- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-12-10
- Bylos Nr.
- eI3-9118-414/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-02159-2021-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis (pirm.)
- Pareiškėjas
- UAB "Katos studija"
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
- 24.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ atstovei advokatei Ž. V.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo Nr. 21R1-205 (AG1-182/09-2021) panaikinimo ir įpareigojimo priimti naują sprendimą – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ skundą atmesti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Atsakovė Kauno miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyriaus 2021 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą Nr. 21R1-205 (AG1-182/09-2021) ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Katos studija“ skundą atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė skunde nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „Katos studija“ atsakovei Kauno miesto savivaldybės administracijai 2021 m. sausio 29 d. pateikė paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą prie (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paraiška). Kauno miesto savivaldybės administracija pagal šią Paraišką leidimo neišdavė, 2021 m. vasario 4 d. pateikdama sprendimą Nr. 29-2-44 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“. UAB „Katos studija“ kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimą „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Katos studija“ Paraišką. 2021 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 21R1-85(AG1-41/10-2021) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrius (toliau – ir Komisija) nusprendė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 29-2-44 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Katos studija“ 2021 m. sausio 29 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą prie (duomenys neskelbtini). Atsakovė, vykdydama Komisijos įpareigojimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos Paraišką ir 2021 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą Nr. (33.200.E)R-1552 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo” (toliau – ir Ginčijamas sprendimas), kuriuo nusprendė neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą prie (duomenys neskelbtini). Pareiškėja Ginčijamą sprendimą apskundė Komisijai, kuri pareiškėjos skundą patenkino, t. y. panaikino Ginčijamą sprendimą ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Katos studija“ 2021 m. sausio 29 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu prie (duomenys neskelbtini).
Pažymėjo, kad Komisija nepagrįstai vertino, jog pareiškėja pateikė reklaminio įrenginio projektą, taip pat nepagrįstai vertino, kad atsakovės Ginčijamas sprendimas dėl žemės savininko sutikimo pateikimo nėra aiškus, tikslus, nedviprasmiškas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjos UAB „Katos studija“ atstovė prašė atsakovės skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepimas
Pareiškėjos atstovė atsiliepime į skundą nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, jog Komisija 2021 m. kovo 30 d. sprendime Nr. 21R1-85(AG1-41/10-2021) nustatė faktinę aplinkybę, kad kartu su 2021 m. sausio 29 d. Paraiška reklamos įrengimo projektas buvo pateiktas. Atsižvelgdama į tai, pareiškėja mano ir iš Ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad Paraiškos nagrinėjimo metu iš esmės nevertintas kartu pateiktas reklamos įrengimo projektas ir atitinkamai konstatuota klaidinga faktinė aplinkybė, jog toks dokumentas kartu su Paraiška nepateiktas.
Pažymėjo, kad Komisijos 2021 m. kovo 30 d. sprendime Nr. 21R1-85(AG1-41/10-2021) konstatuotos aplinkybės, jog pareiškėja kartu su Paraiška reklamos įrengimo projektą buvo pateikusi, negali būti kvestionuojamos pakartotinai, nes tai pažeistų įsiteisėjusio Komisijos sprendimo Nr. 21R1-85(AG1-41/10-2021), priimto tarp tų pačių šalių, privalomumą ir būtų pakartotinai tiriamos tos pačios faktinės aplinkybės, kurios buvo išnagrinėtos ir dėl kurių Komisija pasisakė įsiteisėjusiame sprendime Nr. 21R1-85(AG1-41/10-2021). Šiuo atveju UAB „Katos studija“ taip ir lieka neaišku, kaip galima tą pačią situaciją (dokumentus) vertinti teigiant, kad projektas apskritai nepateiktas, ir kad projektas turi trūkumų. Tokia atsakovės, viešojo administravimo subjekto, pozicija prieštarauja tiek teisinei, tiek ir bendražmogiškai logikai.
