- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-03-02
- Bylos Nr.
- eI2-2728-583/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-02594-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) patenkintas visiškai.
- Teisėjai
- Remigijus Arminas (pirm.), Eglė Kiaurakytė, Laimutė Jokubauskaitė
- Atsakovas
- Šilutės rajono savivaldybės administracijai, Šilutės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų
- Trečiasis asmuo
- T. K.
- Pareiškėjas
- Jonaičių medžiotojų klubas
- Advokatai
- Algimantas Šindeikis, Algimantas Šindekis
- Kategorijos
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkaujantis ir pranešėjas), Eglės Kiaurakytės ir Laimutės Jokubauskaitės,
dalyvaujant vaizdo konferencijos būdu pareiškėjo atstovams G. Š. ir advokatui Algimantui Šindeikiui,
2021 m. vasario 9 d. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo Jonaičių medžiotojų klubo skundą atsakovams Šilutės rajono savivaldybės administracijai ir Šilutės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti, trečiajam suinteresuotam asmeniui T. K. dėl dalies protokolo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Pareiškėjas Jonaičių medžiotojų klubas (toliau – ir pareiškėjas, Klubas) kreipėsi su skundu į teismą, nurodydamas, kad 2020 m. lapkričio 27 d. Šilutės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti (toliau – ir Komisija) posėdžio protokolo Nr. 3 (toliau – ir Protokolas) dalimi buvo nutarta, kad: „ <...> žala ūkininkui padaryta ir nuostoliai dėl šernų suniokoto kukurūzų lauko – 3 ha apskaičiuoti. Padaryta žala – 2396,85 Eur.”.
Šalies argumentai
Pareiškėjo teigimu Komisija atlikdama sunaikintų pasėlių apžiūrą ir priimdama sprendimą nesilaikė 2002 m. rugsėjo 23 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymo Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ nuostatų teisinio reglamentavimo, todėl priėmė nepagrįstą administracinį aktą.
Pareiškėjas skunde išdėstytais argumentais teismą prašo:
1. panaikinti 2020 m. lapkričio 27 d. Šilutės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti posėdžio protokolo Nr. 3 dalį, kuria buvo nutarta, kad: „<...> žala ūkininkui padaryta ir nuostoliai dėl šernų suniokoto kukurūzų lauko – 3 ha apskaičiuoti. Padaryta žala – 2396,85 Eur.”;
2. priteisti visas pareiškėjo Jonaičių medžiotojų klubo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos.
Pareiškėjas paaiškino, jog 2020 m. spalio 1 d. Komisija pagal trečiojo suinteresuoto asmens T. K. (toliau – ir Ūkininkas) prašymą sudarė žemės ūkio pasėlių apžiūros aktą. Minėtame akte buvo pažymėta, kad bendras žemės ūkio pasėlių būklės įvertinimas vietoje bus atliekamas po derliaus nuėmimo, kadangi šiuo metu atlikti patirtos žalos paskaičiavimo nėra galimybės. 2020 m. spalio 23 d. Komisija surašė žemės ūkio pasėlių apžiūros aktą, kuriame pažymėta, jog buvo išmatuoti 3 bareliai. Bendras žemės pasėlio būklės įvertinimas atliktas drono pagalba atliekant pažeistų plotų matavimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, jog nesutinka su Protokole nustatytomis aplinkybėmis, laikosi pozicijos, jog Protokolas yra nemotyvuotas, Komisija atlikdama sunaikintų pasėlių apžiūrą ir priimdama sprendimą nukrypo nuo Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos (toliau – ir Metodika).
Atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra išaiškinęs, jog sprendžiant dėl gyvūnų padarytos žalos apskaičiavimo, Komisija, kaip viešojo administravimo sistemos subjektas, privalo priimti individualų administracinį aktą – sprendimą. Tokio sprendimo turiniui taikytini Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis. Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių aplinkybių, nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo nuostatomis, Komisijos pareiga yra apskaičiuoti medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą, vadovaujantis be išimties visomis imperatyviomis nuostatomis, įtvirtintomis Metodikoje. Pareiškėjas pabrėžia, jog nei iš Protokolo, nei iš Akto turinio neįmanoma nustatyti ar apskaičiuojant medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ūkininko pasėliams buvo laikomasi Metodikos nuostatų, kadangi Protokole nėra nurodyta kaip buvo apskaičiuojama patirta žala. Akte nėra pažymėtas bendras plotas, kuriame buvo nustatyti pasėlių pažeidimai, nėra nurodyta kiek procentų pasėlių buvo sunaikinta ir kokio dydžio plote šie pasėliai buvo sunaikinti. Protokole yra nurodyta, jog buvo pažeistas 3 ha dydžio bendras pasėlių plotas, tačiau visiškai neaišku kaip šis plotas nustatytas ir apskaičiuotas. Komisija šių duomenų Akte nenurodė, todėl neaišku kokiame pirminiame dokumente ši aplinkybė buvo konstatuota, kadangi Komisija priimdama protokolinį sprendimą privalėjo vadovautis duomenimis, kurie yra nustatyti Akte. Taip pat Protokole nėra nurodyta kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių aplinkybių. Pareiškėjo nuomone minėtos aplinkybės patvirtina, jog Protokolas neatitinka Viešojo administravimo įstatyme keliamų reikalavimų ir Komisija priimdama sprendimą nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos tokio pobūdžio bylose.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymo nuostatomis teisinis metrologijos reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos matavimams, kai nuo jų rezultatų priklauso baudos ar žalos atlyginimo dydis. Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Protokole nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad matavimo priemonėms, kuriomis buvo matuojami Ūkininko pažeisti pasėliai, buvo atlikta metrologinė patikra. Taip pat Protokole nepažymėta ar Ūkininkas imasi kokių nors priemonių, kad pasėliai būtų apsaugoti nuo medžiojamųjų gyvūnų. Jame tik pažymėta, jog Ūkininkas laikosi agrotechninių reikalavimų, nepateikiant jokių detalesnių paaiškinimų. Klubo teigimu minėtos aplinkybės sudaro teisinį pagrindą tenkinti skundą ir panaikinti Protokolo dalį, kuria konstatuota, jog Ūkininkui buvo padaryta 2396,85 Eur žala dėl pasėklių sunaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo Jonaičių medžiotojų klubo atstovai G. Š. ir advokatas Algimantas Šindeikis nurodė, jog palaiko skundą, prašė jį tenkinti jame pateiktų argumentų pagrindu.
Atsiliepimas
Atsakovė Šilutės rajono savivaldybės administracija (toliau – ir Administracija) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad nesutinka su jame pateiktais argumentais, prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Šalies argumentai
Teigia, jog 2020 m. rugsėjo 28 d. Ūkininkas Administracijai pateikė prašymą, kuriuo prašoma atlyginti šernų padarytą žalą kukurūzų laukams. Komisija 2020 m. spalio 23 d., dalyvaujant Ūkininkui ir Klubo atstovams apžiūrėjo vietoje medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą ūkio pasėliams bei surašė Aktą. Dalyvavę asmenys nustatė, kad 3 bareliai žemės ūkio pasėlių nepažeisti, pažeistų plotų matavimas atliktas drono pagalba.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjas nurodo, jog Akte nėra pažymėtas bendras plotas, kuriame buvo nustatyti pasėlių pažeidimai, nėra nurodyta kiek procentų žemės ūkio pasėlių buvo sunaikinta bei nurodyta, kokio dydžio plote šie pasėliai buvo sunaikinti. Administracija atkreipia dėmesį, jog apžiūros vietoje metu nebuvo galimybės atlikti pakenktų pasėlių plotų matavimų ir tuo pačiu užpildyti Akto atitinkamas grafas. Tik gavus UAB „GeoNovus“ duomenis, buvo nustatyta, jog sunaikintų laukų plotų suma yra 3 ha, kas sudaro 13,63 proc viso lauko ploto.
Sutinka, jog dalis duomenų, reikalingų žalai apskaičiuoti pagal Metodiką, nebuvo surinkti, tai savaime negali būti kliūtis žalai nustatyti, kadangi pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją būtinumas atlyginti asmeniui padarytą žalą yra konstitucinis principas. Pareiškėjas tokio pobūdžio bylose, ginčydamas Komisijos nustatytus faktinius duomenis, skaičiavimus, privalo pagrįsti savo teiginius įrodymais, vien Komisijos skaičiavimo, naudotų duomenų neigimas nėra pakankamas pagrindas nuginčyti Komisijos sprendimus.
Administracijos nuomone minėtos aplinkybės patvirtina, jog Komisija, priimdama individualų administracinį aktą, laikėsi jam keliamų reikalavimų ir procedūrų, užtikrinančių objektyvų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Protokolas yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, todėl jį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Trečiasis suinteresuotas asmuo T. K. atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, jog nesutinka su skundo argumentais, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. T. K. nesutikimą su pareiškėjo skundu grindžia iš esmės analogiškomis aplinkybėmis, kurios yra nurodytas Administracijos atsiliepime į pareiškėjo skundą. Papildomai pažymi, kad pareiškėjo argumentai, jog nepagrįstai apskaičiavusi patirtą žalą Komisija sudarė galimybes jam nepagrįstai praturtėti Klubo sąskaita, yra grindžiami tik pareiškėjo subjektyviomis prielaidomis.
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Komisijos 2020 m. lapkričio 27 d. posėdžio protokolo Nr. 3 dalies, kuria konstatuota, kad: „ <...> žala ūkininkui padaryta ir nuostoliai dėl šernų suniokoto kukurūzų lauko – 3 ha apskaičiuoti. Padaryta žala – 2396,85 Eur“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas (bylai aktuali įstatymo redakcija galiojusi nuo 2019-12-20 iki 2021-01-01), Lietuvos Respublikos metrologijos įstatymas, Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 486/359 „Dėl Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodikos patvirtinimo“ patvirtina Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodika.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, jog Ūkininkas 2020 m. rugsėjo 28 d. Administracijai pateikė prašymą, kuriame prašoma atlyginti šernų padarytą žalą kukurūzų laukams. Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 1 dalis numato, kad laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą žemės, miško ir vandens telkinių sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytais atvejais atlygina medžioklės plotų naudotojai arba valstybės vardu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos institucijos, jeigu neįrodoma, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos, nukentėjusio asmens tyčios ir kitų Civilinio kodekso 6.253 straipsnyje nurodytų veiksmų. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, jog Klubas yra ginčo teritorijos medžioklės ploto vieneto naudotojas.
Vadovaujantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą pagal Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų patvirtintą Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams, ūkiniams gyvūnams ir miškui apskaičiavimo metodiką apskaičiuoja atitinkamos savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta nuostolių skaičiavimo komisija. Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad Administracijos direktorius 2019 m. lapkričio 21 d. sprendimu Nr. A1-1225 „Dėl medžioklės gyvūnų padarytos žalos nuostolių apskaičiavimo komisijos sudarymo“ sudarė Komisiją iš keturių narių.
Žemės, miško ir vandens telkinių sklypų, kuriuose nėra uždrausta medžioti, savininkai, valdytojai ir naudotojai apie laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytą žalą nedelsdami privalo pranešti atitinkamai seniūnijai, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo žalos pastebėjimo išsiųsdami rašytinį prašymą dėl žalos įvertinimo ir atlyginimo. Seniūnijos seniūnas, gavęs pranešimą apie padarytą žalą, privalo tą pačią dieną pranešti medžioklės plotų naudotojui ir per 7 dienas organizuoti žalos įvertinimą, išskyrus atvejus, kai dėl žalos pobūdžio jos dydį įmanoma nustatyti tik praėjus daugiau negu 7 dienoms (Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 5 dalis).
Atsižvelgiant į Ūkininko 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą atlyginti šernų padarytą žalą kukurūzų laukams, Komisija 2020 m. spalio 1 d. atliko pažeisto kukurūzų lauko patikrą vietoje. Analizuojant Komisijos 2020 m. spalio 1 d. žemės ūkio pasėlių apžiūros aktą nustatyta, jog patikrinime dalyvavo visi keturi Komisijos nariai, Ūkininkas ir pareiškėjo atstovas G. Š. 2020 m. spalio 1 d. akte konstatuota, jog šiuo metu atlikti bendro žemės ūkio pasėlių būklės įvertinimo nėra galimybės, kadangi dar nėra nuimtas derlius. Nuspręsta atlikti pakartotinę patikrą vietoje kai pažeistame lauke bus nuimtas kukurūzų derlius.
Pakartotinė pažeisto kukurūzų lauko patikra vietoje atlikta 2020 m. spalio 23 d. Patikros vietoje nustatytos aplinkybės įformintos Akte. Akte teigiama, jog patikrinimo metu dalyvavo keturi Komisijos nariai, Ūkininkas ir trys pareiškėjo atstovai. Akte nurodyta, jog buvo patikrinti 3 bareliai nepažeistų kukurūzų, o pažeistų plotų matavimas atliktas pasitelkiant droną. Pažymėtina, jog antstolis Kęstutis Košys taip pat dalyvavo 2020 m. spalio 23 d. patikroje vietoje ir 2020 m. spalio 23 d. surašė faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0118/20/008. Antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nurodyta, kad iš vietovės esančios (duomenys neskelbtini) paleistas į orą UAB „GeoNovus“ dronas. Dronas pagal jo valdytojo nustatytą užduotį iš oro išžvalgė ir fiksavo kukurūzais užsėtus žemės plotus, priklausančius Ūkininkui. Komisijos nariai, trijose skirtinguose vietose, naudojant sertifikuotą liniuotę, išmatavo po vieną kvadratinį metrą skirtinguose kukurūzų lauko vietose ir atliko kukurūzų stiebų bei burbuolių skaičiavimą ir išmatavo pasirinktinai paimtų kukurūzų burbuolių įlgį. Faktinių aplinkybių konstatavimo metu Ūkininkas, visiems dalyvaujantiems asmens parodė konkrečias vietas, kur aiškiai vizualiai matomi išguldyti kukurūzų stiebai su burbuolėmis. Užbaigus kukurūzų lauko fiksavimą iš oro, dronas buvo supakuotas į jam skirtą pakuotę, pristatytas į Šilutės paštą ir registruota pašto siunta išsiųstas į UAB „GeoNovus“ buveinę.
Komisija 2020 m. lapkričio 27 d. vykusio posėdžio metu surašė Protokolą. Jame teigiama, kad Komisija nagrinėjo ūkininko 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą, susipažino su jo pateiktais dokumentais. Bendru ūkininko ir Klubo atstovo susitarimu, UAB „GeoNovus“ drono pagalba buvo atlikti sunaikintų pasėlių matavimai. Taip pat Komisija atliko 3 barelių matavimus nepažeistame kukurūzų ploto lauke. Šie matavimai atlikti pasėlių tankumo ir derlingumo nustatymui. Pabrėžiama, jog pasėliai atitinka geros būklės agrotechnikos reikalavimus, o sunaikintas pasėlių plotas – 3 ha. Protokole konstatuojama, jog ūkininkui padaryta žala siekia 2396,85 Eur.
Remiantis Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 6 dalimi šalis, nesutinkanti su apskaičiuotu žalos dydžiu, turi teisę Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka nuostolių skaičiavimo komisijos sprendimą apskųsti teismui. Pareiškėjas skunde neneigia savo, kaip medžioklės ploto naudotojo, pareigos atlyginti laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės savininkui, tačiau laikosi pozicijos, kad Protokolas yra nemotyvuotas – jame nepateiktas jo priėmimo teisinis ir faktinis pagrindas, nepateikta informacija kaip buvo nustatytas sunaikintų žemės ūkio pasėlių plotas, apskaičiuotas ūkininko patirtos žalos dydis. Pareiškėjo nuomone Komisija apskaičiuodama žalos dydį nukrypo nuo Metodikoje reglamentuotų taisyklių.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad sprendimo dėl žalos atlyginimo turiniui taikytini ne tik Medžioklės įstatymo, bet ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio (nagrinėjamu atveju aktualus Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnis) reikalavimai, nustatantys, kad individualus administracinis sprendimas turi būti pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis (1 dalis). Tai reiškia, jog Komisijos sprendime turi būti nurodyta, kokiu teisiniu pagrindu veikia šis viešojo administravimo subjektas, jo priėmimo priežastys, kokiomis teisės normomis grindžiamas atitinkamos žalos paskaičiavimas, ar nėra žalos atlyginimą šalinančių išimčių; nustatytos faktinės aplinkybės privalo būti aiškiai apibrėžtos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad tokie reikalavimai nėra pertekliniai, nes tiek žalą turintis mokėti asmuo, tiek į žalos atlyginimą pretenduojantis asmuo, tiek teismas, nagrinėsiantis ginčą dėl žalos atlyginimo, padaryto laisvėje gyvenančių medžiojamųjų gyvūnų, turi aiškiai suvokti žalos atsiradimo pagrindą bei jos aplinkybes, o taip pat teisinį pagrindą, kuriuo įpareigojama atlyginti patirtą žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-557/2009, 2010 m. liepos 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1014/2010, 2012 m. liepos 9 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A525-2041/2012, 2014 m. balandžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-1126/2014, 2015 m. kovo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-218-602/2015).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, jog Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2018 m. birželio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1198-520/2018). Kiekviena viešojo administravimo institucija yra saistoma bendrųjų, be kita ko, konstitucinių teisės principų (teisinės valstybės, valdžios įstaigos tarnauja žmonėms, teisės viršenybės, draudimo diskriminuoti, asmenų lygybės prieš įstatymą, proporcingumo ir kt.) bei gero administravimo, atsakingo valdymo principų (teisėtumo, objektyvumo, nepiktnaudžiavimo valdžia, skaidrumo ir kt.) (žr., pvz., 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-1605/2012; 2016 m. vasario 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-311-525/2016).
Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis numato, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyta: 1) administracinį sprendimą priėmusio viešojo administravimo subjekto pavadinimas; 2) administracinio sprendimo data; 3) administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; 4) atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; 5) administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; 6) administracinio sprendimo motyvai; 7) administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką; 8) administracinį sprendimą priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.
Metodikos 7 punktas reglamentuoja, jog Žemės ūkio pasėliams padarytos žalos dydžiui apskaičiuoti nustatomas plotas, kuriame pasėlis yra pakenktas medžiojamųjų gyvūnų, ir pasėlio pakenkimo intensyvumas. Žalos piniginė išraiška apskaičiuojama derliaus netekimą padauginus iš Žemės ūkio ir maisto produktų rinkos informacinėje sistemoje (ŽŪMPRIS) skelbiamos einamųjų metų spalio antrosios savaitės Grūdų ir aliejinių augalų sėklų supirkimo kainų (iš augintojų ir kitų vidaus rinkos ūkio subjektų) suvestinėje ataskaitoje (pagal formą GS-1) nurodytos vidutinės kainos eurais už toną (kaina su nuoskaitomis po valymo ir džiovinimo ir su priemokomis). Tų kultūrų produktams, kurių supirkimo rinkos kainų nustatyti neįmanoma, žalos piniginė išraiška apskaičiuojama taikant Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymais kasmet tvirtinamas Biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvines kainas (Metodikos 10 punktas).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą akivaizdu, jog medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala pasėliams apskaičiuojama nustačius šias aplinkybes – plotą, kuriame pasėlis yra pakenktas, pasėlio pakenkimo intensyvumą ir dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos netekto derliaus kiekį. Plotas, kuriame yra medžiojamųjų gyvūnų pakenktas pasėlis, nustatomas išmatavus visas pasėlio dalis, kuriose pastebimi medžiojamųjų gyvūnų padaryti pakenkimai (Metodikos 7.1 papunktis). Pasėlio pakenkimo intensyvumas nustatomas remiantis Metodikos 7.2 papunktyje nustatyta formule, o derliaus netekimas apskaičiuojamas vadovaujantis Metodikos 8 punkte nurodyta formule.
Iš Protokolo turinio matyti, kad Komisija apsiribojo tik pakenkto pasėlių ploto nurodymu ir bendru žemės ūkio pasėlių būklės įvertinimu. Protokole nėra nurodyta kaip buvo apskaičiuotas pakenktas žemės ūkio pasėlių plotas, nepateikta informacija apie pasėlio pakenkimo intensyvumą ar dėl medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos Ūkininko netekto derliaus kiekio, kaip buvo apskaičiuota patirta žala. Protokole tik abstrakčiai teigiama, jog Ūkininkui padaryta žala apskaičiuota vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-731 „Dėl biologinio turto ir žemės ūkio produkcijos normatyvinių kainų 2020 m. sąrašo patvirtinimo“ bei Statistikos departamento pateikta informacija apie žemės ūkio augalų derlingumą Šilutės rajone, tačiau nepateikti jokie duomenys, kurie pagrįstų apskaičiuotos žalos dydį.
