- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-05-31
- Bylos Nr.
- T-909-753/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-69-3-00029-2020-4
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Nuteistasis
- R. J.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėja Rasa Balsevičienė, rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam R. J. patvirtinimo klausimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje (toliau – Komisija) 2022 m. balandžio 29 d. priimtu nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam R. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neatlikus 1 metų 11 mėnesių 8 dienų (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas klausimas dėl lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2022 m. balandžio 28 d.) laisvės atėmimo bausmės pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, nuteistajam nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamumo rizika. Nuteistasis vidaus tvarkos taisyklių nepažeidinėjo, drausmine tvarka baustas nebuvo, motyvuotai tęsia darbinę veiklą, neišsako kriminalinį elgesį palaikančių nuostatų, aktyviai dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, turi tinkamas gyvenimo sąlygas laisvėje, socialinius ryšius palaiko su artimaisiais, elgiasi motyvuotai, stengiasi rodyti teigiamus pokyčius. Komisija pažymėjo, kad bausmės paskirtos nuteistajam tikslai gali būti pasiekti taisant nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, lygtinio paleidimo taikymas galėtų leisti nuteistajam daugiau dėmesio skirti buvimui su artimaisiais, nuteistasis bausmę atlieka už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba už pataisos įstaigos teritorijos ribų ir nesukelia jokio pavojaus visuomenei. Šiuo metu nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę. Komisijos nuomone, paminėtos aplinkybės, teigiama nuteistojo elgesio bausmės atlikimo metu korekcija, darbinė veikla ir teigiamas požiūris į darbą, visų individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas ir nusikalstamo elgesio žalos visuomenei suvokimas, patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos, mąstymą bei požiūrį nuteistasis pakeitė teigiama linkme ir šie pokyčiai yra pakankami manyti, kad tolesnis pataisos procesas gali būti tęsiamas laisvėje su priežiūra. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
R. J. nuteistas Švedijos Malmės apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. nuosprendžiu pagal Švedijos Karalystės bausmės už kontrabandą įstatymo (2000:1225) 3 straipsnio 1 pastraipą ir 6 straipsnio 3 pastraipą, paskirta 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 29 d. nutartimi pripažintas Švedijos Malmės apylinkės teismo nuosprendis ir bausmė subendrinta su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199 straipsnio 3 dalimi (2015 m. gegužės 7 d. įstatymo Nr. XII-1674 redakcija), paskirta galutinė bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžia – 2018 m. spalio 6 d., pabaiga – 2024 m. balandžio 6 d.
Anksčiau teistas.
Komisijos nutarimą taikyti R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos atsisakytina patvirtinti.
Pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę jam būti paleistam lygtinai, jeigu atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal šį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal jo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. J. yra atlikęs BVK 157 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, būtiną sprendžiant lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos klausimą. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, nepažeidė vidaus tvarkos taisykles bei režimo reikalavimų, keturis kartus skatintas. Nuteistasis po galimo paleidimo turi gyvenamąją vietą. Nuteistasis atvykęs į pataisos įstaigą sutiko dirbti siūlomą darbą, lygtinio paleidimo atveju planuoja dirbti uždarojoje akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ mechaniko pareigose (2020 m. spalio 30 d. pranešimas dėl sutikimo priimti į darbą). Nuteistasis turi finansinių įpareigojimų, pagal vykdomuosius dokumentus privalo išmokėti 13 579,82 Eur, išmokėta – 242,66 Eur. Nuteistasis palaiko socialinius ryšius su artimaisiais laiškų ir priklausančių pasimatymų pagalba, reguliariai bendrauja su mama ir seserimi, taip pat nurodo, kad turi stiprius ir palaikančius santykius su savo pusbroliu. Nuteistasis kaltę dėl įvykdyto nusikaltimo pripažįsta, teigia, neturėjo kitos išeities, nes iš jo buvo paimti dokumentai, turėjo įsiskolinimą darbdaviams už kelionės išlaidas, gyvenimą, nemokėjo kalbos, todėl šiems pasiūlius sutiko gabenti narkotines medžiagas. Bausmės atlikimo metu savo elgesį koreguoja tik tinkama linkme, mokosi iš ankstesnių klaidų ir suvokia, kad gyvenimo tikslai ir laisvalaikis ne tik įstaigoje, bet ir po bausmės atlikimo turi būti neprieštaraujantis įstatymams. Pataisos įstaigoje neužfiksuota narkotinių, psichotropinių medžiagų bei alkoholio vartojimo faktų, tačiau teistas už tai, kad gabeno 530 gramų kokaino ir 350 gramų heroino. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones bei Komisijos paskirtas rekomendacijas. Tačiau teismas pažymi, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau įrodė, kad toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir, kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.
