Alytaus apylinkės teismo nutarimas

2018-07-05 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A17.-456-547/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2018-07-05
Bylos Nr.
A17.-456-547/2018
Teisminio proceso Nr.
4-51-3-00062-2018-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Silvana Girdenienė
Nukentėjusysis
Vygantui Pleskevičiui
Pažeidėjas
E. B.
Advokatai
Stanislovas Raulušaitis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A17.-456-547/2018Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00062-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4; 19.10; 19.11; 21.9.10
ROIK:18081177968(S)ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 5 d.Varėna
Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų teisėja Silvana Girdenienė,sekretoriaujant Rasai Osinskienei, L. Chaleckienei,dalyvaujant institucijos atstovui Mantvydui Palevičiui,nukentėjusiajam Vygantui Pleskevičiui,administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynėjui advokatui Stanislovui Raulušaičiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Varėnoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, nedirbanti, auginanti mažametį vaiką, gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnio 1 dalį, 484 straipsnio 1 dalį, 506 straipsnio 4 dalį, 508 straipsnį, 536 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. B., 2018 m. sausio 18 d. 21.05 val. Varėnos r. sav., Kaniavos sen., Dubičių kaime, Kunigiškių gatvėje ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), pasienio ruože, būdama neblaivi (nustatytas 1,75 promilių girtumas), savavališkai išlipusi iš automobilio Audi A6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris buvo sustabdytas patikrinimui VSAT pareigūnų, elgėsi agresyviai ir nevykdė teisėtų VSAT pareigūnų Vyto Butrimo ir Tomo Baradovskio nurodymų: ,,nurimti, elgtis ramiai, sėsti į automobilį, nevartoti necenzūrinių keiksmų ir pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, suteikiantį teisę vairuoti dokumentą ir vairuoto automobilio dokumentus“. Ji taip pat įžeidė VSAT pareigūnų garbę ir orumą įžeidinėdama pareigūnus necenzūriniais keiksmais, elgdamasi agresyviai, o VSAT pareigūno Vyganto Pleskevičiaus atžvilgiu E. B. ne tik vartojo necenzūrinius keiksmus įžeidinėdama jį, bet ir spjaudė į pareigūną, spardėsi bei grasino V. Pleskevičių atleisti iš darbo, susidoroti, padegti jo namus.

E. B. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl nedidelio viešosios tvarkos sutrikdymo nepasitvirtino.

Institucijos, surašiusios administracinio nusižengimo protokolą, atstovas Mantvydas Palevičius palaikė surašytą protokolą, nurodė, kad nėra pagrindo abejoti pareigūnų parodymais. Jis nurodė, kad E. B. padarė visus protokole nurodytus pažeidimus, t. y. viešosios tvarkos sutrikdymą, girto asmens pasirodymas viešoje vietoje įžeidžiant žmogaus garbę ir orumą, pareigūno teisėto reikalavimo nevykdymą ir pareigūno garbės ir orumo pažeidimą. Administracinio nusižengimo protokole nurodytus faktus patvirtino liudytojai, pareigūnų surašyti tarnybiniai pranešimai bei filmuota medžiaga. Tikėtina, jog tokia situacija susiklostė dėl buvusio E. B. girtumo. Protokolas buvo surašytas teisėtai, todėl E. B. turi būti pritaikytos sankcijos lygios sankcijos vidurkiui.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo E. B. su surašytu protokolu sutiko iš dalies. Paaiškinime, kuris surašytas 2018 m. sausio 18 d. (b. l. 10), kurį surašė jaunesnysis specialistas Vytas Butrimas, E. B. atsisakė duoti parodymus ir ji nurodė, kad kalbės teisme. Vėliau ji buvo apklausta 2018-04-10 ir paaiškinime nurodė, kad jie važiavo įsigyti degtinės, buvo išgėrę. Nurodė, kad anytos automobilį vairavo D. Š.. Ji paaiškino, kad atvykus prie M. namų, ji nuėjo į jos namus, D. išlipo iš automobilio ir kažkur nuėjo, o J. M. liko automobilyje. Jai grįžtant prie automobilio ji pamatė, kad pasieniečiai paguldę ant žemės J. M., prašė jį paleisti, nelaužyti jam rankų. Ji nurodė, kad galėjo tuo metu pasakyti įvairius keiksmus, įžeidžiančius žodžius. Nurodė, kad pasieniečiai neišsakė jai jokių reikalavimų, nurodymų, pasieniečiams ji negrasino, neįžeidinėjo, ar prašė pasieniečiai, kad ji pateiktų asmens dokumentą ji nepamena. Vėliau, jau būdama užkardoje ji prisiminė, jog dokumentas yra striukėje, tad pateikė dokumentą pareigūnams. Nurodė, kad ji gailisi dėl to, jog išsakė necenzūrinius žodžius pareigūnams (b. l. 11). Į bylos nagrinėjimą E. B. nevyko.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynėjas advokatas Stanislovas Raulušaitis nurodė, kad jie neginčija surašyto protokolo dėl pareigūnų įžeidimo, tačiau nesutinka su visais kitais nurodytais pažeidimais, mano, kad E. B. kitų pažeidimų nepadarė.