Pažymėtina, kad Medžioklės įstatymo 18 straipsnio 8 dalis teigia, kad Medžiojamųjų gyvūnų padaryta žala žemės sklypų savininkams, valdytojams ir naudotojams, kurių žemės ūkio pasėliams buvo padaryta žalos, atlyginama, jeigu žemės ūkio pasėlių savininkas augina pasėlius pagal agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, patvirtintas Medžiojamųjų gyvūnų padarytos žalos žemės ūkio pasėliams ir miškui apskaičiavimo metodikoje. Vadovaujantis minėtu teisiniu reguliavimu darytina išvada, jog Komisija privalo įvertinti ar pasėlių savininkas augina pasėlius agrotechninius reikalavimus ir vykdo pasėlių apsaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones. Protokole nurodoma, jog pasėliai atitinka geros būklės agrotechnikos reikalavimus, tačiau nėra užsimenama ar ūkininkas tinkamai taikė Metodikoje reglamentuotas apsisaugojimo nuo medžiojamųjų gyvūnų daromos žalos priemones, ar šios priemonės netaikytinos dėl naudmenų ploto ir t.t. Taip pat Protokole nėra išaiškinta sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.
Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą paaiškino, jog Komisija Protokolą priėmė vadovaudamasi 2020 m. lapkričio 20 d. UAB „GeoNovus“ paaiškinimu, iš kurio matyti, jog medžiojamųjų gyvūnų sunaikintų laukų plotas yra 3 ha, kas sudaro 13,63 proc. nuo viso lauko ploto. Anksčiau minėtas antstolio 2020 m. spalio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 0118/20/008 patvirtina, jog bendru ūkininko ir Klubo atstovų susitarimu UAB „GeoNovus“, pasitelkdama geodeziniams matavimams skirtą droną ir fotogrametrine programine įranga, atliko pažeisto lauko matavimusi. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog informacija apie UAB „GeoNovus“ atliktus apskaičiavimus nėra pateikta nei Protokole, nei Akte. Tokia informacija nurodoma tik atsiliepime į skundą.
Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualaus administracinio akto motyvai pagal įstatymą privalo būti nurodyti pačiame administraciniame akte. Skundžiamo administracinio akto priėmimo motyvų nurodymas teismo proceso metu neturi būti vertinamas ir nedaro įtakos nemotyvuoto sprendimo teisėtumui (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-502-940/2013; 2015 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1-502/2018 ir kt.). Teismas nėra įgalintas atsižvelgti į skundžiamų teisės aktų priėmimo pagrindų papildymą, teikiamų atsiliepimų ar kitų procesinių veiksmų metu, jei tie papildymai savo esme yra visiškai nauji teisės aktų priėmimo pagrindai. Tik esant konkretiems skundžiamo administracinio akto priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam vertinimui įmanoma pasisakyti dėl tokių skundžiamų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-556-1068/2014; 2019 m. spalio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4631-968/2019).
Atsižvelgiant į minėtą teisinį reguliavimą bei faktines aplinkybes konstatuotina, jog pareiškėjo teiginiai, kad Protokolas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimų yra pagrįsti. Protokolas neatitinka esminių Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų – nemotyvuotas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra atlikta aiški teisinių santykių kvalifikacija.
Pareiškėjas savo skundą taip pat grindžia aplinkybe, jog nėra jokių įrodymų, kad ūkininko patirtos turtinės žalos dydis buvo apskaičiuotas naudojant priemones, atitinkančias Metrologijos įstatymo reikalavimus. Metrologijos įstatymo 15 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog teisinio metrologinio reglamentavimo objektai yra: 1) matavimo priemonės, priskirtos teisinio metrologinio reglamentavimo sritims, nurodytoms šio įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje; 2) parduodant sveriamų, skaičiuojamų, matuojamų arba dozuojamų prekių kiekis; 3) produkto kiekis pakuotėje, matavimo indo tūris; 4) produkto kiekio pakuotėje ir matavimo indo tūrio kontrolės sistema.
Vadovaujantis 16 straipsnio 1 dalies 2 punktu teisinis metrologinis reglamentavimas taikomas matavimo priemonėms, kurios naudojamos atliekant matavimus, kai nuo matavimo rezultatų priklauso baudžiamosiose, administracinių nusižengimų ar civilinėse bylose skiriamos baudos arba turtinės žalos atlyginimo dydis. Matavimo priemonės, patenkančios į techninių reglamentų taikymo sritį, teisinį metrologinį patvirtinimą sudaro matavimo priemonės atitikties įvertinimas, matavimo priemonės patikra (periodinė, neeilinė) ir kiti techniniuose reglamentuose nustatyti veiksmai. (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Fiziniai ir juridiniai asmenys, jų filialai, padaliniai, kurie patiekia ir tiekia rinkai, įrengia ir naudoja matavimo priemones, kurios yra teisinio metrologinio reglamentavimo objektai, yra atsakingi už tai, kad būtų laiku atliktas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas teisinis metrologinis patvirtinimas (Metrologijos įstatymo 17 straipsnio 3 dalis).
