- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-09-20
- Bylos Nr.
- eA-633-463/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-05204-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Jolanta Malijauskienė (pirm.), Dainius Raižys
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Vyriausioji tarnybinės etikos komisija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (pranešėja), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Dainiaus Raižio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą administracinėje byloje dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovui Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas D. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas 1) panaikinti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. KS-333 „Dėl D. B.“ dalį, kuria buvo nuspręsta: pripažinti, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys D. B., dalyvavęs ir pirmininkavęs šios savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto 2020 m. lapkričio 25 d. posėdžiui ir nenusišalinęs svarstant bei pritariant sprendimo projektui Nr. Tl-319 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. T2-4l „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto tvirtinimo“ pakeitimo“, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio l dalies 2 punkto ir 11 straipsnio l, 2 dalių nuostatas; pripažinti, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys D. B., dalyvavęs šios savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. posėdyje svarstant ir priimant sprendimą Nr. T2-281 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. T2-4l „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto tvirtinimo“ pakeitimo“, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio l dalies 2 punkto ir 11 straipsnio l, 2 dalių nuostatas; sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt. Pareiškėjas prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Pareiškėjas skundą grindė šiais argumentais:
2.1. Pareiškėjas yra Kretingos rajono savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) narys bei Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto (toliau – ir Komitetas) pirmininkas, taip pat UAB „ProDJ“ (toliau – ir Bendrovė) direktorius.
2.2. Tarybos ir Komiteto posėdžių metu buvo sprendžiami savivaldybės biudžeto svarstymo klausimai. Komiteto posėdžio metu buvo priimtas sprendimas (projekto Nr. T1-319) ,,Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. T2-41 ,,Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto tvirtinimo“ pakeitimo“. Tarybos posėdžio metu buvo priimtas sprendimas Nr. T2-281 (projekto Nr. Tl-319) ,,Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. T2-41 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto tvirtinimo“ pakeitimo“. Šio sprendimo priede Nr. 7 nurodyta, kad Kretingos rajono savivaldybės biudžetinės įstaigos Kretingos kultūros centro (toliau – ir Centras) turtui, taip pat garso aparatūrai, įsigyti skiriama 29 800 Eur. Pareiškėjas sprendimo projekto Nr. Tl-319 ir sprendimo Nr. T2-281 svarstymo bei priėmimo procedūrose dalyvavo, nusišalinimo nuo šio klausimo nebuvo pareiškęs.
Šalies argumentai
2.6. Pareiškėjas nurodė, kad teikdamas paaiškinimus Komisijai, nurodė visas aplinkybes, susijusias su sprendimo priėmimu dėl savivaldybės biudžeto svarstymo klausimų, kurie patvirtina, kad jis nepažeidė Įstatymo nuostatų, skunde detaliai jas aprašė.
2.7. Pareiškėjas teigė, kad Komisija konstatuodama, jog jis pažeidė Įstatymo nuostatas nepasisakė dėl visų jo išsakytų argumentų, t. y. jo neišklausė. Komisija nepasisakė ir dėl aplinkybių, kad lėšos Centrui buvo paskirstytos dar 2020 m. vasario mėn. Komisijos sprendimas yra iš dalies nemotyvuotas ir neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų reikalavimų nurodyti administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes ir administracinio sprendimo motyvus.
2.8. Pareiškėjas aptarė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, susijusią su VAĮ nuostatų vertinimu ir teigė, kad Komisija, priimdama skundžiamą sprendimą nepasisakė dėl esminės aplinkybės, jog Komiteto ir Tarybos posėdyje nebuvo sprendžiami klausimai dėl garso aparatūros įsigijimo iš Bendrovės ar iš kito trečiojo asmens. Buvo sprendžiama perskirstyti lėšas iš Centro darbo užmokesčio fondo ekonomijos, jog Centras galėtų įsigyti jam reikalingą turtą, ne tik garso įrangą. Centro lėšos buvo paskirstytos dar 2020 m. vasario mėnesį. Kaip matoma iš Komisijos sprendimo, dėl garso įrangos įsigijimo buvo kreiptasi ne tik į Bendrovę, bet ir kitus trečiuosius asmenis, kurie niekaip nėra susiję su pareiškėju. Pareiškėjas niekaip nedalyvavo sprendimų priėmime dėl konkrečios garso įrangos įsigijimo ir nedarė įtakos užimdamas savo pareigas Taryboje ir Komitete, tuo metu, kai Centras nusprendė įsigyti konkrečią garso įrangą ir sudarė pirkimo-pardavimo sutartis.
2.9. Pareiškėjas teigė, kad Komisija taip pat neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad pareiškėjas yra Komiteto pirmininkas ir jam tenka atsakomybė tinkamai organizuoti Komiteto veiklą ir sprendimų priėmimą.
2.10. Komisija nepagrindė, kokiu būdu pareiškėjas, dalyvaudamas Komiteto ir Tarybos posėdžiuose ir nuo jų nenusišalindamas, supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kadangi šiuose posėdžiuose klausimai, kurie yra susiję su jo ar Bendrovės interesais nebuvo priimami. Komisijos išvada, kad pareiškėjas, dalyvaudamas Tarybos ir Komiteto posėdžiuose, supainiojo viešuosius ir privačius interesus stokoja motyvacijos ir objektyvaus pagrindo, kadangi Komisija skundžiamame sprendime nepagrindė, kokiu būdu Tarybos ir Komiteto posėdis ir jame priimti sprendimai yra susiję su pareiškėjo ar Bendrovės privačiais interesais.
Atsiliepimas
3. Komisija atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.
4. Atsiliepime buvo nurodyti šie argumentai:
4.1. Motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, išsamiai išdėstyti Komisijos sprendime.
Šalies argumentai
4.2. Pareiškėjas skunde nepateikė faktinių duomenų, leidžiančių teigti, kad jis, kaip Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas ir šios savivaldybės Tarybos narys, savivaldybės Tarybos komiteto 2020 m. lapkričio 25 d. (pirmininkavęs šiam posėdžiui) ir 2020 m. lapkričio 26 d. posėdžių metu, kai, be kita ko, buvo svarstomas Centro prašymas perskirstyti jam skirtus asignavimus iš darbo užmokesčio eilutės – ilgalaikiam turtui, taip pat ir garso įrangai įsigyti, šių svarstymų ir sprendimų priėmimo metu objektyviai negalėjo turėti informacijos, kad Centrui komercinį pasiūlymą dėl garso įrangos buvo pateikusi UAB „ProDJ“, kurios direktorius jis yra.
4.3. Komisija, atlikusi tyrimą kritiškai vertino Tarybos Etikos komisijos pareiškėjo atžvilgiu priimtą sprendimą ir savo sprendime, savarankiškai surinktų faktinių aplinkybių pagrindu, niekur nenurodė (ir tokiu aspektu to net nevertino), kad Tarybos 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo projekto Nr. Tl-319 (sprendimas Nr. T2-281) dalykas yra lėšų skyrimas Centro turtui įsigyti. Komisija atsižvelgė ir į pareiškėjo tyrimo metu jai pateiktą paaiškinimą ir Savivaldybės pateiktus oficialius dokumentus. Todėl pareiškėjo pakartotinai teismui nurodomi argumentai dėl Tarybos sprendimo dalyko yra atmestini, kaip nesusiję su skundžiamu sprendimu.
4.4. Centras, stokodamas lėšų garso įrangai, reikalingai renginių organizavimui įsigyti, 2020 metais net kelis kartus kreipėsi į steigėją – savivaldybę prašydamas perskirstyti pagal metinį savivaldybės biudžetą jam skirtas lėšas iš darbo užmokesčio eilutės - ilgalaikiam turtui, tarp jo ir garso įrangai įsigyti. Tokie prašymai buvo teikiami Centrui jau faktiškai vykdant (pradėjus) garso įrangos viešojo pirkimo procedūras, kuriose dalyvavo pareiškėjo vadovaujama Bendrovė.
4.5. Savivaldybės administracijos atliktoje vidaus audito Centro veiklos vertinimo ataskaitoje ir Tarybos Antikorupcijos komisijos išvadose rašoma, kad vykdydamas šias viešojo pirkimo procedūras Centras galėjo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatas, galbūt neteisėtai suskaidydamas pirkimą, siekiant išvengti pirkime dalyvavusių tiekėjų konkurencijos, nediskriminavimo ir lygiateisiškumo principų, viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumo. Šių subjektų išvados nėra paneigtos, ar nuginčytos.
