Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“ (toliau – UAB „Paslaugos būstui“) atstovui advokatui Giedriui Gvildžiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės UAB „Paslaugos būstui“ ieškinį atsakovei (V. B.) dėl skolos ir palūkanų priteisimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, (A. D.), (E. D.), (R. B.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vertinant byloje esančių įrodymų visumą, nustatytos tokios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės, kuriomis teismas remiasi, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. spalio 25 d. Nr. AD1-2644 įsakymu penkerių metų laikotarpiui ieškovė yra paskirta daugiabučio namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios nuosavybės objektų administratoriumi, administruojamo namo naudingas plotas 591,45 m², butų skaičius 12. 2020 m. vasario 17 d. ir 2020 m. spalio 21 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai patvirtina, kad pastato – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 764,53 m², naudingas plotas yra 591,45 m², gyvenamosios paskirties patalpų skaičius – 12. 2018 m. lapkričio mėnesio Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto II skyriaus, 2 poskyrio lentelės 2.1.2 punkte nurodyta, kad butų naudingasis plotas 591,46 m². 2018 m. spalio 24 d. UAB „Paslaugos būstui“ daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų apraše taip pat nurodyta, kad namo esančio (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas yra 764,53 m², naudingasis plotas 591,45 m². Iš 2020 m. sausio 28 d. VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad buto, adresu (duomenys neskelbtini), bendras plotas yra 50,35 m², naudingas plotas yra 50,35 m².

Iš 2018 m. balandžio 4 d. UAB „Paslaugos būstui“ gyvenamo namo apžiūros akto nustatyta, kad buvo atlikta kasmetinė statinio – gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūra. Pažymėta, kad pastato balkonai turi mechaninių defektų. Balkonų plokštumose yra daug kur atitrūkusio betono nuo armatūros. Esantys pažeisti balkonai kelia grėsmę saugiam naudojimui. Reikalinga atlikti remonto darbus, parenkant kvalifikuotą statybos rangovą. Darbų vykdymą derinti su pastato gyventojais. 2018 m. lapkričio mėnesio Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto II skyriaus, 3 poskyrio lentelės 3.5 punkte nurodyta, kad balkonų laikanti konstrukcija – gelžbetoninės monolitinės plokštės, susidėvėjusios, suiręs betono apsauginis sluoksnis, koorodavusi armatūra, būklė bloga. Balkonų aptvėrimai – metaliniai strypai, uždengti asbocementiniais lakštais, plokštėmis, būklė bloga. 2018 m. spalio 18 d. (S. B.) ir ieškovė pasirašė darbų užbaigimo aktą Nr. 021 dėl namo esančio (duomenys neskelbtini), trupančių balkonų dengimo metaliniu tinklu, kai aukštis iki 7 m, darbų užbaigimo. Darbų užbaigimo aktas taip pat pasirašytas ir (V. B.) vardu. (S. B.) ieškovei pateikė 2018 m. spalio 18 d. sąskaitą faktūrą Serija SBIV Nr. 0002 už atliktus darbus, nurodytas kiekis – 5 vnt., vieneto kaina 241 Eur, viso 1205 Eur. Namo, esančio (duomenys neskelbtini), gyventojai 2018 m. spalio 22 d. kreipėsi raštu į UAB „Paslaugos būstui“ direktorių dėl 2018 m. spalio 18 d. užbaigtų balkono tvarkymų darbų. Prašė visas išlaidas, susijusias su 2018 m. spalio 18 d. užbaigtu balkonų tvarkymu, kurios lieka atėmus kaupiamųjų įmokų lėšas, paskirstyti tiems butams, kurių balkonai buvo tvarkomi.

Iš 2018-01-10 UAB Paslaugos būstui“ daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 2 matyti, jog kitų balkonų, lodžių išorinės (fasado) konstrukcijos priklauso visiems namo bendrasavininkai (9 punktas), o 2018-10-24 UAB Paslaugos būstui“ daugiabučio gyvenamojo namo ar kitos paskirties pastato (pastatų) bendrojo naudojimo objektų aprašo Nr. 3 matyti, jog kitų balkonų, lodžių išorinės (fasado) konstrukcijos priklauso butui, kuris turi balkoną, pakeitimai padaryti pagal 2018-10-22 gyventojų prašymą (9 punktas).

Iš 2020 m. spalio 21 d. buhalterinės pažymos apie buto adresu (duomenys neskelbtini), priskaičiuotas ir sumokėtas kaupiamąsias įmokas nustatyta, kad už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. priskaičiuota 134,86 Eur mokėtinų kaupiamųjų įmokų. Už nurodytą laikotarpį sumokėta 128,48 Eur.

