- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-01-26
- Bylos Nr.
- e2-1855-587/2016
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- UAB „Gelvora“
- Atsakovas
- A. B.
Kauno apylinkės teismo teisėja Lina Žemaitienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinį atsakovui A. B. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovo 1552,35 Eur skolos, 142,17 Eur palūkanų, 297,99 Eur delspinigių, 26,82 Eur palūkanų delspinigių, 7,71 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 21 procento dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (1552,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-09-27 pirminis kreditorius AB „Swedbank“ ir atsakovas A. B. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kuria AB „Swedbank“ atsakovui suteikė Sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovas įsipareigojo Sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius, kitas Sutartyje numatytas sumas. Atsakovui netinkamai vykdant minėtą Sutartį, priminis kreditorius AB „Swedbank“ sutartį nutraukė. 2012-12-06 pirminis kreditorius AB „Swedbank“ ir ieškovė UAB „Gelvora“ sudarė Reikalavimo perleidimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią pirminis kreditorius AB ,,Swedbank“ perleido visus reikalavimus atsakovo atžvilgiu pagal Sutartį. Ieškovas CK 6.109 str. nustatyta tvarka pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir tuo pačiu pareikalavo įvykdyti įsipareigojimus pagal Sutartį, tačiau atsakovas įsipareigojimų pagal sutartį iki ieškinio parengimo neįvykdė. Ieškovė nurodė, kad 2014-06-16, 2014-07-02, 2014-07-14, 2014-09-08, 2014-09-17, 2014-11-14, 2015-01-05, 2015-03-17 ir 2015-05-22 gautų įmokų suma minėtam įsiskolinimui dengti sudaro 757,61 Eur. Remiantis LR CK. 6.54 str. minėtomis įmokomis padengta dalis ieškovo patirtų skolos išieškojimo išlaidų bei dalis delspinigių ir palūkanų.
Atsakovui adresuotos ieškinio ir jo priedų kopijos bei teismo pranešimas, kuriame nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti įteikti CPK 123 str. 3 d. nustatyta tvarka, procesinius dokumentus įteikiant atsakovo šeimos nariui (b. l. 31). Per teismo nustatytą terminą atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, kitų prašymų taip pat negauta. Tokiu atveju, esant ieškovės prašymui, o atsakovui be pateisinamos priežasties per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą (CPK 142 str. 4 d., 153 str. 2 d., 285 str. ir 286 str.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Atlikus formalų ieškovės pateiktų įrodymų – išrašo iš AB Swedbank bylų priėmimo – perdavimo akto Nr. 14 prie 2012-12-06 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 7), delspinigių paskaičiavimo akto (b. l. 8), palūkanų paskaičiavimo akto (b. l. 9), palūkanų delspinigių paskaičiavimo akto (b. l. 10), ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų išklotinės (b. l. 11), 2010-09-27 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 15-16), AB Swedbank pretenzijos atsakovui apie sutarties nutraukimą (b. l. 17), 2012-12-06 Reikalavimo perleidimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 22-27), ieškovės pranešimo atsakovui apie reikalavimo perleidimą (b. l. 28) - vertinimą bei atsakovui nepateikus įrodymų, patvirtinančių, kad jis savo piniginę prievolę ieškovei yra įvykdęs, darytina išvada, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti ieškovės prašomą sprendimą. Civilinio kodekso 6.38 str. 1 d. numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 str. 1 d.). Šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.200 str. 1 d., 6.205 str.). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas (CK 6.59 str.). Teismas, remdamasis išdėstytomis teisės normomis ir byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 1552,35 Eur skolą, 142,17 Eur palūkanų yra teisėtas ir pagrįstas, todėl yra tenkintinas.
Teismas nustatė, kad pagal 2010-09-27 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.2 punktą, kredito gavėjui praleidus sutartyje numatytus kredito ar jo dalies grąžinimo, palūkanų ir/ ar kitų sutartyje numatytų mokėjimų terminus, kredito gavėjas privalo už kiekvieną kalendorinę termino praleidimo dieną mokėti bankui sutartyje nustatyto dydžio delspinigius nuo sumos, kurios mokėjimo terminas praleistas (b. l. 16). Sutarties specialiosiose sąlygose numatyta, kad delspinigių dydis sudaro 0,1 procento (b. l. 15). Iš delspinigių paskaičiavimo akto matyti, kad pradinis kreditorius AB Swedbank ieškovei perleido reikalavimo teisę į 91,90 Eur sumos delspinigius, iš atsakovo sumokėtų sumų ieškovė 73,33 Eur paskirstė delspinigiams padengti, likusi nesumokėta delspinigių dalis sudaro 18,57 Eur. Po reikalavimo teisių perleidimo nuo 2015-04-29 iki 2015-10-26 ieškovė atsakovui paskaičiavo 0,1 procento dydžio 279,42 Eur sumos delspinigius nuo negrąžintos paskolos sumos (b. l. 8) ir 26,82 Eur sumos delspinigius nuo 234,78 Eur palūkanų skolos sumos (b. l. 10). Teismas, spręsdamas klausimą dėl ieškovės prašomų priteisti 324,81 Eur sumos delspinigių ir jų pagrįstumo pažymi, kad formuodamas vieningą teisminę praktiką kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, jog netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita (LAT 2006-06-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-405/2006). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje pripažinta, jog sutartimi nustatytos netesybos yra skirtos nuostoliams atlyginti, todėl jos yra ir civilinės atsakomybės forma. Sutartinės atsakomybės proporcijų keitimas kartu reiškia ir šalių sutarties keitimą. Teismui keičiant (mažinant) sutarties netesybas kaip civilinę atsakomybę turi būti atsižvelgiama į Civilinio kodekso 6.223 straipsnio nuostatas dėl sutarties keitimo. Pagal Civilinio kodekso 6.223 straipsnio 2 dalį teismo sprendimu vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista įstatymų nustatytais atvejais. Vienas iš tokių sutarties keitimo atvejų įtvirtintas Civilinio kodekso 6.228 straipsnyje. Jame nustatyta teismo teisė pašalinti esminę šalių nelygybę, kai sudarant sutartį vienai šaliai nepagrįstai suteiktas perdėtas pranašumas. Šis straipsnis kartu su Civilinio kodekso 6.73 straipsnio 2 dalimi, 6.258 straipsnio 3 dalimi taikytinas mažinant sutartimi nustatytų netesybų dydį ir nustatant protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Pakeista sutartis ar jos sąlyga turi atitikti sąžiningumo ir protingus sąžiningos verslo praktikos reikalavimus (CK 6.228 str. 2 d.) (LAT 2007-11-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje taip pat pažymėta, kad teismas nustatydamas, ar pagal Civilinio kodekso 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (LAT 2007-03-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007-11-19 nutartis civilinėje Nr. 3K-3-503/2007; 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Toks vertinimas turi būti atliekamas kiekvienoje individualioje byloje, ir priklausomai nuo faktinės situacijos tas pats netesybų dydis (procentine ar pinigine išraiška) vienu atveju gali būti pripažintas tinkamu, o kitu – aiškiai per dideliu, teismų praktikoje negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose numatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (LAT 2008-08-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008). Be to, kaip yra pažymėjusi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2010-11-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010, ieškovas, siekdamas pagrįsti, kad jo prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio, gali pateikti įrodymų, pagrindžiančių jo nuostolius dėl neįvykdytos ar netinkamai įvykdytos prievolės.
Teismas šioje civilinėje byloje atsižvelgia į šalių sutartinių santykių pobūdį, t.y. jog tarp atsakovo ir AB Swedbank buvo sudaryta vartojimo kredito sutartis, t. y. sutartis sudaryta naudojant standartines sutarčių sąlygas, kurios su atsakovu nebuvo individualiai aptariamos, ir atsakovas būdamas silpnesniąja sutarties šalimi faktiškai negalėjo laisva valia derėtis dėl sutarties sąlygų - delspinigių dydžio. Tai reiškia, kad sudarant sutartį nebuvo užtikrintas sutarčių laisvės principo visiškas įgyvendinimas (CK 1.2 str., 6.156 str.). Atsakovo prievolė sumokėti delspinigius kilo iš vartojimo sutarties, todėl teismas ex officio privalo vertinti, ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl delspinigių dydžio, yra sąžiningos. Teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, atsižvelgia į tai, kad prašomų priteisti delspinigių dydis (324,81 Eur suma) sudaro 20,92 procentų prašomos priteisti skolos sumos. Teismas taip pat atsižvelgia į ieškovės nurodytą aplinkybę, kad atsakovas 2014-06-16, 2014-07-02, 2014-07-14, 2014-09-08, 2014-09-17, 2014-11-14, 2015-01-05, 2015-03-17 ir 2015-05-22 įmokomis dengė susidariusį įsiskolinimą, iš viso sumokėjo 757,61 Eur sumą, kurią remiantis CK 6.54 str. ieškovas paskirstė daliai ieškovo patirtų skolos išieškojimo išlaidų bei daliai delspinigių ir palūkanų padengti. Taip pat į tą aplinkybę, kad reikalavimo teisė ieškovei perleista 2012-12-06 sutartimi, o į teismą ieškovė kreipėsi tik 2015-12-10. Teismas įvertina ir tai, kad ieškovė nėra pateikusi įrodymų, patvirtinančių, kad jos patirti nuostoliai dėl atsakovo netinkamo prievolės vykdymo yra tokie dideli kaip reikalaujama priteisti netesybų suma, t. y. kad prašomos priteisti netesybos yra protingo dydžio. Visų šių aplinkybių visetas teismui leidžia daryti išvadą, kad šioje byloje, šios civilinės bylos individualiomis aplinkybėmis teismui yra pagrindas pagal Civilinio kodekso 6.73 ir 6.258 straipsnių nuostatas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti. Teismas, spręsdamas iki kokio dydžio mažinti 2010-09-27 Vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 7.2 punktu nustatytus 0,1 procento dydžio delspinigius už kiekvieną vėlavimo dieną nuo visų uždelstų mokėjimų, atsižvelgia į nuo 2011-04-01 įsigaliojusio Vartojimo kredito įstatymo 11 straipsnio 8 dalies nuostatas, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Teismo įsitikinimu, netesybų mažinimas iki 0,05 procentų dydžio delspinigių už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku neapmokėtos grąžintinos sumos laikytinas pagrįstu ir pakankamu delspinigių dydžiu atlyginti ieškovės turėtus nuostolius bei šios civilinės bylos individualiomis aplinkybėmis atitinka ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, taip nėra pažeidžiama sutarties šalių interesų pusiausvyra (CK 1.5 str.). Atsižvelgiant į šias materialinės teisės normas ir į šalių sutartimi sutartas sąlygas bei ieškovės pateiktus įrodymus, ieškovės reikalavimas dėl delspinigių priteisimo tenkintinas iš dalies - ieškovei iš atsakovo priteistini 162,41 Eur dydžio delspinigiai.
Teismas pažymi, kad atsakovui, praleidusiam terminą įvykdyti piniginę prievolę, kyla sutarties neįvykdymo teisinės pasekmės – mokėti ieškovei įstatyme nustatytas 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2015-12-14) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 2 d.), todėl tenkintinas šis ieškinio reikalavimas. Ieškovei iš atsakovo priteistina 21 procento dydžio metinės palūkanos nuo pagrindinės 1552,35 Eur skolos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško paskolos sumos grąžinimo, bet ne iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (vartojimo kredito sutarties 5.1 p., CK 6.872 str. 2 d.).
Vertindamas ieškovės reikalavimą dėl 7,71 Eur ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidų priteisimo, kurias pagal pateiktą išklotinę, sudaro 1 registruotas pranešimas Lietuvoje, 18 paprastų pranešimų Lietuvoje, vienpusis spausdinimas ir pakavimas, 19 vokų, 15 telefoninių skambučių, 20 automatinių skambučių ir 20 automatinių SMS žinučių, 2 užklausos Nekilnojamojo turto registro tarnybai, 18 užklausų Gyventojų registro tarnybai (b. l. 11), teismas sprendžia, kad šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su ieškovės, užsiimančios skolų išieškojimu ir prevencija, ūkine – komercine veikla, todėl negali būti pripažintos išlaidomis Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 4 dalies 3 punkto prasme. Ieškovė nepateikė jokių išlaidas patvirtinančių įrodymų, taip pat, kartu su ieškiniu netgi nėra pateikti išrašai iš minėtų registrų, todėl ieškovės reikalavimas priteisti ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 str.).
Pagal Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 2 dalį, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (CPK 93 str. 4 d.). Teismas įvertinęs, kad ieškovės UAB „Gelvora“ ieškinys iš esmės patenkintas, tik sumažintas reikalavimas dėl delspinigių dydžio priteisimo, sprendžia iš atsakovo ieškovei priteisti visas jos patirtas bylinėjimosi išlaidas – 46,00 Eur žyminio mokesčio ir 320,65 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 12, 13-14, CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 82 str., 93 str. 2 ir 4 d.).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro sumą, kuri yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl šios išlaidos iš atsakovo valstybei nepriteistinos (CPK 96 str., Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 286, 287 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Gelvora“, į. k. 125164834, 1552,35 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus penkiasdešimt du Eur 35 ct) skolos, 142,17 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du Eur 17 ct) palūkanų, 162,41 Eur (vieną šimtą šešiasdešimt du Eur 41 ct) delspinigių, 21 procento dydžio metines palūkanas nuo pagrindinės skolos sumos (1552,35 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-14) iki visiško paskolos sumos grąžinimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (1856,93 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-12-14) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, 46,00 Eur (keturiasdešimt šešis Eur 00 ct) žyminio mokesčio ir 320,65 Eur (tris šimtus dvidešimt Eur 65 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Kitą ieškinio dalį atmesti.
Šalis, dėl kurios buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau ji turi teisę sprendimą už akių priėmusiam teismui per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą, atitinkantį Civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškinį pateikusi šalis turi teisę per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.