4.6. Savivaldybė Komisijai pagrįstai nurodė, kad tarp aukščiau paminėtų Centro prašymų dėl lėšų perskirstymo ir Tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimo Nr. T2-281 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. T2-41 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto tvirtinimo“ pakeitimo“ egzistuoja tiesioginis priežastinis ryšys. Nes, jeigu Centras šių prašymų Savivaldybei būtų neteikęs, iš Centro darbo užmokesčio sutaupyti asignavimai būtų grąžinti į Kretingos rajono savivaldybės biudžetą. Esant tokiai situacijai pareiškėjas, kaip Centro pirkimuose dalyvaujančios (komercinius pasiūlymus teikiančios) Bendrovės direktorius turėjo privataus pobūdžio interesą dėl sandorių sudarymo. Todėl pareiškėjo skundo argumentai dėl procedūrinių Savivaldybės metinio biudžeto (per)svarstymo aspektų šio ginčo atveju nėra reikšmingi. Komisija skundžiamame sprendime niekur nenurodė (ir to nevertino), kad pareiškėjas būtų dalyvavęs rengiant Tarybos sprendimų projektus, tačiau konstatavo, kad D. B. Įstatymo nuostatas pažeidė, kadangi dalyvavo svarstant ir priimant sprendimus. Tokia išvada visiškai atitinka Įstatymo reikalavimus, nes, kaip seka iš Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui gali kilti bet kurioje klausimo rengimo, svarstymo, ar sprendimo priėmimo stadijoje. Todėl pareiškėjo skundo argumentas, kad jis Komisijos sprendime pasigedo galimo poveikio (įtakos) rengiamam Savivaldybės sprendimo projektui įvertinimo, atmestinas kaip neturintis ryšio su šio ginčo dalyku.
4.7. Komisija taip pat nesutiko su pareiškėjo skundo argumentais, kad skundžiamame sprendime nebuvo įvertinti esminiai šio asmens Komisijai pateikti argumentai. Tokius teiginius paneigia Komisijos sprendime nurodytos aplinkybės. Teikdamas šį skundą pareiškėjas šiuos argumentus teismui pamini dar kartą, pakartodamas subjektyvią šių aplinkybių interpretaciją. Skundžiamą sprendimą Komisija priėmė vadovaudamasi tyrimo metu nustatytų faktinių aplinkybių visuma, kuri buvo pakankama konstatuoti, kad pareiškėjo elgesys prieštarauja Įstatymo nuostatoms.
II.
5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gegužės 3 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad Etikos komisija 2021 m. liepos 7 d. gavo pranešimą apie Centro 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais vykdytus viešuosius pirkimus garso aparatūrai įsigyti. Nurodyta, kad šiuose pirkimuose dalyvavo ir juos laimėjo UAB „ProDJ“, kurios direktorius yra Savivaldybės tarybos narys D. B.. Taip pat nurodyta, kad Tarybos Ekonomikos ir finansų komitetas 2020 m. lapkričio 25 d. posėdyje, kuriam pirmininkavo šio komiteto pirmininkas D. B., o Taryba 2020 m. lapkričio 26 d. posėdyje, dalyvaujant tarybos nariui D. B., svarstė savivaldybės 2020 m. biudžetą ir priėmė sprendimą leisti Centrui jo sutaupytas lėšas darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms įvykdyti už 2020 m. panaudoti ilgalaikiam turtui (taip pat ir garso aparatūrai) įsigyti. Pranešime iškelta abejonė, kad D. B., einantis Bendrovės direktoriaus pareigas, tokiu Tarybos sprendimu, Centrui užtikrinančiu finansinį pagrindą garso aparatūrai, kuri pirkta iš Bendrovės, įsigyti, galėjo būti suinteresuotas asmeniškai, t. y. kaip Tarybos narys galbūt buvo šališkas.