Iš pažymos apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius nustatyta, kad ieškovės skaičiavimu atsakovė ieškovei yra skolinga 56,74 Eur už administravimo paslaugas teiktas atsakovei laikotarpiu nuo 2018 m. spalio mėnesio iki 2019 m. spalio 16 d. 2020 m. sausio 22 d. buhalterinėje pažymoje nurodyta, kad paskaičiuota 83,84 Eur suma už atliktus darbus butui adresu (duomenys neskelbtini), nurodytas buto plotas 50,35 m²; darbai atlikti butams Nr. 5, 6, 7, 10, 11 susijusiems su balkonų tvarkymu, pagal namo gyventojų prašymą. Pažymoje nurodoma, jog darbų kaina 1205,00 Eur, darbų apmokėjimui panaudota 721,74 Eur namo sukauptų lėšų.

2020 m. birželio 1 d. buhalterinėje pažymoje pateiktas paskaičiavimas už atliktus darbus butui adresu (duomenys neskelbtini), pagal kurį mokėtina suma už darbus 41,18 Eur. Pažymoje nurodoma, jog darbų kaina 1205,00 Eur, darbų apmokėjimui panaudota 721,74 Eur namo sukauptų lėšų, o likusi mokėtina suma paskirstyta proporcingai kiekvienam butui, atsakovei tenka mokėti 41,18 Eur. Atlikus perskaičiavimus už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. bendrai priskaičiuota atsakovei mokėtina suma 288,58 Eur; bendrai gauta įmokų suma 274,78 Eur; galutinė mokėtina suma 13,80 Eur.

Iš 2019 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaracijos nustatyta, kad žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybė, bendras plotas 0,0233 ha, sklypo vertė bei apmokestinama vertė 18 100,00 Eur, netaikoma lengvata 0,0233 ha plotui, žemės nuomos mokesčio tarifas 0,2, mokesčio suma 36,20 Eur. Iš 2020-11-24 buhalterinės pažymos nustatyta, jog už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-10-16 atsakovei paskaičiuotas 2,43 Eur žemės nuomos mokestis.

Iš 2019 m. spalio 17 d. pirkimo-pardavimo sutarties nustatyta, kad atsakovė pardavė (A. D.) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybė. Sutartyje numatyta, kad šalys pareiškia ir patvirtina, kad pirkėjas įsikėlė į butą nuo 2019 m. spalio 8 d. ir šalys susitarė, kad pirkėjas įsipareigoja mokėti nuo 2019 m. spalio 8 d. skaičiuotinus mokesčius už buto naudojimą ir eksploataciją, mokesčius ir mokėjimus už butui teikiamas komunalines paslaugas, eksploatacines išlaidas, kitas su butu susijusias paslaugas. Taip pat numatyta, kad šalys susitaria, kad pardavėjas nepateiks pažymos iš UAB „Paslaugos būstui“ ir iki 2019 m. spalio 8 d. skaičiuotinus mokesčius (jeigu tokių atsirastų) už buto eksploataciją ir komunalinius mokesčius UAB „Paslaugos būstui“ įsipareigoja sumokėti pardavėjas, o nuo 2019 m. spalio 8 d. skaičiuotinus mokesčius už daikto eksploataciją ir komunalinius mokesčius UAB „Paslaugos būstui“ – įsipareigoja sumokėti pirkėjas. Pabrėžtina, jog šalys pirkimo pardavimo sutarties 5 dalyje sutarė, jog nuosavybės teisė į daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo, šalių susitarimu ši sutartis kartu yra ir daikto perdavimo -priėmimo dokumentas; taip pat šalys patvirtino, jog joms žinoma, jog sutartis prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudota, jei ji įregistruota viešame registre. Nekilnojamo turto registro duomenų bazės 2020 m. sausio 28 d. išrašas patvirtina, jog duomenys apie buto pardavimą įregistruoti 2019 m. lapkričio 4 d.

Ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 55,09 Eur skolą už laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. teiktas daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, remonto, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Skolą sudaro nesumokėti mokesčiai skirti bendrosios dalinės nuosavybės administravimui, įmokos skirtos nuolatinei daugiabučio namo techninei priežiūrai, šilumos sistemų, teritorijos priežiūrai, kaupiamosios įmokos, įmoka už remonto darbus bei žemės nuomos mokestis. Atsakovė nesutinka su reikalaujama priteisti skola, argumentuodama tuo, jog mokėjimus yra visus atlikusi, ieškovė neteisingai skaičiuoja mokestį už balkonų remontą, administravimo mokestį už 2019 m. kovo mėnesį, žemės nuomos mokestį, mokestį už teritorijos priežiūrą bei neįvertina, jog butas parduotas.

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl atsakovės, kuriai priklausė gyvenamoji patalpa – butas, adresu (duomenys neskelbtini), pareigos mokėti mokesčius ieškovei, kuri yra daugiabučio namo adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo objektų administratorė.

Administratorius veikia pagal savivaldybės patvirtintus nuostatus, turtą administruoja CK 4.240 straipsnio, nustatančio paprastojo administravimo turinį, pagrindu, jo veiklai mutatis mutandis taikomos CK ketvirtosios knygos XIV skyriaus „Kito asmens turto administravimas“ normos (CK 4.84 straipsnio 2, 3, 6 dalys). Pagal Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų (toliau – nuostatai), patvirtintų Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015-08-05 nutarimu Nr. 831 patvirtinta nauja redakcija), nustatytą teisinį reglamentavimą pagrindinis administratoriaus uždavinys – administruoti namo bendrojo naudojimo objektus – užtikrinti jų priežiūrą pagal teisės aktų nustatytus privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus, įgyvendinti namo butų ir kitų patalpų savininkų su bendrąja nuosavybe susijusius sprendimus ir pavedimus, priimtus CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka (nuostatų 3 punktas). Administratorius vadovaudamasis teisės aktais, reglamentuojančiais pastatų, jų inžinerinių sistemų naudojimą ir priežiūrą, žemės sklypų priežiūrą, organizuoja namo techninę priežiūrą, bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais patalpų savininkų naudojamo ir (ar) valdomo žemės sklypo priežiūrą (nuostatų 4.3 punktas), taip pat organizuoja ir vykdo namo techninės priežiūros, kitų su administruojamu namu susijusių paslaugų ir namo bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo darbų pirkimus (nuostatų 4.6 punktas).

Byloje nustatyta, jog ieškovė yra namo, adresu (duomenys neskelbtini), administratorė ir teikia šio daugiabučio gyvenamojo namo bendrojo naudojimo objektų administravimo paslaugas. Atsakovei, priklausė butas, adresu (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 50,35 m². Ieškovė pagal atsakovei priklaususią bendro turto dalį paskaičiavo atsakovei tenkančias mokėti sumas laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. ir kiekvieną mėnesį siuntė atsakovei sąskaitas. Atsakovė laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. pervedė ieškovei 274,78 Eur, pabrėžtina, jog atsakovė, gavusi sąskaitas iš ieškovės, ne visuomet laiku ir tiksliai jas apmokėdavo, t. y. atsakovė, nepriklausomai nuo sąskaitoje nurodytos mokėtinos sumos atlikdavo mokėjimus, atsakovė per minėtą laikotarpį atliko 4 mokėjimus: 2019-04 sumokėjo 116,73 Eur; 2019-06 – 33,76 Eur, 2019-08 – 33,83 Eur, o 2019-11, t. y. po turto pardavimo sumokėjo 90,46 Eur. Ieškovė, atliktus atsakovės mokėjimus, įskaitydavo mažindama atsakovės seniausius skolinius įsipareigojimus.

Teismui pateikti duomenys patvirtina, jog ieškovė, būdama namo administratore, vykdo jai pavestas funkcijas, jų atlikimui, be kita ko, sudarė sutartį su (S. B.) individualiąja įmone dėl balkono remonto darbų atlikimo. Bylos duomenys patvirtina, jog buvo atlikti balkonų apdengimo metaliniu tinklu darbai, siekiant pašalinti grėsmę žmonių sveikatai ir užtikrinti saugumą. Tai, jog atsakovę netenkino ieškovės atliekamas administravimas bei teikiamos paslaugos nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, šioje byloje tokie reikalavimai nebuvo reiškiami, todėl teismui nėra jokio pagrindo išeiti už pareikšto ieškinio ribų. Teismas nurodo, jog atsakovė turi teisę kelti administratoriaus atsakomybės už konkrečių pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą klausimą įstatymų nustatyta tvarka, taip pat atsakovė, būdama patalpų savininkė, kartu su kitais namo gyventojais, turėjo teisę steigti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti bendriją arba sudaryti jungtinės veiklos sutartį, inicijuoti bendrojo naudojimo objekto administratoriaus pakeitimą. Šiuo metu namo bendrojo naudojimo objekto administratorius nėra pakeistas ir jis vykdo jam savivaldybės vykdomosios institucijos pavestas pareigas. Kasacinio teismo yra išaiškinta, jog pareiga padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu, buto ir kitų patalpų savininkui nustatyta daiktinės teisės normomis, nes jis yra ne tik tam tikro buto ar patalpos savininkas, bet ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas. Bendrųjų namo objektų išlaikymo pareiga kyla ne iš faktinio jų naudojimo, bet daiktinės teisės pagrindu atsirandančios bendraturčio prievolės išlaikyti tinkamą bendrosios nuosavybės objektų būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009; 2017 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-137-684/2017).

Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, kasacinio teismo formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, nustačius, jog ieškovė yra namo bendrojo naudojimo objektų administratorė, o atsakovė buvo buto, esančio daugiabučiame name, kuris pavestas administruoti ieškovei, savininkė, iki 2019 m. spalio 17 d., todėl būdama daugiabučio namo bendraturtė, turėjo pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, įstatymuose nustatyta tvarka mokėti mokesčius, rinkliavas, kitas įmokas, reguliariai kaupti lėšas, kurios skiriamos namui atnaujinti (CK 4.82 straipsnio 3, 4 dalys).

CK 4.82 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi jam nuosavybės teise priklausančių patalpų naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykiui. Šioje teisės normoje įtvirtintas proporcingumo principas reiškia, kad kiekvieno butų ir kitų patalpų savininko bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra nustatoma kaip atitinkama proporcija. Nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), naudingas plotas yra 591,45 m², o atsakovei priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), bendras (naudingas) plotas yra 50,35 m², todėl atsižvelgiant į anksčiau nurodytą teisinį reguliavimą, atsakovei apskaičiuojant mokėtinus mokesčius, susijusius su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu, turi būti naudojami daugiabučio namo ir atsakovei priklausančio buto naudingo ploto dydžiai.

Kadangi atsakovė nesutinka su reikalaujama priteisti skola, argumentuodama tuo, jog mokėjimus yra visus atlikusi, ieškovė neteisingai skaičiuoja mokestį už balkonų remontą, administravimo mokestį už 2019 m. kovo mėnesį, žemės nuomos mokestį, teritorijos priežiūrą, todėl teismas dėl kiekvieno mokėtino mokesčio pasisako atskirai.

Dėl administravimo mokesčio

Pagal 2015 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą Nr. 831 dėl Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimo nuostatų 8.1. punktą namo bendrojo naudojimo objektų administravimas apskaičiuojamas vadovaujantis savivaldybės vykdomosios institucijos sprendime dėl administratoriaus skyrimo nurodytu bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifu, neviršijančiu maksimalaus tarifo, apskaičiuoto pagal savivaldybės tarybos nustatytą maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarką.

2017 m. spalio 25 d. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. AD1-2644, ieškovė paskirta namo (duomenys neskelbtini) administratore ir nustatytas 0,0794 Eur administravimo tarifas. 2019 m. kovo 21 d. Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos sprendimo Nr. T2-72 „Dėl maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo tarifo apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 1 punktu patvirtintas Maksimalaus bendrojo naudojimo objektų administravimo mokesčio tarifo apskaičiavimo tvarkos aprašas. Šio sprendimo 2 punktu nustatyta, kad asmens, pretenduojančio teikti administravimo paslaugas, nurodytas administravimo tarifas negali viršyti šio sprendimo 1 punktu patvirtinto aprašo nustatyta tvarka apskaičiuoto namo maksimalaus administravimo mokesčio tarifo (be pridėtinės vertės mokesčio) per mėnesį už 1 m²: daugiabučių namų, kurių plotas iki 1 000 m², – 0,096 Eur (Sprendimo 2.1 punktas). Pažymėtina, jog nustatytas tarifas galėjo būti taikytinas tik naujai administravimo paslaugas teikiantiems administratoriams, todėl ieškovė nepagrįstai 2019-04-30 sąskaitoje už balandžio mėnesį taikė padidintą administravimo mokesčio tarifą – 0,096 Eur. Atsižvelgiant į tai, ieškovė 2020-11-27 prašyme ir teismo posėdžio metu sumažino reikalavimą 1,00 Eur.

Bylos duomenys patvirtina, jog ieškovė, būdama namo administratore, laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d., remdamasi 2017 m. spalio 25 d. norminiu teises aktu pagrįstai skaičiavo atsakovei namo bendrosios nuosavybės administravimo mokestį, taikydama 0,0794 Eur tarifą ir atsakovė turėjo kiekvieną mėnesį mokėti po 4,84 Eur sąskaitose nustatytais terminais, o už spalio mėnesį 2,50 Eur administravimo mokesčio.

Dėl atliktų namo balkonų darbų

Atsakovė nesutinka su mokesčių už balkono remonto darbus, teigia, jog mokėtina suma turėjo būti proporcingai paskirstoma pagal gyvenamosios paskirties patalpų skaičių, t. y. 12 patalpų bei pagal naudingą plotą. Ieškovė nurodo, jog balkonų remonto darbai apskaičiuoti remiantis aprašo 9 punktu, balkonų remonto darbai atlikti konkretiems butams, todėl paskaičiavimai atlikti tik tiems butams, kurie turi balkonus, nes taip prašė gyventojai.

