Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2013-12-03 · Civilinė byla Nr. 2-409-744/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-12-03
Bylos Nr.
2-409-744/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laisvydas Zederštremas
Pareiškėjas
J. R., D. R.
Suinteresuotas asmuo
K. R., V. R.
Advokatai
Anatolij Šichovcov
Civilinė byla Nr. 2-409-744/2013 m.Teisminio proceso Nr. 2-31-3-00337-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 113; 113.1; 117; 117.1; 117.2; 128; 128.19. (S)
PAKRUOJO RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2013 m. gruodžio 3 d.Pakruojis
Pakruojo rajono apylinkės teismo teisėjas Laisvydas Zederštremas,sekretoriaujant Jolantai Plungienei,dalyvaujant: pareiškėjai J. R.,pareiškėjos D. R. atstovui advokatui Anatolijui Šichovcovui,suinteresuotiems asmenims K. R. ir V. R.,nedalyvaujant pareiškėjai D. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų D. R. ir J. R. pareiškimą suinteresuotiems asmenims K. R. ir V. R. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino pratęsimo (atnaujinimo),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjos D. R. ir J. R. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamos atnaujinti (pratęsti) praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po jų tėvo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties (1 b.l.).

Pareiškėjos D. R. atstovas advokatas Anatolij Šichovcov teismo posėdžio metu pareiškimo reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad tuo metu, kai mirė pareiškėjos D. R. tėvas G. R., pareiškėja gyveno ir dirbo Anglijoje. Dėl tuo metu Anglijoje vykusios Olimpiados ji negalėjo atvykti į tėvo laidotuves, kadangi nebuvo galimybės gauti bilietų. Į Lietuvą ji grįžo tik 2013 m. sausio pradžioje ir iškart kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kadangi buvo praleistas terminas palikimui priimti. Tada ji kreipėsi į teismą. Mano, kad terminas palikimui priimti praleistas dėl objektyvių priežasčių.

Šalies argumentai

Pareiškėja J. R. teismo posėdžio metu pareiškimo reikalavimus palaikė ir paaiškino, kad tuo metu, kai mirė jos tėvas G. R., ji gyveno bei dirbo Anglijoje, tik kitame mieste nei sesuo D. Apie tai, kad mirė tėvas, ji sužinojo tą pačią dieną iš sesers, be to, šiek tiek vėliau gavo ir suinteresuoto asmens K. R. trumpąją žinutę. Atvykti į tėvo laidotuves nebuvo jokių galimybių, kadangi tuo metu Londone vyko Olimpiada, todėl visi bilietai buvo išpirkti. Į Lietuvą ji grįžo tik 2012 m. lapkričio 1 d., ketvirtadienį, po sekė savaitgalis, dar laikė egzaminą, todėl laiku kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo nespėjo. Ji žinojo, kad terminas palikimui priimti baigiasi 2012 m. lapkričio 6 d., tačiau nutarė palaukti iš Anglijos grįžtančios sesers ir kartu kreiptis dėl palikimo priėmimo. Ji tikėjosi, kad K. neprieštaraus ir sutiks ją su seserimi įtraukti į įpėdinių sąrašą. Su K. telefonu kalbėjosi apie palikimą, tai buvo 2012 metų lapkričio ar gruodžio mėnesį. Nors su tėčiu paskutinį kartą buvo bendravusi kažkur prieš 5 metus laiko, žinojo, kad močiutė (tėvo motina) jam yra padovanojusi namą, todėl žinojo, kad tėvas turi turto. Kai 2013 m. sausio pradžioje sesuo grįžo iš užsienio, jos abi iš karto kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo, tačiau notarė atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, kadangi buvo praleistas terminas palikimui priimti. Dar ji skambino suinteresuotam asmeniui V. R., tačiau ji atsisakė juos įtraukti į įpėdinių sąrašą. Mano, kad terminą palikimui priimti praleido dėl objektyvių priežasčių.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo K. R. per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriuo prašė pareiškėjų prašymo netenkinti, nes jis nepagrįstas (29-31 b.l.).

Suinteresuotas asmuo K. R. teismo posėdžio metu su pareiškimo reikalavimais sutiko iš dalies – sutiko, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti pareiškėjai D. R., tačiau nesutiko, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti pareiškėjai J. R. Jis paaiškino, kad apie tėvo mirtį jam pranešė tėvo sugyventinė. Jis dar iš pradžių nepatikėjo, todėl paprašė mamos, kad šią informaciją patikrintų. Apie tėvo mirtį informavo pareiškėjas D. ir J. R. Po to gavo iš notaro pranešimą dėl palikimo priėmimo. Kadangi jis tuo metu buvo nepilnametis, palikimą priėmė mama V. R. Po to, jam tapus pilnamečius, jis taip pat priėmė palikimą, o mama jam perleido savo palikimo teises. Mano, kad D. dėl objektyvių priežasčių nespėjo priimti palikimo, o Jovita galėjo priimti palikimą.

Suinteresuotas asmuo V. R. teismo posėdžio metu su pareiškimo reikalavimais sutiko iš dalies – sutiko, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti pareiškėjai D. R., tačiau nesutiko, kad būtų atnaujintas terminas palikimui priimti pareiškėjai J. R. Ji nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir suinteresuotas asmuo K. R.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš pareiškėjos D. R. atstovo advokato Anatolijaus Šichovcovo, pareiškėjos J. R., suinteresuotų asmenų K. R. ir V. R. paaiškinimų teismo posėdžio metu, byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų D. R. ir J. R. bei suinteresuoto asmens K. R. tėvas, suinteresuoto asmens V. R. sutuoktinis G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) kuris nepaliko testamento. G. R. mirties momentu jo dukros D. R. ir J. R. gyveno ir dirbo Anglijoje. J. R. į Lietuvą grįžo 2012 m. lapkričio 1 d. (40 b.l.), o D. R. grįžo 2013 m. sausio 7 d. (12-13 b.l.). 2012 m. lapkričio 5 d. į Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro notarę G. J. su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą kreipėsi mirusiojo G. R. sutuoktinė V. R. 2012 m. lapkričio 12 d. pareiškimu V. R. sutiko įtraukti į paveldėjimo teisės liudijimą įpėdinį, praleidusį terminą palikimui priimti – jos ir mirusiojo G. R. sūnų K. R. Tą pačią dieną K. R. pateikė notarei pareiškimą dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą. 2012 m. lapkričio 12 d. notarė G. J. pavedė įpėdinių pasirinktam antstoliui sudaryti turto, likusio po G. R. mirties, apyrašą. Antstolė Vaiva Šimkienė sudarė paveldimo turto apyrašą, iš kurio matyti, kad paveldimą turtą sudaro apyraše nurodyti nekilnojamieji daiktai, piniginės lėšos ir išlaikymo įsiskolinimas. 2013 m. sausio 4 d. paveldėjimo teisių dovanojimo sutartimi V. R. padovanojo jai priklausančią paveldėjimo teisių dalį padovanojo sūnui K. R. 2013 m. sausio 11 d. į Pakruojo rajono 2-ojo notarų biuro notarę G. J. su pareiškimu dėl palikimo priėmimo pagal turto apyrašą kreipėsi mirusiojo G. R. dukros – pareiškėjos D. R. ir J. R. Tą pačią dieną notarė atsisakė atlikti notarinį veiksmą, kadangi pareiškėjos pareiškimą pateikė praleidusios terminą palikimui priimti. Paveldėjimo pagal įstatymą liudijimas K. R. iki šiol neišduotas.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti (CK 5.50 str. 1 d.). Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą (CK 5.50 str. 2 d., 2011 06 21 įstatymo Nr. XI-1484, įsigaliojusio nuo 2011 11 01, redakcija). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 3 d.). Lietuvos Respublikos CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (CK 5.57 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 5.57 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais įpėdiniui, praleidusiam terminą palikimui priimti, perduodama iš jam priklausančio, kitų įpėdinių priimto ar perėjusio valstybei turto tik tai, kas išliko natūra, taip pat lėšos, gautos realizavus kitą jam priklausančią turto dalį (CK 5.57 str. 1 d.).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teisminę praktiką bylose dėl termino palikimui priimti pratęsimo, laikosi nuostatos, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis ir ar jos yra pagrindas terminui pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą (arba kurio vardu prašoma priimti palikimą), teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismai turi spręsti visų bylos aplinkybių kontekste. Teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. M., atstovaujančios nepilnamečiams vaikams J. M. ir J. M., pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjos M. D., atstovaujamos pagal įstatymą L. D., pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-258/2007 ir kitos).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja D. R. jos tėvo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties momentu gyveno ir dirbo Anglijoje, o į Lietuvą pirmą kartą grįžo 2013 m. sausio 7 d., tai yra jau pasibaigus Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, per kurį įpėdinis privalo priimti palikimą (2012 m. lapkričio 6 d.). Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja D. R. per visą Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 3 dalyje numatytą terminą buvo užsienyje ir į Lietuvą nebuvo grįžusi, iš karto po to, kai 2013 m. sausio 7 d. grįžo į Lietuvą, kreipėsi į notarą dėl palikimo priėmimo (2013 m. sausio 11 d.), į tai, kad ji yra labai jauno amžiaus (palikimo atsiradimo momentu buvo 22 metų amžiaus) ir menkos gyvenimiškos patirties, į jos išsilavinimą (byloje yra duomenų, kad D. R. iki išvykdama į Angliją mokėsi Žeimelio žemės ūkio mokykloje), į tai, kad palikimo priėmimo terminas praleistas nedaug (du mėnesius), į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad ši pareiškėja būtų išreiškusi valią nepriimti palikimo, į tai, kad iki šiol palikimą priėmusiam įpėdiniui K. R. nėra išduotas paveldėjimo liudijimas, o taip pat į teismo posėdyje suinteresuotų asmenų K. R. ir V. R. išsakytą poziciją (jie sutiko, kad pareiškėjai D. R. būtų atnaujintas terminas palikimui priimti), teismas konstatuoja, kad pareiškėja D. R. terminą palikimui priimti po jos tėvo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties praleido dėl svarbių priežasčių ir yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti, todėl pareiškėjos D. R. pareiškimas tenkintinas, atnaujinant (pratęsiant) praleistą įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti (CK 5.57 str. 1 d.).

Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja J. R. jos tėvo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties momentu gyveno ir dirbo Anglijoje, tačiau ji į Lietuvą sugrįžo 2012 m. lapkričio 1 d., tai yra dar nepasibaigus Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, per kurį įpėdinis privalo priimti palikimą (2012 m. lapkričio 6 d.). Nustatyta, kad pareiškėja J. R. žinojo, jog jos tėvas turėjo turto, o terminas palikimui priimti baigiasi 2012 m. lapkričio 6 d., tačiau nesiėmė jokių priemonių, kad informuotų notarą apie savo ketinimą priimti palikimą. Tai, kad pareiškėja J. R. tikėjosi (jos teigimu), kad palikimą priėmęs K. R. sutiks ją ir seserį įtraukti į paveldėjimo teisės liudijimą ir pasibaigus Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnio 3 dalyje numatytam terminui, ir nutarė palaukti, kol iš užsienio grįš sesuo D. R., neatitinka sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartų. Atsižvelgus į aukščiau nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėja J. R. daugiau nei du mėnesius po to, kai grįžo į Lietuvą, nesiėmė jokių veiksmų savo valiai dėl palikimo priėmimo išreikšti, teismas konstatuoja, kad pareiškėja J. R. terminą palikimui priimti po jos tėvo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties praleido dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis, todėl nėra pagrindo atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Dėl šių priežasčių pareiškėjos J. R. prašymas atmestinas.

Iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88, 92 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 576 – 578 straipsniais, teismas

nutaria:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

Pareiškėjai D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini), atnaujinti (pratęsti) įstatymų nustatytą terminą palikimui priimti po jos tėvo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Pareiškėjos J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), prašymą dėl įstatymų nustatyto termino palikimui priimti po jos tėvo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties atnaujinimo atmesti.

Priteisti iš D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ir J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), po 16,70 Lt (šešiolika litų ir 70 centų) iš kiekvienos išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.

Teisėjas Laisvydas Zederštremas