Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. spalio 11 d. P. Š. atžvilgiu buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2016 m. liepos 26 d., apie 22 val. 33 min., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairuodamas automobilį „Cadillac Escalade”, valstybinės registracijos numeris (duomenys neskelbtini), prieš pradėdamas važiuoti neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, neištraukęs kuro užpylimo žarnos iš kuro bako, pajudėjo iš stovėjimo vietos ir ją apgadino, taip pat iš eismo įvykio vietos išvažiavo. Šiais savo veiksmais P. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ir – KET) 101 ir 220 punktų reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo P. Š. su jam inkriminuojamais administraciniais teisės pažeidimais nesutiko, jis kaltės nepripažino ir paaiškino, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku jis atvažiavo į degalinę, esančią (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įsipilti degalų, įdėjo kuro užpylimo žarną į automobilio kuro baką, tačiau kuras nebėgo. Priėjęs prie degalinės darbuotojų, sužinojo, jog degalinė tuo metu laikinai nedirbo. Tą dieną administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo labai skubėjo į aerouostą, todėl, sugrįžęs prie automobilio, įsėdo į jį ir, pamiršęs, jog kuro užpylimo žarna įstatyta į automobilio kuro baką, pradėjo važiuoti. Pro veidrodėlį pamatęs, jog kuro užpylimo žarna išsinėrė, iš karto sustojo, išlipo, bandė pats ją sujungti, bet nepavyko. Pastarasis degalinėje dirbusiam operatoriui pranešė, kad sugadino kuro užpylimo žarną, pasakė, jog labai skuba, todėl atvažiuos rytojaus dieną pas degalinės vadovą išsiaiškinti dėl padarytos žalos ir iš įvykio vietos išvažiavo. Kitą dieną atvyko į degalinę, kalbėjo su jos vadovu, kuris pasakė, kad viskas gerai, kuro užpylimo žarna sutaisyta, kolonėlė dirba. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažymėjo, jog iš įvykio vietos pasišalinti ar išvengti atsakomybės jis tikslo neturėjo, jis yra nuolatinis degalinės klientas, yra sudaręs sutartį su degaline, todėl visi darbuotojai jį gerai pažįsta, turi kontaktinius duomenis. Prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas nurodė, jog P. Š. nepadarė administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, kadangi pastarasis tyčios pasišalinti iš įvykio vietos ir išvengti atsakomybės neturėjo. Iš karto po įvykio P. Š. pats bandė kuro užpylimo žarną sujungti, tačiau nepavyko, tą dieną jis labai skubėjo, todėl apie įvykusias aplinkybes pranešęs degalinės operatoriui, iš degalinės išvyko. Be to, P. Š., kaip nuolatinį klientą, visi degalinės darbuotojai pažinojo ir kontaktinius jo duomenis degalinės administracija turėjo. P. Š. nevengė atsakomybės ir žalos atlyginimo, kitą dieną atvykęs į degalinę, žalą atlygino, degalinė pretenzijų neturi. Prašė vadovautis susiformavusia teismų praktika ir P. Š. atžvilgiu bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

ATPK 127 straipsnio 2 dalies nuostatos numato atsakomybę už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą).

Pagal susiformavusią teismų praktiką, asmens pripažinimas kaltu pagal ATPK turi būti grindžiamas KET pažeidimais, kurie atitinka padaryto pažeidimo esmę ir yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. P. Š. yra inkriminuojamas KET 101 punkto pažeidimas. KET 101 punkto nuostatos numato, jog prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams. Kaip matyti, šis punktas kalba apie vairuotojo pareigą kitų eismo dalyvių atžvilgiu. Eismo dalyvis pagal KET nuostatas yra kelių eisme dalyvaujantis asmuo - vairuotojas, pėsčiasis, keleivis. Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje P. Š. patirtoje situacijoje kiti eismo dalyviai nedalyvavo ir jiems jokia grėsmė nekilo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, pamiršęs iš kuro bako ištraukti kuro užpylimo žarną ir pajudėjęs iš stovėjimo vietos, apgadino degalinės įrenginį (kuro užpylimo pistoletas atsiskyrė nuo žarnos). Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nukentėjo ne eismo dalyvių turtas, o degalinės savininkų turtas ir jis nukentėjo ne dėl KET 101 punkto pažeidimo, o dėl eismo dalyvio bendrų pareigų netinkamo laikymosi. Be to, pažymėtina, jog šis KET pažeidimo punktas kalba apie pareigą duoti kelią (nekliudyti) kitoms transporto priemonėms. Teismas, vertindamas nagrinėjamą įvykio situaciją, pažymi, jog kitos transporto priemonės šiame įvykyje apskritai nedalyvavo, todėl, teismo nuomone, KET 101 punktas P. Š. inkriminuotas nepagrįstai, todėl ir pastarojo veika negali būti vertinama pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012 m. birželio 12 d. nutartis byloje Nr. 2AT-10/2012, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. balandžio 29 d. nutarimas byloje Nr. 2.6.-4151-497/2013).

ATPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatos užtraukia atsakomybę už <...> pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas susijęs, vietos pažeidžiant KET. Nors paminėto straipsnio dispozicijoje aiškiai nėra nurodoma, kokia kaltės forma padaromas šis pažeidimas, tačiau teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo esmę, kaltė dėl jo padarymo pasireiškia tik sąmoningu veikimu – tyčia. Taigi, baudžiant asmenį pagal minėtą normą, būtina nustatyti, kad jis iš eismo įvykio vietos pasitraukė tyčia, o būtent, asmuo, sukėlęs eismo įvykį, tai suprato ir tikslingai, siekdamas už savo veiksmus išvengti atsakomybės, pasišalino iš įvykio vietos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N62--6187/2010, N63-1102/2010, Vilniaus apygardos teismo nutartys Nr. ATP-62-195/2011, Nr. ATP-511-195/2011).

Kaip matyti iš byloje užfiksuotų faktinių aplinkybių, P. Š. administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku, pamiršęs iš automobilio kuro bako ištraukti kuro užpylimo žarną, sėdo į automobilį ir pajudėjo nuo kolonėlės, tačiau, pajutęs truktelėjimą ir pro veidrodėlį pamatęs išsinėrusią kuro užpylimo žarną, iš karto sustojo. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš pradžių pats bandė pataisyti sugadintą kolonėlės įrenginį, tačiau tai padaryti nepavykus, apie įvykį pranešė degalinėje dirbusiam operatoriui ir žadėjo atvykti rytojaus dieną pakalbėti su degalinės vadovu dėl padarytos žalos atlyginimo. Taigi, kitam asmeniui priklausančio turto apgadinimo pobūdis (kuro užpylimo pistoleto atsiskyrimas nuo žarnos) bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veiksmai po įvykio neleidžia daryti vienareikšmės išvados, jog pastarasis suprato, kad savo veiksmais padarė žalą degalinės turtui ir, tai suvokdamas, tyčia pasišalino iš įvykio vietos, siekdamas išvengti atsakomybės. Priešingai, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš karto po įvykio pats bandė sutaisyti kolonėlės įrenginį, apie sugadintą kuro užpylimo žarną pranešė degalinės operatoriui, kitą dieną atvykęs į degalinę, domėjosi, ar jo veiksmais buvo padaryta žala (b.l. 14). Tiek degalinės vadovo I. K. tyrimo metu duoti paaiškinimai, tiek byloje esantis pinigų priėmimo kvitas liudija, jog P. Š. kitą dieną po įvykio pats geranoriškai atvyko pas degalinės vadovybę pasiteirauti dėl padarytos žalos, žalą pilnai atlygino, degalinė pretenzijų nereiškia (b.l. 15, 17, 20). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką tokio pobūdžio bylose, ne kartą yra išaiškinęs, kad jeigu byloje nustatyta, jog eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr.2AT-4/2011,2AT-10/2012, 2AT-11/2012). Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, konstatuoja, jog iš nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad P. Š. neturėjo jokio ketinimo nuslėpti kuro užpylimo žarnos sugadinimo fakto, pasišalinti iš įvykio vietos ar išvengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl darytina išvada, jog P. Š. veiksmus kvalifikuoti pagal ATPK 30 straipsnio 1 dalį, kaip tyčinį pasitraukimą iš įvykio vietos, nėra jokio pagrindo.

Teismas, atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių P. Š. kaltę jam inkriminuojamais administraciniais teisės pažeidimais, o visos abejonės ir neaiškumai, iškylantys nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, turi būti traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, jog administracinio teisės pažeidimo byla pagal požymius administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje, P. Š. atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 ir 287 straipsniais,

nutaria:

Atsisakyti patraukti P. Š. administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalį ir 130 straipsnio 1 dalį bei administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti, nesant administracinių teisės pažeidimų įvykio ir sudėties.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui.