Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2016-10-25 · Civilinė byla Nr. e2-24904-466/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-10-25
Bylos Nr.
e2-24904-466/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-10212-2016-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Atsakovas
A. D.
Ieškovas
UAB „Nordecum“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-24904-466/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-10212-2016-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.1.4.; 2.5.1.5.; 2.5.11.1.; 3.2.6.1. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2016 m. spalio 25 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei,dalyvaujant atsakovei A. D.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Nordecum“ ieškinį atsakovei A. D. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas UAB „Nordecum“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės A. D. 708,78 eurų skolą (negrąžintą kreditą), 379,57 eurų palūkanas, 236,17 eurų delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodyta, jog 2012-12-03 šalys sudarė Vartojimo kredito sutartį, pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 868,86 eurų kreditą, o atsakovė įsipareigojo jį grąžinti sutartyje nustatyta tvarka ir terminais bei sumokėti nustatyto dydžio palūkanas. Atsakovė savo įsipareigojimų neįvykdė, todėl ieškovas prašė priteisti iš atsakovės negrąžintą kreditą, palūkanas ir delspinigius.

Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies ir nurodė, jog pripažįsta reikalavimą dėl negrąžinto kredito priteisimo, tačiau nesutinka su priskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais, kadangi skolos suma ženkliai padidėjo. Atsakovė taip pat nurodė, jog ji yra neįgali, o jos mokėjimai sutriko dėl patirto infarkto, todėl prašė leisti mokėti susidariusią skolą dalimis.

Apie teismo posėdį, vykusį 2016 m. spalio 14 d. 13:30 val., šalys buvo informuotos tinkamai, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio nustatyta tvarka. Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, teisme gautas prašymas nagrinėti bylą jam nedalyvaujant. Nenustačius kliūčių bylos nagrinėjimui teismas nutarė nagrinėti civilinę bylą iš esmės.

Teismo posėdžio metu atsakovė palaikė savo poziciją ir nurodė, jog sutinka su pagrindine skolos suma, tačiau nesutinka su ieškovo apskaičiuotomis palūkanomis ir delspinigiais, prašė juos sumažinti bent per pusę. Atsakovė taip pat paaiškino, kad kreditą ėmė, nes reikėjo pinigų pragyvenimui ir vaistams. Kredito sutartį sudarė internetu, tačiau negalėjo perskaityti kredito sąlygų, nes jų buvo neįmanoma įžiūrėti. Šiuo metu atsakovės pajamos siekia 200 – 300 eurų, o šios sumos neužtenka skolai sumokėti, be to, ji turi ir kitą kreditą, kurį ėmė norėdama padėti savo dukrai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2012-12-03 ieškovas UAB „Nordecum“ ir atsakovė A. D. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią ieškovas suteikė atsakovei 868,86 eurų (3 000,00 Lt) kreditą 720 dienų terminui. Už kreditą buvo nustatyta 33,60 procentų dydžio metinė palūkanų norma bei 71,52 procentų bendra vartojimo kredito kainos metinė norma. Atsakovė taip pat įsipareigojo mokėti ieškovui 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą mokėjimų dieną (Sutarties bendrosios dalies 8.3. p.). Atsakovė nevykdė kredito grąžinimo sutartyje numatyta tvarka ir terminais bei nevykdė kitų įsipareigojimų pagal sutartį ir pagal Vartojimo kredito sutartį liko skolinga ieškovui 708,78 eurų negrąžinto kredito, 379,57 eurų palūkanų ir 236,17 eurų delspinigių.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnį, kredito gavėjas (atsakovas) privalo grąžinti kreditoriui (ieškovui) gautą sumą ir mokėti palūkanas. Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia ar įsipareigoja suteikti kredito gavėjui fiziniam asmeniui (vartotojui) kreditą atidėto apmokėjimo, taip pat mokėjimo išdėstymo (apmokėjimo dalimis) būdu; arba kreditus, įskaitant einamosios sąskaitos kreditą, bendrosios vienkartinės sumos kreditą ir daiktui ar paslaugai pirkti teikiamą kreditą (Lietuvos Respublikos CK 6.886 str. 1 d.). Lietuvos Respublikos CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.38 straipsnį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Respublikos CK 6.205 str.). Byloje nėra įrodymų, kad atsakovė būtų visiškai atsiskaičiusi su ieškovu, todėl iš jos priteistinas 708,78 eurų negrąžintas kreditas ir 379,57 eurų palūkanos ieškovo naudai (Lietuvos Respublikos CPK 178 str.).

