- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-04
- Bylos Nr.
- eAS-719-415/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02169-2017-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Nutartis palikta nepakeista.
- Teisėjai
- Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas
- Atsakovas
- J. K.
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Susisiekimo ministerija
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“, LR Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, "Kelprojektas", BĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties dėl teismo išlaidų atlyginimo priteisimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui J. K. (tretieji suinteresuoti asmenys Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, uždaroji akcinė bendrovė „Kelprojektas“), dėl atlyginimo dydžio už žemės sklypą nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 21 d. akto Nr. ŽVP-39-(1.18) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti)“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimtą atsakovo 0,1229 ha žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, tai yra valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožui nuo 94 iki 107 km rekonstruoti; 2) nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą atsakovo J. K. 0,1229 ha dydžio žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), bendrą 3 180,00 Eur atlyginimo dydį pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. TVA-2015-48 ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-39-(1.18).
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. spalio 17 d. sprendimu pareiškėjo prašymą tenkino iš dalies. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2020 m. liepos 15 d. nutartimi pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos apeliacinį skundą atmetė. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. spalio 17 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Atsakovo J. K. atstovė 2020 m. liepos 17 d. ir 2020 m. liepos 21 d. pateikė teismui prašymus dėl 4 980,36 Eur ir 625 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartimi atsakovo prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo tenkino iš dalies, ir priteisė atsakovui J. K. iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 3 977,03 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Teismas šioje byloje vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 25, 41, 42, 66, 70, 84, 97, 127, 132, 133, 138, 143, 144, 153 ir 161 straipsnių pakeitimo įstatymu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) nuostatomis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nuostatomis.
Teismas sprendė, kad atsakovo prašoma suma priteisti 1 185,80 Eur už susipažinimą su kliento pateiktais dokumentais ir atsiliepimo į pareiškimą parengimą neviršija maksimalaus dydžio, apskaičiuoto pagal Rekomendacijų 8.2 punkto nuostatas (2 096,75 Eur), todėl priteistina iš pareiškėjo.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė priteisti 338,80 Eur už susipažinimą su NŽT pateiktu atsiliepimu, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje, kurie užtruko 2 val.
Teismas sprendė, kad, vadovaujantis Rekomendacijų 8.19 ir 9 punktais, už susipažinimą su NŽT pateiktu atsiliepimu, pasirengimą 2017 m. gruodžio 12 d. teismo posėdžiui ir atstovavimą teisme, atsakovui gali būti priteista 167,74 Eur, kadangi prašoma priteisti 338,80 Eur suma viršija Rekomendacijose numatytą dydį.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas sumažino atsakovo prašomą priteisti 271,04 Eur sumą už pasirengimą bylos nagrinėjimui (2 val.), iki 170,16 Eur, nes ji viršijo Rekomendacijose numatytą maksimalų dydį (170,16 Eur).
Teismas taip pat sumažino atsakovo prašomą priteisti 813,12 Eur už teisinę konsultaciją dėl bylos eigos, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje (trukmė 5 val. 20 min.). Iš byloje esančių dokumentų teismas nustatė, kad atsakovo atstovė dalyvavo 2018 m. vasario 6 d. teismo posėdyje, kuris užtruko 1 val. Teismas sprendė, kad teisinių konsultacijų dėl bylos eigos, pasirengimo teismo posėdžiui ir atstovavimo 2018 m. vasario 2 d. teismo posėdyje trukmė galėjo siekti 4 valandas, todėl atsakovui gali būti priteista 340,32 Eur, nes jo prašoma priteisti 813,12 Eur suma, viršija Rekomendacijose numatytą dydį.
Teismas priteisė atsakovui 340,32 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą 2018 m. kovo 8 d. teismo posėdyje, kadangi sprendė, jog prašoma priteisti 711,48 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje, už prašymo dėl ekspertizės skyrimo rengimą – 203,28 Eur (trukmė 5 val. 40 min.) viršija Rekomendacijose numatytą dydį. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovo atstovė dalyvavo 2018 m. kovo 8 d. teismo posėdyje, kuris užtruko 2 val., o pasirengimas jam galėjo užtrukti 2 val.
Teismas nurodė, kad už prašymo dėl ekspertizės skyrimo rengimą gali būti priteista 203,28 Eur, kadangi ji neviršija Rekomendacijose numatyto dydžio.
Teismas taip pat priteisė atsakovui 67,76 Eur už teisinę konsultaciją 2018 m. balandžio 4 d., kuri užtruko 40 min., kadangi ši suma neviršijo Rekomendacijose numatyto dydžio.
Teismas sumažino atsakovo prašomą priteisti 271,04 Eur už susipažinimą su gauta ekspertize, kuris užtruko 2 val., iki 176,96 Eur, kadangi jis viršijo Rekomendacijose numatytą dydį.
Teismas priteisė atsakovui 353,92 Eur už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje (trukmė 5 val. 40 min.), kadangi sprendė, jog prašoma priteisti 609,84 Eur viršija Rekomendacijose numatytą dydį. Teismas nurodė, kad atsakovo atstovė dalyvavo 2018 m. birželio 14 d. teismo posėdyje, kuris užtruko 1 val. , o pasirengimas jam galėjo užtrukti dar 3 valandas.
Teismas taip pat priteisė 67,76 Eur sumą už prašymo teismui parengimą, kuri neviršijo Rekomendacijose numatyto dydžio.
Teismas atsakovui priteisė 278,01 Eur. už pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje (trukmė 3 val.), kadangi sprendė, kad prašoma priteisti 440,44 Eur viršija Rekomendacijose numatytą dydį. Teismas nurodė, kad iš byloje esančių dokumentų matyti, kad atsakovo atstovė dalyvavo 2018 m. rugsėjo 27 d. teismo posėdyje, kuris užtruko 1 val., o pasirengimas posėdžiui galėjo trukti dar 2 valandas.
Teismas nurodė, kad prie bylos nagrinėjimo išlaidų priskiriamos sumos, išmokėtos ekspertams ir ekspertų organizacijoms (ABTĮ 39 str. 1 d. 1 p.). Atsakovo atstovė nurodė, kad atsakovas patyrė 325 Eur už teismo paskirtos Nekilnojamojo turto ekspertizės atlikimą. Teismas sprendė, kad šios išlaidos laikytinos pagrįstomis. Teismas taip pat pagrįstomis pripažino atsakovo patirtas 300 Eur išlaidas už rašytinės formos konsultacinio pobūdžio pažymą apie nekilnojamojo turto objekto rinkos kainą, kuri buvo vertinta byloje.
Teismas pagal nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, prašomą priteisti bei maksimaliai galimą priteisti išlaidų sumą, atsižvelgiant į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį bei į tai, kad šioje byloje apgintos atsakovo teisės, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, padarė išvadą, kad atsakovas patyrė 3 977,03 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios jam priteistinos iš pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos.
III.
Atsakovas J. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį dėl 3 977,03 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti iš pareiškėjo atsakovo naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Nurodo, kad pagal formuojamą teismų praktiką, teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, vertino išlaidas ne bendrai, kaip vieną visumą, o išskirdamas kiekvieną atliktą darbą. Nurodo, kad pagal formuojamą teismų praktiką, įrodymai turi būti vertinami kaip visuma, o ne atskirai.
Pažymi, kad atsakovas pirmosios instancijos teismo prašė priteisti jam viso 5 605,36 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas, įvertinęs kiekvieną atliktą darbą atskirai, priteisė atsakovui 3 977,03 Eur, nors vertinant atstovavimą pirmosios instancijos teisme kaip visumą, maksimali priteistina suma už bylinėjimąsi gali būti 5 331,90 Eur. Kadangi atsakovo prašomos bylinėjimosi išlaidos, vertinant jas kartu, viršija rekomendacijas vos 273,46 Eur, mano, kad yra pagrindas, vadovaujantis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi, teismui nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių.
Pažymi, kad sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas, todėl egzistuoja pagrindas nukrypti nuo Rekomendacijose numatomų dydžių, ypač atsižvelgiant į tai, kad prašomas priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis Rekomendacijas viršija vos 273,46 Eur, kas nesudaro esminio skirtumo tarp rekomenduojamos ir prašomos priteisti sumos.
Nurodo, kad iš pateiktų duomenų matyti, kad iš esmės teismas ženkliai sumažino bylinėjimosi išlaidas už atstovavimą posėdžiuose, kai tuo tarpu atsiliepimo į skundą rengimas akivaizdžiai nesiekė Rekomendacijų nustatytos ribos, bei pažymi, kad toks teismo vertinimas iš esmės formuoja ydingą praktiką, kuomet advokatui tenka ne sąžiningai vesti faktiškai atliktus darbus, o išdirbtas valandas skirstyti atsižvelgiant į Rekomendacijas.
Žemesnės instancijos teismas
Atkreipia dėmesį, jog pasirengimas ir dalyvavimas teismo posėdyje 2018 m. vasario 6 d. atsakovo atstovei užtruko 5 val. 20 min., kurias teismas sumažino iki 4 val. Pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo vertino, kad posėdis truko tik 1 val., teismo posėdis vėlavo, ir atsakovo atstovė buvo priversta laukti teismo posėdžio pradžios, o laukimo laikas taip pat turi būti įskaičiuojamas į atstovavimo teismo posėdyje laiką.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovo J. K. prašymas priteisti iš pareiškėjo 1 628,33 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, pagrįstumas ir teisėtumas.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjo prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, viršija Rekomendacijose nurodytus maksimalius dydžius, todėl šią sumą sumažino.