Akcentavo, jog Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 12 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad reklaminės veiklos subjektas, norėdamas gauti leidimą, jį išduodančiai institucijai pateikia paraišką išduoti leidimą, Išorinės reklamos įrengimo taisyklėse nustatyto turinio išorinės reklamos įrengimo projektą ir kitus šiose taisyklėse nustatytus leidimui išduoti reikalingus dokumentus. Šio ginčo išsprendimui aktualus Reklamos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kuriame nurodyta, kad draudžiama įrengti išorinę reklamą neturint žemę, statinius ar kitus objektus, ant kurių ji įrengiama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (savininko) sutikimo. Atsakovė Ginčijamame sprendime pareiškėjai nurodė, kad žemės sklypo, kuriame reklamai įrengti prašoma išduoti leidimą, savininke yra Nacionalinė žemės tarnyba. Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalį, valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektai (patikėtiniai) yra: Nacionalinė žemės tarnyba – visos Lietuvos Respublikos valstybinės žemės, išskyrus žemę, kuri šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka patikėjimo teise perduota kitiems subjektams (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktas); savivaldybės – valstybinės žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytoms reikmėms ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir sąlygomis šio straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytoms reikmėms, taip pat valstybinės miško žemės sklypų, perduotų savivaldybėms patikėjimo teise Vyriausybės nutarimais šio straipsnio 3, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka ir sąlygomis (Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tačiau pareiškėjai nebuvo pateikti jokie duomenys, patvirtinantys aplinkybę, jog žemės sklypo, kuriame reklamai įrengti prašoma išduoti leidimą, savininke, kaip nurodoma Ginčijamame sprendime, yra Nacionalinė žemės tarnyba. Taip pat nepateikti jokie duomenys, patvirtinantys, jog minėtą žemės sklypą patikėjimo teise valdo būtent Nacionalinė žemės tarnyba, o ne Kauno miesto savivaldybė (atsakovė šią aplinkybę nurodė 2021 m. vasario 4 d. sprendime „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“).
Atkreipė dėmesį į tai, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai privalo būti tikslūs, suprantami, nedviprasmiški, jų motyvų išdėstymas – adekvatus ir pakankamas, leidžiantis suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą. Kadangi Ginčijamame sprendime nebuvo nurodyta, kad žemės sklypo, kuriame reklamai įrengti prašoma išduoti leidimą, savininkas ar patikėjimo teise valdanti institucija yra pasikeitusi, t. y. nebe Kauno miesto savivaldybės administracija, o Nacionalinė žemės tarnyba, Komisija pagrįstai konstatavo, jog šiuo aspektu Ginčijamas sprendimas neatitinka jam keliamų motyvuotumo reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pareiškėja UAB „Katos studija“ inicijavo ginčą dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (33.200.E)R-1552 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo” ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d.) bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 26 straipsnio 1 dalimi (įstatymo redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d.), pasinaudojo įstatymo nustatyta teise kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių.
Taigi, byloje nagrinėjamas ginčas dėl Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 3 d. sprendimo Nr. (33.200.E) R-1552 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo”, t. y. dėl individualaus administracinio akto, priimto vykdant funkcijas, priskiriamas viešajam administravimui, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 107–111, Ginčų komisijos byla Nr. AG1-182/09-2021).
Byloje nustatyta, kad UAB „Katos studija“ Kauno miesto savivaldybės administracijai 2021 m. sausio 29 d. pateikė paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu prie (duomenys neskelbtini). Kauno miesto savivaldybės administracija pagal šią Paraišką leidimo neišdavė, 2021 m. vasario 4 d. priimdama sprendimą Nr. 29-2-44 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ (b. l. 9–10, Ginčų komisijos byla Nr. AG1-41/10-2021). UAB „Katos studija“ kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Kauno apygardos skyrių, prašydama panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimą „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ ir įpareigoti atsakovę Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Katos studija“ Paraišką. 2021 m. kovo 30 d. sprendimu Nr. 21R1-85(AG1-41/10-2021) Komisija nusprendė panaikinti Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. vasario 4 d. sprendimą Nr. 29-2-44 „Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo“ ir įpareigoti Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Katos studija“ 2021 m. sausio 29 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu prie (duomenys neskelbtini) (b. l. 90-99, Ginčų komisijos byla Nr. AG1-41/10-2021). Atsakovė, vykdydama Komisijos įpareigojimą, iš naujo išnagrinėjo pareiškėjos Paraišką ir 2021 m. birželio 3 d. priėmė Ginčijamą sprendimą, kuriuo nusprendė neišduoti leidimo įrengti išorinę reklamą adresu prie (duomenys neskelbtini). Pareiškėja Ginčijamą sprendimą apskundė Komisijai, kuri pareiškėjos skundą patenkino, t. y. panaikino Ginčijamą sprendimą ir įpareigojo Kauno miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos UAB „Katos studija“ 2021 m. sausio 29 d. paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą adresu prie (duomenys neskelbtini) (b. l. 115–125, Ginčų komisijos byla Nr. AG1-182/09-2021).