Teismo nuomone, R. J. šiuo metu elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Nors nuteistajam nustatoma vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir yra stebimas pokytis mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau vis dar išlieka kriminogeniniai veiksniai, darantys įtaką nuteistojo nusikalstamam elgesiui – kriminalinė istorija (4 ir daugiau teistumų); buvo įtakojamas asocialios grupės (remiantis nusikaltimo pobūdžiu); turi skolų; negeba atpažinti problemų bei stokoja tinkamų jų sprendimo įgūdžių, todėl nuteistasis, vykdydamas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, Komisijos rekomendacijas, nusikalstamo elgesio riziką dar gali mažinti. Pažymėtina, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos, siekiant minimalizuoti kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Nuteistojo svarstymo metu galiojančių nuobaudų R. J. neturėjo, nėra pažeidęs vidaus tvarkos taisyklių bei režimo reikalavimų, tačiau skatintas buvo keturis kartus (pirmas skatinas 2021 m. birželio 21 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas vertina ir tai, kad R. J. laisvės atėmimo bausmę atlieka už vienos sunkios nusikalstamos veikos padarymą (kontrabandos gabenimas), anksčiau teistas, tačiau tai įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis ir toliau darė nusikaltimus, kas, teismo vertinimu, neabejotinai atskleidžia antivisuomenines nuteistojo nuostatas, nihilistinį požiūrį į visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, jog vertinamu atveju jis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos, kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu kas neabejotinai didina tiek nuteistojo padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykis, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu.
Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad nuteistasis veikė neapgalvotai, neapsvarstęs savo elgesio pasekmių, tačiau kaip teigia, neturėjo kitos išeities, nes iš jo buvo paimti dokumentai, turėjo įsiskolinimą darbdaviams už kelionės išlaidas, gyvenimą, nemokėjo kalbos, todėl šiems pasiūlius sutiko gabenti narkotines medžiagas. Taigi, kaltę pripažįsta, tačiau ryškėja tai, jog tai sieja su reakcija į susiklosčiusias aplinkybes ir savo atsakomybę dėl nusikaltimo kiek neutralizuoja. Analizuojant gyvenimo istoriją nei ankščiau, nei šiuo metu negeba analizuoti, suprasti ir įvardinti sričių kurios galėtų būti probleminės. Vertinimo metu žvelgdamas atgal į šią situaciją, dėl kurios atlieka laisves atėmimo bausmę įvardina, alternatyvą, kuria pasinaudojus galėjo išvengti nusikaltimo darymo, tačiau alternatyvoms trūksta konkretumo, jos abstrakčios. Nuteistasis negalvojo apie galimas neigiamas pasekmes, numatė tik teigiamas, kai objektyviai vertinant jos buvo visiškai nuspėjamos. Socialinio tyrimo išvadoje pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistais turi pakankamai pinigų kasdienėms išlaidoms apmokėti, nes dirba, tačiau pagal pataisos įstaigoje gautus vykdomuosius dokumentus nuteistasis privalo išmokėti 13 579,82 Eur, išmokėta tik 242,66 Eur. Šie duomenys patvirtina, kad nuteistasis, pataisos namuose dirbamas ir gaudamas atlyginimą, pats nesiima iniciatyvos mažinti savo nusikalstama veika padarytą žalą ir savarankiškai efektyviau dengti turimus įsiskolinimus, kas kelia abejonių ir dėl jo savanoriško siekimo juos dengti ateityje, nesant pataisos įstaigoje.
Sprendžiant laisvės atėmimo bausmę atliekančio asmens lygtinio paleidimo klausimą, neatliktos bausmės dalis taip pat negali būti visiškai sumenkinama. Svarbu atsižvelgti ir į tai, kad vien bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes. Teismo vertinimu, R. J. neatliktos bausmės dalis – 1 metai 11 mėnesių 8 dienos, įvertinus tai, kad nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka už vienos sunkios nusikalstamos veikos padarymą, taip pat, jog atliekant laisvės atėmimo bausmę nuteistajam išlieka nustatomi dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – negeba atpažinti problemų ir stokoja tinkamų jų sprendimo įgūdžių, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai – pasiekti.
Konstatuotina, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas pataisos namuose, įtvirtinant teigiamus nuteistojo socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų jam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. J. ir daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga dar nėra pakankama, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals, todėl teismas sprendžia, kad šiuo metu jam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas – atsisakytina patvirtinti Komisijos 2022 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2 dalimis, teismas
nutaria:
atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje 2022 m. balandžio 29 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam R. J. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.