Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgaliotiesiems atstovams E. B. ir V. V.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – A. Z. skundą dėl ne teismo tvarka Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės V. V. 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-649-2023 pakeitimo ir paskirtos administracinės nuobaudos sušvelninimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VDI) vyriausiosios darbo inspektorės V. V. 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-649-2023 (toliau – Skundžiamas nutarimas) A. Z. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 96 straipsnio 2 dalį – 240 Eur bauda dėl to, kad laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 28 d. 12.00 val. iki 2023 m. birželio 19 d. 12.00 val., būdama UAB „(duomenys neskelbiami)“ darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, vykdydama veiklą nevykdė pareigos pasitikrinti žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais ir tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas. Skundžiamo nutarimo pažeidimo esmėje nurodyta, jog VDI (duomenys neskelbiami) teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius E. B. 2023 m. birželio 19 d. A. Z. surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDVI-ANR_P-1544-2023 su administraciniu nurodymu. Nustatyta, kad vykdant VDI (duomenys neskelbiami) teritorinio skyriaus vedėjo pavedimą Nr. 578, 2023 m. balandžio 28 d. 12.00 val. UAB „(duomenys neskelbiami)“, įmonės kodas (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami), planinio patikrinimo metu, kurio metu dalyvavo vyriausiasis darbo inspektorius E. B., Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbiami) departamento vyriausioji specialistė – maisto produktų inspektorė J. R. ir vyriausioji specialistė – maisto produktų inspektorė A. G., direktorė A. Z., darbdaviui atstovaujantis asmuo, nepateikė dokumentų, kad privalomai yra atestuota darbų saugos klausimais. A. Z. 2023 m. birželio 2 d. 12.31 val. siųstame elektroniniame laiške informavo, kad atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pažymėjimo neturi.

2. Nesutikdama su priimtu nutarimu, A. Z. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams pateikė skundą, prašydama panaikinti Skundžiamą nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti arba nutarimą pakeisti ir skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą.

3. Teismo posėdžio metu skundą pateikęs asmuo – A. Z. patikslino skundo reikalavimą, prašydama teismo pakeisti Skundžiamą nutarimą, skiriant jai švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą.

4. Skunde A. Z. nurodė, jog VDI vyriausioji darbo inspektorė V. V. 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VDI-ANR_N-649-2023, vadovaujantis ANK 96 straipsnio 2 dalimi, paskyrė jai 240 Eur baudą. Nutarime nurodyta, jog administracinis nusižengimas padarytas nuo 2023 m. balandžio 28 d. 12.00 val. iki 2023 m. birželio 19 d. 12.00 val. bei, kad pareiškėjai, užimančiai UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorės pareigas, VDI (duomenys neskelbiami) teritorinio skyriaus darbo inspektorius E. B. 2023 m. birželio 19 d. jos atžvilgiu surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. VDI-ANR_P-15444-2023 su administraciniu nurodymu pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį. Protokolas surašytas pareiškėjai nedalyvaujant. Pareiškėja nurodė, kad 2023 m. birželio 12 d. A. Z. buvo siųstas nurodymas 2023 m. birželio 19 d. 9.00 val. atvykti į VDI (duomenys neskelbiami) teritorinį skyrių, adresu (duomenys neskelbiami), protokolo surašymui dėl teisės akto pažeidimo bei, kad buvo prašoma pateikti darbdaviui atstovaujančio asmens mokymo darbų saugos ir sveikatos klausimais pažymėjimą (Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Nutarime teigiama, kad pareiškėja į siųstą nurodymą nesureagavo, nepateikė jokių raštiškų įrodymų dėl kokių priežasčių neatvyks. Pareiškėja nurodė, kad vyriausiasis darbo inspektorius E. B. teigia visišką netiesą. Pareiškėja, pasijutusi labai blogai, 2023 m. gegužės 17 d. kreipėsi į gydytojus. Nuo 2023 m. gegužės 18 d. iki 2023 m. birželio 16 d. pareiškėjai buvo išrašytas nedarbingumo pažymėjimas, apie kurį raštu informavo vyriausiąjį darbo inspektorių E. B.. Dėl prastos sveikatos, ligos su darbu susijusių klausimų spręsti negalėjo. Su vyriausiuoju darbo inspektoriumi E. B. viso nedarbingumo metu susirašinėjo elektroniniais laiškais, į visus jo siųstus nurodymus ir užduotus klausimus nuoširdžiai atsakydavo raštu, nors E. B. ir teigia, kad nedarbingumo pažymėjimas nebuvo pateiktas. Pareiškėja atkreipė dėmesį, kad prie 2023 m. birželio 2 d. siųsto elektroninio laiško prisegė Sodros A. Z. išduotą nedarbingumo pažymėjimo iškarpą, bet E. B. ši informacija netiko. Vėliau paaiškino, kad šiuo metu nedarbingumo pažymėjimas yra tęsiamas ir, kad nėra kaip šio pažymėjimo pateikti. Pažymėjo, kad norės dalyvauti jos atžvilgiu surašant administracinio nusižengimo protokolą. 2023 m. birželio 19 d. 12.22 val. apie ligos pabaigą pranešė E. B., kuris 12.27 val. pranešė apie jau surašytą protokolą. Administracinio nusižengimo protokolas elektroniniu paštu buvo 13.09 val. Pareiškėja nurodo, kad jai buvo atimta galimybė dalyvauti protokolo surašyme bei teikti paaiškinimus bei, kad visi nurodyti laikai aiškiai matosi elektroninėje sistemoje.

4.1 Skunde pareiškėja taip pat nurodė, kad UAB „(duomenys neskelbiami)“ veiklą vykdo nuo 1991 m. (32 metus). Per visą šį laikotarpį niekada nebuvo nelaimingų atsitikimų. Įmonė dirba vesdama pilną dokumentaciją, susijusią su VDI įstatymu, darbuotojus instruktuoja vienintelis akcininkas ir komercijos direktorius L. Z., turintis įmonės darbuotojų saugos ir sveikatos tarnybos specialisto pažymėjimą NR. 23062. Pažymi, kad L. Z. žinias atnaujina reguliariai. Tai patvirtina 2023 m. kovo 28 d. Nr. 03-12, 2015 m. spalio 21 d. Nr. KA-DSS-KV-29 pažymos apie darbuotojų saugos ir sveikatos mokymąsi. Darbuotojai turi pareigybines instrukcijas, įmonėje veikia darbo tvarkos taisyklės. Jos nuomone, pažeidimo, galinčio sukelti kažkokių tai pasekmių, nebuvo. Tai matyti iš VDI atliktų patikrinimų ir šio pažeidimo nenustatymų. Kadangi iki 2010 m. buvo individuali L. Z. įmonė, o vėliau reorganizuota, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo mano, kad dėl įstatymų kaitos buvo padaryta tik formali klaida, dėl kurios ji labai gailisi. Pareiškėja pažymi, kad nesupranta, kodėl vyriausiasis inspektorius E. B. nesuteikė jai galimybės ištaisyti šios klaidos, kuri buvo ištaisyta pareiškėjai pasveikus ir, vienintelio akcininko sprendimu, tą pačią dieną L. Z. paskyrus įmonės direktoriumi. Taip pat pareiškėja skunde nurodė, kad yra pensininkė, dažnai serga, kad ją slegia labai didelė mokesčių našta.