Lietuvos Respublikos CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 0,05 procentų dydžio delspinigius už laikotarpį nuo 2014-11-24 iki 2016-01-31 (už 434 dienas), iš viso 236,17 eurų. Įstatyme nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės (Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d.) arba neprotingai didelės (Lietuvos Respublikos CK 6.258 str. 3 d.), teismas gali netesybas mažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Teismas, spręsdamas klausimą, ar pagal CK 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas sumažinti sutartines netesybas, kai jos yra neprotingai didelės ar skolininkas įvykdė dalį pagrindinės prievolės, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir siekti nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Teismų praktikoje pripažįstama, jog netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235-690/2016). Lietuvos Respublikos vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, o netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Nagrinėjamu atveju su atsakove elektroninėmis priemonėmis buvo sudaryta tipinė vartojimo kredito sutartis pagal ieškovo paruoštas sąlygas, todėl pripažintina, kad atsakovė yra vartotoja, kuri sudarydama sutartį buvo silpnesnioji šalis ir turėjo ribotas galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų. Prašoma priteisti delspinigių suma (236,17 eurų) sudaro reikšmingą dalį negrąžintos kredito sumos (708,78 eurų), o terminas, už kurį ieškovas prašo priteisti netesybas (434 dienos), laikytinas neprotingai dideliu, juolab, kad ir pats ieškovas ilgai nesikreipė į teismą dėl susidariusios skolos išieškojimo, taigi darytina išvada, jog atsakovės ilgas prievolių nevykdymo laikotarpis susijęs ir su ieškovo neveikimu. Dėl nurodytų priežasčių delspinigių skaičiavimo laikotarpis mažinamas iki 180 dienų, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistina 97,95 eurų suma (1 088,35 eurų x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių, o kitoje dalyje reikalavimas dėl delspinigių išieškojimo atmestinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Respublikos CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1 186,30 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.210 str. 1 d.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsniu, proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai (90 procentų) iš atsakovės priteistinos 27,00 eurų bylinėjimosi išlaidos ieškovo naudai.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 eurų dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, Lietuvos Respublikos CPK 92 str.).

Atsakovė taip pat prašė išdėstyti priteistos sumos mokėjimą, kadangi jos turtinė padėtis yra labai sunki, jos pajamos yra mažos, ji turi dar vieną kreditą, atsakovės sveikatos būklė sunki. Atsižvelgiant į atsakovės argumentus bei įvertinus aplinkybę, jog priteista suma (1 186,30 eurų) laikytina reikšminga fiziniam asmeniui, skolos mokėjimas atsakovei išdėstytinas 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę kas mėnesį mokėti ieškovui po 98,86 eurų sumą iki visiško skolos padengimo (Lietuvos Respublikos CPK 284 str.). Bylinėjimosi išlaidas (27,00 eurus) atsakovė įpareigotina sumokėti per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atsakovei išaiškintina, kad išdėsčius teismo sprendimo vykdymą, ji nėra atleidžiama nuo pareigos mokėti priteistas metines palūkanas, skaičiuojamas iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Ieškovui išaiškintina, kad atsakovei praleidus mokėjimą, jis turi teisę kreiptis dėl praleistos mokėjimo dalies išieškojimo priverstine tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 265, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. D., a. k. (duomenys neskelbtini), 708,78 eurų skolą (negrąžintą kreditą), 379,57 eurų palūkanas, 97,95 eurų delspinigius, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1 186,30 eurų) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-03-25) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27,00 eurų bylinėjimosi išlaidas ieškovo UAB „Nordecum“, į. k. 302535232, naudai.

Likusią ieškinio dalį atmesti.

Priteistos sumos sumokėjimą A. D. išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant atsakovę mokėti kas mėnesį po 98,86 eurų sumą iki visiško skolos padengimo. Įpareigoti atsakovę sumokėti 27,00 eurų bylinėjimosi išlaidas per 1 mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Teismo sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas