Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Gailevičienės, Erinijos Kazlauskienės ir Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-143-1025/2021 pagal uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovei V. B. dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, A. D., E. D., R. B..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas netenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

17. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

18. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

19. Bylos duomenys patvirtina, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini) įsakymu penkerių metų laikotarpiui ieškovė yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administratore, administruojamo namo naudingasis plotas – 591,45 kv. m, butų skaičius – 12.

20. Iš 2018 m. balandžio 4 d. UAB „Paslaugos būstui“ gyvenamo namo apžiūros akto nustatyta, kad buvo atlikta kasmetinė statinio – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. 2018 m. lapkričio mėnesio Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto II skyriaus 3 poskyrio lentelės 3.5 punkte nurodyta, kad balkonų laikančioji konstrukcija (gelžbetoninės monolitinės plokštės) susidėvėjusi, suiręs betono apsauginis sluoksnis, koorodavusi armatūra, būklė bloga. Balkonai aptverti metaliniais strypais, uždengtais asbocementiniais lakštais, plokštėmis, būklė bloga. 2018 m. spalio 18 d. S. B. ir ieškovė pasirašė darbų užbaigimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini), trupančių balkonų dengimo metaliniu tinklu, kai aukštis iki 7 m, darbų užbaigimo. Darbų užbaigimo aktas taip pat pasirašytas ir V. B. vardu. S. B. ieškovei pateikė 2018 m. spalio 18 d. sąskaitą faktūrą, serija SBIV, Nr. (duomenys neskelbtini), už atliktus darbus, nurodytas kiekis – 5 vnt., vieneto kaina – 241 Eur, iš viso 1 205 Eur. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai 2018 m. spalio 22 d. kreipėsi raštu į UAB „Paslaugos būstui“ direktorių dėl 2018 m. spalio 18 d. užbaigtų balkonų tvarkymo darbų. Prašė visas išlaidas, susijusias su 2018 m. spalio 18 d. užbaigtu balkonų tvarkymu, kurios lieka atėmus kaupiamųjų įmokų lėšas, paskirstyti tiems butams, kurių balkonai buvo tvarkomi.

21. Iš 2018 m. sausio 10 d. UAB Paslaugos būstui“ daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 2 matyti, jog kitų balkonų, lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos priklauso visiems namo bendraturčiams (9 punktas), o iš 2018 m. spalio 24 d. UAB „Paslaugos būstui“ daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 3 matyti, jog kitų balkonų, lodžijų išorinės (fasado) konstrukcijos priklauso butui, kuris turi balkoną, pakeitimai padaryti pagal 2018 m. spalio 22 d. gyventojų prašymą (9 punktas).

22. Iš 2020 m. spalio 21 d. buhalterinės pažymos apie butui, adresu (duomenys neskelbtini), priskaičiuotas ir sumokėtas kaupiamąsias įmokas nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. priskaičiuota 134,86 Eur mokėtinų kaupiamųjų įmokų. Už nurodytą laikotarpį sumokėta 128,48 Eur.

23. Iš pažymos apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius nustatyta, kad, ieškovės skaičiavimu, atsakovė ieškovei yra skolinga 56,74 Eur už administravimo paslaugas, teiktas atsakovei laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. spalio 16 d. 2020 m. sausio 22 d. buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad apskaičiuota 83,84 Eur suma už atliktus darbus butui, adresu (duomenys neskelbtini), nurodytas buto plotas – 50,35 kv. m; darbai atlikti butams Nr. (duomenys neskelbtini) susijusiems su balkonų tvarkymu, pagal namo gyventojų prašymą. Pažymoje nurodoma, jog darbų kaina – 1 205,00 Eur, darbams apmokėti panaudota 721,74 Eur namo sukauptų lėšų.

24. 2020 m. birželio 1 d. buhalterinėje pažymoje pateiktas apskaičiavimas už atliktus darbus butui, adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurį mokėtina suma už darbus – 41,18 Eur. Pažymoje nurodoma, jog darbų kaina – 1 205 Eur, darbų apmokėjimui panaudota 721,74 Eur namo sukauptų lėšų, o likusi mokėtina suma paskirstyta proporcingai kiekvienam butui, atsakovei tenka mokėti 41,18 Eur. Atlikus perskaičiavimus už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. bendrai priskaičiuota atsakovei mokėtina suma – 288,58 Eur; bendrai gauta įmokų suma – 274,78 Eur; galutinė mokėtina suma – 13,80 Eur.

Dėl ginčo esmės

25. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų nuosavybės teisę, butų ir kitų patalpų savininkų teises ir pareigas, naudojantis bendrąja nuosavybe, ir bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.82–4.85 straipsniai.

26. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Šiuos bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančius objektus detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymas (toliau – DNSBĮ).

27. DNSBĮ 2 straipsnio 15 dalis nustato, jog pastato bendrojo naudojimo objektai: 1) bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos); 2) bendrosios pastato inžinerinės sistemos – pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); 3) pastato bendrojo naudojimo patalpos ir kitos pastato dalys – pastato laiptinės, holai, koridoriai, galerijos, palėpės, sandėliai, rūsiai, pusrūsiai ir kitos patalpos, bendrojo naudojimo balkonai, lodžijos, terasos, jeigu jie nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams; 4) vietiniai inžineriniai tinklai; 5) bendrojo naudojimo žemės sklypas – bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir (ar) valdomas žemės sklypas. CK 4.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui (statiniui) išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Nagrinėjamos bylos kontekste aktualu, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti.

28. Pažymėtina, kad, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Šio subjekto, kaip bendraturčio, pareiga dalyvauti išlaikant bendrąjį turtą kyla iš įstatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-01-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-1/2003) ir jos negali pakeisti ar eliminuoti nei šios bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektai, nei daugiabučio namo savininkų bendrija ar kitas bendrosios dalinės nuosavybės objektų valdymo teises įgyvendinantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009).

29. Apeliaciniame skunde apeliantė V. B. nurodo, kad ji nesutinka dar kartą mokėti 41,18 Eur už jau apmokėtus darbus. Savo nesutikimą apeliantė motyvuoja tuo, jog iki 2018 m. spalio mėnesio ji sumokėjo 103,32 Eur kaupiamųjų įmokų, šios sumos turi užtekti sumokėti už balkonų uždengimo tinkleliu darbus.

30. Kaip matyti iš bylos duomenų, už namo, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbus (trupančių balkonų dengimas metaliniu tinklu) ieškovei 2018 m. spalio 18 d. buvo pateikta sąskaita faktūra, serija SBIV, Nr. (duomenys neskelbtii), nurodytas darbų kiekis – 5 vnt., vieneto kaina – 241 Eur, iš viso – 1 205 Eur. Tiek bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu, tiek atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodė, jog butų savininkų sumokėtos kaupiamosios įmokos buvo panaudotos sumokėti už remonto darbus – balkonų uždengimą metaliniu tinkleliu, t. y. panaudota 721,24 Eur gyventojų sumokėtų ir sukauptų lėšų. Esant šioms aplinkybėms, vadovaudamasis CK 4.83 straipsnio 4 dalimi, atsižvelgdamas į 2020 m. birželio 1 d. buhalterinėje pažymoje pateiktus apskaičiavimus, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, jog likusi mokėtina suma už namo remonto darbus pagrįstai buvo paskirstyta proporcingai kiekvienam butui, todėl apeliantė, kaip buto ir kitų patalpų savininkė, už atliktus darbus, be jau panaudotų kaupiamųjų lėšų, papildomai turėjo sumokėti 41,18 Eur.

31. Teisėjų kolegija atsižvelgia į apeliantės argumentus, kad, apskaičiuodamas buto, esančio (duomenys neskelbtini), mokėtinas sumas už balkonų dengimo metaliniu tinklu darbus, teismas, pasak atsakovės, turėjo įvertinti tai, kad atsakovei tenkanti bendroji dalinė nuosavybė pastate turėjo būti skaičiuojama nuo viso 627,75 kv. m naudingojo (bendro) ploto, o ne tik nuo 12 butų bendrojo 591,45 kv. m ploto. Apeliacinės instancijos teismas tokius atsakovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

32. Pažymėtina, kad CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkams nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas.

33. Kaip matyti iš byloje esančio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinto ieškovės Administruojamų daugiabučių gyvenamųjų namų sąrašo, administruojamo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudingasis plotas yra 591,45 kv. m. 2020 m. vasario 17 d. ir 2020 m. spalio 21 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai taip pat patvirtina, kad pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas yra 764,53 kv. m, o naudingasis plotas – 591,45 kv. m. 2018 m. spalio 24 d. UAB „Paslaugos būstui“ daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše taip pat nurodyta, kad namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas yra 764,53 kv. m, o naudingasis plotas – 591,45 kv. m. Iš 2020 m. sausio 28 d. valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo matyti, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas yra 50,35 kv. m., naudingasis plotas – 50,35 kv. m. Taigi, nagrinėjamu atveju bylos duomenys neginčytinai patvirtina, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudingasis plotas yra 591,45 kv. m, o atsakovei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrasis (naudingasis) plotas yra 50,35 kv. m.

34. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad, atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, taip pat į gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ir buto Nr. (duomenys neskelbtini) naudingąjį plotą, atsakovei apskaičiuojant mokėtinus mokesčius, susijusius su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu, kaip teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, turi būti naudojami daugiabučio namo (591,45 kv. m) ir atsakovei priklausiusio buto (50,35 kv. m) naudingojo ploto dydžiai.

35. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytus teiginius, jog namo kaupiamųjų lėšų per laikotarpį nuo 2015 m. gegužės mėnesio iki 2018 m. spalio mėnesio yra sumokėta 1 286,86 Eur, o panaudota – 219,87 Eur. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, ieškovės pateiktus buhalterinius duomenis, tokie apeliantės skaičiavimai nėra tikslūs, be to, kaip nurodo ieškovė, 2016 metais buvo atlikti gyvenamojo namo stogo remonto darbai, karšto vandens reguliatoriaus keitimo darbai, todėl iš viso per 2016 metus, priešingai, nei nurodo atsakovė, buvo panaudota 564,84 Eur kaupiamųjų lėšų.

36. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad mokesčiai už buto naudojimą ir eksploataciją, mokesčiai ir mokėjimai už butui teikiamas komunalines paslaugas, eksploatacinės išlaidos, mokesčiai už kitas su butu susijusias paslaugas atsakovei gali būti apskaičiuoti tik iki 2019 m. spalio 7 d. Tokius savo argumentus apeliantė motyvuoja tuo, kad 2019 m. spalio 17 d. buvo sudaryta buto, adresu Tilžės g. 37-6, Klaipėda, pirkimo–pardavimo sutartis, jos 10.3 punkte yra numatyta, kad nuo 2019 m. spalio 8 d. mokesčius už daikto (buto) naudojimą ir eksploataciją, mokesčius už komunalines paslaugas, eksploatavimo išlaidas apmoka pirkėjas, t. y. trečiasis asmuo A. D..

37. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovės skolos dydžio ieškovei, šias nurodytas atsakovės aplinkybes įvertino. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, jog šalys pirkimo–pardavimo sutarties 5 dalyje sutarė, jog nuosavybės teisė į daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, šalių susitarimu ši sutartis kartu yra ir daikto perdavimo–priėmimo dokumentas; taip pat šalys patvirtino, jog joms žinoma, jog sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota, jei ji įregistruota viešame registre. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės 2020 m. sausio 28 d. išrašas patvirtina, jog duomenys apie buto pardavimą įregistruoti 2019 m. lapkričio 4 d. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieškovės nebuvo informavusi apie atsakovės ir naujojo buto savininko susitarimus dėl mokėtinų mokesčių už butą, adresu Tilžės g. 37-6, Klaipėda, be to, buto pirkimo–pardavimo sutartyje numatyti susitarimai saisto sutartį sudariusias šalis – jų teises ir pareigas, pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai atsakovės skolą ieškovei priteisė už laikotarpį, kol ieškovė buvo minėto buto savininkė, t. y. iki 2019 m. spalio 16 d.

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus faktinius duomenis, šalių paaiškinimus, pagrįstai nurodė, jog atsakovės pateikti mokėjimo kvitai nepatvirtina jos nurodomos aplinkybės, kad atsakovei mokant įmokas susidarė permoka. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad atsakovė, mokėdama įmokas, ieškovei nenurodydavo paskirties, už ką moka, t. y. kokius mokesčius moka, todėl ieškovė gautas atsakovės įmokas paskirstydavo seniausiai atsakovės skolai padengti. Be to, atsakovė pati pripažino, jog jai buvo pateikiamos ieškovės sąskaitos, ji matė, kokios mokėtinos sumos nurodomos ir kiek reikia mokėti, tačiau atsakovė pati nuspręsdavo, kokią sumą mokės ieškovei.

39. Civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo taisyklių nepažeidė. Vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (CPK 185 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad teismo sprendimas būtų priimtas neįvertinus byloje surinktų įrodymų, kurie turi įtakos priimant sprendimą, visumos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

40. Atsakovė, teikdama apeliacinį skundą, nesutinka su pirmosios instancijos teismo priteistomis bylinėjimosi išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė patyrė 10,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (už išrašus iš valstybės įmonės Registrų centro (4,35 Eur ir 6,41 Eur)). Įvertinęs tai, kad ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies (22 procentai), atsižvelgęs į atmestų bei patenkintų reikalavimų dalį, įvertinęs šalių procesinį elgesys bylos nagrinėjimo metu, teismas nusprendė ieškovės prašomą priteisti atstovavimo išlaidų sumą sumažinti trisdešimt procentų ir bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstyti taip: ieškovei iš atsakovės priteisė 140,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės – 8,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 2, 4 dalys). Atsakovė pažymi, kad ji patyrė 16,60 Eur (4,35 Eur + 6,41 Eur +1,68 Eur + 1,80 Eur + 0,56 Eur +1,80 Eur), o ne 10,76 Eur bylinėjimosi išlaidų.

41. Bylos duomenimis, atsakovė papildomas 5,84 Eur bylinėjimosi išlaidas patyrė, sumokėdama už teismo išduotas dokumentų kopijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios atsakovės patirtos išlaidos laikytinos papildomomis bylinėjimosi išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu pirmosios instancijos teisme, todėl atsakovė turi teisę į jų atlyginimą (CPK 79 straipsnis).

42. Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 3 dalis).

43. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies (22 procentai), atsakovei atlyginamos išlaidos proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (78 procentai), t. y. 12,95 Eur.

44. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tikslintina, nurodant: „Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas 140337250, 12,95 Eur (dvylika eurų devyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Dėl procesinės bylos baigties

45. Nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių objektyvių argumentų, kurie būtų pagrindas naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl, atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 27 d. nutartis Nr. 3K-3-219/2009). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais, plačiau jų nekartodamas mano, kad sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl konstatuoja, jog nėra pagrindo jį keisti ar naikinti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

46. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

47. Atmetus atsakovės V. B. apeliacinį skundą, ieškovei yra priteisiamos jos apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovės apeliacinės instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos sudaro 181,50 Eur už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą, jos, atsižvelgiant į apeliaciniame skunde keltų klausimų pobūdį, pateikto atsiliepimo argumentavimą ir apimtį, taip pat į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 8.11 punkto nuostatas (teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtinta nauja redakcija), nelaikytinos per didelėmis, todėl priteistinos.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 7 d. sprendimą palikti nepakeistą, patikslinant sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų: „Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas 140337250, 12,95 Eur (dvylika eurų devyniasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų atsakovei V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas 140337250, iš atsakovės V. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.