Įvertinus minėtą teisinį reguliavimą konstatuotina, jog viešosios teisės srityje, apskaičiuojant patirtos turtinės žalos dydį, privaloma naudotis matavimo priemonėmis kurioms yra atliktas teisinis metrologinis įvertinimas, patvirtinimas, patikra ir kiti techniniuose reglamentuose nustatyti veiksmai. Pareigą atlikti minėtus veiksmus turi fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie savo veikloje naudoja teisinio metrologinio reglamentavimo matavimo priemones. Kaip ir anksčiau minėta, ginčo teritorijos matavimai buvo atlikti Komisijos narių bei pasitelkiant UAB „GeoNovus“ droną. Analizuojant antstolio 2020 m. spalio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo turinį nustatyta, jog Komisijos nariai, naudodamiesi sertifikuota liniuote, išmatavo po vieną kvadratinį metrą skirtinguose kukurūzų lauko vietose ir atliko kukurūzų stiebų ir burbuolių skaičiavimą.
Pažymėtina, kad minėtame protokole nėra informacijos apie tai ar UAB „GeoNovus“ naudotas dronas atitinka Metrologijos įstatyme nustatytus reikalavimus. Tokia informacija nepateikta ir teismui. Įvertinus minėtas faktines aplinkybes darytina išvada, jog Komisija skaičiavimus atliko metrologinę patikrą turinčia liniuote, tačiau duomenų, kad matavimui UAB „GeoNovus“ pasitelkto drono įrenginiai turi metrologinę patikrą, tokių duomenų nepateikta. Administracija atsiliepime teigia, jog apskaičiuojant Ūkininko patirtos turtinės žalos dydį buvo remiamasi UAB „GeoNovus“ pateiktais matavimais, todėl konstatuotina, kad pareiškėjo skundo teiginiai, jog žalos dydis buvo apskaičiuotas naudojant nesertifikuotas matavimo priemones, yra pagrįsti.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios už tikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Vadovaujantis anksčiau išdėstytu konstatuojama, jog 2020 m. lapkričio 27 d. Šilutės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti posėdžio protokolas Nr. 3 neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies reikalavimų – yra nepagrįstas ir nemotyvuotas, Ūkininko patirta turtinė žala apskaičiuota matavimo priemonėmis, kurios neįvertintos pagal Metrologijos įstatymo nuostatas, todėl pareiškėjo Jonaičių medžiotojų klubo skundas tenkintinas ir Protokolas naikintinas.
Ginčijamas protokolas dėl aukščiau įvardijamų tiek materialiosios teisės taikymo, tiek procedūrinių pažeidimų, naikinamas visa apimtimi ir administracinio akto panaikinimas grąžina šalis į status quo ante ir sukuria atsakovui Šilutės rajono savivaldybės komisijai medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti pareigą atlikti veiksmus, susijusius su ankstesnės padėties atkūrimu, t. y. pareigą iš naujo išnagrinėti T. K. 2020 m. rugsėjo 28 d. prašymą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Pareiškėjas Jonaičių medžiotojų klubas teismui pateikė prašymą priteisti iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos prašymą priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas, iš viso 1807,75 Eur.
ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Taigi nuostata „kurios naudai priimtas sprendimas“ reiškia, kad bylinėjimosi išlaidos priteisiamos tai šaliai, kuri laimi bylą, t. y. kuriai priimtas teismo baigiamasis aktas yra palankus (patenkinti materialiniai reikalavimai).
ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Pareiškėjas teismui pateikė 2020 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AKS Nr. 6695, 2020 m. gruodžio 23 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AKS Nr. 6710, 2021 m. vasario 9 d. PVM sąskaitą faktūrą serija AS Nr. 21-02-01 ir sąskaitos išrašus, patvirtinančius, kad pareiškėjas advokatui Algimantui Šindekiui už suteiktas teisines paslaugas iš viso sumokėjo 1807,75 Eur. Analizuojant minėtus dokumentus matyti, kad pareiškėjas advokatui sumokėjo 435,75 Eur (su PVM) už išvados dėl Protokolo teisėtumo pateikimą, 978,00 Eur (su PVM) už skundo teismui parengimą, 23,00 Eur dydžio žyminį mokestį ir 363,00 Eur (su PVM) už susipažinimą su atsiliepimais į skundą, rašytinių paaiškinimų parengimą, pasirengimą ir atstovavimą 2021 m. vasario 9 d. vykusiame teismo posėdyje.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalimi šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalų dydį reglamentuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio patvirtinimo“ patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Pažymėtina, jog vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes. Visumos kriterijų buvimas leidžia teigti, kad administracinę bylą nagrinėjantis teismas kiekvienu konkrečiu atveju turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti bylinėjimosi išlaidas ir kokio dydžio išlaidos turėtų būti priteisiamos (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-215/2013, 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-234-822/2018 ir kt.).
Vertindama priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016, 2020 m. lapkričio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-719-415/2020 ir kt.).
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (žr., pvz., 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017), tokie veiksmai, kaip konsultacijos, susipažinimas su dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo dalimi. Susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan., traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.19 punktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).
Vadovaujantis cituojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, konstatuotina, jog advokato išvados pateikimas dėl Protokolo teisėtumo, susipažinimas su kitų procesų šalių pateiktais atsiliepimais į skundą, pasirengimas atstovauti klientą teismo posėdyje nėra atskiras savarankiškas veiksmas, o apima atstovavimą teisme, todėl šioje apimtyje pareiškėjo prašymas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rekomendacijų 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Skundas teismui pateiktas 2020 m. gruodžio 28 d. (2020 m. IV ketvirtis), todėl nagrinėjamu atveju aktualus yra 2020 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1398,5 Eur.
Už prašymo parengimą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2.5 (Rekomendacijų 8.2 punktas). Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes matyti, kad už prašymo parengimą maksimalus priteistinas užmokestis – 3496,25 Eur (1398,5 * 2.5). Pareiškėjas už skundo parengimą advokatui sumokėjo 978,00 Eur, t. y. pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus priteisino užmokesčio, todėl prašymas šioje apimtyje tenkintinas.
Vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 punktu už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 0,1. Teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama valandomis. Minutėmis skaičiuojamas laikas apvalinimas: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda (Rekomendacijų 9 punktas).
Remiantis teismo 2021 m. vasario 9 d. informacinės pažymos duomenimis, 2021 m. vasario 9 d. teismo posėdžio pradžia – 13.10 val., o posėdis baigėsi 13.46 val. (36 min). Vadovaujantis Rekomendacijų 9 punktu konstatuotina, jog posėdžio trukmė yra viena valanda. Šiuo atveju aktualus yra 2020 m. III ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje, kuris remiantis Statistikos departamento duomenimis siekė – 1454,8 Eur. Įvertinus minėtas aplinkybes darytina išvada, jog už vieną atstovavimo teisme valandą maksimali priteistina suma siekia 145,48 Eur (1454,8 * 0.1). Akivaizdu, jog pareiškėjo, už jo interesų atstovavimą teisme, prašoma priteisti 363,00 Eur dydžio suma viršija Rekomendacijose nustatyta maksimalų priteistiną užmokestį, todėl pareiškėjo prašymas šioje apimtyje tenkintinas iš dalies.
Vadovaujantis anksčiau išdėstytu, pareiškėjo Jonaičių medžiotojų klubo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas dalinai ir pareiškėjui iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas už skundo parengimą ir atstovavimą teismo posėdyje - 1123,48 Eur (978,00 + 145,48) bei sumokėto 23,00 Eur žyminio mokesčio atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 86 – 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo Jonaičių medžiotojų klubo skundą tenkinti.
Panaikinti Šilutės rajono savivaldybės komisijos medžiojamųjų gyvūnų padarytai žalai apskaičiuoti 2020 m. lapkričio 27 d. posėdžio protokolą Nr. 3.
Pareiškėjui Jonaičių medžiotojų klubui iš atsakovės Šilutės rajono savivaldybės administracijos priteisti 1123,48 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir 23,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje pareiškėjo Jonaičių medžiotojų klubo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, netenkinti.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus.