- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-06-08
- Bylos Nr.
- Ik-2336-815/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00515-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Egidija Puzinskaitė, Ernestas Spruogis, Nijolė Žalnieriūnienė
- Pareiškėjas
- E. Ž.
- Atsakovas
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcijos
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Advokatai
- Sergejus Milovas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijos Puzinskaitės, Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Nijolės Žalnieriūnienės, sekretoriaujant Aistei Lunienei, dalyvaujant pareiškėjo – E. Ž. atstovui – advokato padėjėjui Sergejui Milovui, atsakovės – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcijos atstovei – šios institucijos direktoriaus pavaduotojai Rasai Gulbytei, trečiojo suinteresuotojo asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui – šios institucijos Teisės skyriaus vyresniajam inspektoriui Dainiui Jasui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo – E. Ž. skundą atsakovei – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui – Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas – E. Ž. (toliau – ir pareiškėjas) skunde (b. l. 1-4) ir patikslintame skunde (b. l. 40-43) (toliau tekste naudojama bendra skundo sąvoka) prašo panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) 2012 m. vasario 7 d. sprendimą Nr. 2S-537 (toliau – ir sprendimas Nr. 2S-537) bei panaikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcijos (toliau – ir atsakovė, ir Inspekcija) 2012 m. sausio 4 d. sprendimą (toliau – ir 2012 m. sausio 4 d. sprendimas) neleisti išvykti pareiškėjui dirbti į Didžiąją Britaniją.
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas tokiais argumentais.
Šalies argumentai
2.1. Pareiškėjas paaiškina, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-62-231/2011 yra nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 2 metams, bausmės vykdymą atidedant 2 metams, paskiriant jam elgesio apribojimą: 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, bei per bausmės atidėjimo laiką atlyginti 2000 Lt turtinę žalą nukentėjusiajam J. G., taip pat 3000 Lt neturtinę žalą J. G. ir 1657,26 Lt žalą (nukentėjusiajam sumokėtą ligos pašalpą) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Trakų skyriui (toliau – ir VSDFV Trakų skyrius).
2.2. Pareiškėjas nurodo, kad iki nuosprendžio įsiteisėjimo apie pusantrų metų nedirbo, nes negalėjo susirasti jokio darbo. Buvo registruotas darbo biržoje. 2011 m. rudenį buvo išvykęs į Didžiąją Britaniją, kur vertėsi laikinais darbais. Iš uždirbtų pinigų pradėjo mokėti teismo priteistas sumas nukentėjusiajam bei VSDFV. 2011 m. lapkričio 11 d. pasirašė darbo sutartį su Lankasterio biurų valymo kompanija, kurioje dirbo laikinai. 2011 m. lapkričio 20 d. grįžo į Lietuvą. Daugiau važiuoti į Didžiąją Britaniją neketino, nes nuolatinio darbo ten nesurado. Tačiau, 2011 m. lapkričio 25 d. jam paskambino iš Lankasterio biurų valymo kompanijos ir pranešė, kad nuspręsta su juo sudaryti neterminuotą darbo sutartį, tam 2011 m. lapkričio 30 d. jis turi atvykti į kompanijos buveinę. 2011 m. lapkričio 27 d. išvyko į Londoną, paprašęs motinos, kad ji praneštų Inspekcijai apie jo išvykimą. Inspekcijos patikrinimai tęsėsi toliau, be to buvo kviečiamas atvykti į Inspekciją, todėl nutarė kreiptis į Inspekciją su prašymu leisti išvykti dirbti į Didžiąją Britaniją (Londoną).
2.3. Pareiškėjas pažymi, kad Inspekcijos sudaryta Komisija asmenų prašymams dėl leidimo išvykti nagrinėti (toliau – ir Komisija) priėmė 2012 m. sausio 4 d. sprendimą jo 2011 m. gruodžio 7 d. prašymo netenkinti ir neleisti išvykti dirbti į Londoną. Šį sprendimą jis apskundė Kalėjimų departamentui, kuris 2012 m. vasario 7 d. sprendimu Nr. 2S-537 jo skundo netenkino.
2.4. Pareiškėjas nurodo, kad Trakų rajono apylinkės teismas savo nuosprendžiu neuždraudė jam keisti savo gyvenamosios vietos, išvykti iš jos, neapribojo jo teisės pasirinkti gyvenamąją vietą.
2.5. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 5 straipsnio 1, 2, 3 dalimis.
2.6. Pareiškėjo teigimu, Komisija nuspręsdama apriboti jo judėjimo teisę ir teisę pačiam pasirinkti gyvenamąją vietą, neturėjo tam jokio teisinio pagrindo, nes bausmę paskyręs teismas tokio draudimo ar pareigos nebuvo nustatęs. Pareiškėjas priduria, kad BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą teismo skiriamą įpareigojimą – nustatytu laiku būti namuose – negalima traktuoti kaip draudimą išvykti iš gyvenamosios vietos ar ją pakeisti.
2.7. Pareiškėjas paaiškina, kad Didžiojoje Britanijoje susirado ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą – nuomoja butą.
2.8. Pareiškėjas nurodo, kad Trakų rajono apylinkės teismas apribojęs jo elgesį ir įpareigojęs 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., nurodė, kad šis apribojimas negalioja, jei nebuvimas namuose susijęs su darbu ar mokslu. Jis į Didžiąją Britaniją (Londoną) išvyko, nes susirado nuolatinį darbą, su juo sudaryta neterminuota darbo sutartis. Pareiškėjo nuomone, atsirado aplinkybės, kurias teismas nuosprendyje nurodė, kaip pagrindą, atleidžiantį jį nuo nustatytos pareigos (auklėjamojo poveikio priemonės) vykdymo.
2.9. Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvoje jis nerado darbo, nors ilgą laiką aktyviai jo ieškojo, buvo registruotas darbo biržoje. Neturėdamas darbo, negalėtų įvykdyti teismo jam skirto įpareigojimo per bausmės atidėjimo laiką atlyginti nukentėjusiajam 2000 Lt turtinės žalos, 3000 Lt neturtinės žalos bei 1657,26 Lt žalos, padarytos VSDFV Trakų skyriui. Tuo tarpu, jam yra labai svarbu įvykdyti šį įpareigojimą, nes to nepadarius per bausmės atidėjimo laiką, būtų sprendžiama dėl jam paskirtos bausmės atidėjimo panaikinimo. Jo motina neturi galimybės jam padėti, nes yra išsiskyrusi, jos pajamos, iš kurių turi išgyventi pati bei išlaikyti butą, kuriame gyvena, nėra didelės.
2.10. Pareiškėjas nurodo, kad kartu su juo nuteistas A. S. iki šiol nėra atlyginęs nukentėjusiajam padarytos žalos, nes neturi darbo ir pajamų. Tuo tarpu jis šiai dienai yra pilnai atlyginęs VSDFV Trakų skyriui padarytą žalą, o nukentėjusiajam J. G. pervedė 830 Lt. Yra pateikęs Inspekcijai visus dokumentus, iš kurių matyti, kad jam teismo nustatytus įpareigojimus vykdo tinkamai, o nustatytų draudimų nepažeidė. Atsiskaityti Inspekcijai ketina ir ateityje.
2.11. Pareiškėjas dėl skundžiamo Kalėjimų departamento sprendimo nurodo, kad Komisijos sudėtis negali nulemti jos sprendimų pagrįstumo bei atitikties įstatymo ir teismo nuosprendžio nuostatoms, be to, nagrinėjant jo prašymą Komisija nebuvo pilnos sudėties – Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai nedalyvavo. Pareiškėjas priduria, kad vykdantis (ar kontroliuojantis vykdymą) teismo nuosprendžiu paskirtas bausmes organas, savo kompetencijos ribose priimdamas sprendimus susijusius su nuteistojo asmens elgesio kontrole, neturi teisės vertinti padarytos nusikalstamos veiklos pobūdį ir aplinkybes, nes tai, vykdydamas teisingumą, jau padarė teismas paskirdamas asmeniui vienokią ar kitokią bausmę.
2.12. Pareiškėjo teigimu, jam nesuprantama, kokią teisinę reikšmę jo kreipimosi į Komisiją nagrinėjimo rezultatui gali turėti ta aplinkybė, kad jis buvo paduotas jam nesant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Pareiškėjo nuomone, organo, kontroliuojančio nuteistojo asmens elgesį, organizacinių arba teisinių galimybių vykdyti savo funkcijas stoka, jokiu būdu negali būti pagrindu riboti nuteistojo teises, kurios nėra apribotos teismo nuosprendžiu arba įstatymu. Pareiškėjas priduria, kad toks Kalėjimų departamento argumentas yra netinkamas ir logine prasme, nes esant tokiai administravimo subjekto nuostatai Komisija apskritai negalėtų priimti sprendimo leisti asmeniui išvykti iš Lietuvos Respublikos net ir vienai dienai ar bet kokiam kitam terminui.
2.13. Pareiškėjas remiasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 361, 362 straipsniais. Jo nuomone, Komisija, spręsdama dėl teismo nuosprendžio asmeniui paskirtų apribojimų pakeitimo (išplėtimo arba susiaurinimo) akivaizdžiai viršija savo kompetenciją ir imasi teismo, vykdančio teisingumą, vaidmens.
II
Atsakovė – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcija atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 78-80) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
1. Atsakovė paaiškina, kad pareiškėjas 2011 m. lapkričio 22 d. Trakų rajono pataisos inspekcijoje buvo pasirašytinai supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo tvarka bei sąlygomis, teisėmis ir pareigomis bei nevykdymo pasekmėmis (pokalbyje kartu dalyvavo ir jo motina). Šio pokalbio metu pareiškėjas neinformavo Trakų rajono pataisos inspekcijos apie planuojamą išvykimą į užsienį.
2. Atsakovė nurodo, kad 2011 m. lapkričio 25 d. Trakų rajono pataisos inspekcija gavo iš policijos informaciją, jog pareiškėjas 2011 m. lapkričio 18 d. 22.30 val. nebuvo rastas namuose ir, kad turima informacija, jog jis išvykęs į užsienį. 2011 m. lapkričio 28 d. 22.35 val. Trakų rajono pataisos inspekcijos pareigūnė kartu su policija taip pat nerado pareiškėjo gyvenamojoje vietoje, motina paaiškino, kad sūnus 2011 m. lapkričio 23 d. išvyko į Angliją, paprašyta (paliktas šaukimas) perduoti pareiškėjui, kad jis privalo vykdyti teismo nuosprendį ir atvykti į Trakų rajono pataisos inspekciją 2011 m. gruodžio 5 d. 2011 m. gruodžio 1 d. 23.25 val. vėl apsilankyta gyvenamojoje vietoje, tačiau pareiškėjas nerastas namuose, motina paaiškino, kad sūnus negrįžo iš Anglijos. Kadangi pareiškėjas iki 2011 m. gruodžio 9 d. į Trakų rajono pataisos inspekcijoje neprisistatė, todėl jam (gyvenamosios vietos adresu) išsiųstas primenamasis raštas apie teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų vykdymo privalomumą ir nevykdymo pasekmes.
3. Atsakovė paaiškina, kad Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartimi įspėjo pareiškėją (jis teismo posėdyje nedalyvavo), kad jam Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas, kadangi nuteistasis be pateisinamų priežasčių nevykdo jam teismo paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės – elgesio apribojimo – būti naktį namuose. Atsakovė remiasi teismo nutartyje pateiktais išaiškinimais. Atsakovė papildo, kad pareiškėjas apskundė Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartį Vilniaus apygardos teismui.
4. Atsakovės turima informacija, pareiškėjas nuo 2011 m. lapkričio mėn. yra išvykęs į Londoną ir iki šiol negrįžo, su Trakų rajono pataisos inspekcija nebendradarbiauja (buvo atvykęs tik vieną kartą 2011 m. lapkričio 22 d.), teismo nuosprendžiu paskirto elgesio apribojimo – būti naktį namuose –nevykdo, nukentėjusiajam J. G. atlygino 1000 Lt žalą, administracinių teisės pažeidimų ir eismo įvykių registro duomenimis administracine tvarka nebaustas, įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro duomenimis, naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, SODROS informacinės sistemos duomenimis pareiškėjas Lietuvoje nedirba. Vilniaus teritorinės darbo biržos Trakų skyriaus duomenimis, pareiškėjas nuo 2009 m. lapkričio 17 d. buvo registruotas darbo biržoje, tačiau jam nuo 2011 m. birželio 9 d. darbo paieška buvo nutraukta ir jis išregistruotas iš darbo biržos be teisės registruotis 6 mėn., daugiau jis darbo biržoje nesiregistravo – bausmės vykdymo atidėjimo metu darbo paieškos nevykdė.
Atsiliepimas
5. Atsakovės teigimu, pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai dėl Komisijos sprendimo yra nepagrįsti, kadangi Inspekcija, vykdydama įskaitoje esančių asmenų priežiūrą, atlieka ne tik teismo nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų ir draudimų kontrolę, bet vykdo ir jų integraciją į visuomenę. Įskaitoje esančių asmenų priežiūra vykdoma individualizuotai, kurią apibūdina ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, aplinkybės bei pakartotinės nusikalstamos veikos padarymo rizika. Padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio vertinimo tikslas yra ne teisingumo vykdymas, o tinkamos priežiūros užtikrinimo vykdymas.
6. Atsakovė remiasi BPK 346 str.
Atsiliepimas
7. Atsakovė nurodo, kad pareiškėjui Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu paskirtas elgesio apribojimas 12 mėnesių būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., kurį jis privalo vykdyti. Šio įpareigojimo nevykdymas galimas tik jei tai susiję su darbu ar mokslu, t. y. nebuvimas namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryšium su darbu yra siejamas su darbo funkcijų atlikimu numatytomis valandomis (t. y. jeigu pagal darbo grafiką numatyta, kad asmuo tomis valandomis dirba, asmuo ryšium su darbo funkcijomis išvyksta į komandiruotę ir pan.), tačiau ne su asmens nuolatiniu gyvenimu kitoje valstybėje ten susiradus darbą.
8. Atsakovė pažymi, kad pareiškėjas 2011 m. lapkričio 22 d. Trakų rajono pataisos inspekcijos buvo supažindintas su bausmės vykdymo atidėjimo sąlygomis, teisėmis, pareigomis, su nevykdymo pasekmėmis, tačiau 2011 m. lapkričio 2 d. išvyko į Londoną, apie planuojamą išvykimą Trakų rajono pataisos inspekcijos neinformavo, iki šiol yra išvykęs Londoną, su Trakų rajono pataisos inspekcija nebendradarbiauja ir nevykdo teismo paskirto įpareigojimo – būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. Atsakovė priduria, kad pareiškėjas, būdamas Lietuvoje nuo 2009 m. lapkričio 17 d., buvo registruotas darbo biržoje, tačiau jam nuo 2011 m. birželio 9 d. buvo nutraukta darbo paieška ir jis išregistruotas iš darbo biržos be teisės registruotis 6 mėn., daugiau jis darbo biržoje nesiregistravo, t. y. nuteistasis neišnaudojo visų galimybių susirasti darbą Lietuvoje, o darbą susirado Londone.
III
Tretysis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 115-118) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą, pateikia tokius argumentus.
1. Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad sprendimą neleisti pareiškėjui išvykti dirbti į kitą valstybę Komisija priėmė kolegialiai, išnagrinėjusi pareiškėjo prašymą ir dokumentinę medžiagą, įvertinusi pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir aplinkybes (nusikalstama veika padaryta iš chuliganiškų paskatų, apsvaigus nuo alkoholio), taip pat ankstesnius teisės pažeidimus. Buvo nustatyta, kad Komisiją sudaro ne tik pataisos inspekcijos, bet ir Mykolo Romerio universiteto atstovai, komisijos stebėtojai – Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorai. Taip pat buvo išsiaiškinta, kad pareiškėjas apie planuojamą išvyką dirbti į kitą valstybę pataisos inspekcijos neinformavo, leidimo išvykti dirbti į kitą valstybę, pareiškėjas kreipėsi jau būdamas kitoje valstybėje.
Atsiliepimas
2. Trečiojo suinteresuotojo asmens teigimu, pareiškėjo prašymą leisti išvykti dirbti į kitą valstybę Komisija išnagrinėjo nešališkai ir objektyviai.
3. Tretysis suinteresuotas asmuo pažymi, kad Kalėjimų departamento sprendimas Nr. 2S-537 buvo priimtas detaliai išnagrinėjus pareiškėjo atstovo pateiktą informaciją ir su ginču susijusią dokumentinę medžiagą bei Komisijos sprendimo priėmimo aplinkybes.
4. Tretysis suinteresuotas asmuo paaiškina, kad bausmės vykdymo atidėjimas nėra besąlyginis atleidimas nuo bausmės ar baudžiamosios atsakomybės, asmuo, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė ją atidedant, ne tik, kad įgyja teisę taisytis laisvėje, tačiau jam atsiranda ir papildomos pareigos, kurias bausmės vykdymo atidėjimo metu jis privalo vykdyti. Pareiškėjas, jam atidėjus paskirtos bausmės vykdymą, norėdamas likti laisvėje ir siekdamas, kad nebūtų panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir jis nebūtų pasiųstas atlikti jam paskirtą bausmę į laisvės atėmimo vietą, privalėjo elgtis ypatingai atsakingai ir rūpestingai, be to turėjo numatyti, kad dėl vykimo į Didžiąją Britaniją jam gali kilti tam tikros teisinės pasekmės. Asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, turi būti suinteresuotas savo elgesiu įrodyti priežiūrą vykdančiai institucijai, jog jo pasitaisymas neizoliavus nuo visuomenės yra galimas ir jis vyksta.
5. Tretysis suinteresuotas asmuo remiasi BK 4 straipsnio 1 dalimi, 41 straipsniu, BPK 4 straipsniu, 346 straipsnio 1 dalimi, BVK 10 straipsnio 1 dalimi, 12 straipsniu. Paaiškina, kad 1970 m. gegužės 28 d. Europos konvencija dėl tarptautinio baudžiamųjų nuosprendžių pripažinimo, kurią Lietuvos Respublika ratifikavo 1997 m. spalio 16 d., taikoma sankcijoms, kuriomis atimta laisvė, baudoms arba konfiskacijoms, teisės praradimui ar sustabdymui arba veiksnumo praradimui ar apribojimui. Pareiškėjui paskirtos dviejų metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidėtas ir tarp išvardintų sankcijų nepatenka. Todėl minėtas Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendis gali būti vykdomas tik Lietuvos Respublikos teritorijoje.
6. Tretysis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pataisos inspekcijos viena iš funkcijų – kontroliuoti, kaip nuteistieji vykdo nustatytas pareigas ir laikosi nustatytų draudimų. Pareiškėjas nuteistas pagal BK normas, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant įpareigojimus. Pareiškėjui išvykus į kitą valstybę, pataisos inspekcija, kuri privalo kontroliuoti, kaip nuteistieji, esantys inspekcijos įskaitoje, vykdo teismo paskirtus įpareigojimus ir (ar) baudžiamojo poveikio priemones, neturėtų galimybės užtikrinti šių reikalavimų laikymosi kontrolės. Tretysis suinteresuotas asmuo papildo, kad Inspekcija yra įstatymo įpareigotas nuosprendžio nustatytu laikotarpiu (laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu) nuolat kontroliuoti pareiškėjo elgesį ir, atsiradus atitinkamoms BK 92 straipsnio 3 dalyje numatytoms aplinkybėms, imtis jam pavestų vykdyti atitinkamų priemonių. Pareiškėjo prašymo dėl išvykimo į užsienį tenkinimo atveju tokia kontrolė objektyviai būtų nutraukta, todėl nagrinėjamoje situacijoje atsakovas turėjo pagrindą nepatenkinti šio pareiškėjo prašymo, ką motyvuotai ir padarė.
IV
1. Teismo posėdyje pareiškėjo – E. Ž. atstovas – advokato padėjėjas Sergejus Milovas (2012 m. sausio 9 d. atstovavimo sutartis, b. l. 6), remdamasis skunde išdėstytais motyvais, prašė skundą patenkinti.
2. Teismo posėdyje atsakovės – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcijos atstovė – šios institucijos direktoriaus pavaduotoja Rasa Gulbytė (2012 m. gegužės 28 d. įgaliojimas Nr. 14F-20, b. l. 144), remdamasi atsiliepime išdėstytais motyvais, prašė skundą atmesti.
3. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovas – šios institucijos Teisės skyriaus vyresnysis inspektorius Dainius Jasas (2011 m. spalio 11 d. įgaliojimas Nr. 1S-3397, b. l. 145), remdamasis atsiliepime išdėstytais motyvais, prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimų motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
1. Nagrinėjamoje administracinėje byloje, be kita ko, nustatyta, kad pareiškėjas – E. Ž. buvo nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-62-231/2011 (b. l. 7-11), kuriame, be kita ko, nurodyta, jog E. Ž. įpareigojamas 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo nėra dėl to, kad pareiškėjas – E. Ž. išvyko į Didžiąją Britaniją 2011 m. lapkričio mėnesį negavęs atsakovės – Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcijos sutikimo. Taigi šioje byloje ginčo dėl faktinių aplinkybių apskritai nėra, jis kyla dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. N1-62-231/2011 (b. l. 7-11) aiškinimo ir taikymo vykdant jame nustatytą įpareigojimą: pareiškėjo nuomone, Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-62-231/2011 (b. l. 7-11), kuriame, be kita ko, nurodyta, jog E. Ž. įpareigojamas 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, jam nėra uždrausta keisti gyvenamosios vietos, todėl jis gali gyventi ir dirbti D. Britanijoje, o kontrolės institucijos turėtų pačios įgyvendinti teismo įpareigojimo kontrolę. Atsakovės ir trečiojo suinteresuoto asmens manymu, Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. N1-62-231/2011 (b. l. 7-11) yra nustatytas toks įpareigojimas, kurio nevykdymas galimas tik jei tai susiję su darbu ar mokslu, t. y. nebuvimas namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryšium su darbu yra siejamas su darbo funkcijų atlikimu numatytomis valandomis (t. y. jeigu pagal darbo grafiką numatyta, kad asmuo tomis valandomis dirba, asmuo ryšium su darbo funkcijomis išvyksta į komandiruotę ir pan.), tačiau ne su asmens nuolatiniu gyvenimu kitoje valstybėje ten susiradus darbą.
2. Teismas pabrėžia, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendžio baudžiamojoje byloje Nr. N1-62-231/2011 (b. l. 7-11) aiškinimo ir taikymo vykdant jame nustatytą įpareigojimą klausimą jau yra išaiškinęs Trakų rajono apylinkės teismas 2012 m. kovo 2 d. nutartyje byloje Nr. T-7-272/2012 (b. l. 109-110) bei Vilniaus apygardos teismas 2012 m. kovo 29 d. nutartyje (b. l. 147-150). Minėtose Trakų rajono apylinkės teismo 2012 m. kovo 2 d. nutartyje ir Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartyje konstatuota, kad nebuvimas namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val. ryšium su darbu yra siejamas su darbo funkcijų atlikimu numatytomis valandomis (t. y. jeigu pagal darbo grafiką numatyta, kad asmuo tomis valandomis dirba, asmuo ryšium su darbo funkcijomis išvyksta į komandiruotę ir pan.), tačiau ne su asmens nuolatiniu gyvenimu kitoje valstybėje ten susiradus darbą.
Taigi, darytina išvada, kad Trakų rajono apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. N1-62-231/2011 (b. l. 7-11, 47-51) nustatytas įpareigojimas pareiškėjui 12 mėnesių būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, reiškia, kad jis negali išvykti į užsienio valstybę. Todėl visi pareiškėjo skunde nurodomi argumentai, kad, esą, jam nėra uždrausta keisti gyvenamosios vietos, todėl jis gali gyventi ir dirbti D. Britanijoje, o kontrolės institucijos turėtų pačios įgyvendinti teismo įpareigojimo kontrolę, nėra pagrįsti, o naikinti Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2012 m. vasario 7 d. sprendimo Nr. 2S-537 (b. l. 45-46) bei Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus regiono pataisos inspekcijos 2012 m. sausio 4 d. sprendimo (b. l. 105-106) neleisti išvykti pareiškėjui dirbti į Didžiąją Britaniją, nėra jokio teisinio pagrindo.
3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjo – E. Ž. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo – E. Ž. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.