5. Nutarimą ne teismo tvarka priėmusi institucija – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (duomenys neskelbiami) teritorinis skyrius, teismui pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog nesutinka su A. Z. skundo pagrindais ir jame išdėstytais motyvais ir, vadovaujantis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, prašo teismo palikti Skundžiamą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Institucija pažymėjo, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. tinkamai, objektyviai ir visapusiškai išnagrinėjo administracinę nusižengimo bylą bei, įvertinusi visas aplinkybes, tinkamai skyrė A. Z. baudą. Nurodė, kad nors pareiškėja save skunde teigia, kad jai buvo atimta galimybė dalyvauti protokolo surašyme ir teikti savo paaiškinimus dėl to, kad ji iki 2023 m. birželio 16 d. turėjo nedarbingumą, institucija su tokiomis pareiškėjos nurodytomis aplinkybėmis nesutinka, kadangi teisės aktai nedraudžia VDI inspektoriui vykdyti savo teises ir pareigas darbdaviui turint nedarbingumo pažymą ir siųsti reikiamus raštus, dokumentus, nurodymus ir pan. Dėl šios priežasties, 2023 m. birželio 12 d. A. Z. buvo išsiųstas nurodymas Nr. SD-4-14139, kuriuo pareiškėja buvo įpareigota 2023 m. birželio 19 d. 9.00 val. atvykti į VDI (duomenys neskelbiami) teritorinį skyrių, adresu (duomenys neskelbiami), protokolo surašymui. Po 2023 m. birželio 16 d. apie pratęstą nedarbingumo pažymą VDI nebuvo informuota, todėl nebuvo tikslo pakeisti nurodyme nurodytos atvykimo datos. Taip pat pareiškėjai buvo nurodyta, jog „Tuo atveju, jei negalite nurodytu laiku atvykti, prašome apie tai pranešti raštu, nurodant neatvykimo priežastis ir galimą atvykimo data“. Pažymėjo, kad nei paaiškinimų ar priežasčių, nei noro dėl kitos atvykimo datos A. Z. nepareiškė, nors, kaip ir pati minėjo, nedarbingumo laikotarpiu elektroniniu paštu su inspektoriumi bendravo. Todėl VDI laikosi pozicijos, kad nurodymas išsiųstas ir administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas tinkamai, laikantis nurodytos tvarkos, nepažeidžiant administracinių nusižengimų kodekso nuostatų, kurios nurodo, kad administracinio nusižengimo protokolas gali būti surašytas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nedalyvaujant, kai jis šaukiamas neatvyko. Dėl pareiškėjos skunde nurodytų aplinkybių, jog įmonė dirba nuo 1991 m. ir, kad per šį laiką niekada nebuvo nelaimingų atsitikimų bei, kad nebuvo nustatytų pažeidimų ankstesnių VDI patikrinimų metu, institucija pažymėjo, kad administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad vykdant VDI (duomenys neskelbiami) teritorinio skyriaus vedėjo pavedimą Nr. 578, 2023 m. balandžio 28 d. apie 12.00 val. buvo atliktas UAB „(duomenys neskelbiami)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbiami), adresu (duomenys neskelbiami)) planinis patikrinimas. Patikrinime dalyvavo (duomenys neskelbiami) teritorinio skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius E. B., kartu su Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (duomenys neskelbiami) departamento vyr. specialiste - maisto produktų inspektore J. R. ir vyr. specialiste - maisto produktų inspektore A. G.. UAB „(duomenys neskelbiami)“ patikrinimo metu nebuvo pateikti dokumentai, kad direktorė A. Z. (darbdaviui atstovaujantis asmuo) privalomai yra atestuota darbų saugos klausimais. A. Z. 2023 m. birželio 2 d. 12.31 val. siųstame elektroniniame laiške informavo, kad „Aš atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pažymėjimo neturiu“. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes nustatyta, kad A. Z., būdama UAB „(duomenys neskelbiami)“ darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, vykdydama veiklą ir sudarius nors su vienu darbuotoju darbo sutartį, nepaisant jos rūšies, tampa darbdaviu. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvieno darbdavio fizinio asmens ar darbdaviui atstovaujančio įmonės, įstaigos, organizacijos ar kitos organizacinės struktūros vadovo (toliau – darbdavys (įmonės vadovas)) žinias iš darbuotojų saugos ir sveikatos (toliau – DSS) srities privalomai tikrina VDI nustatyta tvarka prieš jam pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas. Už nustatytą pažeidimą numatyta atsakomybė ANK 96 straipsnio 2 dalyje. Pažymėta, kad reikalavimas, kuris numatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje, yra imperatyvus ir jis traktuojamas kaip kvalifikacinis reikalavimas. Atsiliepime pareiškėja teigia, kad pažymėjimą turėjo komercijos direktorius, vykdęs darbų saugos specialisto funkcijas, todėl, direktorės nuomone, pažymėjo neturėjimas yra tik „formali klaida“. Su tokiais pareiškėjos argumentais VDI nesutinka, kadangi darbdavys (įmonės vadovas) pats asmeniškai turi būti pasitikrinęs žinias iš DSS srities, tad šiuo tikslu jis gali mokytis švietimo įstaigoje arba mokosi savarankiškai ir pasirengia žinių tikrinimui pagal darbdavio, darbdaviui atstovaujančio asmens švietimo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais švietimo programą. Tampant darbdaviui atstovaujančiu asmeniu (įmonės vadovu) atsiranda pareiga, numatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 158 straipsnyje, „Kiekvienam darbuotojui turi būti sudarytos tinkamos, saugios ir sveikatai nekenksmingos darbo sąlygos<...>“. Pareiškėjos teiginys, kad „Anksčiau VDI inspektoriams atliekant įmonės patikrinimus pažeidimų nebuvo nustatyta“, nėra teisingas. 2016 m. kovo 30 d. vyriausiajai darbo inspektorei V. V. atliekant inspektavimą UAB „(duomenys neskelbiami)“ buvo nustatyti DSS teisės aktų pažeidimai (nepilnai užpildytos darbuotojų, dirbančių virtuvėje sveikatos tikrinimo knygelės (forma F 048/a): nenurodyta profesija (specialybė, pareigos), kenksmingi faktoriai, nesilaikoma sveikatos tikrinimo periodiškumo, ar nesergama užkrečiamosiomis ligomis; nepateikti dokumentai, nustatantys įmonės darbuotojų instruktavimo iš darbuotojų saugos ir sveikatos srities tikrinimo tvarką). Darbdaviui atstovaujančiam asmeniui – A. Z. 2016 m. balandžio 18 d. buvo surašytas ir įteiktas reikalavimas pašalinti pažeidimus Nr. 0943-0041. Pareiškėjos teiginys skunde, kad „Pažeidimas ištaisytas, nes direktoriumi buvo paskirtas kitas asmuo“, yra visiškai neturintis jokios teisinės logikos. Dėl šios priežasties padaryto pažeidimo pasekmės, VDI nuomone, negali išnykti. Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad „Administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius ir asmuo už padarytą teisės pažeidimą, atsako administracine tvarka pagal šį kodeksą“. Faktas, kad pažeidimas pašalintas, nes pasikeitė subjektas, nepaneigia fakto, kad pažeidimas buvo įvykdytas. Administracinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, o trunkamojo administracinio nusižengimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Pareiškėjos nurodyta aplinkybė dėl pensinio amžiaus ir slegiamos mokesčių naštos, VDI nuomone, niekuo nesusiję su padarytu pažeidimu ir už jį paskirta bauda. Pensinis amžius neužkerta kelio asmeniui būti darbdaviu ir vykdyti darbdaviui priklausančių pareigų. Institucija pažymėjo, kad 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimu Nr. VDI-ANR_N-649-2023 A. Z. nubausta pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį. Bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pripažino kaltę, bet priėmus nutarimą ir įteikus pareiškėjai pasirašyti, pareiškėja kaltės nebepripažino ir savo ranka pasirašė, kad su nutarimu nesutinka ir pažeidimo buvimo faktą neigia. Kadangi bylos nagrinėjimo metu pareiškėja pripažino padarytą pažeidimą, buvo traktuojama, kaip jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kurios pagrindu buvo skirta sankcijoje numatyta minimali bauda 240 Eur. Institucija atkreipė dėmesį į nesąžiningą pareiškėjos elgesį, kadangi VDI nuomone, pareiškėja, galimai, iš anksto buvo suplanavusi tokius veiksmus, nes, galimai, žinojo teisės aktų nuostatas, kuriose pasisakyta dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir tai, kaip skiriama bauda esant sunkinančioms aplinkybėms (bauda būtų skiriama pagal sankcijoje numatytos minimalios ir maksimalios baudos dydžių vidurkį, kas būtų atitikę 560 Eur baudą). Pažymėjo, kad prie bylos medžiagos yra pridėtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota pareiškėjos veiksmų seka bylos nagrinėjimo metu. Institucija, įvertinusi anksčiau aptartas aplinkybes, mano, kad nagrinėdama bylą, ją ištyrė ypač kruopščiai, objektyviai ir nešališkai, byloje įvertino įrodymų visumą, jų pakankamumą, nuoseklumą, logiškumą ir prieštaravimus, neteikiant nei vienai įrodymų rūšiai pranašumo prieš kitus bei, motyvuotai ir pagrįstai pripažino pareiškėją A. Z. kalta padarius nusižengimą, numatytą ANK 96 str. 2 d., ir už numatytą teisės pažeidimą skyrė 240 Eur baudą.

