Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Jolantos Vėgelienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. skundą atsakovei Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Paaiškina, kad 2020-11-25 vyko Komiteto posėdis, kuriam pirmininkavo jis, kaip Komiteto pirmininkas, 2020-11-26 vyko Tarybos posėdis, kuriame dalyvavo jis, kaip Tarybos narys. Tarybos ir Komiteto posėdžių metu buvo sprendžiami Savivaldybės biudžeto svarstymo klausimai.

Savivaldybės Etikos komisija 2021-08-05 posėdyje vertino jo elgesio atitiktį Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso (toliau - Kodeksas) nuostatoms ir atliko tyrimą, ar jis nepažeidė Įstatymo nuostatų. Savivaldybės Etikos komisija sprendimu Nr. DS-1619 konstatavo, kad jis nepažeidė Kodekse ar savivaldybės tarybos, kurioje jis eina pareigas, veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose įvardytų nuostatų, Įstatyme bei kituose aktuose nustatytų valstybės politikų elgesio principų ar reikalavimų.

Atsakovė Komisija 2021-09-08 posėdyje, įvertinusi Savivaldybės Etikos komisijos sprendimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 24 straipsnio 4 dalies nuostata nusprendė su juo nesutikti ir atlikti savarankišką jo veikų atitikties Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms tyrimą.

Atsakovė nepagrindė kokiu būdu jis, dalyvaudamas Komiteto ir Tarybos posėdžiuose ir nuo jų nenusišalindamas, supainiojo viešuosius ir privačius interesus, kadangi šiuose posėdžiuose klausimai, kurie yra susiję su jo ar Bendrovės interesais nebuvo priimami. Atsakovės išvada, kad jis, dalyvaudamas Tarybos ir Komiteto posėdžiuose, supainiojo viešuosius ir privačius interesus stokoja motyvacijos ir objektyvaus pagrindo, kadangi atsakovė skundžiamame sprendime niekaip nepagrindė kokiu būdu Tarybos ir Komiteto posėdis ir jame priimti sprendimai yra susiję su jo ar Bendrovės privačiais interesais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2021-11-24 sprendimo „Dėl D. B.“ Nr. KS-333 dalyje, kurioje pareiškėjas buvo pripažintas pažeidęs Įstatymo nuostatas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad Komisija 2021-07-07 gavo pranešimą apie Savivaldybės biudžetinės įstaigos Centro 2020 m. lapkričio ir gruodžio mėnesiais vykdytus viešuosius pirkimus garso aparatūrai įsigyti. Nurodyta, kad šiuose pirkimuose dalyvavo ir juos laimėjo UAB „ProDJ“, kurios direktorius yra Savivaldybės tarybos narys D. B.. Taip pat nurodyta, kad T. E. ir finansų komitetas 2020-11-25 posėdyje, kuriam pirmininkavo šio komiteto pirmininkas D. B., o Taryba 2020-11-26 posėdyje, dalyvaujant tarybos nariui D. B., svarstė Savivaldybės 2020 m. biudžetą ir priėmė sprendimą leisti Centrui jo sutaupytas lėšas darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms įvykdyti už 2020 m. panaudoti ilgalaikiam turtui (taip pat ir garso aparatūrai) įsigyti. Pranešime iškelta abejonė, kad D. B., einantis Bendrovės direktoriaus pareigas, tokiu Tarybos sprendimu, Centrui užtikrinančiu finansinį pagrindą garso aparatūrai, kuri pirkta iš Bendrovės, įsigyti, galėjo būti suinteresuotas asmeniškai, t. y. kaip Tarybos narys galbūt buvo šališkas. Todėl Komisijos prašo pagal tarnybinę kompetenciją įvertinti Tarybos nario D. B. elgesį.