Šalies argumentai
7. Pareiškėjas teikdamas paaiškinimą Komisijai, nurodė, kad jis, susipažinęs su Kretingos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimu, pastebėjo, jog jame esama reikšmingų neatitikimų ir faktinių klaidų, kurios galbūt suklaidino ir Komisiją ir dėl kurių galėjo būti inicijuotas šis tyrimas. Paaiškino, kad informacija, jog savivaldybės Tarybos 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo projektu Nr. Tl-319 (sprendimas Nr. T2-281) nuspręsta skirti lėšų Centrui turtui įsigyti yra neteisinga. Centrui lėšos buvo paskirtos 2020 m. vasario 20 d. Tarybos sprendimu Nr. T2-41 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto tvirtinimo“, Centras tas lėšas ir išleido per 2020 m. Papildomų lėšų Centrui 2020 m. vasario 20 d. patvirtinus Kretingos rajono savivaldybės biudžetą nebuvo skirta. Tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. sprendimu Nr. T2-281 pritarta Centro vadovo priimtam sprendimui, kuris neabejotinai buvo suderintas su savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto bei Ekonomikos ir biudžeto skyriais, kad būtų leista panaudoti sutaupytas lėšas. Tai nebuvo papildomų lėšų skyrimas ar lėšų perskirstymas tarp skirtingų kultūros ir sporto programos eilučių ar skirtingų programų. Tokie klausimai, kai įstaigos vadovas pagal savo kompetenciją sprendžia, kaip panaudoti lėšas, Finansų ir inovacijų komitete net nėra svarstomi, tai patvirtina komiteto garso įrašas ir protokolas, nes ne komiteto kompetencija tikrinti, ar vadovas racionaliai naudoja įstaigai jau paskirtas lėšas, tai atlieka savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba, Tarybos Kontrolės komitetas. Jei į komitetą būtų buvę kreiptasi dėl lėšų perskirstymo tarp skirtingų programų ar bent jau tarp tos pačios programos eilučių, tada komitetas pagal savo kompetenciją būtų svarstęs tokį klausimą. Apie Bendrovės veiklą ar apie rengiamus Tarybos sprendimus tomis dienomis nieko nežinojo, nedalyvavo ir nedalyvauja Bendrovės procedūrose, susijusiose su prekybos įranga pasiūlymų teikimu. Minėtos sritys yra pavestos įmonės vadybininkams. Atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad jis nėra Bendrovės savininkas ar akcininkas, tik samdomas darbuotojas, kurio darbo užmokestis 2020 m. lapkričio mėnesį buvo 45 Eur, gruodį - 90 Eur. Darbo užmokestis buvo sumažintas dėl pandeminės situacijos, nes įmonės veikla sustabdyta, o jis dirbo po 1 valandą per dieną nuotoliniu būdu; atlyginimas yra fiksuotas ir nepriklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų. Nurodė, kad eidamas Tarybos nario pareigas jis už aptariamus savivaldybės sprendimus balsavo nežinodamas, ką, kada ir iš ko pirks Centras, kuriame nedirba nei jis, nei jo šeimos nariai, nei partijos draugai ar kiti, kaip nors artimais ryšiais susiję ar pažįstami, žmonės. Su Centro vadovu jis nepalaiko ryšių, menkai jį pažįsta.
Žemesnės instancijos teismas
9. Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas yra savivaldybės Tarybos narys ir Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas, kurio narystė ir einamos pareigos UAB „ProDJ“ (direktorius) laikytinos interesų konfliktą galinčia sukelti aplinkybe.
Šalies argumentai
10. Pareiškėjas teigė, kad jis nežinojo, jog Centrui komercinį pasiūlymą dėl garso įrangos buvo pateikusi UAB „ProDJ“, kurios direktorius jis yra, be to, Bendrovės ar Tarybos veikloje nuo lapkričio 3 d. iki 16 d. rengiant Tarybos sprendimus ir Bendrovės procedūrose, susijusiose su prekybos įranga pasiūlymų teikimu, nedalyvavo ir nežinojo, nes turėjo nedarbingumą. Pareiškėjas taip pat teigė, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kad nėra Bendrovės akcininkas, o tik samdomas darbuotojas, dėl pandemijos dirbęs tik 1 valandą per dieną nuotoliniu būdu, taip pat, kad su Centru jis nėra susijęs. Teismas atmetė šiuos pareiškėjo argumentas, nurodydamas, kad pareiškėjas jokia forma negalėjo dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimo projektą. Pareiškėjas turėjo nusišalinti nuo klausimo svarstymo.
Žemesnės instancijos teismas
11. Teismas nustatė, kad pareiškėjas dalyvavo ir pirmininkavo 2020 m. lapkričio 25 d. Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje, taip pat dalyvavo 2020 m. lapkričio 26 d. posėdyje, kuriuose buvo svarstomi savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimai, taip pat ir Centro prašymas perskirstyti jam skirtus asignavimus iš darbo užmokesčio eilutės – ilgalaikiam turtui, be kita ko, ir garso įrangai iš UAB „ProDJ“, kurios direktorius yra pareiškėjas. Teismas darė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio l dalies 2 punkto ir 11 straipsnio l ir 2 dalių nuostatas nenusišalindamas nuo aptariamų klausimų.
12. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, nevykdė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyto įpareigojimo informuoti savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas jokia forma turėjo nedalyvauti, priimant sprendimus, susijusius su Bendrovės veikla, kurios direktoriumi jis yra. Teismas taip pat akcentavo, kad Įstatymas nenustato išimčių, kada valstybės tarnyboje dirbantis asmuo galėtų neinformuoti asmenų, kurie kartu rengia sprendimą, dalyvauja svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalinti nuo šių procedūrų.
13. Teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo reikalavimus, nesiėmė priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui išvengti, o Komisija tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismo įsitikinimu, Komisija teisingai apsibrėžė atliekamo tyrimo ribas, o pareiškėjo paaiškinime Komisijai nurodyti argumentai, nesusiję su tyrimo apimtimi, neprivalėjo būti detaliai nurodyti sprendime.
14. Komisija skundžiamame sprendime niekur nenurodė (ir to nevertino), kad pareiškėjas būtų dalyvavęs rengiant Tarybos sprendimų projektus, tačiau konstatavo, kad D. B. Įstatymo nuostatas pažeidė, kadangi dalyvavo svarstant ir priimant sprendimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 91 straipsnyje.
15. Teismas konstatavo, kad Komisijos sprendimas dalyse, kuriomis pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio l dalies 2 punkto ir 11 straipsnio l ir 2 dalių nuostatas, taip pat sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, jame išdėstytos ir tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, pateiktas teisinis jų vertinimas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo nurodytais argumentais.
16. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.
III.
17. Pareiškėjas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą administracinėje byloje ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo D. B. pateiktą skundą tenkinti pilna apimtimi; priteisti visas pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš Komisijos.
18. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia argumentais, teiktais pirmosios instancijos teismui, taip pat akcentuoja šias aplinkybes:
18.1. Savivaldybėje nėra tokios praktikos, jog kas nors nusišalintų nuo tokių sprendimų priėmimo, kurie buvo priimti Komitete ir Taryboje ir tokie sprendimai yra priimami iš esmės „automatiniu“ (de facto nei jų svarstant, nei dėl jų pasisakant) būdu jiems visada pritariant. Pareiškėjas pagrįsdamas šias aplinkybes į bylą pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, kad tokio pobūdžio sprendimai, kai Savivaldybės įstaiga pateikia prašymą perskirstyti jos turimas lėšas kitoms reikmėms, yra priimami formaliai ir tokie prašymai Taryboje yra visada patvirtinami. Į bylą pateiktais įrodymais pareiškėjas pagrindė savo poziciją, jog ir šiuo atveju nenusišalindamas nuo sprendimo priėmimo, kuriuo įprasta tvarka buvo perskirstytos Centro lėšos, jis jokio pažeidimo nepadarė, kadangi Taryboje nėra tokios praktikos, kad nagrinėjant formalius klausimus, tik patvirtinant tam tikrus sprendimus, Tarybos narys nusišalina nuo tokio klausimo, net turinčio galimybę tariamai būti susijusiam su jo interesais, nagrinėjimo.
Žemesnės instancijos teismas
18.2. Teismas priimdamas skundžiamą sprendimą nepasisakė, kodėl nevertina šiam ginčui svarbių aplinkybių, susijusių su tuo, kad per visą laikotarpį, nuo tada, kai pareiškėjas tapo Tarybos nariu, nė karto nebuvo tokios situacijos, jog tam tikras Tarybos narys nusišalintų nuo analogiško klausimo svarstymo ir sprendimo priėmimo, todėl, pareiškėjo vertinimu, tokia situacija, kai jis vienintelis yra pripažintas padaręs viešųjų ir privačių interesų derinimo pažeidimus, yra neteisinga ir nesąžininga, jį diskriminuojanti.
18.3. Pareiškėjas į bylą pateikė įrodymus, kurie patvirtina, kad jis yra vienintelis Tarybos narys, kuris savo asmeniniu sprendimu už darbą Taryboje ne tik negauna jokio darbo užmokesčio, bet ir kanceliarinių išmokų. Pareiškėjo vertinimu, tokios aplinkybės patvirtina, jog jis užimdamas Tarybos nario pareigas, jas atlieka neatlygintinai ir apskritai nesiekia gauti jokios asmeninės naudos, todėl jis nesutinka su Komisijos sprendimu ir laiko jį neteisėtu bei nepagrįstu
18.4. Pareiškėjo vertinimu, nei Komisija, nei teismas netyrė ir nevertino aplinkybių, kokiu būdu yra priimami analogiški sprendimai savivaldybėje ir šią situaciją vertino itin formaliai. Netyrė, ar realiai pareiškėjui atsirado situacija, atitinkanti interesų konfliktą, o tokį interesų konfliktą konstatavo tik formaliai (esant tariamoms sąsajoms tarp pareiškėjų asmeninių interesų ir jo dalyvavimo priimant sprendimus).
Šalies argumentai
18.5. Pareiškėjas teikdamas paaiškinimus Komisijai nurodė, kad jis, susipažinęs su Etikos komisijos sprendimu, pastebėjo, jog jame esama reikšmingų neatitikimų ir faktinių klaidų, kurios galimai suklaidino Komisiją ir dėl kurių galėjo būti inicijuotas šis tyrimas. Pavyzdžiui, sprendime yra rašoma, kad „Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimo projektu Nr. Tl-319 (sprendimas Nr. T2-281) nuspręsta skirti lėšų Kretingos kultūros centrui turtui įsigyti, tačiau pareiškėjas paaiškino, kad ši informacija neteisinga, nes Tarybos sprendimo projekte nėra numatyta skirti lėšų. Sprendimo projekto aiškinamajame rašte parašyta: ,,7 priede atsispindi lėšų perskirstymas kultūros ir socialinių paslaugų įstaigose. Centras iš darbo užmokesčio fondo ekonomijos iš viso už 29,8 tūkst. Eur numato įsigyti garso aparatūros, 3 nešiojamus kompiuterius, aukštos kokybės žiūrovų scenos užuolaidas“. Taigi šiuo sprendimu nebuvo sprendžiama, kad Centras įsigys tam tikrą turtą iš Bendrovės. Šiuo sprendimu buvo tiesiog perskirstomos Centro piniginės lėšos, kurias jis sutaupė einamaisiais metais nepanaudodamas darbo užmokesčiams, lėšos buvo numatomos skirti abstraktiems, o ne konkretiems tikslams. Tokiu būdu pareiškėjas nedalyvavo ir nebalsavo jokiame posėdyje, kuriame būtų nuspręsta, kad Centras įsigys tam tikrą jam reikalingą turtą iš Bendrovės, su kuria yra siejamas.
18.6. Bendrovė Centrui teikė komercinius pasiūlymus 2020 m. lapkričio 13, 27, gruodžio 4, 7 dienomis. Sutartis su perkančiąja organizacija pasirašyta lapkričio 30 d., o jo vadovaujamo Komiteto posėdis vyko lapkričio 25 d., Tarybos posėdis – lapkričio 26 d., taigi, jokie pirkimai nebuvo įvykę iki Komiteto ir Tarybos posėdžio ir pareiškėjas jiems negalėjo daryti jokios įtakos.
Žemesnės instancijos teismas
18.7. Tarybos sprendimų projektai, pagal Kretingos rajono savivaldybės tarybos veiklos reglamento nuostatas, būna parengti likus dešimt dienų iki Tarybos posėdžio ir pateikti Tarybos nariams. Aptariamas Tarybos sprendimo projektas buvo parengtas ir paskelbtas 2020 m. lapkričio 16 d. Pareiškėjas asmeniškai nedalyvavo Bendrovės ar Tarybos veikloje nuo lapkričio 3 d. iki 16 d., ką patvirtina pažyma apie daugiau kaip dešimt dienų trukusį pareiškėjo nedarbingumą. Apie Bendrovės veiklą ar apie rengiamus Tarybos sprendimus tomis dienomis pareiškėjas nieko nežinojo, nedalyvavo ir nedalyvauja Bendrovės procedūrose, susijusiose su prekybos įranga pasiūlymų teikimu. Minėtos sritys yra pavestos Bendrovės vadybininkams, todėl pareiškėjas niekaip negalėjo supainioti privačių ir viešųjų interesų. Tokių duomenų, kad pareiškėjas kokiu nors būdu dalyvavo Tarybos sprendimų projektų parengime taip pat nėra.
18.8. Komisija konstatuodama, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo nuostatas nepasisakė dėl visų pareiškėjo išsakytų argumentų. Komisija nepasisakė ir dėl aplinkybių, kad lėšos Centrui buvo paskirstytos dar 2020 m. vasario mėn. Tarybos sprendimu. Nepasisakė ir dėl to, kad kai kurios aplinkybės buvo nustatytos netiksliais (pavyzdžiui, buvo nurodyta, jog šio ginčo posėdžiuose buvo sprendžiama dėl lėšų skyrimo Centrui), duomenimis. Nepasisakė ir dėl aplinkybių, kad Tarybos sprendimo projektas buvo parengtas dar iki Tarybos posėdžio, o tuo metu kai buvo rengiamas projektas, pareiškėjas buvo nedarbingas ir negalėjo daryti jokios įtakos klausimo suformulavimui ir sprendimo projektui. Tokiu būdu atsakovo priimtas sprendimas yra iš dalies nemotyvuotas ir neatitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 punkte ir 6 punkte numatytų reikalavimų nurodyti administracinio sprendimo teisinį ir faktinį pagrindą ar kitas administraciniam sprendimui įtakos turėjusias aplinkybes ir administracinio sprendimo motyvus.
18.9. Teismas aukščiau nurodomus Komisijos motyvus iš esmės tik atkartojo, jų išsamiai neištiriant bei objektyviai neįvertino ar Komisijos sprendimo motyvai yra pagrįsti ir tinkamai individualizuoti. Tokiu būdu teismas vertindamas Komisijos sprendimo motyvus neįvertino ar skundžiamas administracinis aktas atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktų nuostatas. Šiuo atveju, Komisija pasirinko tik formalias su pareiškėjo veikla Savivaldybės Taryboje susijusias aplinkybes ir visiškai nevertino tų pareiškėjo aplinkybių, kurios paneigia Komisijos konstatuotą pažeidimą.
Atsiliepimas
19. Komisija atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Komisija nurodo, kad motyvai, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, išdėstyti raštu Komisijos sprendime, atsiliepime ir pakartoti jos atstovo žodžiu bylą nagrinėjant teisme. Komisija sutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendime pateiktais motyvais ir palaiko savo šioje administracinėje byloje išdėstytą poziciją.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2021 m. lapkričio 24 d. sprendimo Nr. KS-333 „Dėl D. B.“, kuriuo pripažinta, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys D. B., dalyvavęs ir pirmininkavęs šios savivaldybės Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto 2020 m. lapkričio 25 d. posėdžiui ir nenusišalinęs svarstant bei pritariant sprendimo projektui Nr. Tl-319 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. T2-4 l „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto tvirtinimo“ pakeitimo“, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio l dalies 2 punkto ir 11 straipsnio l, 2 dalių nuostatas; pripažinta, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys D. B., dalyvavęs šios savivaldybės tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. posėdyje svarstant ir priimant sprendimą Nr. T2-281 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. T2-4l „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto tvirtinimo“ pakeitimo“, pažeidė Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 3 straipsnio l dalies 2 punkto ir 11 straipsnio l, 2 dalių nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.
21. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad Komisijos sprendimas, kuriuo pripažinta, jog pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio l dalies 2 punkto ir 11 straipsnio l, 2 dalių nuostatas, yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, jame išdėstytos ir tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, pateiktas teisinis jų vertinimas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo nurodytais argumentais.
22. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka ir apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl pirmosios instancijos teismo galimai netinkamai atlikto pareiškėjo nurodytų faktinių aplinkybių ir į bylą pateiktų įrodymų vertinimo.
23. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalimi, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.)
24. Įstatymu siekiama sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai (Įstatymo 1 str.). Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys privalo: nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas (1 p); teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog toks konfliktas yra (2 p.); nesinaudoti tarnybinėmis pareigomis ar tarnybiniu statusu asmeninei naudai gauti (3 p.). Pagal Įstatymo 11 straipsnio 1 dalį asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas (toliau – atlikti tarnybines pareigas), jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.
25. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas šio pobūdžio bylas, nuosekliai laikosi pozicijos, kad Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo tikslai yra prevenciniai, o konstatuoti, jog asmuo pažeidė šį Įstatymą, pakanka identifikuoti formaliuosius viešųjų ir privačių interesų konflikto požymius bei įrodyti, jog asmuo nesiėmė Įstatyme numatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. vasario 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-85/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1983-1062/2020; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. balandžio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-563-822/2021).
26. Asmuo privalo elgtis taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja interesų konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas. Todėl valstybės tarnautojas, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje įtvirtinta šio įstatymo paskirtimi, kuria siekiama įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A261-3154/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012 ir kt.).
27. Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis ABTĮ 56 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar pareiškėjas dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip paveikiant sprendimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A63-2861/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-518/2013 ir kt.). Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, tai reiškia, kad Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog pareiškėjas savo privačius interesus realizavo viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (žr., pvz., 2007 m. lapkričio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A14-844/07; 2011 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011; 2011 m. spalio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011; 2012 m. rugsėjo 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012; 2013 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-998/2013 ir kt.).
28. Administracinėje byloje nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo ir pirmininkavo 2020 m. lapkričio 25 d. Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje, taip pat dalyvavo 2020 m. lapkričio 26 d. posėdyje, kuriuose buvo svarstomi Savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimai, taip pat ir Centro prašymas perskirstyti jam skirtus asignavimus iš darbo užmokesčio eilutės - ilgalaikiam turtui, be kita ko, ir garso įrangai įsigyti.
29. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjas nei skunde, nei apeliaciniame skunde nepateikė faktinių duomenų, leidžiančių teigti, kad jis, kaip Komiteto pirmininkas ir Tarybos narys, Komiteto 2020 m. lapkričio 25 d. (pirmininkavęs šiam posėdžiui) ir Tarybos 2020 m. lapkričio 26 d. posėdžių metu, kai, be kita ko, kai buvo svarstomas Centro prašymas perskirstyti jam skirtus asignavimus iš darbo užmokesčio eilutės – ilgalaikiam turtui, taip pat ir garso įrangai įsigyti, šių svarstymų ir sprendimų priėmimo metu objektyviai neturėjo informacijos, kad Centrui komercinį pasiūlymą dėl garso įrangos buvo pateikusi ir UAB „ProDJ“, kurios direktorius jis yra.
30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymas nenumato jokių išimčių, kada asmuo, dirbantis valstybės tarnyboje, galėtų neinformuoti kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalinti nuo dalyvavimo sprendimo, kuris sukelia interesų konfliktą, rengimo, svarstymo ar priėmimo procedūroje. Pareiškėjas, vykdydamas jam pavestas pareigas, Įstatyme nustatytų elgesio taisyklių nesilaikė ir neveikė taip, kaip jį įpareigoja Įstatymo 11 straipsnis. Pareiškėjas nenurodė objektyvių priežasčių, trukdžiusių jam informuoti apie esamą interesų konfliktą ir pareikšti nusišalinimą, ir tokiais veiksmais išvengti bet kokio viešųjų ir privačių interesų konflikto regimybės.
31. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija akcentuoja, kad interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant). Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu jau pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas, kurio galutinis rezultatas ir pasekmės – palankios, nepalankios ar neutralios, kurias jis sukelia ar galėtų sukelti atitinkamiems artimiems asmenims, nedaro įtakos tokio elgesio teisiniam įvertinimui. Neturi reikšmės konkrečiu atveju ir sprendimo atitiktis kitiems teisės aktams.
32. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad atsakovas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjo elgesys patenka į interesų konflikto situaciją ir jo veika kvalifikuotina kaip Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto bei 11 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimas.
33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų visumos vertinimą atliko pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 56 str. 6 d.) ir sprendimo motyvuojamoje dalyje pagrindė padarytas išvadas, su kuriomis apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir teisės aiškinimo, atitinkamai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti.
34. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą.
35. Pareiškėjas teismui pateikė prašymą priteisti jo naudai apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
36. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo D. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gegužės 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.