Teismas nurodo, jog Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte numatyta, kad bendrosios pastato konstrukcijos – pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos, aptvarai, stogeliai, išorės durys, išoriniai laiptai), tarpaukštinių laiptų konstrukcijos, nuožulnos). Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga. Taigi balkono išorinės konstrukcijos yra bendro naudojimo objektas, priklausantis namo butų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, todėl vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 4 dalies norma, visi butų ir kitų patalpų savininkai, privalo apmokėti dėl balkonų apdengimą metaliniu tinkleliu patirtas išlaidas.

Teismas nurodo, jog šalys savo susitarimu negali pakeisti, apriboti ar panaikinti imperatyviųjų teisės normų galiojimo ir taikymo, nepaisant to, kokia teisė – nacionalinė ar tarptautinė – šias normas nustato (CK 6.157 straipsnio 1 dalis). CK 4.82 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų savininkų bendrijos įstatymo 2 straipsnio 15 dalies 1 punkte aiškiai numatyta kas priklauso buto savininkams bendrosios nuosavybės teise, todėl ieškovės pateiktas 2018-10-24 aprašo Nr. 3 9 punktas, kuris buvo pakeistas ieškovės, atsižvelgiant į butų, kurie neturi balkonų, savininkų prašymą, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir ieškovė nepagrįstai juo vadovaudamasi apskaičiavo tik penkių butų savininkams mokėtinas sumas už balkonų apdengimo metaliniu tinklu darbus.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą, ieškovė nepagrįstai išlaidas už atliktus balkonų remonto darbus paskirstė tik butams, kurie turi balkonus, atitinkamai neteisingai paskaičiavo atsakovei mokėtiną sumą už atliktus darbus.

Atsakovė teigia, kad sutikime atlikti balkono darbus yra ne jos parašas, ji nepasirašė, nesutiko. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog savininkas nedavė sutikimo apmokėti tam tikras išlaidas, nėra absoliuti sąlyga, eliminuojanti daugiabučio namo butų savininkų pareigą jas apmokėti. Pagal CK 4.83 straipsnio 4 dalį butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad toks teisinis reglamentavimas reiškia, jog išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: 1) kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimtas sprendimas ir 2) kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų. Antruoju atveju būtina dar viena sąlyga – išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-570/2014, 3K-7-515/2009). Šie reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintame Statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Reglamento I skyrius nustato Reglamento taikymo sritį; Reglamentas nustato, be kita ko, daugiabučių gyvenamųjų namų techninės priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką (1.2 punktas). Statinio priežiūros tikslas – užtikrinti Statybos įstatymo bei statybos techninių dokumentų nustatytus statinių esminius reikalavimus [9.1] [9.16] per visą statinio ekonomiškai pagrįstą naudojimo trukmę [9.1], maksimaliai sumažinti avarijų tikimybę, grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai (11 punktas). Pagrindiniai statinių ir jų konstrukcijų techninės priežiūros ir teisingo naudojimo uždaviniai yra šie: laiku pastebėti, teisingai įvertinti ir likviduoti atsiradusius statybinių konstrukcijų defektus (12.2 punktas); siekti, kad statiniai nedarytų žalos žmonių sveikatai ir aplinkai (12.5). Daugiabučio gyvenamojo namo techninę priežiūrą organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas, paskirdamas techninį prižiūrėtoją. Kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, jis turi paskirti už namo techninę priežiūrą atsakingą asmenį [9.1] (84 punktas). Valdytojas ir techninis prižiūrėtojas, vadovaudamiesi Reglamente nurodytais teisės aktais, Reglamento IV skyriuje nurodytais bendraisiais statinių priežiūros reikalavimais, vykdo organizacines ir technines priemones tinkamai namo būklei išsaugoti, kad būtų užtikrinti esminiai statinių reikalavimai per ekonomiškai pagrįstą namo naudojimo trukmę [9.1] (85 punktas). Pagal namo būklės vertinimo išvadas, užtikrindamas namo bendrųjų konstrukcijų ir patalpų būklę, bendrųjų inžinerinių sistemų funkcionavimą pagal šių sistemų priežiūrą ir/ar naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir/ar gamintojo instrukcijas, kitus dokumentus, kad būtų išvengta pavojus žmonių gyvybei, sveikatai ar aplinkai, arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, valdytojas nedelsiant organizuoja namo bendrojo naudojimo objektų gedimų, defektų šalinimo, avarijų lokalizavimo ir likvidavimo darbus (96 punktas). Namo techninės priežiūros ir bendrojo naudojimo objektų atnaujinimo (remonto) darbų įgyvendinimo išlaidas apmoka butų ir kitų patalpų savininkai [9.2] (99 punktas). Iš 2018 m. balandžio 4 d. UAB „Paslaugos būstui“ gyvenamo namo apžiūros akto, 2018 m. lapkričio mėnesio Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), atnaujinimo (modernizavimo) projekto matyti, kad balkono tvarkymo darbai buvo būtini privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų užtikrinimui, todėl CK 4.83 straipsnio 4 dalyje numatyta išimtis dėl išlaidų apmokėjimo šiuo atveju netaikoma.

Iš 2020 m. sausio 22 d. buhalterinės pažymos nustatyta, kad ieškovė apskaičiavo už atliktus namo, adresu (duomenys neskelbtini), balkonų remonto darbus atsakovei mokėtiną sumą, remdamasi aprašo 9 punktu ir nurodo, jog atsakovės motina suma 83,84 Eur. 2020 m. birželio 1 d. buhalterinėje pažymoje, atsižvelgiant į buto naudingojo ploto ir gyvenamojo namo naudingojo ploto santykį, pateiktas naujas ir atsižvelgiant į šiame sprendime aptartą teisinį reguliavimą bei teismų praktiką – teisingas paskaičiavimas už atliktus, darbus pagal kurį atsakovei tenkanti mokėtina suma už darbus yra 41,18 Eur.

Iš 2020 m. spalio 21 d. buhalterinės pažymos matyti, kad už laikotarpį nuo 2015 m. gegužės 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. priskaičiuota 134,86 Eur mokėtinų kaupiamųjų įmokų, o už nurodytą laikotarpį sumokėta 128,48 Eur, todėl trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, (R. B.) argumentas, kad buto pardavimo dieną kaupiamojoje sąskaitoje turi būti 9,8 Eur yra nepagrįstas. Pažymėtina, jog butų savininkų sumokėtos kaupiamosios įmokos buvo panaudotos apmokėti balkonų uždengimą metaliniu tinkleliu remonto darbus, t. y. panaudota 721,24 Eur gyventojų sumokėtų ir sukauptų lėšų, tame tarpe ir atsakovės sumokėtų kaupiamųjų lėšų. Įvertinus nurodytas aplinkybes, atsakovė vadovaujantis CK 4.83 straipsnio 4 dalies norma privalo apmokėti šių darbų atlikimo išlaidas, proporcingai jai tenkančią dalį, kaip buto ir kitų patalpų savininkė, t. y. už atliktus darbus turėjo sumokėti 41,18 Eur.

Dėl žemės nuomos mokesčio

Ieškovė į bylą pateikė 2019 m. valstybinės žemės nuomos mokesčio deklaraciją, iš kurios matyti, kad mokesčio suma už žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdos miesto savivaldybė, 2019 metais buvo 36,20 Eur. Iš ieškovės pateiktos 2020 m. birželio 1 d. pažymos apie priskaičiuotus ir sumokėtus mokesčius bei 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaitos pateiktos apmokėti atsakovei matyti, jog mokėtina žemės mokesčio suma - 3,08 Eur. Ieškovės pateikta 2020 m. lapkričio 24 d. buhalterinė pažyma patvirtina, jog atsakovei tenkanti mokėtina suma 2,43 Eur už laikotarpį nuo 2019-01-01 iki 2019-10-16, kai atsakovė buvo buto savininkė. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog ieškovė neteisingai apskaičiavo mokėtiną žemės nuomos mokesčio sumą ir ją reikalavo apmokėti 2019 m. rugsėjo 30 d. sąskaita.

Ieškovė 2020-11-27 prašyme ir teismo posėdžio metu sumažino reikalavimą 0,65 Eur ir nurodė, jog atsakovė turėjo sumokėti 2,43 Eur žemės nuomos mokesčio. Teismas sutinka su tokiais ieškovės atliktais skaičiavimais, jie atlikti remiantis aptartu teisiniu reglamentavimu bei atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, todėl laikytina, jog mokėtina suma, kurią turėjo sumokėti atsakovė iki nuosavybės perleidimo buvo 2,43 Eur žemės nuomos mokesčio.

Dėl teritorijos priežiūros

Ieškovė už teritorijos priežiūrą laikotarpiu nuo 2018-10 iki 2019-10-16 paskaičiavo 52,94 Eur, t. y. kiekvieną mėnesį atsakovė turėjo mokėti po 4,23 Eur, o už 2019 spalio mėnesį - 2,18 Eur. Atsakovė teigia, jog butui, tenkanti mokėti mokesčio suma už teritorijos priežiūrą per mėnesį yra 2,24 Eur ir ji yra permokėjusi. Teismas neturi pagrindo sutikti su tokiais atsakovės argumentais.

Iš UAB Paslaugos būstui“ 2015-11-18 pirkimo komisijos posėdžio protokolo, 2015-11-19 UAB „Paslaugos būstui“ pažyma nustatyta, jog žemės sklypo valymo kaina 53,24 Eur, arba 0,055 Eur už kvadratą su PVM, sklypo plotas 1212 kv. m, namo užstatymo plotas 244 kv.m., valomo sklypo plotas 968 kv.m. Klaipėdos miesto savivaldybės žemėlapio 2015-11-12 ištrauka patvirtina, jog ieškovei priskirto administruoti žemės sklypo plotas 1212 kv. m. Atsakovė teigia, jog žemės sklypo plotas 751 kv.m., o ne 1212 kv. m. ir pateikė 2020 m. Klaipėdos miesto savivaldybės Klaipėdos miesto žemėlapį. Teismas nurodo, jog ginčo laikotarpis yra nuo 2018 m. spalio 1 iki 2019 m. spalio 16 d., todėl remtis atsakovės pateiktu 2020 m. rugpjūčio 25 d. Klaipėdos miesto žemėlapiu nėra pagrindo. Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes laikytina, jog žemės sklypo ploto valymo kaina visam namui su PVM 53,24 Eur, t. y. 0,084 Eur tarimas su PVM, todėl atsakovei priklausančiam butui mokėtina suma 4,23 Eur. Iš atsakovei išrašytų ir pateiktų apmokėti sąskaitų matyti, jog ieškovė teisingai apskaičiavo atsakovei mokėtiną 4,23 Eur teritorijos priežiūros mokestį, o 2019 m. spalio mėnesį 2,18 Eur, kurį atsakovė turėjo mokėti kiekvieną mėnesį kol buvo buto savininkė.

Dėl skolos

Atsakovės pateikti mokėjimo kvitai nepatvirtina jos nurodomos aplinkybės, kad atsakovei mokant įmokas susidarė 43,79 Eur permoka. Atlikus perskaičiavimus už laikotarpį nuo 2018 m. spalio 1 d. iki 2019 m. spalio 16 d. bendrai priskaičiuota atsakovės mokėtina suma už: 1) nesumokėtus mokesčius skirtus bendrosios dalinės nuosavybės administravimui; 2) kaupimo įmokas; 3) įmokas skirtas nuolatinei daugiabučio namo priežiūrai, šilumos sistemų, teritorijos priežiūrai; 4) remonto darbus; 5) žemės nuomos mokestį; viso yra 286,93 Eur (288,58 Eur -1,96 Eur). Atsakovė, mokėdama įmokas, ieškovei nenurodydavo paskirties už ką moka, t. y. kokius mokesčiu apmoka, todėl ieškovė gautas atsakovės įmokas paskirstydavo seniausiai atsakovės skolai dengti.

Teismas nurodo, jog atsakovė pripažino, jog jai buvo pateikiamos ieškovės sąskaitos, ji matė kokios mokėtinos sumos nurodomos ir kiek reikia mokėti, tačiau atsakovė pati nuspręsdavo kokią sumą mokės ieškovei.

CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse reglamentuojama, kad skolininkas, privalantis grąžinti tam pačiam kreditoriui kelias tos pačios rūšies skolas, mokėdamas gali pareikšti, kurią skolą jis grąžina. Jeigu skolininkas nepareiškia, kokiai prievolei įvykdyti skiria įmoką ir nėra kitokio šalių susitarimo, tai laikoma, kad grąžinta skola, kurios grąžinimo terminas suėjęs. Kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2013).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios susitarimo, kokia tvarka įskaityti atsakovės įmokas į jos turimas skolas. Nesant šalių susitarimo, taikytinas CK 6.55 straipsnyje nustatytas skolų įskaitymo eiliškumo reglamentavimas: kai yra kelios skolos, kurių grąžinimo terminai suėję, ir nė viena iš jų nėra užtikrinta, laikoma, kad grąžinta seniausia skola, nebent skolininkas mokėdamas pareiškia, kurią skolą jis grąžina.

Atsakovė patvirtino, jog su ieškove nebendravo, perskaičiavimus atliko, kai gavo ieškinį, jokiu pranešimu neinformavo ieškovės kaip mokės įmokas. Ieškovė nurodė, jog gaudavo įmokas iš atsakovės, atsakovė nenurodydavo už ką moka. Taigi, atsakovei mokant įmokas per loterijos „Perlas“ terminalą, per paštą, ieškovė nebuvo informuojama apie mokėjimo laikotarpį, apie tai, kokio dydžio suma ar jos dalis padengti yra skiriama. Kadangi šalys nesudarė susitarimo, kuriuo būtų numačiusios kitokią, negu nustatyta CK 6.55 straipsnio 1 ir 2 dalyse, įmokų paskirstymo kelioms skoloms padengti eiliškumo tvarką, o atsakovė nepareiškė ieškovei, kurią įmokos sumą ji skiria kuriai iš skolinių įsipareigojimų dengti, tai kreditorė (ieškovė) turėjo teisę CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka įskaityti įmokas į seniausias skolas. Skolininkui nepasinaudojus savo teise ir nenurodžius, kurią skolą jis grąžina, taikytina CK 6.55 straipsnio 2 dalyje nustatyta įmokos paskirstymo skoloms padengti eilės tvarka.

Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės bendrai ieškovei sumokėtų įmokų suma ginčo laikotarpiu ir 2019 m. lapkričio mėnesį buvo 274,78 Eur, tačiau ginčo laikotarpiu atsakovė turėjo sumokėti 286,93 Eur, todėl galutinė atsakovės mokėtina suma yra 12,15 Eur, duomenų, jog ši skola būtų sumokėta, byloje nėra, todėl ši suma priteistina iš atsakovės.

Dėl procesinių palūkanų.

Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, taip pat jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis. Šios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Pagrindas priteisti procesines palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė laiku, geruoju, todėl jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojosi kreditoriaus lėšomis, gavo iš to naudos, taip pažeidė kreditoriaus interesus ir privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tai minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Pareiga mokėti šias procesines palūkanas atsiranda iš įstatymo. Taigi tokių palūkanų priteisimo pagrindas yra numatytas įstatymu – CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir CK 6.210 straipsnio 2 dalis, ir suteikiantis teisę ieškovui reikalauti procesinių palūkanų priteisimo tais atvejais, kai tenkinamas jo ieškinys. Taigi tokio prašymo patenkinimą lemia ieškinio pagrįstumas ir jo tenkinimo galimybė (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 2A-47/2011, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2011). Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, tenkinus ieškovės ieškinį iš atsakovės priteistinos įstatyme numatytos penkių procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo 12,15 Eur sumos nuo 2020 m. vasario 6 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Pagal CPK 93 straipsnio 2 dalį bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, be kita ko, apima ir išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

CPK 98 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato teisines paslaugas. Teismas, spręsdamas dėl šių išlaidų dydžio, turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 ir Lietuvos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, bylos sudėtingumą, advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas. Pažymėtina ir tai, jog vien tai, jog prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių, savaime nereiškia, kad visos šalių patirtos išlaidos turi būti atlyginamos. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Pagal pateiktus duomenis nustatyta, kad ieškovė patyrė 903,35 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 15,00 Eur už sumokėtą žyminį mokestį, 65,55 Eur už procesinių dokumentų parengimą, 242,00 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui, prašymų parengimą, atstovavimą parengiamajame 2020-05-21 teismo posėdyje, 145,20 Eur už pasirengimą bylos nagrinėjimui ir atstovavimą 2020-06-25 posėdyje, 145,20 Eur už atstovavimą teismo posėdyje 2020-10-09, 145,20 Eur už atstovavimą teismo posėdyje 2020-11-20, 145,20 Eur už atstovavimą teismo posėdyje 2020-12-18.

Atsakovė patyrė 10,76 Eur bylinėjimosi išlaidų (už išrašus iš VĮ Registrų centro (4,35 Eur ir 6,41 Eur)).

Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas tenkintas iš dalies (22 procentai), tačiau šiuo atveju skirstant bylinėjimosi išlaidas tarp šalių atsižvelgtina ne tik į atmestų bei patenkintų reikalavimų mastą, bet ir įvertintinas šalių procesinis elgesys bylos nagrinėjimo metu. Byloje nustatyta, jog ieškovė, disponuodama visais ginčui išspręsti būtinais duomenimis, jų nepateikė laiku, dėl ko bylos nagrinėjimas buvo atidėtas kelis kartus, be to, ieškovė, kreipdamasi į teismą su reikalavimu dėl skolos priteisimo, neteisingai buvo apskaičiavusi atsakovės skolą ir tik teismui įpareigojus atlikti perskaičiavimus ieškovė juos atliko, teismo vertinimu tokiais veiksmais ieškovė vilkino procesą ir didino bylinėjimosi išlaidas, taip pat įvertintinas ieškovės atstovo paruoštų procesinių dokumentų turinys, suteiktų teisinių paslaugų apimtys, tai, jog teisinė pagalba buvo teikiama nesudėtingoje byloje ir vadovaujantis CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas sprendžia, jog ieškovės prašoma priteisti atstovavimo išlaidų suma mažintina trisdešimt procentų ir bylinėjimosi išlaidas tarp šalių paskirstytinos sekančiai: ieškovei iš atsakovės priteistina 140,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, o atsakovei iš ieškovės 8,40 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai, 93 straipsnio 2, 4 dalys).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), iš atsakovės (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12,15 Eur įsiskolinimą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, 2020 m. vasario 6 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 145,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Paslaugos būstui“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), 8,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei (V. B.), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.