Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Paaiškina, kad Nutarime konstatuota, kad pareiškėja, atstovaujama direktorės A. V. (toliau – Direktorė), 2024 m. kovo 8-9 d. A. K. leido dirbti vairuotojo-kroviko darbą, 2024 m. kovo 8-10 d. V. J. leido dirbti vairuotojos darbą – (duomenys neskelbtini) A. K. preiškėjai priklausančiu mikroautobusu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vežiojo pareiškėjai priklausančią produkciją (mėsos gaminius), ją iškrovė, pakrovė ir nešiojo, apvyniojo pareiškėjos palapinę; V. J. pasikrovė pareiškėjos produkciją ir ją išvežiojo klientams, 2024 m. kovo 9 d. vairavo automobilį su pareiškėjos produkcija į (duomenys neskelbtini).

Teigia, kad Direktorė paaiškinimuose, aktyviai bendradarbiaudama su tyrimą atliekančia institucija, nurodė, V. J. pas pareiškėją nedirbo, buvo atėjusi pasikalbėti ir dėl to, kad buvo registruota Lietuvos Respublikos užimtumo tarnyboje, jos įdarbinimas turėjo atitikti būtent šios institucijas keliamas sąlygas, kurių neatitikus V. J. negalėjo būti priimta į darbą pas pareiškėją. Teigia, kad V. J. paaiškinimuose nurodė, kad darbo pokalbio metu susibendravo su Direktore, todėl, savo iniciatyva, žinodama, kad artėja (duomenys neskelbtini), kurioje ji nėra dalyvavusi, paprašė jos vykti kartu, apžūrėjo (duomenys neskelbtini) prekyvietes, vaikščiojo (duomenys neskelbtini), tačiau jokio darbo pareiškėjos naudai nedirbo.

Vadovaujasi DK 42 straipsnio 1, 2 dalimis, Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir teigia, kad, vertinant darbo nelegalumą pagal Užimtumo įstatymo 56 straipsnį, turi būti nustatomi tokie darbo sutarties požymiai kaip pavaldumas bei nauda asmeniui (darbdaviui) ir atlygintinumas. Pagal teismų suformuotą praktiką, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo sudėties objektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Mano, jog svarbu yra tai, kad Direktorė, nors ir bendravo su A. K. ir V. J. dėl priėmimo į darbą pas pareiškėją (šių aplinkybių Direktorė niekados neneigė), tačiau dėl objektyvių priežasčių su minėtais asmenimis darbo sutarčių nesudarė, atitinkamai, jų nepriėmė į darbą Bendrovėje, nedavė nurodymų dirbti Bendrovės naudai, t. y. A. K. nebuvo priimtas į cecho darbuotojo darbą todėl, kad nepateikė darbui maisto pramonėje būtinų dokumentų, V. J. nebuvo priimta į darbą Bendrovėje dėl to, jog toks įdarbinimas neatitiko Lietuvos Respublikos užimtumo tarnybos keliamų reikalavimų (šią aplinkybę, be kita ko, patvirtino ir pati V. J.).

Paaiškina, kad tyrimo metu buvo pateikti Direktorės papildomi paaiškinimai bei A. K. Direktorei adresuotos trumposios žinutės, tačiau Skyrius Nutarime į tai neatsižvelgė. Teigia, kad Skyriui pateiktuose V. J. paaiškinimuose nurodyta, kad ji iš smalsumo ir noro apsilankyti (duomenys neskelbtini), savo iniciatyva paprašė Direktorės pavėžėti ją, (duomenys neskelbtini) ji lankėsi (duomenys neskelbtini), vaikščiojo (duomenys neskelbtini), bet darbo Bendrovės naudai nedirbo. Mano, jog yra akivaizdu, kad asmuo, vykstantis į kitą miestą dirbti tokio intensyvaus renginio kaip (duomenys neskelbtini) metu, neturės laiko turistinei veiklai, t. y. senamiesčio apžiūrai. Pabrėžia, kad pareiškėja negali būti laikoma atsakinga už tai, kad Direktorė geranoriškai sutiko pavėžėti V. J. į (duomenys neskelbtini) ar dėl trečiojo asmens (A. K.) asmeninio pobūdžio veiksmų ar ketinimų, kurie, nesant esminių darbo santykių požymių, negali būti prilyginami darbo santykiams ir taikoma atsakomybė už šių santykių neįteisinimą įstatymų nustatyta tvarka.

Pažymi, kad tyrimo metu teiktuose paaiškinimuose V. J. nurodė netiksliai supratusi jai pateiktus klausimus, nežinojo jų tikslo, t. y. ką jais siekiama išsiaiškinti, ji pateikė faktinės situacijos neatitinkančius atsakymus. Dėl to atliekamo tyrimo metu, V. J. savanoriškai pageidavo patikslinti duotus paaiškinimus, siekė, jog pirminiuose paaiškinimuose išdėstyta pozicija neiškraipytų objektyvios tikrovės. Teigia, kad nors Nutarime nurodyta, kad jis priimtas remiantis tyrimo metu surinktais pirminiais įrodymais, tačiau akcentuotja, kad pirminių įrodymų nebuvo, nes V. J., kaip pati ne kartą nurodė vykusio tyrimo metu, netiksliai įvardijo visas aplinkybes, iš tyrimo metu pateiktų įrodymų akivaizdu, jog A. K. jau pirminiuose paaiškinimuose pateikė melagingus teiginius, kuriais siekė pakenkti pareiškėjos ir Direktorės dalykinei reputacijai bei sukelti materialinių nuostolių. Mano, kad dėl to pirminiuose paaiškinimuose pateikta minėtų asmenų pozicija turėjo būti vertinama kritiškai, o Nutarimas turėjo būti paremtas visais tyrimo metu surinktais įrodymais ir pateiktais paaiškinimais.

Mano, kad Skyrius netinkamai taikė Užimtumo įstatymo 56 straipsnio nuostatas, nes pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnį ANK administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas tik fizinis asmuo (ANK 2 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu mano, kad Užimtumo įstatymo 56 straipsnio dalyje įtvirtinta išimtis, kad jei padaryta veika užtraukia administracinę ar baudžiamąją atsakomybę fiziniam ar juridiniam asmeniui, bauda pagal Užimtumo įstatymą negali būti skiriama.

Paaiškina, kad atsakovas Direktorei 2024 m. rugpjūčio 12 d. surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-610-2024, jai skirta 2 000 Eur bauda už tą patį pažeidimą, kuris yra nurodytas skundžiamame Nutarime ir teigia, kad minimas nutarimas skundo pateikimo metu apskųstas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Taigi, Direktorė, kaip fizinis asmuo, buvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl iš esmės tų pačių teisės aktų pažeidimų.

Pabrėžia, kad atsakovas skyrė pareiškėjai ekonominę sankciją ignoruodamas ir neatsižvelgdamas į Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalį, pagal kurią jei padaryta veika gali užtraukti ar užtraukė atsakomybę fiziniam ar juridiniam asmeniui, papildoma bauda darbdaviui negali būti skiriama.

Vadovaujasi Užimtumo įstatymo 60 straipsnio 1 dalimi, ANK 569 straipsnio 5 dalimi ir teigia, kad tyrimo metu Direktorė pateikė atsakovui įrodymus, t. y. A. K. adresuotas trumpąsias žinutes, kuriose užfiksuota, jog A. K. šantažuoja pareiškėją ir Direktorę, reikalauja sumokėti jam 2 000 Eur, nurodo, kad, negavęs šios sumos, kreipsis į Skyrių. Nutarime nurodyta, jog nėra jokios informacijos ar duomenų, kad Direktorė būtų kreipusis į teisėsaugos institucijas su pareiškimu pradėti ikiteisminį tyrimą dėl galimo A. K. nusikaltimo identifikavimo. Vadovaujasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 1 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 1 straipsnio 1 dalimi ir teigia, kad nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę, bet ne pareigą kreiptis į ikiteisminio tyrimo įstaigą ar prokurorą su prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą žodžiu ar raštu. Mano, kad aptartais teiginiais nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo verčiamas kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas, o to nepadarius, laikoma, kad nusikalstama veika nebuvo padaryta ir kad yra pagrindas konstatuoti nelegalaus darbo faktą.

Apibendrindama pareiškėja nurodo nepagrįstai pripažinta pažeidusia Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kurias netinkamai taikė atsakovas, asmeninius santykius pripažindamas darbo santykiais, pareiškėja nepagrįstai pripažinta kalta dėl asmenų, su kuriais nebuvo tartasi dėl jokių darbo sąlygų, nebuvo duoti privalomieji nurodymai bei nebuvo atliekamas darbas pareiškėjos naudai, nelegalaus darbo. Įrodymai vertinti selektyviai, nėra jokių pirminių įrodymų, kad asmenys dirbo nelegaliai, Direktorei nepagrįstai kelta pareiga kreiptis į ikiteisminio tyrimo institucijas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo A. K. atžvilgiu. Kadangi pareiškėjos veiksmuose nėra nurodyto pažeidimo sudėties, Skyrius nepagrįstai Nutarimu skyrė pareiškėjai baudą.