Iš Ginčijamo sprendimo turinio matyti, jog jis priimtas remiantis dviem faktinėmis aplinkybėmis, t. y. nustačius, jog nepateiktas reklamos įrenginio projektas ir nepateikti dokumentai, patvirtinantys objekto, ant kurio įrengiamas reklamos įrenginys, savininko (Nacionalinės žemės tarnybos) sutikimą.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašas, patvirtintas Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2016 m. gegužės 4 d. įsakymu Nr. A-1282 „Dėl Leidimų įrengti išorinę reklamą išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas). Vadovaujantis Aprašo 17 punkto nuostatomis ir atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai 2019 m. gruodžio 3 d. buvo išduotas leidimas įrengti išorinę reklamą Nr. 29-28-762 prie (duomenys neskelbtini) (įkalnėje), kurio galiojimo terminas baigėsi 2020 m. gruodžio 14 d., o naują Paraišką gauti leidimą įrengti išorinę reklamą prie (duomenys neskelbtini) (įkalnėje), pareiškėja pateikė 2021 m. sausio 29 d., ši Paraiška buvo vertinama kaip naujai pateikta Paraiška, kuriai keliami Aprašo 5 punkte nustatyti reikalavimai.
Aprašo 5 punkte nustatyta, kad reklaminės veiklos subjektas (ar jo įgaliotas asmuo), norintis gauti leidimą (toliau – pareiškėjas), Savivaldybės administracijos Klientų aptarnavimo skyriaus Asmenų aptarnavimo poskyriui (toliau – Asmenų aptarnavimo poskyris) per atstumą, elektroninėmis priemonėmis, elektroninėmis priemonėmis per Paslaugų ir gaminių kontaktinį centrą ar tiesiogiai turi pateikti: 5.1. paraišką; 5.2. dokumentus, patvirtinančius žemės, statinių, įrenginių ar kitų objektų, ant kurių įrengiama išorinė reklama, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio asmens (toliau – savininkas) sutikimą, išskyrus atvejus, kai pareiškėjas pats yra šių objektų savininkas; 5.3. išorinės reklamos įrengimo projektą (toliau – projektas), kurį sudaro: 5.3.1. aiškinamasis raštas; 5.3.2. reklaminio įrenginio vietos schema topografiniame plane, kai reklaminis įrenginys įrengiamas ant žemės; 5.3.3. išorinės reklamos įrengimo vietą apibūdinantys duomenys (situacijos schema, viso objekto, ant kurio planuojama įrengti reklamą, esamos padėties spalvota nuotrauka ar projektas (kai objektas nepastatytas ar neįrengtas); 5.3.4. išorinės reklamos, išskyrus trumpalaikę išorinę reklamą, spalvinis bei grafinis vaizdas (įskaitant vaizdo nuotraukas ir fotomontažus); 5.3.5. reklaminio įrenginio projektas, laikiklių ir tvirtinimo mazgų brėžiniai, jei reklama tvirtinama laikikliais ir kita.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad UAB „Katos studija“ 2021 m. sausio 29 d. pateiktoje Paraiškoje nurodė, jog atsakovei pateikė išorinės reklamos įrengimo projektą bei objekto, ant kurio įrengta reklama, esamos padėties spalvotą nuotrauką, perkeltą ant A4 formato popieriaus lapo (b. l. 11-18, Ginčų komisijos byla Nr. AG1-41/10-2021). Ši aplinkybė konstatuota ir 2021 m. kovo 30 d. Komisijos sprendime Nr. 21R1-85(AG1-41/10-2021), todėl nėra pagrindo sutikti su Ginčijamame sprendime nurodytu argumentu, jog nepateiktas reklamos įrenginio projektas. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad Ginčijamame sprendime esantis teiginys, jog pateikiamas reklamos įrenginio projektas privalo būti išsamus, naujam reklamos leidimui gauti reikiamo formato bei atitikti tokio tipo projektui taikomus reikalavimus, o ne anksčiau derinti projektai ar esamų reklamos įrenginių situacijos nuotraukos, suponuoja išvadą, kad reklamos įrenginio projektas buvo pateiktas, tačiau jis nėra išsamus ir nėra tinkamo formato (nedetalizuota, dėl kokių konkrečių priežasčių UAB „Katos studija“ pateiktas projektas gali būti laikomas neišsamiu ar kokio konkretaus formato neatitinkančiu).
Jau buvo paminėta, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 3 d. sprendimas Nr. (33.200.E)R-1552 “Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo” Viešojo administravimo įstatymo bei Administracinių bylų teisenos įstatymo požiūriu yra individualus administracinis aktas, kuriam taikomas Viešojo administravimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2020 m. lapkričio 1 d.) 3 ir 10 straipsnyje nustatyti reikalavimai, tarp jų ir tokie, kad viešojo administravimo subjektai savo veikloje vadovaujasi įstatymų viršenybės, išsamumo principais, o administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Pažymėtina, kad Ginčijamo akto priėmimo metu galiojančioje Viešojo administravimo įstatymo redakcijoje keliami reikalavimai administraciniams sprendimui įtvirtinti 10 straipsnio 5 dalyje. Tačiau jie iš esmės atitinka ankstesnėje Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nurodytus reikalavimus individualiam administraciniam aktui. Tad ir teismų praktika, susiformavusi aiškinant ankstesnės redakcijos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnį yra aktuali įsigaliojus naujam reglamentavimui.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos įtvirtina viešojo administravimo subjektams pareigą priimtame administraciniame sprendime nurodyti pagrindinius faktus, argumentus ir įrodymus, pateikti teisinį pagrindą, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr. 2008 m. birželio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-700/2008; 2010 m. spalio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A502-1037/2010 ir kt.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2011 m. birželio 27 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A556-336/2011 pažymėjo, kad kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas.
Nagrinėjamu atveju Ginčijamo sprendimo trūkumai (nedetalizuota, dėl kokių konkrečių priežasčių UAB „Katos studija“ pateiktas projektas gali būti laikomas neišsamiu ar kokio konkretaus formato neatitinkančiu; nemotyvuotas objekto savininko pasikeitimas iš Kauno miesto savivaldybės į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos, nors ta pati Paraiška nagrinėjama iš naujo) yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas. Argumentų išdėstymas tik atsiliepime į asmens skundą, pateiktą Komisijai ar teismui, nėra tinkamas sprendimo pagrindimas.
Atsižvelgiant į byloje surinktus dokumentus bei įvertinus atsakovės priimto individualaus administracinio akto turinį, darytina išvada, kad Ginčijamas sprendimas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, nėra tinkamai motyvuotas ir teisiškai pagrįstas, o atsakovė savo veikloje nesivadovavo įstatymų viršenybės ir išsamumo principais (Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 4 ir 5 dalys). Adekvataus, aiškaus ir pakankamo motyvų išdėstymo bei jų pagrindimo nebuvimas administraciniame akte laikytini esminiais trūkumais, todėl Komisija pagrįstai panaikino Kauno miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. (33.200.E)R-1552 “Dėl leidimo įrengti išorinę reklamą neišdavimo”.
Konstitucinis atsakingo valdymo principas lemia tai, kad administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimo, priskirtino viešojo administravimo institucijos kompetencijai, pagal teismo sprendimo priėmimo metu esamą situaciją, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012). Kiekviena valdžios institucija turi jos paskirtį atitinkančią kompetenciją, kur teismams pavesta vykdyti teisingumą. Ir tik tuo atveju, kai Konstitucijoje yra tiesiogiai nustatyti konkrečios valdžios institucijos įgaliojimai, nė viena kita institucija negali iš jos tų įgaliojimų perimti, o institucija, kurios įgaliojimai Konstitucijoje nustatyti, negali jų perduoti ar atsisakyti (žr., pvz., Konstitucinio Teismo 1999 m. lapkričio 23 d., 1999 m. gruodžio 21 d. nutarimus). Visa tai apibendrinus ir įvertinus tai, kad atsakovės priimtas administracinis aktas turi esminių trūkumų, darytina išvada, kad teismas neturi teisinio pagrindo priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą atmesti (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais tiesioginės juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui iš esmės, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini.
UAB „Katos studija“ prašo priteisti iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 850 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo administracinėje byloje parengimą, pasirengimą teismo posėdžiui ir atstovavimą teismo posėdyje.
Advokatų kontoros „Jonaitis ir partneriai“ advokatės Ž. V. 2021 m. spalio 1 d. sutarties dėl teisinių paslaugų teikimo Nr. 2021/69 2021 m. spalio 5 d. išrašas patvirtina, kad pareiškėjai teisines paslaugas nagrinėjamoje byloje teikė advokatė Ž. V.. Pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtina 2021 m. lapkričio 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 68/2021.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.; toliau – ir Rekomendacijos) nustatyta, kad už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs priteistini dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių; Rekomendacijų 7 p.; toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis). Advokatui tiek rengiant 2021 m. spalio 5 d. atsiliepimą, tiek ir dalyvaujant 2021 m. lapkričio 15 d. vylusiame teismo posėdyje Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 1 566,4 Eur (2021 m. II ketvirtis). Minėtas Vidutinio darbo užmokesčio dydis yra aktualus priteistinų išlaidų skaičiavimui.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą, už atsiliepimo parengimą taikytinas 2,5 koeficientas Vidutinio darbo užmokesčio, todėl maksimaliai už šią teisinę paslaugą gali būti priteisiama 3 916 Eur (2,5 x 1 566,4) suma. Pareiškėjo už atsiliepimo surašymą patirtos 650 Eur išlaidos (2021 m. lapkričio 12 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 68/2021) neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimaliai galimo priteisti dydžio, todėl gali būti priteisiamos.
Pagal LVAT formuojamą praktiką advokato atlikti teisiniai veiksmai, tokie kaip pasirengimas kliento interesų atstovavimui teisme ir kliento konsultacijos, negali būti išskirti į savarankiškus teisinius veiksmus, o turi būti laikomi sudėtine skundo rengimo arba atstovavimo teisme dalimi (žr., pvz., LVAT 2017 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje eAS-786-442/2017; 2017 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-114-438/2017, 2016 m. vasario 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1217-602/2015). Todėl išlaidos už pasirengimą teismo posėdžiams ir kliento konsultavimą atskirai nevertinamos.
Pareiškėjas prašo priteisti už advokato pasirengimo posėdžiui ir atstovavimo teismo posėdyje patirtas 200 Eur išlaidas (2x100 Eur). Teismo posėdis pirmosios instancijos teisme, kuriuose pareiškėją atstovavo advokatė Ž. V., 2021 m. lapkričio 15 d. truko 30 min. 13 s, todėl užmokestis už advokato atstovavimą ir pasirengimą teismo posėdžiuose skaičiuojamas laiką apvalinant iki vienos valandos (Rekomendacijų 9 ir 10 p.). Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą, už vieną atstovavimo teisme, pasirengimo teismo posėdžiui valandą taikytinas 0,1 koeficientas Vidutinio darbo užmokesčio. Pareiškėjas prašo priteisti už 2 valandas, skirtas pasirengimui ir atstovavimui, atsižvelgiant į byloje vykusių teismo posėdžių skaičių ( 1 posėdis), posėdžio trukmę (30 minučių 13 sekundžių), vadovaujantis protingumo kriterijumi, tikslinga maksimaliai priteisiama 313,28 Eur (0,1 x 1 566,4 x 2) suma. Pareiškėjo prašyme nurodytos 200 Eur išlaidos neviršija Rekomendacijose nustatytą maksimaliai galimą priteisti dydį, todėl pagrįstai priteistinos.
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje pareiškėjos skundas tenkintas, į suteiktų teisinių paslaugų vienkartinį pobūdį, į maksimalias galimas priteisti sumas, iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos pareiškėjai UAB „Katos studija“, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, priteistina 850 Eur (650+200 ) išlaidų suma (ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.)
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Kauno miesto savivaldybės administracijos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Priteisti pareiškėjai uždarajai akcinei bendrovei „Katos studija“ iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės administracijos 850 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.