 Eur. Ieškovės pajamos šiuo metu sudaro apie 300 Eur, dirbti nelabai gali. Gyvena su savo tėvu jo bute, savo nekilnojamojo turto neturi, vaiką išlaikyti padeda tėvas, kuris dirba tolimųjų reisų vairuotoju. Turimais duomenimis atsakovas yra sveikas ir darbingas, yra dirbantis, todėl prašoma 200 Eur suma turėtų būti priteista iš atsakovo kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Yra įsiskolinimas, kuris susidarė nuo 2019 m. liepos 1 d. 2400 Eur. Ieškovė atsakovui jokių kliūčių dėl bendravimo su vaiku nedarys, atsakovas galės bet kada atvažiuoti ir bendrauti su vaiku. (2020 m. spalio 6 d. teismo posėdžio garso įrašo 1 min. 32 sek. - 2 min. 23 sek., 4 min. 58 sek. – 10 min. 04 sek.).
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko. Institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAT) pateiktoje išvadoje ir patikslintoje išvadoje nurodė, kad sutinka, jog dukros V. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, taip pat sutinka vaiko išlaikymui teikti po 200 Eur. Atsakovas nurodė, jog nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-07-01 iki 2020-07-01 iš viso 2400 Eur, kadangi su ieškove negyvena ir neveda bendro ūkio tik nuo 2020-03-07 (b. l. 21).
Institucijos, teikiančios išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VTAT) pateiktoje išvadoje ir patikslintoje išvadoje nurodoma, kad ieškovė A. M. gyvena jos tėvui nuosavybės teise priklausančiame bute, adresu (duomenys neskelbtini). Butas yra 51 m², bute yra 2 kambariai, virtuvė, butas su patogumais, yra visi reikiami baldai ir namų apyvokos daiktai. Apsilankymo namuose metu buvo švaru ir tvarkinga, mažametė V. M. dalinasi atskiru kambariu su motina, kuriame turi savo atskirą miegamąją vietą, visus reikalingus daiktus, atitinkančius amžių ir brandą, namuose sudarytos tinkamos sąlygos vaikui augti, žaisti, ilsėtis. Apsilankymo metu ieškovė A. M. nurodė, kad šiuo metu ji yra motinystės atostogose, jos pajamos yra apie 300 Eur/mėn. Ieškovės teigimu atsakovas (duomenys neskelbtini) išlaikymo dukrai neteikė, dukrą matė maždaug prieš 3 savaites. Su atsakovu A. M. bendrauta telefonu. Pokalbio metu atsakovas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jis gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini). Atsakovo A. M. teigimu, j kad dukros V. M. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina A. M. pat sutinka dukros V. M. išlaikymui teikti po 200 Eur/mėn. Atsakovas (duomenys neskelbtini) nurodė, kad jis nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti išlaikymo dukrai V. M. įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2019-07-01 iki 2020-07-01, viso 2 400 Eur, kadangi su negyvena kartu ir neveda bendro ūkio tik nuo 2020-03-01. Ieškovės A. M. teigimu, (duomenys neskelbtini) yra sveika, spec. poreikių neturi, nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio lankys Marijampolės vaikų darželį - lopšelį „(duomenys neskelbtini)“. (duomenys neskelbtini) dėl labai jauno amžiaus nuomonės pareikšti negalėjo. Išlaidas nepilnametės V. M. išlaikymui, kurios yra 400 Eur/mėn., ieškovė yra nurodžiusi ieškinyje. Atsižvelgiant į tai, kad abu tėvai vienodai atsakingi už tinkamą vaiko išlaikymą taip pat į vaiko poreikius, VTAS specialistų nuomone iš atsakovo prašomas išlaikymas nepilnametei V. M. po 200 Eur/mėn. ir išlaikymo įsiskolinimas atitinka nepilnametės interesus, todėl specialistai palaiko šį ieškovės ieškinio reikalavimą (b. l. 22, 40).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl šalių santuokos nutraukimo
Teismas, ištyręs byloje esančius rašytinius įrodymus, nustatė, kad ieškovė ir atsakovas (duomenys neskelbtini) sudarė santuoką, santuoka įregistruota Marijampolės rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 8). Atsižvelgdamas į ieškovės rašytinius paaiškinimus ieškinyje, teismas sprendžia, kad šiuo metu ieškovės ir atsakovo santuoka yra faktiškai ir galutinai iširusi, kadangi jie jau kuris laikas santuokinio gyvenimo negyvena, bendro ūkio neveda, gyvena atskirai vienas nuo kito, todėl nėra jokio pagrindo tikėtis, kad kada nors vėl pradės gyventi kartu. Šalių santuokiniai ryšiai yra nutrūkę visiškai bei galutinai. Todėl pripažintina, kad termino susitaikyti nustatymas neturėtų jokios prasmės – šalims atkurti santuokinius ryšius nėra jokios galimybės.
Ieškovė prašo pripažinti, kad santuokos iširimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog pripažinus, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, atsiranda tos pačios pasekmės, kaip ir nutraukus santuoką sutuoktinių bendru sutikimu (šio kodekso 3.51–3.54 straipsniai). CK 3.27 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. CK 3.30 straipsnyje nustatyta, kad sutuoktiniai privalo išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata, užtikrinti vaiko teisę į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaiko turtines, socialines ir kitokias teises, numatytas vidaus ir tarptautinės teisės.
Remiantis ieškovės rašytiniais paaiškinimais ieškinyje nustatyta, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas nebuvo lojalūs vienas kitam, nesistengė derinti savo interesų, nesiekė saugoti šeimyninių santykių. Ieškovė prašo santuoką nutraukti pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės (b. l. 2-3). Vertindamas ieškovės išdėstytą poziciją dėl santuokos iširimo priežasčių, teismas daro išvadą, jog įrodymų, paneigiančių šalių nurodytas aplinkybes ar patvirtinančių vieno kurio iš sutuoktinių kaltę, byloje nėra, todėl laikytina, jog abi šalys, gyvendamos santuokoje, pažeidė sutuoktinių pareigas, numatytas CK 3.27 straipsnyje, jų santuoka iširusi galutinai, išsaugoti šeimos nėra galimybės, todėl šalių santuoka nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (CK 3.27 str., 3.61 str., 3.62 str., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK) 177, 178, 197, 185, 186 str. str.).
Dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo tvarkos
Ieškovė ir atsakovas santuokos metu, (duomenys neskelbtini), susilaukė dukros V. M., kuri šiuo metu yra dar nepilnametė ((duomenys neskelbtini) amžiaus) (b. l. 9).
Ieškovei ir atsakovui pradėjus gyventi atskirai, jų nepilnametis vaikas liko gyventi ir iki šiol gyvena kartu su motina, t. y. su ieškove (ieškovės rašytiniai paaiškinimai, duomenys VTAT pateiktoje išvadoje ir kituose dokumentuose (b. l. 21-23, 39-40). Byloje nėra jokių duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams. Priešingai, VTAT išvadoje nurodoma, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su motina atitinka vaiko teises ir teisėtus interesus (b. l. 23). Teismas, atsižvelgdamas į VTAT išvadą, į tai, kad vaikas yra mažametis, todėl jam ypatingai reikalinga motinos globa ir priežiūra, taip pat į tai, kad vaikas iki šiol gyveno su ieškove ir duomenų, jog ieškovė netinkamai atlieka savo kaip motinos pareigas, byloje nėra, o atsakovas ryšių su vaiku nepalaiko, sprendžia, kad nepilnamečio vaiko V. M. gyvenamoji vieta po šalių santuokos nutraukimo nustatytina kartu su jo motina, ieškove, nes pripažintina, kad tai geriausiai atitinka vaiko interesus (CK 3.169 straipsnis).
Įstatymas numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu, kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Tėvas ar motina, su kuriuo gyvena vaikas ir (ar) su kuriuo teismo sprendimu nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, turi nekliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant; šios pareigos nevykdymas laikomas piktnaudžiavimu tėvų valdžia, už kurį tėvas (motina) atsako įstatymų nustatyta tvarka (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).
Remiantis ieškovės rašytiniais paaiškinimais ieškinyje, kita bylos medžiaga, nustatyta, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku paskutinį kartą bendravo seniai (b. l. 39). Ieškovė nurodo, kad atsakovas galės laisvai bendrauti su vaiku, atvažiuoti, matytis.
Teismas pažymi, kad šalių dukrai paaugus ir dėl šios ar kitų priežasčių pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis į teismą dėl kitos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 175 straipsnio 3 dalis).
Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo
CK 3.155 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad abu tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Nepilnamečio vaiko išlaikymo pareigos imperatyvo negali paneigti tėvų turtinės padėties sunkumas, ribotas ar laikinas nedarbingumas, ar jokios kitos panašaus pobūdžio aplinkybės. Tėvai negali atsisakyti vykdyti šios pareigos ir ją privalo vykdyti net ir gyvendami atskirai nuo vaikų (CK 3.159 straipsnio 1 dalis). Abiejų vaiko tėvų teisės ir pareigos, tame tarpe ir išlaikyti vaiką, grindžiamos lygiateisiškumo principu, t. y. yra vienodos, nepriklausomai nuo to, ar vaikas gimęs tėvų santuokoje, ar ne, ar tėvai gyvena kartu su vaiku, ar atskirai. Pagal CK 3.192 straipsnio 2 dalį, išlaikymo vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikui skiriamo išlaikymo dydis turi būti toks, kad vaikui būtų sudarytos tokios gyvenimo sąlygos, kokių reikia jo visapusiškam ir harmoningam vystymuisi. Įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties balanso principas įgalina tiek vaiko tėvus išlaikant vaiką bendru susitarimu, tiek klausimą dėl išlaikymo dydžio sprendžiant teisme, atrasti vaiko ir tėvų interesų pusiausvyrą, prioritetą teikiant vaiko interesams.
Vadovaujantis CK 3.196 straipsnio 1 dalimi, išlaikymas nepilnamečiui vaikui gali būti priteisiamas trimis formomis: kas mėnesį mokant periodines išmokas, sumokant konkrečią vienkartinę pinigų sumą, priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Ieškovės prašoma priteisti nepilnamečio vaiko išlaikymo forma – kas mėnesį mokamos piniginės išmokos, pripažintina tinkamiausia nepilnamečiui vaikui V. M.. Pats atsakovas nėra išreiškęs prieštaravimų teikti išlaikymą savo vaikui, mokant kas mėnesį pinigines išmokas.
Nors ieškovė vaiko išlaikymui reikalingos per mėnesį sumos rašytiniais įrodymais nepagrindė, tačiau ieškinyje ją detalizavo (b. l. 4), todėl teismas, atsižvelgdamas į vaiko amžių ((duomenys neskelbtini)), pastaruoju laiku išaugusias visų maisto produktų, kitų prekių bei paslaugų kainas, sprendžia, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių tenkinimui skiriama 400,00 Eur per mėnesį suma yra pagrįsta.
Todėl, atsižvelgiant į abiejų šalių turtinę padėtį (kuri vertintina kaip esanti iš esmės vienoda: pagal bylos duomenis nei ieškovė, nei atsakovas nekilnojamojo ar registruotino kilnojamojo turto neturi (b. l. 10,11,35,36); duomenų, kad šalys be dukros V. M. turėtų daugiau išlaikytinių, nėra; ieškovė nuo (duomenys neskelbtini) yra vaiko auginimo atostogose ir jos pajamos yra apie 300 Eur per mėnesį (b. l. 30), duomenų apie atsakovas gaunamas pajamas byloje nėra, pagal SODROS duomenų išrašą atsakovas (duomenys neskelbtini) (b. l. 42); tikslių duomenų atsakovas apie savo gaunamas pajamas nėra pateikęs; į vaiko poreikius, taip pat į tai, kad atsakovas nėra išreiškęs prieštaravimo dėl išlaikymo teikimo periodinėmis išmokomis vaikui po 200,00 Eur kas mėnesį (b. l. 21), iš atsakovo priteistinas dukros V. M. išlaikymas periodinėmis 200,00 Eur dydžio kasmėnesinėmis išmokomis.
Kartu teismas pažymi, jog ateityje (bet kada iki vaikas sueis pilnametystės) iš esmės pasikeitus aplinkybėms: ženkliai padidėjus ar sumažėjus vaiko išlaikymo, globos faktinėms išlaidoms, vieno iš tėvų ar abiejų asmeninei ar turtinei padėčiai, sveikatos būklei, jų darbingumui, bet kuriam iš vaiko tėvų įstatymas garantuoja teisę kreiptis į teismą dėl šiuo sprendimu nustatomo išlaikymo iš vaiko tėvo formos ar dydžio pakeitimo.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Remiantis ieškovės rašytiniais paaiškinimais ieškinyje, kurie kitais byloje esančiais duomenimis nenuneigti, atsakovas su ieškove buvo žodžiu susitarę, kad jis prisidės prie vaiko išlaikymo ir kurį laiką atsakovas susitarimą vykdė, tačiau jau metai laiko kai atsakovas neprisideda prie vaiko išlaikymo. Todėl ieškovės prašymu, iš atsakovo taip pat priteistinas dukros V. M. išlaikymo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d., t. y. 2 400,00 Eur (200,00 Eur × 12 mėn.) (CK 3.200 straipsnis). Atitinkamai, nepilnamečio vaiko V. M. išlaikymas iš atsakovo priteistinas nuo 2020 m. liepos 13 d. (nuo kreipimosi į teismą dienos) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis), šį turtą pavedant valdyti ieškovei uzufrukto teise (CK 3.190 straipsnis).
Dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto padalinimo
Pagal byloje esančius duomenis šalys nekilnojamojo turto ar registruotino kilnojamojo turto neturi (b. l. 10-12). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, šalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise turimo turto padalinimo klausimas nesprendžiamas.
Po santuokos nutraukimo, ieškovei pageidaujant, gražintina prigimtinė pavardė: „(duomenys neskelbtini)“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).
Išlaikymo ieškovė iš atsakovo sau nereikalauja, todėl išlaikymas ieškovei iš atsakovo nepriteistinas (CK 3.72 straipsnio 1-3 dalys). Taip pat nėra pagrindo priteisti atsakovo išlaikymą iš ieškovės.
Ieškovė bylą vedė per atstovą advokatą D. G. ir yra į bylą pateikusi įrodymą, kad turėjo 150,00 EUR išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (b. l. 15,16) bei yra ieškinį apmokėjusi 100,00 Eur žyminiu mokesčiu. (b. l. 7), viso 250,00 Eur. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys tenkinamas visiškai, vadovaujantis minėta CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostata, ieškovei iš atsakovo priteistinos 250,00 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Valstybė šioje byloje patyrė 5,18 Eur išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Kadangi ieškinys tenkinamas visiškai, visos minėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos ieškovei ir valstybei iš atsakovo (CPK 93 str. 1 d. 96 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 307, 310, 385 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nutraukti ieškovės A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini), įregistruotą Marijampolės savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), pripažįstant, kad ji iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.
Po santuokos nutraukimo ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) grąžinti iki santuokos turėtą pavardę „(duomenys neskelbtini)“, o atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikti jo prigimtinę pavardę „(duomenys neskelbtini)“.
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui vaikui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 200,00 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. liepos 13 d.) iki vaiko pilnametystės, šią išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pavesti išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkyti ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 400,00 Eur (dviejų tūkstančių keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiui vaikui V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2019 m. liepos 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d.
Nustatyti nepilnamečio vaiko V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su ieškove, motina A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250,00 Eur (dus šimtus penkiasdešimt eurų) patirtų bylinėjimosi išlaidų (100,00 Eur žyminio mokesčio bei 150 Eur išlaidų susijusių su teisinės pagalbos teikimu).
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 5,18 Eur (penkis eurus 18 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: „Swedbank“, AB Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), AB DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), AB SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank AB Lietuvos skyrius Nr. (duomenys neskelbtini), Uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752; kai sumokamos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – nurodomas įmokos kodas 5660, o jei vykdomasis raštas išduotas – nurodomas įmokos kodas 5661).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.