Vadovaujasi Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1, 4 dalimis, 60 straipsnio 1 dalimi, DK 32 straipsnio 1 dalimi, 34 straipsniu, 42 straipsnio 1 dalimi, 43 straipsnio 1, 2 dalimi ir teigia, kad pareiškėjai buvo inkriminuoti alternatyvūs veiksmai – nesudaryta darbo sutartis raštu dvejais egzemplioriais ir nepranešta VSDFV teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojų priėmimą į darbą.

Teigia, kad A. K. pareiškėjai priklausančiu mikroautobusu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vežiojo pareiškėjai priklausančią produkciją (mėsos gaminius), ją mugėje iškrovė, pakrovė ir nešiojo, apvyniojo pareiškėjos palapinę, V. J. pasikrovė pareiškėjos produkciją ir ją išvežiojo klientams, 2024 m. kovo 9 d. vairavo automobilį su pareiškėjos produkcija į (duomenys neskelbtini). Darbuotojai dirbo paklusdami darbovietėje nustatytai darbo tvarkai bei atlygintinai (A. K. paaiškinimas: „direktorė A. liepė eiti į kitą palapinę padėti adresu (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini). Kovo 9 d. apie 15.00 val. aš paprašiau, kad A. atsiskaitytų ir paklausiau kada mane priims legaliai oficialiai dirbti, kada apiformins. A. supykus pasakė „niekada“. A. buvo pikta, nes aš išsireikalavau, kad sumokėtų daugiau, nei A. siūlė pinigų. A. siūlė 20-30 eurų už dieną, aš pasakiau, kad noriu bent 100, nes nelegaliai, kol kas Sodrai nemoka, savaitgalis“.; V. J. atsakymai į klausimus: Klausimas: Kas nurodė atlikti konkrečius darbus? Atsakymas: „Tai direktorė nurodydavo darbus“. Klausimas: Koks buvo Jūsų darbo laikas, kada buvo pietų pertrauka? Atsakymas: „Nuo 6 ryto taip iki 15 val.“ Klausimas: Dėl kokio darbo užmokesčio dydžio tarėtės ir su kuo? Atsakymas: „Kalbėjau nuo 700 iki 900“. Klausimas: Kiek Jums už darbą sumokėjo ir kas sumokėjo? Atsakymas: „Aš mokinausi tai užmokesčio negauni juk.“).

Pažymi, kad teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog nustatant atlygintinumo faktą, nėra būtinas darbuotojo ir darbdavio pripažinimas, kad dirbama atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį. Teismai suformavę praktiką, jog jeigu ir neįrodytas darbo užmokesčio suderėjimo (sulygimo) faktas, tai ši aplinkybė nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant pagal šiuo metu galiojantį ANK 95 straipsnį) (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 575-3202/2011).

Nurodo, kad rašytinės darbo sutartys tarp pareiškėjos atstovo ir darbuotojų A. K. bei V. J. nebuvo sudarytos. Pabrėžia, kad A. K. darbo faktą pirminiuose 2024 m. kovo 30 d. paaiškinimuose (atsakymuose į klausimus) patvirtina V. J.: 16 Klausimas: Ar su Jumis kartu dirbo A. K. (vairuotojas)? Atsakymas: „Tai aš jį tik trumpai mačiau, nes jis buvo ir vairuotojas, mes tik vienoj mugėj trumpai tebendravom, po to jis išvažiavo“. 17 Klausimas: Kokius darbus atliko A. K.? Atsakymas: „Tai buvo vairuotojas“. Kuriomis dienomis ir kur (nurodykite adresą) su Jumis dirbo A. K.? Atsakymas: „Adreso nepamenu, tik buvo savaitgalis lyg kovo 8 diena, (duomenys neskelbtini). Bet aš jį tik trumpai mačiau“. V. J. darbo faktą pareiškėjos naudai savo paaiškinime nurodė A. K., be kita ko, nurodydamas ir jos telefono numerį.

Mano, kad byloje esančių įrodymų visuma patvirtina ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius pažeidimo požymius, t. y. kad Direktorė nepasirūpino ir nekontroliavo reikiamų dokumentų (rašytinės darbo sutarties sudarymo bei 1-SD formos savalaikio pateikimo) sutvarkymo ir neužtikrino, kad nebūtų vykdomas nelegalus darbas.

Akcentuoja, kad Direktorės iniciatyva V. J. patikrinimo metu pakeitė savo paaiškinimus, kuriuos vertina kritiškai, nes jie iš esmės neatitinka pirminių paaiškinimų (atsakymų į užduotus klausimus). Pabrėžia, kad klausimai V. J. buvo suformuluoti ir pateikti el. paštu (raštu), atsakymus į pateiktus klausimus V. J. pateikė taip pat el. paštu, ji yra pilnametė, neturinti jokių psichinių ar rimtų sveikatos sutrikimų, kas galėtų apriboti jos faktinių aplinkybių suvokimą bei teisingą atvaizdavimą ar perteikimą (byloje tokios informacijos nėra), todėl patikrinimo metu atsakė į klausimus, suvokdama atsakymų reikšmę. Mano, kad A. K. žinutės Direktorei nepaneigia jo nelegalaus darbo fakto Bendrovėje.

Pažymi, kad Skyrius vadovavosi patikrinimo metu užfiksuotais bei surinktais įrodymais, apklaustų liudytojų paaiškinimais. Mano, kad pareiškėja turėjo iš anksto imtis tinkamų priemonių norminių teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti darbo sutartis raštu bei laiku VSDFV teritoriniam skyriui pateikti duomenis apie įdarbinamų asmenų darbo pradžią.

Teigia, kad darbdavys fizinis asmuo ar kitas atsakingas darbdavio įgaliotas asmuo baudžiamas pagal ANK, o juridinis asmuo baudžiamas pagal Užimtumo įstatymą. Teisinės atsakomybės prasme fizinis ir juridinis asmuo yra atskiri subjektai ir negali būti sutapatinami. Nepaisant to, jog nelegalaus darbo pažeidimas pasireiškė fizinio asmens veiksmais, teisinė atsakomybė kyla tiek fiziniam, tiek juridiniam asmeniui. Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl ji kartu yra atsakinga ir už padaryto teisės pažeidimo pasekmes.

Vadovaujasi Užimtumo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 4 punktu ir teigia, kad pareiškėja nepatenka į Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 10 dalies reguliavimo sritį, kadangi už padarytą veiką administracinėn atsakomybėn pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį yra patrauktas fizinis asmuo Direktorė, kuri pažeidimo padarymo metu buvo įmonės valdymo organas ir priėmė valinius su asmenų įdarbinimų susijusius sprendimus. Teigia, kad Nutarimu sankcija skirta ne Direktorei, o Bendrovei, todėl nėra teisinio pagrindo teigti, kad, skiriant nuobaudą, buvo taikyta dviguba atsakomybė. Šiuo atveju juridinio asmens ir įmonės vadovo ar įgalioto asmens patraukimas atsakomybėn nelaikytinas dvigubu nubaudimu, nepaisant to, kad pareiškėjos ir Direktorės veiksmai buvo tapatūs ir baudos buvo skirtos dėl to paties fakto.

Teigia, kad Nutarime konstatuotas pažeidimo padarymo faktas (vieta, laikas, esmė), jį padaręs juridinis asmuo, būtinieji pažeidimo sudėties požymiai, objektyviai įvertintos visos aplinkybės bei turimi leistinomis priemonėmis surinkti įrodymai.

Paaiškina, kad skiriant Užimtumo Įstatymo 56 straipsnio 4 dalyje numatytą baudą, Skyrius jos dydį nustatė pagal baudos minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgdamas į tai, ar yra darbdavio atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Skiriant mažesnę nei sankcijoje nustatytas vidurkis baudą, buvo į tai, kad nebuvo sunkinančių aplinkybių. Atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėja nei patikrinimo metu, nei bylos nagrinėjimo metu pažeidimo nepripažino pažeidimo, neigė savo kaltę ir nesigailėjo. Todėl mano, kad, įvertinus šias aplinkybes, negalėjo būti paskirta sankcijoje numatyta minimali bauda už nelegalų darbą. Mano, kad bauda už nelegalų darbą pareiškėjui individualizuota ir paskirta tinkamai.