Atsakovas atskirajame skunde nurodė, kad teismas, apskaičiuodamas priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos dydį, nepagrįstai vertino išlaidas, išskirdamas išlaidų sumą už kiekvieną darbą, nes turėjo visą prašomą priteisti išlaidų sumą vertinti bendrai, kaip vieną visumą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Rekomendacijose. Teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį bei spręsdamas asmens išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu priteisimo klausimą, įvertina teismui raštu pateiktą prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Rekomendacijų 7 punktas nurodo, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), o 8 punktas išskiria rekomenduojamus priteisti maksimalius užmokesčio dydžius už atskiras teisines paslaugas.
Rekomendacijų 8.19 punkte numatytas maksimalus atlyginimo dydis už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą.
Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (žr., pvz., 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015, 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-786-442/2017), tokie veiksmai, kaip konsultacijos, susipažinimas su dokumentais negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo dalimi. Susipažinimas su bylos medžiaga teisme, pasirengimas teismo posėdžiui ir pan., traktuojami kaip atstovavimo klientui teismo posėdyje sudedamieji elementai ir gali būti atlyginami pagal Rekomendacijų 8.19 punktą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS556-613/2008, 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-946/2011, 2012 m. birželio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1245/2012).
Kaip suprantama iš Rekomendacijų 8.19 punkto nuostatos bei minėtos teismų praktikos, atlyginimas už šiame Rekomendacijų punkte nurodytas atstovavimo paslaugas gali ir turi būti skaičiuojamas bendrai, tačiau Rekomendacijos nenumato, kad bylinėjimosi išlaidų suma už visas kitas teisines paslaugas galėtų būti skaičiuojama bendrai. Tą suponuoja aplinkybė, kad atlyginimo už suteiktas teisines paslaugas maksimalaus dydžio apskaičiavimas priklauso nuo paslaugos atlikimo ir atsiskaitymo už ją laiko, kadangi skaičiavimams taikomas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių), kuris skirtingais ketvirčiais kinta.
Atsižvelgiant į tai, bendros patirtos išlaidų už atstovavimą sumos apskaičiavimas, neišskiriant atskirų sumų už konkrečias teisines paslaugas, prieštarautų galiojančioms teisės aktų nuostatoms.
Vertindama priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą ir teisėtumą, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog sprendžiant klausimą dėl konkretaus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžio ABTĮ 39–41 straipsnių nuostatų prasme priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-460/2009, 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016). Pažymėtina, kad atsakovo pateiktas patirtų bylinėjimosi išlaidų apskaičiavimas, kai siūloma priteisti bendrą maksimalią sumą už suteiktas paslaugas, neatsižvelgiant į realiai turėtas išlaidas (pvz., atsakovas nurodo, kad už atsiliepimo į skundą parengimą jam galėtų būti priteisiama maksimali 2 096,75 Eur suma, nors jis realiai patyrė tik 1 185,80 Eur išlaidų, už prašymo teismui parengimą – maksimali 353,92 Eur suma, nors patirtos išlaidos – 67,76 Eur ir pan.), prieštarauja formuojamai teismų praktikai ir iškreipia teisingo atlyginimo už realiai patirtas ir būtinas išlaidas principą.
Dėl atsakovo prašymo vadovautis ABTĮ 40 straipsnio 4 dalimi ir nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių ir priteisti atsakovo naudai visą jo prašomą bylinėjimosi išlaidų sumą, pažymėtina, kad pagal minėtą ABTĮ nuostatą, teismas gali nesilaikyti ABTĮ 40 straipsnyje nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar proceso šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinęs ginčo kilimo ir kitas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas tokį prašymą grindžia tuo, kad byloje nenustatyta, kad atsakovas, pateikdamas prašymą atlyginti patirtas bylinėjimosi išlaidas, nepagrįstai piktnaudžiavo, išlaidavo ar elgėsi nesąžiningai, tačiau nenurodo objektyvių aplinkybių, dėl kurių jam galėtų būti atlyginama didesnė, nei maksimali pagal Rekomendacijas apskaičiuota išlaidų suma (pvz., bylos sudėtingumas, sprendžiamų teisinių klausimų naujumas, ir pan.), todėl sprendžia, kad šioje byloje nėra pagrindo taikyti ABTĮ 40 straipsnio 4 dalies nuostatas ir nukrypti nuo bendros bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės.
Įvertinus tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino bylos faktines aplinkybes bei joms taikė proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista, o atsakovo atskirasis skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 41 straipsnio 1 dalimi, 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovo J. K. atskirąjį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. rugsėjo 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.