Komisija 2020-11-21 raštu Nr. S-4110-(1.2) informavo pareiškėją apie gautą Pranešimą ir pradėtą tyrimą dėl jo elgesio atitikties Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1 ir 2 dalies bei 12 straipsnio 2 dalies nuostatoms pagal jame nurodytas aplinkybes. Paprašė pareiškėjo iki 2020-12-04 raštu pateikti aplinkybių, dėl kurių pradėtas tyrimas, paaiškinimą. Pareiškėjo prašymu terminas paaiškinimams pateikti buvo pratęstas iki 2020-12-19.

Pareiškėjas 2020-12-18 pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad jis, susipažinęs su Kretingos rajono savivaldybės tarybos Etikos komisijos sprendimu, pastebėjo, jog jame esama reikšmingų neatitikimų ir faktinių klaidų, kurios galbūt suklaidino ir Komisiją ir dėl kurių galėjo būti inicijuotas šis tyrimas. Paaiškino, kad informacija, jog Savivaldybės tarybos 2020-11-16 sprendimo projektu Nr. Tl-319 (sprendimas Nr. T2-281) nuspręsta skirti lėšų Centrui turtui įsigyti yra neteisinga. Centrui lėšos buvo paskirtos 2020-02-20 Savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-41 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto tvirtinimo“, Centras tas lėšas ir išleido per 2020 m. Papildomų lėšų Centrui 2020-02-20 patvirtinus Kretingos r. savivaldybės biudžetą nebuvo skirta. Savivaldybės tarybos 2020-11-26 sprendimu Nr. T2- 281 Savivaldybės taryba pritarė Centro vadovo priimtam sprendimui, kuris neabejotinai buvo suderintas su Savivaldybės administracijos Kultūros ir sporto bei Ekonomikos ir biudžeto skyriais, kad būtų leista panaudoti sutaupytas lėšas. Tai nebuvo papildomų lėšų skyrimas ar lėšų perskirstymas tarp skirtingų kultūros ir sporto programos eilučių ar skirtingų programų. Tokie klausimai, kai įstaigos vadovas pagal savo kompetenciją sprendžia, kaip panaudoti lėšas, Finansų ir inovacijų komitete net nėra svarstomi, tai patvirtina komiteto garso įrašas ir protokolas, nes ne komiteto kompetencija tikrinti, ar vadovas racionaliai naudoja įstaigai jau paskirtas lėšas, tai atlieka Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, savivaldybės tarybos Kontrolės komitetas. Jei į komitetą būtų buvę kreiptasi dėl lėšų perskirstymo tarp skirtingų programų ar bent jau tarp tos pačios programos eilučių, tada komitetas pagal savo kompetenciją būtų svarstęs tokį klausimą. Pažymėjo, kad jis asmeniškai nedalyvavo Bendrovės ar Savivaldybės tarybos veikloje nuo lapkričio 3 d. iki 16 d., tai patvirtina daugiau kaip 10 dienų trukęs nedarbingumas. Apie Bendrovės veiklą ar apie rengiamus savivaldybės tarybos sprendimus tomis dienomis nieko nežinojo, nedalyvavo ir nedalyvauja Bendrovės procedūrose, susijusiose su prekybos įranga pasiūlymų teikimu. Minėtos sritys yra pavestos įmonės vadybininkams. Atkreipė Komisijos dėmesį į tai, kad jis nėra Bendrovės savininkas ar akcininkas, tik samdomas darbuotojas, kurio darbo užmokestis 2020 m. lapkričio mėnesį buvo 45 Eur, gruodį - 90 Eur. Darbo užmokestis buvo sumažintas dėl pandeminės situacijos, nes įmonės veikla sustabdyta, o jis dirbo po 1 valandą per dieną nuotoliniu būdu; atlyginimas yra fiksuotas ir nepriklauso nuo įmonės veiklos rezultatų. Nurodė, kad eidamas Savivaldybės tarybos nario pareigas jis už aptariamus Savivaldybės sprendimus balsavo nežinodamas, ką, kada ir iš ko pirks Centras, kuriame nedirba nei jis, nei jo šeimos nariai, nei partijos draugai ar kiti, kaip nors artimais ryšiais susiję ar pažįstami, žmonės. Su Centro vadovu jis nepalaiko ryšių, menkai jį pažįsta.

Komisija, įvertinusi surinktą medžiagą, padarė išvadą, kad D. B. kilo Įstatyme nustatyta pareiga nusišalinti nuo aptariamo klausimo - projekto svarstymo bei sprendimo priėmimo procedūrų. Savivaldybės tarybos nario D. B. veikloje de facto susidariusi situacija suponavo aplinkybes, kurios šių procedūrų metu, Komisijos nuomone, atitiko Įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos sąvokos privatūs interesai požymius, t. y. deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumo asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinės skolos, moralinio įsipareigojimo ar kito panašaus pobūdžio intereso deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas apibrėžtį. Šiuo konkrečiu atveju D. B. privatus interesas tiesiogiai sietinas su jo, kaip Bendrovės direktoriaus, darbu ir tokiam įmonės darbuotojui keliamais reikalavimais rūpintis pelninga veikla, sudarant finansiškai naudingus sandorius. Įstatymo nuostatų kontekste deklaruojančiojo asmens veikla, įskaitant ir su darbo santykiais susijusią, komercinėse įmonėse yra laikytina šio asmens privataus intereso dėmeniu (žr. Įstatymo 6 straipsnio, nustatančio privačių interesų deklaracijos turinį, nuostatas). Todėl D. B. K. nurodyti argumentai, jog jis nėra Bendrovės akcininkas, be to, jo, kaip šios įmonės vadovo, darbo užmokestis esą nepriklauso nuo Bendrovės veiklos rezultatų, Įstatymo nuostatų prasme nėra reikšmingi. Privatus interesas nebūtinai turi turėti išskirtinai tik finansinę išraišką, jis gali būti susijęs ir su asmens profesiniais, savirealizacijos siekiais pasirinktoje darbovietėje užsiimant tam tikra veikla ir pan.

Komisija 2021-11-24 sprendimu Nr. KS-333 ,,Dėl D. B.“, be kita ko, nusprendė: 1) Pripažinti, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys D. B., dalyvavęs ir pirmininkavęs šios savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto 2020-11-25 posėdžiui ir nenusišalinęs svarstant bei pritariant sprendimo projektui Nr. T l-3 19 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. T2-41 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto tvirtinimo“ pakeitimo“, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1,2 dalių nuostatas; 2) Pripažinti, kad Kretingos rajono savivaldybės tarybos narys D. B., dalyvavęs šios savivaldybės tarybos 2020-11-26 posėdyje svarstant ir priimant sprendimą Nr. T2-281 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės tarybos 2020 m. vasario 20 d. sprendimo Nr. T2-41 „Dėl Kretingos rajono savivaldybės 2020 metų biudžeto tvirtinimo“ pakeitimo“, pažeidė Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas.

Pareiškėjas nesutinka su skundžiamo Komisijos sprendimo 1 ir 2 dalyse pateiktu jo elgesio vertinimu.

Įstatymo 3 straipsnis reglamentuoja deklaruojančių asmenų pareigas. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad viešųjų interesų viršenybei užtikrinti deklaruojantys asmenys privalo teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra.

Įstatymo 11 straipsnis įtvirtina pareigą deklaruojančiam asmeniui nusišalinti. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad deklaruojančiam asmeniui draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jo privačiais interesais. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytus atvejus, prieš atlikdamas tarnybines pareigas arba pradėjęs jas atlikti, deklaruojantis asmuo privalo informuoti institucijos ar įstaigos vadovą ar jo įgaliotą asmenį arba kitą į pareigas priimantį ar skiriantį subjektą, arba kolegialią valstybės ar savivaldybių instituciją (kai deklaruojantis asmuo yra kolegialios valstybės ar savivaldybių institucijos narys) ir asmenis, kurie kartu atlieka tarnybines pareigas, ir pareikšti apie nusišalinimą, ir jokia forma nedalyvauti toliau atliekant tarnybines pareigas.

Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje interesų konfliktas įvardijamas kaip situacija, kai deklaruojantis asmuo, atlikdamas tarnybines pareigas ar vykdydamas tarnybinį pavedimą, turi priimti ar dalyvauti priimant sprendimą arba įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo pačiais interesais. Šio straipsnio 3 dalyje privatūs interesai apibrėžiami kaip deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) suinteresuotumas asmenine turtine ar neturtine nauda, deklaruojančio asmens (ar jam artimo asmens) moralinė skola, moralinis įsipareigojimas ar kitas panašaus pobūdžio interesas deklaruojančiam asmeniui atliekant tarnybines pareigas. Šio straipsnio 4 dalyje apibrėžti viešieji interesai, kurie yra visuomenės suinteresuotumas, kad deklaruojantys asmenys visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai.

LVAT praktikoje dėl Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto pažeidimo yra išaiškinęs, kad tokiam pažeidimui kvalifikuoti pakanka nustatyti, jog priimant sprendimą asmuo nepasielgė taip, kad nekiltų abejonių, jog egzistuoja toks konfliktas. Konfliktą kelia asmens, dirbančio valstybės tarnyboje, galimas šališkumas priimant sprendimus, jo teigiamas ar neigiamas nusistatymas, todėl toks asmuo, priimdamas sprendimus, privalo vengti net šališkumo regimybės. Toks teisės aiškinimas grindžiamas Įstatymo 1 straipsnyje nustatyta šio įstatymo paskirtimi įtvirtinti priimamų sprendimų nešališkumą (LVAT 2011-11-08 nutartis administracinėje byloje Nr. A-261-3154/2011, 2013-03-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-525-518/2013). Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis administracinių teismų praktikoje aiškinama kaip draudžianti atlikti teisei priešingas veikas – dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, t. y. reikalaujanti susilaikyti nuo tam tikro elgesio varianto (LVAT 2011-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-1121/2011). Vertinant, ar buvo pažeista Įstatymo 11 straipsnio 1 dalis, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnyje įtvirtintomis taisyklėmis, būtina išsiaiškinti tik tą faktinę aplinkybę, ar asmuo dalyvavo rengiant, svarstant, priimant ar kitaip pateikiant sprendimus (LVAT 2011-06-13 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2312/2011; 2011-10-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-63-2861/2011; 2012-09-06 nutartis administracinėje byloje Nr. A-662-2728/2012).

Pagal administracinių teismų praktiką, Įstatymo pažeidimui konstatuoti nėra būtina nustatyti, jog asmuo apie savo privačius interesus įgyvendino viešųjų interesų sąskaita, užtenka to, kad jis neįvykdė Įstatymo 11 straipsnyje įtvirtintos pareigos nusišalinti nuo dalyvavimo rengiant, svarstant ar priimant sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą (žr. pvz., LVAT 2011-06-13 nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2312/2011, 2011-10-27 sprendimą administracinėje byloje Nr. A492-3330/2011, 2012-09-06 sprendimą administracinėje byloje Nr. A662-2728/2012).

Įstatymo 6 straipsnis nustato deklaracijos turinį. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad deklaruojantis asmuo deklaracijoje privalo nurodyti privačius interesus, egzistuojančius ar galinčius atsirasti dėl jo ar jam artimų asmenų narystės ar (ir) einamų pareigų juridiniuose asmenyse, išskyrus narystę politinėse partijose ir profesinėse sąjungose. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas yra Savivaldybės tarybos narys ir T. E. ir finansų komiteto pirmininkas, kurio narystė ir einamos pareigos UAB „ProDJ“ (direktorius) laikytinos jo privačių interesų ir interesų konfliktą galinčia sukelti aplinkybe. LVAT yra konstatavęs, kad tam tikrų aplinkybių deklaravimas savaime nereiškia asmeniui kylančio (kilsiančio) interesų konflikto – įvardijamos tik prielaidos tokiam konfliktui kilti. Kita vertus atsiradus konkrečių aplinkybių, kai reikia spręsti klausimą, susijusį su deklaruotaisiais duomenimis, šios prielaidos tampa interesų konfliktu, kurio vengdamas valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo privalo nusišalinti (LVAT 2013-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A602-230/2013).