Nukentėjusysis Vygantas Pleskevičius paaiškino, kad iš budėtojo gavo pranešimą, jog reikalingas pastiprinimas, todėl nurodė komandai vykti, taip pat išvyko ir pats kaip pamainos vyresnysis. Jis nurodė, kad jam atvykus, J. M. jau buvo uždėti antrankiai, prie B. buvo Butrimas. Tuo metu, kai jis atvyko, E. B. keikėsi, rėkė ir vaikščiojo ratais. Jos buvo paprašyta apsiraminti, tačiau ji nenurimo. Jis atvykęs pareikalavo, jog E. B. pateiktų asmens dokumentą, transporto dokumentus, jai buvo liepiama sėsti į automobilį, tačiau ji nevykdė jokių reikalavimų. Nukentėjusysis nurodė, kad po to ji iš niekur nieko šoko ant jo. Tuomet buvo uždėti jai antrankiai. Jis paaiškino, kad įžeidimai pasakyti E. B. buvo labai grubūs, keiksmažodžiai įvairūs. Ji spjaudėsi, spardėsi, grasino kad padegs, papjaus. Kai paklausė, kodėl ji tokia agresyvi, tai sakė, kad jai ,,balti arkliai“. Nukentėjusysis patvirtino, kad E. B. buvo neblaivi. Nukentėjusysis nurodė, kad E. B. prie kolegų jam sakė, kad jis pardavinėja sieną, tuo jį įžeidė ir pažemino prieš kolegas.

Liudytojas Tomas Baradovskij paaiškino, kad jis atliko tarnybą ir apie 21 val. pastebėjo link jų važiuojantį automobilį, vairuojamą moters, kuri pastebėjusi pasieniečių mašiną, apsisuko. Jis nurodė, kad jie įjungė švyturėlius ir stabdė šią transporto priemonę. Privažiuodamas pamatė, kad iš vairuotojo pusės moteris persėdo į keleivio vietą ir išlipo iš automobilio, iš galinės sėdynės lipo J. M. ir iš kitos pusės I. P.. Jis nurodė, kad jis ėjo link mašinos ir nurodė E. B. grįžti į automobilį, tačiau ji nevykdė nurodyto reikalavimo. Tuo metu kolega paprašė pateikti dokumentus, tačiau E. B. nevykdė ir šio reikalavimo ir atsakė necenzūriniu išsireiškimu. Liudytojas nurodė, kad situacija įvykio vietoje buvo įtempta, todėl jis iškvietė pastiprinimą. Liudytojas paaiškino, kad atvykus V. Pleskevičiui girdėjo, kaip E. B. necenzūriniais žodžiais jį įžeidinėjo, grasino atleisti iš darbo, ji nevykdė reikalavimų nusiraminti, pateikti dokumentus.

Liudytojas Vytas Butrimas paaiškino, kad jis dirbo su T. Baradovskiu ir pamatė atvažiuojantį automobilį, kuris staiga apsisuko ir važiavo atgal. Jis nurodė, kad įjungė švyturėlius, ir automobilis sustojo prie (duomenys neskelbtini) namo Kunigiškių gatvėje. Prie sustojusio automobilio Audi ėjo pareigūnas T. Baradovskis, kuris šūktelėjo, jog pastebėjo, kad vairuotojas persėdo į keleivio pusę ir šalinasi iš automobilio. Liudytojas nurodė pamatęs kaip iš automobilio išlipo E. B.. Tuo metu iš automobilio galinių sėdynių išlipo ir I. P., ir J. M.. Visi nurodyti asmenys nepakluso reikalavimui elgtis ramiai ir grįžti į automobilį. Liudytojas nurodė, kad visiems išlipus iš automobilio, išlipo ir jis dėl kolegos T. Baradovskio saugumo, nes jie agresyviai puolė T. Baradovskį. Įvykio vietoje E. B. elgėsi agresyviai, nevykdė reikalavimų, bandė pasišalinti iš įvykio vietos kartu su I. P.. Liudytojas nurodė, kad jis ėjo jiems iš paskos ir vis kartojo reikalavimą grįžti prie automobilio. I. P. paėmė pagalį ir jam pagrasinęs nuėjo, o E. B. sugrįžo kartu su juo prie automobilio, gal 10 ar 20 kartų išsakius reikalavimą sugrįžti. Jis patvirtino, jog buvo reikalaujama E. B. pateikti dokumentus, tačiau ji į tai, kur yra dokumentai, atsakė labai užgauliai, įžeidžiančiai. Jai buvo išsakyti teisėti reikalavimai: grįžti į automobilį, pateikti dokumentus (nepateikė jokių), elgtis ramiai. Ji buvo išgėrusi, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Ir po to kai atvyko pastiprinimas, jos pasipriešinimas tęsėsi. E. B. aprimo, kai atvyko policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

E. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas, nurodant, kad ji padarė nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, būdama neblaivi pasirodė viešoje vietoje, įžeisdama žmogaus orumą ir dorovę, statutinio valstybės tarnautojo teisėtų nurodymų ar reikalavimų nevykdymą, statutinio valstybės tarnautojo garbės ir orumo pažeminimą ir pasienio teisinio režimo reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą. Ištyrus byloje surinktą medžiagą teismas daro išvadą, kad nepasitvirtino administracinio nusižengimo protokolas dalyje dėl nedidelio viešosios tvarkos sutrikdymo. ANK 481 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad necenzūriniai žodžiai ar gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių, kiti tyčiniai veiksmai, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015 ir kt.).

Išnagrinėjus bylą akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo E. B. neturėjo tyčios pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Jos visi veiksmai buvo nukreipti tik prieš ją tikrinančius ir jai reikalavimus išsakiusius pareigūnus. Necenzūriniai, įžeidžiantys žodžiai buvo sakomi pareigūnams. Tuo metu, kai į įvykio vietą atėjo kito pažeidėjo J. M. motina, ji visiškai nekreipė dėmesio į E. B., nors ši ir triukšmavo tuo metu, koliojo pareigūnus. J. M. motina bendravo su pareigūnu, aiškinosi, kodėl sulaikytas jos sūnus, derėjosi, gal galėtų jį paleisti, pati atsisakė su sūnumi vykti į užkardą ir pasišalino iš įvykio vietos. Tai rodo, kad viešoji tvarka ir rimtis nebuvo pažeisti, tokios tyčios neturėjo ir E. B.. Todėl teismas daro išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatytos jokios aplinkybės, kurios patvirtintų, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens turėtą tyčią pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį, nenustatyta faktų, kad viešoji rimtis būtų buvusi pažeista, nėra įrodymų, jog būtų buvęs neteisėtas, įžeidžiamas kibimas prie kitų asmenų, todėl nesant tokių įrodymų administracinio nusižengimo teisena nutrauktina dalyje dėl kaltinimo pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį (analogiška situacija, žr. Kauno apygardos teismo nutarimą administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. AN2-272-493/2018).

E. B. kaltę įvykdžius protokole nurodytus kitus teisės pažeidimus įrodo byloje surinkta rašytinė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas, kuriame užfiksuotas pažeidimų padarymo faktas (b. l. 5), vyresniojo puskarininkio Vyto Butrimo ir jaunesniojo puskarininkio Tomo Baradovskio, vyresniojo leitenanto Vyganto Pleskevičiaus, vyresniojo puskarininkio Nerijaus Mataičio tarnybiniai pranešimai dėl administracinio nusižengimo (b. l. 6-9), vyriausiosios patrulio Justino Baliukonio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2018-01-18 21:05 val. gavo pranešimą iš Alytaus AVPK OVS, kad VSAT pareigūnai sulaikė moterį, kuri galimai neblaivi vairavo automobilį. Atvykus į įvykio vietą E. B. prietaisu Alcotest 6810 ARFM-0258 22:04 val. buvo nustatytas 1,75 promilių girtumas, ji buvo pristatyta į VšĮ ,,Varėnos ligoninė“ kraujo mėginio paėmimui (b. l. 28), filmuota medžiaga (b. l. 34).

Nagrinėjamoje byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad E. B. 2018 m. sausio 18 d. apie 21.00 val. Varėnos r. sav., Dubičių kaime, Kunigiškių gatvėje, buvo neblaivi. Bylos nagrinėjimo metu E. B. girtumo faktas yra neabejotinai nustatytas objektyviais duomenimis, t. y. alkotesterio testu, kurio pagalba nustatytas 1,75 promilių girtumas. E. B. 2018-04-10 paaiškinime, nurodė, jog ji su I. P. buvo šiek tiek išgėrę, kai nusprendė nuvažiuoti dar įsigyti alkoholio (b. l. 11). Be šio E. B. pripažinimo, jos girtumą patvirtina ir byloje apklausti asmenys: T. Baradovskis, V. Butrimas, V. Pleskevičius. E. B., būdama neblaivi, sulaikyta elgėsi neadekvačiai, vartojo daug necenzūrinių žodžių, su pareigūnais kalbėjo nemandagiu, įžeidžiančiu tonu ir įžeidžiamais išsireiškimais, tad tokiu savo elgesiu ji įžeidė žmogaus orumą ir dorovę.

Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nepripažino jai surašyto kaltinimo dėl statutinių valstybės tarnautojų teisėtų reikalavimų nevykdymo, tačiau teismas, ištyręs byloje surinktą medžiagą, išklausęs asmenis, daro išvadą, jog tokį pažeidimą E. B. padarė. Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog pareigūnai ne kartą ragino E. B. nusiraminti, nesikeikti, sėsti į automobilį, tačiau E. B. jokiems pareigūnų reikalavimams nepakluso net ir panaudojus prieš ją jėgą. Atvykus pamainos vyresniajam V. Pleskevičiui, ji dar labiau triukšmavo, pyko, koliojo, išsakė grasinimus, todėl jai buvo uždėti antrankiai. Kaip nurodė sienos apsaugos pareigūnai E. B. kiek nurimo tik atvykus policijos pareigūnams.

Šioje byloje įrodymai yra tik E. B. parodymai iš vienos pusės ir valstybės sienos apsaugos tarnybos ir policijos pareigūnų parodymai bei tarnybiniai pranešimai esantys byloje iš kitos pusės bei pateikta filmuota medžiaga.

Teismas įvertino E. B. parodymus kitų nukentėjusiojo ir liudytojų parodymų ir rašytinių įrodymų kontekste ir daro išvadą, kad jie nėra vienodi, jos parodymų nepatvirtina kita bylos medžiaga bei kiti apklausti asmenys, todėl jie vertintini kaip jos pasirinkta gynybinė pozicija. Abejonę dėl E. B. parodymų (b. l. 11) patikimumo kelia jos tvirtinimas, kad kartu su jais automobiliu važiavo ir Dominykas Švedas, nors tokio asmens nematė nei vienas pareigūnas, nurodydami, kad įvykio vietoje iš karto buvo tik trys asmenys: J. M., E. B. ir I. P., kuris vėliau pasišalino. Nurodo, kad pareigūnai nesakė jai jokių reikalavimų. Šiuos E. B. parodymus paneigia filmuota medžiaga, kurioje girdimi pareigūnų aiškiai išsakyti reikalavimai: ,,prašom ramintis, stovėti“.

Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 11 straipsnio 9 punkte nurodoma, kad asmenys, esantys pasienio ruože, valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnų reikalavimu privalo sustabdyti transporto priemones, pateikti asmens, transporto priemonės ir gabenamų krovinių, prekių dokumentus, sudaryti galimybes apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus pareigūnų reikalavimus. Šio įstatymo 26 straipsnis reglamentuoja valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų turimus įgaliojimus. Įgyvendindamas valstybės sienos apsaugos funkcijas, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą (26 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Konfliktas su valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais kilo pasienio ruože, kur pareigūnai turi teisę stabdyti ir tikrinti transporto priemones ir asmenis. Tad tokioje situacijoje pareigūno reikalavimai nusiraminti, likti transporto priemonėje, nesikolioti buvo teisėti ir pagrįsti ir turėjo būti vykdomi. Aplinkybę, jog E. B. nevykdė teisėto reikalavimo teisme patvirtino nukentėjusysis T. Baradovskis, liudytojai V. Butrimas ir V. Pleskevičius. Todėl teismas daro išvadą, kad E. B. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

Bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog E. B., pareigūnams sakė necenzūrinius žodžius, grasino papjauti, sudeginti, kaltino prekiaujant siena, visa tai išsakė prieš pareigūną V. Pleskevičių, taip jį įžeisdama. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnas V. Pleskevičius nurodė, kad anksčiau jis turėjo keletą situacijų, kai buvo susidūręs su E. B. ir visos jos buvo darbinės, neturėjo jokio piktumo ir neturi jokio pagrindo ją apkalbėti.

Iš byloje esančios filmuotos medžiagos matyti, kad iš pradžių įvykio vietoje buvo suirutė, nes iš automobilio AUDI išlipę asmenys buvo priešiškai nusiteikę, triukšmavo, šaukė ir matyti, kaip J. M. smūgiavo pareigūnui, jį pargriovus, prie jų puolė ir E. B.. Teismas laiko, kad nėra pagrindo netikėti valstybės sienos apsaugos tarnybos ir policijos pareigūnų parodymais. Tuo tarpu E. B. įvykio metu buvo apgirtusi, jos elgesys buvo neadekvatus buvusiai situacijai, jai buvo nustatytas vidutinis girtumas virš pusantros promilės, tai yra pakankamas pagrindas manyti, kad ji nesugebėjo tinkamai įvertinti ir koreguoti savo elgesio. E. B. įvykio vietoje bendravo su pareigūnais, kurie atliko tarnybines pareigas, tad privalėjo paklusti jų duodamiems teisėtiems nurodymams: nurimti, nesikolioti, pateikti dokumentus. Tuo tarpu E. B. priešingai, dar labiau keikėsi, dar labiau stengėsi įžeisti pareigūnus. Kaip nurodė, jos gynėjas advokatas S. Raulušaitis, būtent pamačiusi save filmuotoje medžiagoje, E. B. susigėdo ir dėl to nenorėjo ateiti į posėdžius, nes jaučiasi nesmagiai dėl savo pasakytų žodžių. Darytina išvada, kad E. B. veiksmai atitinka ir administracinio nusižengimo, numatyto ANK 508 straipsnyje, požymius.

E. B. nepripažino protokolo surašyto ir dėl to, kad ji, nepateikdama pareigūnams asmens dokumento, pažeidė pasienio teisinį režimą reglamentuojančius teisės aktus. E. B. gynėjas pripažino, kad toks reikalavimas buvo išsakytas jos ginamajai ir mano, kad E. B. jį įvykdė, nes, būnant užkardoje, ji dokumentą valstybės sienos apsaugos pareigūnui pateikė. Kaip jau buvo nurodyta Lietuvos Respublikos Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. VIII-1666 11 straipsnio 9 dalyje nurodoma, kad asmenys, esantys pasienio ruože, valstybės sienos apsaugos tarnybos ir muitinės pareigūnų reikalavimu privalo sustabdyti transporto priemones, pateikti asmens, transporto priemonės ir gabenamų krovinių, prekių dokumentus, sudaryti galimybes apžiūrėti transporto priemones, gabenamus krovinius, prekes, vykdyti kitus pareigūnų reikalavimus. Vykdyti teisėtus pareigūnų reikalavimus privalu nedelsiant ir pagarbiai. Kaip jau buvo aptarta anksčiau, administracinėn atsakomybėn patraukta E. B. pareigūnų atžvilgiu buvo itin grubi, elgėsi įžūliai, vartojo aibę necenzūrinių žodžių ir visiškai nepakluso jų reikalavimams, tame tarpe ir pateikti dokumentą. Kaip paaiškino nukentėjusysis V. Pleskevičius, iš įvykio vietos pirmiausia E. B. buvo nuvežta į VšĮ Varėnos ligoninė priėmimo skyrių, kur buvo paimtas kraujas, po to į policiją ir ten buvo išimta jos striukė, tada ją nuvežė į namus ir ji pasiėmė kitą striukę ir su ja buvo atvežta į valstybės sienos apsaugos tarnybos užkardos administracines patalpas. Tik atliekant apklausą užkardoje ji pasakė, kad dokumentas yra striukėje. Tad darytina išvada, kad dokumento pateikimas po keleto valandų nėra tinkamas pareigūnų reikalavimų vykdymas ir neatitinka Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo teisinio reglamentavimo, todėl ji baustina.

E. B. administracine tvarka bausta: 2 kartus už alkoholinių gėrimų gėrimą viešoje vietoje, 2 kartus už pasienio režimo taisyklių pažeidimą, melagingus parodymus ir už rūkymą mokykloje (b. l. 14-18). Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra (ANK 35 straipsnis). Jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad administracinius nusižengimus padarė neblaivus asmuo (ANK 36 straipsnio 1 dalies 8 punktas).

Teismas, skirdamas nuobaudas, atsižvelgia į nusižengimų pobūdį, pažeidėjos asmenybę (administracine tvarka bausta), į tai, kad nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir nėra lengvinančių aplinkybių, padaryti net keli administraciniai nusižengimai, praeityje bausta ir už tokias pačias veikas bei daro išvadą, jog E. B. skirtinos administracinės nuobaudos, numatytos įstatymo straipsnių, numatančių atsakomybę už padarytus nusižengimus sankcijose – baudos, jų dydį nustatant artimesnį vidurkiui. Paskirtos baudos subendrintinos ANK 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 25 straipsniu, 38 straipsniu, 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

E. B. pripažinti padarius administracinius nusižengimus, numatytus ANK 484 straipsnio 1 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnyje, 536 straipsnio 1 dalyje ir skirti administracines nuobaudas:

- pagal ANK 484 straipsnio 1 dalį – 80 Eur (aštuoniasdešimties eurų) baudą;

- pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį – 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą;

- pagal ANK 508 straipsnį – 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą;

- pagal ANK 536 straipsnio 1 dalį – 70 Eur (septyniasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, galutinę nuobaudą paskirti 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų) baudą.

Administracinę teiseną dėl ANK 481 straipsnio 1 dalies nutraukti, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu ir 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu.

Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui išaiškinti, jog paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos, turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti ROIK: 18081177968.

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimasLT78 7290 0000 0013 015172900AB „Citadele“ bankasLT74 4010 0510 0132 476340100Luminor Bank ABLT05 7044 0600 0788 717570440AB SEB bankasLT32 7180 0000 0014 103871800AB Šiaulių bankasLT74 7400 0000 0872 387074000Danske Bank A/S Lietuvos filialasLT12 2140 0300 0268 022021400Luminor Bank AB LT24 7300 0101 1239 430073000„Swedbank“, ABLT42 7230 0000 0012 002572300UAB Medicinos bankas

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos, skundą paduodant Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmuose.

Teisėja Silvana Girdenienė