6. Teismo posėdžio metu A. Z. patikslino skundo reikalavimą, teismo prašė pakeisti Skundžiamą nutarimą, skiriant jai švelnesnę nuobaudą – įspėjimą. Nurodė, jog 2016 m. pasikeitus įstatymui įsivėlė formali klaida, kuri nesukėlė žalos nei valstybei, nei darbuotojams. Klaidą, kurią pirmą dieną po ligos ištaisė, pripažįsta ir labai dėl to gailisi. Pažymėjo, kad šiuo metu smulkiajam verslui sunku, dėl krizių ir pandemijos ją, kuri šiuo metu yra pensinio amžiaus, slegia labai didelė mokesčių našta. Nesutinka su darbo inspektoriaus teiginiu, kad pensinis amžius nedraudžia eiti vadovaujančių pareigų. Nebenori ginčytis, kadangi ši situacija yra labai aiški bei, kad dėl įstatymų kaitos yra įsivėlusi formali klaida. Nurodė, kad nuo 2010 metų ji buvo UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktorė, o dabar – administratorė. Įmonės tikrinimo metu būdama direktore ji turėjo turėti visus pažymėjimus, tačiau jų neturėjo. Pažymėjimus turėjo komercijos direktorius L. Z.. Apie galiojančio įstatymo pakeitimus ji nežinojo. Jei būtų žinojusi, tikrai būtų susitvarkiusi. Pripažįsta, kad tinkamai nevykdė pareigos, bet mano, kad tai yra tik smulki klaida, kurią dažniausiai leidžiama pasitaisyti. Jai šios klaidos neleido ištaisyti bei nebuvo atsižvelgta į jos pensinį amžių. Priimant Skundžiamą nutarimą ji dalyvavo ir kaltę pripažino. Buvo paskirta minimali bauda. Gauna 668 Eur pensiją. Viena gyvena nuosavame bute. Įmonė veiklą vykdo. Veikia viešbutis, tačiau kavinė jau seniai uždaryta. Kažkada įmonė turėjo pelną, tačiau šiuo metu pelno nėra, kartais net iš savo pensijos sumoka mokesčius. Mėnesinis atlyginimas būnat jai direktore būdavo 15-20 Eur. Įmonėje dirba ji, sūnus ir buhalterė. Bendrovė savo turto neturi. Pastatas, priklausantis asmeninės nuosavybės teise sūnui, išnuomotas bendrovei. Ji, nei kaip fizinis asmuo, nei kaip įmonės direktorė administracine tvarka nėra bausta. 2016 m. įmonė gavo įspėjimą pasitaisyti. Nuo 2016 m. įmonė buvo tikrinta ir jokių pažeidimų nebuvo nustatyta. Kitų tikrinimų metu taip pat nebuvo pastebėta, jog ji neturi pažymėjimo. Supranta, kad tas dokumentas neturi tiek daug reikšmės, kad sukeltų dideles pasekmes. Neginčija savo kaltės ir savo elgesį vertina kritiškai, bet mano, kad pažeidimo pavojingumas nėra didelis.

7. Teismo posėdžio metu ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotas atstovas E. B. prašė teismo skundo netenkinti. Nurodė, jog planinio tikrinimo metu buvo tikrinta UAB „(duomenys neskelbiami)“ ir nustatyta, kad įmonės direktorė A. Z. nėra testuota kaip darbdavys. Darbų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalis imperatyviai nurodo, kad juridinį asmenį atstovaujantis asmuo prieš pradėdamas veiklą turi būti pasitikrinęs žinias darbo inspekcijoje. Tikrinimo metu direktorė tokių pažymų nepateikė ir traktavo, kad visus pažymėjimus turi jos sūnus. Savo pareigų negalima perleisti. Imperatyviai nurodyta, kad direktorius turi atestuotis kaip darbdavys. Dėl pareiškėjos prašymo skirti švelnesnę nuobaudą. Buvo skirtas administracinis nurodymas, kuris sudaro pusę minimalios baudos – 120 Eur. Kadangi paskirta bauda nebuvo sumokėta, buvo priimtas nutarimas. Nepripažįsta aplinkybės, kad pareiškėja neturėjo galimybės sumokėti mažesnės nuobaudos. Pati direktorė pripažįsta, kad pažeidimas buvo padarytas, be to, teismui buvo teiktas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kad asmuo bylos nagrinėjimo metu savo kaltę pripažino, tačiau atspausdintame nutarime parašė, kad su nusižengimu nebesutinka. Institucija tinkamai nustatė visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Buvo skirta minimali bauda. Mažesnės baudos skirti negalėjo.