LVAT taip pat yra išaiškinęs, kad valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo turi elgtis taip, kad jo veiksmai visuomenės viešosios nuomonės požiūriu nekeltų jokių abejonių dėl galimų asmeninio suinteresuotumo prielaidų. Įstatymų leidėjas aiškiai apibrėžė, kokių priemonių ir kokia tvarka tokiu atveju privalu imtis galimo interesų konflikto situacijoje, t. y. aktyviais ir aiškiai išreikštais veiksmais nusišalinti (pareikšti nušalinimą) nuo atitinkamų sprendimų rengimo, svarstymo, priėmimo ir nedalyvauti šiose procedūrose (LVAT 2008-10-09 nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1945-2008; 2011-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1121/2011).

Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad tarybos narys savivaldybės tarybos posėdyje prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris jam sukelia interesų konfliktą, privalo informuoti savivaldybės tarybą apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą, ir, jeigu savivaldybės taryba nusišalinimą priima, jokia forma nedalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Savivaldybės taryba gali motyvuotu sprendimu, vadovaudamasi Komisijos patvirtintais kriterijais, pareikšto nusišalinimo nepriimti ir įpareigoti tarybos narį dalyvauti toliau svarstant šį klausimą. Balsavimas dėl tarybos nario nusišalinimo nepriėmimo vyksta prieš pradedant svarstyti klausimą, kuris tarybos nariui sukelia interesų konfliktą.

Byloje ginčo dėl to, kad pareiškėjas yra Savivaldybės tarybos narys, T. E. ir finansų komiteto pirmininkas ir UAB „ProDJ“ direktorius nėra.

Pareiškėjas taip pat neginčija, kad jis, kaip Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto pirmininkas ir Savivaldybės tarybos narys, dalyvavo Savivaldybės tarybos komiteto 2020-11-25 (pirmininkavo šiam posėdžiui) ir 2020-11-26 posėdžiuose, kurių metu, be kita ko, buvo svarstomas Centro prašymas perskirstyti jai skirtus asignavimus iš darbo užmokesčio eilutės - ilgalaikiam turtui, tarp jo - ir garso įrangai įsigyti. Pareiškėjas teigia, kad jis nežinojo, kad Centrui komercinį pasiūlymą dėl garso įrangos buvo pateikusi UAB „ProDJ“, kurios direktorius jis yra, be to, Bendrovės ar Savivaldybės tarybos veikloje nuo lapkričio 3 d. iki 16 d. rengiant Savivaldybės tarybos sprendimus ir Bendrovės procedūrose, susijusiose su prekybos įranga pasiūlymų teikimu, nedalyvavo ir nežinojo, nes turėjo nedarbingumą. Mano, kad būtina atsižvelgti ir į tai, kad nėra Bendrovės akcininkas, o tik samdomas darbuotojas, dėl pandemijos dirbęs tik 1 valandą per dieną nuotoliniu būdu, taip pat, kad su Centru jis nėra susijęs.

Teismas atmeta aukščiau išdėstytus pareiškėjo argumentas ir yra įsitikinęs, kad pareiškėjas jokia forma negalėjo dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimo projektą. Pareiškėjas turėjo nusišalinti nuo klausimo svarstymo.

Dar kartą pabrėžtina, kad interesų konfliktas valstybinėje tarnyboje dirbančiam asmeniui kyla nuo pat to momento, kai jis turi rengti, svarstyti ar priimti sprendimą (dalyvauti jį priimant), Atlikdamas šiuos veiksmus valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo jau veikia interesų konflikto situacijoje ir tokiu savo elgesiu jau pažeidžia imperatyvias Įstatymo nuostatas. Šiuo atveju sprendimas – tai bet koks valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veiksmas, kurio galutinis rezultatas ir pasekmės – palankios, nepalankios ar neutralios, kurias jis sukelia ar galėtų sukelti, nedaro įtakos tokio elgesio teisiniam įvertinimui.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas dalyvavo ir pirmininkavo 2020-11-25 Savivaldybės tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdyje, taip pat dalyvavo 2020-11-26 posėdyje, kuriuose buvo svarstomi Savivaldybės 2020 metų biudžeto pakeitimai, tame tarpe ir Centro prašymas perskirstyti jai skirtus asignavimus iš darbo užmokesčio eilutės - ilgalaikiam turtui, tarp jo - ir garso įrangai iš UAB „ProDJ“, kurios direktorius yra pareiškėjas. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjas pažeidė minėtas Įstatymo nuostatas nenusišalindamas nuo aptariamų klausimų. Teismo įsitikinimu, pareiškėjas nesiėmė pakankamų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui išvengti.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas nesiėmė Įstatyme nustatytų priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui savo veikloje išvengti, nevykdė Įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatyto įpareigojimo informuoti savivaldybės instituciją, kurios nariu jis yra, ir asmenis, kurie kartu dalyvauja rengiant, svarstant ar priimant sprendimą, apie esamą interesų konfliktą, pareikšti apie nusišalinimą ir jokia forma nedalyvauti toliau rengiant, svarstant ar priimant sprendimą. Pagal aukščiau paminėtus teisės aktus ir teismų praktiką pareiškėjas jokia forma turėjo nedalyvauti, priimant sprendimus, susijusius su Bendrovės veikla, kurios direktoriumi jis yra. Teismas taip pat akcentuoja, kad Įstatymas nenustato išimčių, kada valstybės tarnyboje dirbantis asmuo galėtų neinformuoti asmenų, kurie kartu rengia sprendimą, dalyvauja svarstymo ar priėmimo procedūroje, apie esamą interesų konfliktą ir nenusišalinti nuo šių procedūrų.

Taigi, darytina vienareikšmiška išvada, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo reikalavimus, nesiėmė priemonių viešųjų ir privačių interesų konfliktui išvengti, o atsakovė tinkamai kvalifikavo pareiškėjo veiksmus ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Teismo įsitikinimu, Komisija teisingai apsibrėžė atliekamo tyrimo ribas, o pareiškėjo paaiškinime Komisijai nurodyti argumentai, nesusiję su tyrimo apimtimi, neprivalėjo būti detaliai nurodyti sprendime.

Taip pat akcentuotina, kad Komisija skundžiamame sprendime niekur nenurodė (ir to nevertino), kad pareiškėjas būtų dalyvavęs rengiant Savivaldybės tarybos sprendimų projektus, tačiau konstatavo, kad D. B. Į. nuostatas pažeidė, kadangi dalyvavo svarstant ir priimant sprendimus. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas neįrodė skundžiamo sprendimo panaikinimo pagrindų, nustatytų ABTĮ 91 straipsnyje.

Teismas konstatuoja, kad Komisijos sprendimas dalyse, kuriomis pripažinta, kad pareiškėjas pažeidė Įstatymo 3 straipsnio l dalies 2 punkto ir 11 straipsnio l ir 2 dalių nuostatas, taip pat sprendimą paskelbti interneto svetainėje www.vtek.lt yra teisėtas, motyvuotas ir pagrįstas, jame išdėstytos ir tinkamai įvertintos visos reikšmingos aplinkybės, pateiktas teisinis jų vertinimas, todėl nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjo nurodytais argumentais.

Kiti pareiškėjo skunde nurodyti argumentai neturi esminės teisinės reikšmės nagrinėjamo ginčo kontekste. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1997-12-19 sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); LVAT 2016-07-01 sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016 ir kt.).

Esant nustatytoms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p.).

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, todėl nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo D. B. skundą atmesti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.