8. Teismo posėdžio metu ne teismo tvarka priėmusios institucijos – Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliota atstovė V. V. nurodė, kad nutarimo priėmimo metu direktorės buvo paklausta apie jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Nebuvo pateikta duomenų apie turimas skolas ar paskolas. Tuo remiantis ir buvo skirta minimali bauda.

Skundas tenkintinas iš dalies.

9. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10. ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu.

11. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo savo kaltės dėl padaryto administracinio nusižengimo neginčija, prašo jai paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje – įspėjimą, tai yra taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas) kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti.

13. Teismų praktikoje išaiškinta, jog ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas gali būti pagrįstas tik išskirtiniais ir išimtiniais atvejais, nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos, administracinio poveikio priemonės arba ją švelninant. Tokiomis aplinkybėmis gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai (kasacinės nutartys Nr. e2AT-33-303/2016, 2AT-38-303/2016, 2AT-58-697/2017 ir kt.). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą taip pat konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-21-2014). Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

14. ANK 96 straipsnio 2 dalis nustato administracinę atsakomybę už darbo įstatymų, darbuotojų saugos ir sveikatos norminių teisės aktų pažeidimus, nurodo, jog pagal šią normą administracinė atsakomybė taikoma juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims. Atsižvelgiant į ANK 96 straipsnio 2 dalies dispoziciją, akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė norma, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus – darbo įstatymus, darbuotojų saugos ir sveikatos norminius teisės aktus, kurie buvo pažeisti.

15. Skundžiamu nutarimu A. Z. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 96 straipsnio 2 dalį, dėl to, jog laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 28 d. 12.00 val. iki 2023 m. birželio 19 d. 12.00 val., būdama UAB „(duomenys neskelbiami)“ darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, vykdydama veiklą nevykdė pareigos pasitikrinti žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Byloje ginčo nėra, jog laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 28 d. 12.00 val. iki 2023 m. birželio 19 d. 12.00 val., A. Z. buvo UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktore. Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje (2016-09-14 įstatymo Nr. XII-2607 redakcija nuo 2017-07-01 – remiantis 2016-12-20 įstatymu Nr. XIII-146 (TAR, 2016, Nr. 2016-29846)) numatyta, jog darbdaviui atstovaujančio asmens žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais privalomai tikrina Valstybinė darbo inspekcija Mokymo ir žinių darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais tikrinimo bendruosiuose nuostatuose nustatyta tvarka prieš darbdaviui atstovaujančiam asmeniui pradedant eksploatuoti įmonę ar teikti paslaugas.

16. Iš administracinio nusižengimo bylos matyti, jog Skundžiamu nutarimu A. Z. už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 96 straipsnio 2 dalyje, skirta minimali administracinė nuobauda – 240 Eur bauda. Parinkdama administracinę nuobaudą institucija atsižvelgė į vieną lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą.

17. Teismo vertinimu, institucija nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, netinkamai nustatė atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kadangi iš asmens duomenų akivaizdu, jog A. Z. yra 78 metų amžiaus, todėl, vadovaujantis ANK 35 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame numatyta, jog asmens atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, jei administracinį nusižengimą padarė asmuo sulaukęs 65 metų, nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje A. Z. atsakomybę lengvina dvi aplinkybės – ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti, 35 straipsnio 1 dalies 9 punktas, administracinį nusižengimą padarė asmuo sulaukę 65 metų.

18. Atsižvelgiant į naujai nustatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismo nuomone, būtina įvertinti padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, skunde ir teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytus paaiškinimus, bei spręsti klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų A. Z. atžvilgiu taikymo.

19. Minėta, jog A. Z. patraukta administracinėn atsakomybėn už tai, jog pažeidė Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes laikotarpiu nuo 2023 m. balandžio 28 d. 12.00 val. iki 2023 m. birželio 19 d. 12.00 val., būdama UAB „(duomenys neskelbiami)“ direktore, darbdaviui atstovaujančiu asmeniu, vykdydama veiklą nevykdė pareigos pasitikrinti žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais. Iš bylos medžiagos matyti, jog A. Z. nuo tyrimo pradžios šį pažeidimą pripažino, gailėjosi, nurodė, jog nežinojo šios pareigos, dėl įstatymų kaitos klydo manydama, jog bendrovėje atstovaujančio asmens mokymo darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pažymėjimą pakanka turėti komercijos direktoriui L. Z..

20. Taigi, nors A. Z. patraukta administracinėn atsakomybėn už formalios sudėties administracinį nusižengimą, teismo nuomone, jo pavojingumą mažina aplinkybės, jog bylai aktualiu laikotarpiu bendrovėje dirbo komercijos direktorius, kuris buvo pasitikrinęs žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais, byloje nėra duomenų, jog bendrovėje būtų pažeista darbuotojų sauga ir sveikata. A. Z. pašalino nustatytą pažeidimą, tai yra atsisakė bendrovės direktorės pareigų, šiuo metu jas eina žinias darbuotojų saugos ir sveikatos klausimais pasitikrinęs asmuo – L. Z..

21. Teismas, taip pat įvertinęs administracinėn atsakomybėn patrauktos A. Z. asmenybę ir teigiamai ją charakterizuojančias aplinkybes – neteista, administracine tvarka nebausta, jos turtinę padėtį, amžių, sveikatos būklę, dvi jos atsakomybę lengvinančias aplinkybes (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 9 punktas), jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas A. Z. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sušvelninti institucijos nutarimu paskirtą 240 eurų baudą iki 120 eurų. Pagrindų A. Z. visiškai neskirti administracinės nuobaudos –baudos, arba skirti įspėjimą, teismas nenustatė. Manytina, kad administracinės nuobaudos – baudos dydis – 120 eurų – yra proporcingas padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka pareiškėjos asmenybę ir nuobaudų skyrimo pagrindus, taip pat pakankamas, kad būtų įgyvendinti administracinės nuobaudos tikslai.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiosios darbo inspektorės V. V. 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. Nr. VDI-ANR_N-649-2023 ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalimi, sumažinti A. Z. šiuo nutarimu paskirtą administracinę nuobaudą – baudą iki 120 Eur (vieno šimto dvidešimties eurų).

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.