Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-12-21 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-275-557/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-21
Bylos Nr.
AN2-275-557/2020
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00693-2020-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
Teisėjas
Linas Pauliukėnas (pirm.)
Pažeidėjas
O. K.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-275-557/2020Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00693-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3; 21.1.7; 21.11.10 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gruodžio 21 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutarties, kuria netenkintas O. K. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos (toliau – ir Klaipėdos apskrities VPK KPT, Institucija) 2020 m. birželio 8 d. nutarimo, kuriuo O. K. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 417 straipsnio 7 dalį 11 Eur bauda.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2020-02-14 O. K. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad ji 2020-01-20 10.03 val. Klaipėdos m., Laukininkų g. 19, paliko transporto priemonę stovėti kelio ženklo Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ galiojimo zonoje. Už priekinio stiklo ant skydelio nebuvo paliktas stovėjimo pradžios laiką nurodantis laikrodukas ar lapelis. Tokiais savo veiksmais O. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 149 punkto, 1priedo 529 kelio ženklo reikalavimus.

2. Klaipėdos apskrities VPK KPT 2020-06-08 nutarimu Nr. 30-ANR_N-6146-2020 O. K. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda.

Šalies argumentai

3. Nesutikdama su Institucijos 2020-06-08 nutarimu, administracinėn atsakomybėn patraukta O. K. kreipėsi su skundu į Klaipėdos apylinkės teismą, prašydama šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2020-10-21 nutartimi skundo netenkino ir Klaipėdos apskrities VPK KPT 2020-06-08 nutarimą Nr. 30-ANR_N-6146-2020 paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad nors O. K. (ji neginčijo, jog protokole nurodytu laiku automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atvykusi į prekybos centrą „Iki“, esantį Laukininkų g. 19, Klaipėdoje) teigė, jog automobilyje buvo tinkamai palikta informacija apie atvykimo laiką (lapelį paliko užkištą už automobilio valytuvų), o iš byloje esančių nuotraukų nėra aišku, ar jos automobilis stovėjo kelio ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje, taip pat neaišku, kada ji automobilį pastatė, todėl negalima daryti kategoriškos išvados, kad ji stovėjo ilgiau nei 2 val., tačiau teismas pažymėjo, kad O. K. nėra kaltinama leistino stovėjimo laiko limito viršijimu, todėl šis jos argumentas teismo plačiau neanalizuojamas. Byloje esančiose nuotraukose, darytose 2020-01-20 9.50 val. ir 10.03 val., užfiksuotas Laukininkų g. 19 esantis kelio ženklas Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“, leidžiamas stovėti laikas – 2 valandos, taip pat matosi automobilių stovėjimo aikštelė, eilė pastatytų automobilių. Taip pat užfiksuotas automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. priekinė automobilio dalis, kapotas, valstybinis numeris, trečioje nuotraukoje matosi automobilio priekinis stiklas ir priekinis skydelis, valytuvai. Ant skydelio ar už valytuvų jokio lapelio ar laikroduko nėra (b. l. 28). Teismas sutiko su O. K., kad jos automobilio stovėjimo vieta nėra pakankamai aiški, tačiau neaiškumams pašalinti kaip liudytojas buvo apklaustas patikrinimą atlikęs ir patikrinimo aktą surašęs Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas Š. D., jis parodė, kad 2020-01-20 8.30–12.00 val. kartu su kolege D. Ž. prie prekybos centro „Iki“, Laukininkų g. 19, Klaipėdoje, atlikus patikrinimą, kaip laikomasi kelio ženklo Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ reikalavimų, buvo surašytas patikrinimo aktas Nr. ATP2-53 (b. l. 50–55), surinkta medžiaga su nuotraukomis persiųsta Klaipėdos VPK. Liudytojas nurodė, kad jei O. K. būtų palikusi lapelį su nurodytu laiku net ir po valytuvu, tokio automobilio nebūtų fiksavę. Įspėjamuosius pranešimus jie paliko užkištus už automobilių valytuvų, todėl tokį lapelį bet kokiu atveju būtų pastebėję. Teismo vertinimu, nėra pagrindo abejoti teisme apklausto tarnybines pareigas atlikusio pareigūno, kurio suinteresuotumas byloje nenustatytas, parodymais, kurių patikimumą patvirtina byloje esančios O. K. automobilio nuotraukos, iš kurių matyti, kad nei ant skydelio, nei už valytuvų jokio pranešimo su informacija apie transporto priemonės atvykimo laiką nėra. Teismas atkreipė dėmesį ir į tai, jog KET 149 punkte imperatyviai nustatyta, kad toks pranešimas paliekamas tik už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad jis būtų matomas kitiems asmenims. Atsižvelgdamas į visa tai teismas padarė išvadą, kad O. K. padarė jai inkriminuotą teisės nusižengimą, t. y. 2020-01-20 10.03 val. Laukininkų g. 19, Klaipėdoje, paliko automobilį stovėti kelio ženklo Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ galiojimo zonoje, ant automobilio priekinio stiklo, ant skydelio nepalikusi stovėjimo pradžios laiką nurodančio laikroduko ar kito lapelio.

II. Apeliacinio skundo argumentai

5. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta O. K. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2020-10-21 nutartį ir Institucijos 2020-06-08 nutarimą dėl jai paskirtos baudos bei išsamiai išnagrinėti šią bylą ir apeliaciniame skunde nurodytus argumentus.

5.1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino ir aiškino ANK nuostatas ir visiškai neatsižvelgė į tai, jog iš byloje pateiktų dviejų fotonuotraukų neįmanoma identifikuoti nei paties automobilio, nei kurioje vietoje ir kiek laiko stovėjo automobilis, tai posėdžio metu patvirtino pati teisėja. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodyti argumentai, jog didesnę vertę turi, apeliantės teigimu, nekokybiškai ir netinkamai savo pareigas atlikusių tiek policijos pareigūnų, tiek savivaldybės darbuotojų parodymai negu jos, O. K., 2020-10-14 pateikti rašytiniai paaiškinimai ir parodymai teisme bei kartu el. laiškai. Atkreiptinas dėmesys, jog patys Klaipėdos miesto savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai patvirtino, jog Laukininkų g. 19, Klaipėdoje, esanti stovėjimo aikštelė priklauso parduotuvei ir savivaldybė neturi jokių teisių į ją, todėl nėra aišku, kodėl minėta savivaldybės pozicija pasikeitė ir jie pradėjo vykdyti baudimo funkciją ir fiksuoti neva netinkamai pastatytus automobilius būtent šioje aikštelėje. Tai yra nenuosekli savivaldybės pozicija ir pirmosios instancijos teismas buvo suklaidintas savivaldybės atstovo parodymų. Taip pat teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos dėl stovėjimo laiko nustatymo ir pradžios laiko skaičiavimo. Apeliantė pažymi, jog jos pozicija buvo nuosekli ir nuo pat pradžių ji tvirtino, jog informacinį pranešimą apie pastatymo laiką ji paliko už valytuvo. Tai, jog teismas nenustatė stovėjimo pradžios laiko ir apie jį nepasisakė skundžiamoje nutartyje, yra visiškas materialinės teisės pažeidimas, nes būtent už stovėjimo laiko pažeidimą ji ir buvo nubausta dėl kelių ženklo Nr. 529 „Stovėjimo vieta, kurioje motorinėms transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta, išskyrus skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtas transporto priemones“. Šiuo atveju būtina nustatyti pradžios laiką ir ar iš tikro jis buvo viršytas. Teismas tokios savo pareigos išsiaiškinti visas bylos aplinkybes neįvykdė, nesivadovavo jos pateikta medžiaga ir argumentais.

5.2. Surinkti įrodymai, kuriais vadovaujantis buvo surašytas minėtas protokolas ir vėliau du nutarimai jos, kaip transporto priemonės savininkės, kaltės nepatvirtina, kadangi neaišku, kada darytos byloje esančios nuotraukos, tuo tarpu informacija, susijusi su stovėjimu, buvo pateikiama priekyje. Nėra surinkta duomenų, kada į aikštelę transporto priemonė atvažiavo ir išvažiavo, kiek laiko stovėjo, nepateikti įrodymai, patvirtinantys pastatytų ženklų teisėtumą ir kurioje teritorijoje jie galioja. Pažymėtina, jog neva pažeidimas užfiksuotas 2020-01-20 10.03 val., tačiau nesurinkta informacijos ir nenustatytas transporto priemonės pastatymo laikas ir išbūtas laikas stovėjimo aikštelėje.

5.3. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog 2020-02-14 administracinio nusižengimo protokole Nr. 30-ANR_P-7406-2020 skirta nuobauda buvo 10 Eur, tačiau po skundo pateikimo jau 2020-03-30 ir 2020-06-08 nutarimuose bauda dėl to paties tariamo pažeidimo ir už tą patį straipsnį (ANK 417 straipsnio 7 dalis) buvo padidinta ir dėl jai nepaaiškintų priežasčių skirta jau 11 Eur bauda. Apibendrinant tai, kas nurodyta, išeina taip, jog skundo pateikimas yra vertinamas neigiamai ir policijos atstovai vienašališkai padidina nuobaudą be jokio pagrindimo. Toks elgesys vertintinas kaip žmogaus teisių pažeidimas ir neteisingas teisės aktų taikymas bei savanaudiškas, piktybinis interpretavimas, taip pat piktnaudžiavimas pareigūnų užimama tarnybine padėtimi. Šiuo atveju vien rašytinių paaiškinimų pateikimas ir nesutikimas su 2020-02-14 protokolu, vienašališku policijos pareigūnų sprendimu sukėlė tokią situaciją, jog už skundo pateikimą ir nesutikimą su surašytu protokolu ji buvo nubausta didesne bauda, nors sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta. Tokia situacija akivaizdžiai yra piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ir jos teisių pažeidimas.

5.4. Taip pat nėra aišku, kodėl jai nebuvo paskirta pradiniu protokolu pusė minimalios baudos, t. y. administracinio nusiz?engimo byloje suras?ius administracinio nusiz?engimo protokola? nebuvo i?ras?ytas administracinis nurodymas – pasiu?lymas per penkiolika kalendoriniu? dienu? nuo administracinio nusiz?engimo protokolo i?teikimo dienos sumoke?ti bauda?, lygia? pusei minimalios baudos, nustatytos atitinkamame ANK 417 straipsnio 7 dalyje, pagal kuri? ji yra baudžiama. Protokole nebuvo nurodyta sumokėti visą minimalią baudą ir tokiu būdu yra pažeidžiama teisė dėl pusės minimalios baudos skyrimo. Lietuvos Auks?c?iausiasis Teismas (toliau – LAT) suformuotoje praktikoje paz?yme?jo, kad ANK i?tvirtintas administracinio nurodymo institutas ne tik leidz?ia administracinio nusiz?engimo teisena? baigti bylos neperdavus nagrine?ti teismui, taip pagreitinant bylos procesa?, sumaz?inant jo sa?naudas, bet ir suteikia teise? administracine?n atsakomybe?n traukiamam asmeniui pasinaudoti s?velnesne sankcija. ANK 609 straipsnio 2 dalyje, 610 straipsnyje nustatytu? reikalavimu?, keliamu? administracinio nusiz?engimo protokolo turiniui, laikymasis svarbus tiek tinkamam, pagal galimybes operatyviam inkriminuojamo paz?eidimo is?nagrine?jimui, reiks?mingu? bylai aplinkybiu? teisiniam i?vertinimui, tiek ir administracine?n atsakomybe?n traukiamo asmens teise?ms uz?tikrinti, is? ju? – teisei z?inoti, kad jis turi galimybe? bu?ti s?velniau nubaustas ir turi atitinkamo pasirinkimo teise?. Be pagri?sto ir teise?to pagrindo administracinio nusiz?engimo protokole nenurodant galimybe?s ir kartu nepasiu?lant administracine?n atsakomybe?n traukiamam asmeniui pasinaudoti i?statymo i?tvirtinta teise i?vykdyti administracini? nurodyma?, neis?ais?kinus kitu? ANK 609 straipsnio 2 dalyje nurodytu? sa?lygu?, is? esme?s bloginama s?io asmens procesine? pade?tis, paz?eidz?iami visu? lygybe?s pries? i?statyma?, teisingo proceso principai, kurie i?tvirtinti ir bendruosiuose administraciniu? nuobaudu? bei administracinio poveikio priemoniu? skyrimo pagrinduose (ANK 32 straipsnis), ir administraciniu? nusiz?engimu? teisenos nuostatose (ANK 566 straipsnis).

5.5. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ANK, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014). Apeliantės teigimu, šiuo atveju nebuvo surinkta neginčijamų įrodymų, t. y. nenustatyta, kada transporto priemonė buvo pastatyta, kiek kartų atvažiavo / išvažiavo tą dieną – 2020-01-20 – ir nuo kada yra skaičiuojamas leidžiamas stovėjimo laikas bei nuo kurios tiksliai valandos yra skaičiuotas pažeidimo laikas.

5.6. Tiek protokolą, tiek nutarimus surašęs asmuo netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, suteikdamas jiems kitokią teisinę reikšmę, ir tai lėmė nepagrįsto sprendimo dėl jos kaltės padarius jai inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus, priėmimą. Apeliantės teigimu, stovėjimo laiko ir tvarkos ji nepažeidė. Nėra surinkta duomenų, jog transporto priemonė stovėjo nepertraukiamai, o tai neleidžia daryti patikimos išvados, kad pažeistas kelio ženklo Nr. 529 ,,Stovėjimo ribotą laiką vieta“ reikalavimas. Šio kelio ženklo tiksli pastatymo vieta transporto priemonės stovėjimo vietos atžvilgiu nėra aiški, todėl nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad transporto priemonė buvo pastatyta kelio ženklo galiojimo zonoje ir kad pažeidimas padarytas. Iš užfiksuotų nuotraukų negalima daryti išvados, kad jos, O. K., transporto priemonė buvo pastatyta kelio ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje ir stovėjo nepertraukiamai ilgiau nei numatyta. Iš nuotraukų neaišku, ar automobilis stovi riboto laiko automobilių stovėjimo aikštelėje. Stovėjimo laiką (ilgiau negu nurodyta) nustatyti nagrinėjamu atveju yra svarbu, nes tai viena iš pagrindinių aplinkybių pažeidimui inkriminuoti. Be to, apeliantės teigimu, jai inkriminuojamas KET pažeidimas buvo nepadarytas ir dėl to, kad per praleistus laiko tarpus jos transporto priemonė judėjo iš stovėjimo vietos, tačiau šių duomenų nebuvo pateikta į bylą. Tikėtina, net nebuvo tokio atvejo, kai visa aikštelės teritorija ženklo Nr. 529 stovėjimo ribotą laiką vietą galiojimo zonoje būtų visiškai užimta ir todėl tuo buvo pažeistos automobilio aikštelės savininko ir jo klientų teisės bei teisėti interesai. Pasisakytina dėl aplinkybių, susijusių su kelio ženklų pastatymo teisėtumu, kadangi ši aplinkybė turėtų būti nustatinėjama ir įrodinėjama, nustačius faktą, kad inkriminuojamą pažeidimą padariusio asmens, t. y. jos, transporto priemonė tikrai stovėjo ilgesnį laikotarpį nei ženkle nurodomas ir ginčijant ženklo pastatymo ribas bei teisėtumą. Pažymėtina, kad ši aplinkybė turėtų būti įrodinėjama oficialiais įrodymais ir nustatytas ženklo pastatymo teisėtumas ir pagrįstumas.

5.7. Pažymėtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-2988-10).

5.8. Protokolas ir nutarimas turi būti pagrįsti įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, o abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Apeliantės teigimu, byloje surinkti ir ištirti įrodymai nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad aptariamas pažeidimas buvo padarytas, todėl yra pagrindas panaikinti minėtą nutarimą.

5.9. Pažymėtina, kad ant byloje esančių nuotraukų nėra nurodyta jų darymo data ir laikas, tačiau net ir esant tokiems požymiams ant nuotraukų, tai nebūtų pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad nuotraukos padarytos būtent jose užfiksuotu laiku, kadangi datos ir laiko parametrus fotoaparate nustato juo besinaudojantis asmuo, kurį, kaip ir laikmenos sukūrimo datą, nesudėtinga koreguoti, todėl nuotraukoje užfiksuotas aplinkybes turi patvirtinti kiti byloje esantys įrodymai. Akcentuotina ir tai, jog nuotraukose apie galimą KET pažeidimą turi atsispindėti atitinkami faktai – konkreti automobilio pastatymo vieta ir greta esantys objektai, parodantys, kad pastačius automobilį padarytas teisės pažeidimas: kelio ženklai, pėsčiųjų takas, veja ir pan. Iš byloje esančių nuotraukų matoma, kad jos automobilis užfiksuotas, neaišku, kurioje konkrečiai vietoje, negalima identifikuoti tariamo pažeidimo vietos, kelių ženklų buvimo ir galiojimo ribų, toje pačioje nuotraukoje neužfiksuotas kelio ženklas, ribojantis stovėjimo laiką, todėl iš pateiktų nuotraukų negalima daryti išvados, kad jos automobilis buvo pastatytas kelio ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje ir stovėjo nepertraukiamai ilgiau nei 2 valandas. Iš nuotraukų nematyti automobilio stovėjimo laiko. Stovėjimo laiką (ilgiau negu dvi valandas) nustatyti nagrinėjamu atveju yra svarbu, nes tai viena iš pagrindinių aplinkybių pažeidimui inkriminuoti. Kaltinti asmenį pažeidimo padarymu, remiantis tik prielaidomis, negalima. Byloje surinkti įrodymai visiškai ir objektyviai nepatvirtina bylos aplinkybių dėl neteisėtos veikos, pažeidimo padarymo laiko ir vietos. Todėl byloje neįrodyti pažeidimo sudėties objektyviosios pusės elementai.

Šalies argumentai

5.10. Akivaizdu tik tai, kad tariamas pažeidimas užfiksuotas 2020-01-20 10.03 val., o kada konkrečiai paliktas automobilis ilgiau nei 2 valandas stovėjimo aikštelėje, kur stovėjimo laikas ribojamas, nebuvo nustatyta, iš pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti nei vietos, nei laiko, nepateiktas ir teritorijos bendras vaizdas, ženklo galiojimo teritorija ir ribos.

5.11. Nurodytos aplinkybės, apeliantės teigimu, leidžia daryti išvadą, kad jai inkriminuotas pažeidimas neįrodytas ir priimta pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta. Nesant pažeidimo sudėties, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

5.12. Apeliantė prašo atkreipti teismo dėmesį į jau suformuotą teismų praktiką ir vadovautis ja, sprendžiant tokio pobūdžio bylas (Kauno apygardos teismo 2017-02-14 nutarimas byloje Nr. ATP-137-594/2017; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-11-10 nutarimas byloje Nr. II-1670-142/2008).

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

6. Apeliacinis skundas atmestinas.

7. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad administracinėn atsakomybėn patraukta O. K. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu byloje surinktų įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, jog byloje surinkti įrodymai patvirtina ją padarius inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje. Apeliantės teigimu, nagrinėjamu atveju byloje buvo būtina nustatyti, kad jos automobilis buvo pastatytas kelio ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje ir stovėjo nepertraukiamai ilgiau nei 2 valandas, tačiau tokių duomenų byloje nėra, t. y. iš byloje pateiktų nuotraukų neįmanoma nustatyti nei vietos, nei laiko, nepateiktas ir teritorijos bendras vaizdas, ženklo galiojimo teritorija ir ribos, akivaizdu tik tai, kad tariamas pažeidimas užfiksuotas 2020-01-20 10.03 val., o kada konkrečiai paliktas automobilis ilgiau nei 2 valandas stovėjimo aikštelėje, kur stovėjimo laikas ribojamas, nebuvo nustatyta. Pasak apeliantės, nagrinėjamu atveju nustatyti stovėjimo laiką (ilgiau negu dvi valandas) yra svarbu, nes tai viena iš pagrindinių aplinkybių pažeidimui inkriminuoti. Apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su šiais apeliantės argumentais.

8. O. K. 2020-02-14 buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir Institucijos 2020-06-08 nutarimu ji buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį už tai, kad 2020-01-20 10.03 val. Klaipėdos m., Laukininkų g. 19, paliko transporto priemonę stovėti kelio ženklo Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ galiojimo zonoje, už priekinio stiklo ant skydelio nepalikusi stovėjimo pradžios laiką nurodančio lapelio ar laikroduko, tuo pažeidė KET 149 punkto reikalavimus.

9. KET 149 punkte nustatyta, kad palikdamas stovėti motorinę transporto priemonę stovėjimo trukmę ribojančio ženklo galiojimo zonoje, vairuotojas privalo palikti informaciją apie motorinės transporto priemonės atvykimo laiką už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims. KET 1 priedo V skyriuje apibrėžta, jog nurodomasis kelio ženklas Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ nustato stovėjimo vietą, kurioje motorinėms transporto priemonėms leidžiama stovėti ne ilgiau, negu nurodyta, išskyrus skiriamuoju ženklu „Neįgalusis“ arba neįgalių asmenų automobilių statymo kortele pažymėtas transporto priemones.

10. Apeliantė skunde neginčija byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog 2020-01-20 10.03 val. Laukininkų g. 19, Klaipėdoje (prie prekybos centro „IKI“), paliko stovėti automobilį stovėjimo trukmę ribojančio kelio ženklo Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ galiojimo zonoje, tačiau teigia, kad šiuo atveju buvo būtina nustatyti automobilio pastatymo pradžios laiką ir ar iš tikro jis buvo viršytas, nes būtent už stovėjimo laiko pažeidimą, apeliantės įsitikinimu, ji ir buvo nubausta dėl kelių ženklo Nr. 529 pažeidimo. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.

11. Pažymėtina, kad apeliantė neteisingai interpretuoja jai inkriminuoto nusižengimo esmę, t. y. mano, kad ji yra nubausta už tai, jog paliko automobilį stovėti kelio ženklo Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ galiojimo zonoje ilgiau nei leidžiama (kaip matyti iš byloje pateiktų į kompaktinį diską įrašytų nuotraukų (b. l. 28), darytų 2020-01-20, jose užfiksuotas Laukininkų g. 19 esantis kelio ženklas Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“, leidžiamas stovėti laikas – 2 valandos). Tačiau nagrinėjamu atveju O. K. taikyta administracinė atsakomybė ne už tai, kad pastatydama automobilį ribojančio ženklo galiojimo zonoje ji viršijo stovėjimo trukmę (2 val. laiko limitą), bet už tai, kad palikdama automobilį stovėti kelio ženklo Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ galiojimo zonoje, už priekinio transporto priemonės stiklo nepaliko informacijos apie atvykimo laiką, kaip tai numatyta KET 149 punkte. Todėl šiuo atveju laikas, kada O. K. į aikštelę atvažiavo, kiek laiko stovėjo ir kada išvažiavo bei kada patikrinimą atlikę Institucijos pareigūnai užfiksavo jos automobilį, pastatytą Laukininkų g. 19, Klaipėdoje, priešingai apeliantės tvirtinimui, neturi reikšmės sprendžiant jos kaltės klausimą.

12. Kita vertus, O. K. apeliaciniame skunde nurodo, kad palikdama automobilį nurodytoje vietoje, ji paliko už valytuvo informacinį pranešimą apie pastatymo laiką, taip ji nurodė ir savo skunde apylinkės teismui ir apklausiama bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu, kas savo ruožtu patikimai patvirtina, jog apeliantė suvokė, jog palieka automobilį ribojančio stovėjimo laiką kelio ženklo galiojimo zonoje. Tačiau, kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, šiuo atveju nėra pagrindo abejoti teisme kaip liudytojo apklausto patikrinimą atlikusio ir patikrinimo aktą surašiusio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiojo specialisto Š. D., kurio suinteresuotumas apkalbėti ar neteisingai apkaltinti O. K. nagrinėjamoje byloje nenustatytas, apylinkės teisme duotais parodymais, jog 2020-01-20 8.30–12.00 val. kartu su kolege D. Ž. atlikus patikrinimą prie prekybos centro „Iki“, Laukininkų g. 19, Klaipėdoje, kaip laikomasi kelio ženklo Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ reikalavimų, buvo nustatyta, kad ant automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), jokios informacijos apie atvykimo laiką palikta nebuvo. Šio liudytojo parodymų patikimumą patvirtina byloje pateiktos automobilio „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukos, iš kurių matyti, kad nei ant automobilio skydelio, nei už valytuvų jokio pranešimo su informacija apie automobilio atvykimo laiką, kaip tai numatyta KET 149 punkte, nebuvo. Š. D. nurodė, kad jeigu tokia informacija būtų buvusi palikta net ir po valytuvu, tokio automobilio nebūtų fiksavę. Kita vertus, KET įsakmiai numato, kad informacija apie automobilio pastatymo laiką turi būti palikta už priekinio motorinės transporto priemonės stiklo taip, kad ji būtų matoma kitiems asmenims, t. y. automobilio salono viduje, o ne ant stiklo (kaip teigia apeliantė), nuo kurio lapelis su užrašu (ar kitokia priemonė su atitinkamais ženklais) gali tiesiog nukristi veikiant atmosferos poveikiui (vėjas, lietus, sniegas ir pan.) ar pašaliniams asmenims.

13. Dėl apeliantės skundo argumento, kad iš byloje pateiktų nuotraukų negalima daryti išvados, kad jos automobilis buvo pastatytas kelio ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje ir stovėjo nepertraukiamai ilgiau nei 2 valandas, pažymėtina, jog ji pati neginčija palikusi automobilį aikštelėje prie prekybos centro „IKI“ Laukininkų g. 19, Klaipėdoje, o toje aikštelėje galioja kelio ženklas Nr. 529 „Stovėjimo ribotą laiką vieta“, kuris užfiksuotas vienoje iš į bylą pateiktų nuotraukų (b. l. 28). Ir nors toje nuotraukoje, kurioje užfiksuotas O. K. automobilis „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), šio kelio ženklo nesimato (jis, kaip minėta, užfiksuotas kitoje nuotraukoje, kurioje aiškiai matyti stovėjimo aikštelė ir joje užfiksuoti kiti stovintys automobiliai (b. l. 28); kitose byloje pateiktose nuotraukose fiksuotas bendras stovėjimo aikštelės prie PC „IKI“ vaizdas (b. l. 83, 84)), tačiau, įvertinus tai, jog pati O. K. pripažįsta protokole nurodytu laiku automobiliu „Volkswagen Passat“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atvykusi į PC „IKI“, esantį Laukininkų g. 19, Klaipėdoje, kur aikštelėje paliko savo automobilį, nekyla abejonių, kad jos automobilis, kaip užfiksavo patikrinimą atlikę pareigūnai, buvo paliktas būtent minėto kelio ženklo galiojimo zonoje, priešingu atveju patikrinimą atlikę pareigūnai, kurių suinteresuotumas, kaip minėta, byloje nenustatytas, nebūtų fiksavę pažeidimo.

14. Byloje nėra jokių duomenų, dėl kurių galėtų kilti abejonių dėl apeliantės minimo kelio ženklo įrengimo teisėtumo. Pažymėtina, kad įrodinėjimo procesas administracinių nusižengimų bylų procese nėra begalinis, įrodymų turi būti surinkta tiek, kad jų pakaktų esminėms bylos aplinkybėms nustatyti. Aukštesniojo teismo vertinimu, apeliantės pageidaujamas papildomas tyrimas aiškinantis kelio ženklo įrengimo aplinkybes būtų aiškiai perteklinis, pagal byloje nustatytas aplinkybes tam nėra jokio poreikio. Nesant bent kiek pamatuoto pagrindo kvestionuoti kelio ženklo įrengimo teisėtumą, dėl šio skundo argumento teismas plačiau nepasisako.

15. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas O. K. administracinio nusižengimo bylą, laikydamasis ANK 567 straipsnyje, 569 straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pripažino, jog O. K. kaltė dėl jai inkriminuoto nusižengimo padarymo yra įrodyta ir abejonių nekelia. Iš pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties turinio matyti, kad teismas, nagrinėdamas O. K. skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK KPT 2020-06-08 nutarimo, kuriuo ji buvo nubausta pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį 11 Eur bauda, išanalizavo ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, nutartyje pasisakė dėl jų patikimumo, įrodomosios reikšmės (kokias bylai reikšmingas aplinkybes jie patvirtina arba paneigia) bei teisinio vertinimo. Nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl faktinių bylos aplinkybių bei teisinio jų vertinimo apygardos teismas neturi pagrindo. O. K. apeliaciniame skunde nurodomos kitokios, nei byloje nustatytos, faktinės aplinkybės, kurių nepatvirtina byloje surinkti įrodymai, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skundžiamas Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas priimtas pažeidžiant ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatytas taisykles. O. K. apeliacinio skundo argumentai jos kaltės klausimu neduoda pagrindo daryti priešingas išvadas, negu skundžiamame nutarime padarė apylinkės teismas.

16. Dėl O. K. skundo argumentų, jog nėra aišku, kodėl jai, surašant administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu buvo pasiūlyta sumokėti minimalią ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą baudą, o ne pusę minimalios baudos, kaip tai numatyta ANK 610 straipsnyje, taip, apeliantės teigimu, atimant įstatyme numatytą galimybę administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui pasinaudoti švelnesne sankcija, apygardos teismas pažymi, jog pagal ANK 610 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą reglamentavimą, jei asmuo padarė pakartotinį administracinį nusižengimą, numatytą šio kodekso 415 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse, 416 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 417, 418, 419 straipsniuose, 420 straipsnio 1 dalyje, 421 straipsnyje, 432 straipsnio 1 dalyje, 459 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse, 463 straipsnyje, asmeniui į administracinio nusižengimo protokolą įrašomas pasiūlymas sumokėti minimalią baudą, nustatytą šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje (straipsnio dalyje), kuriame (kurioje) nustatyta atsakomybė už asmens padarytą administracinį nusižengimą. Kaip matyti iš byloje esančios pažymos apie asmens baustumą, O. K. 2019-07-20 buvo surašytas protokolas su administraciniu nurodymu dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo (b. l. 25–26), todėl 2020-02-14 surašant administracinio nusižengimo protokolą O. K., kaip asmeniui, pakartotinai padariusiai administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnyje, administraciniu nurodymu pagrįstai buvo pasiūlyta sumokėti minimalią baudą, nustatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

17. Apeliantė skunde nurodo ir tai, kad po skundo pateikimo bauda dėl to paties tariamo pažeidimo ir už tą patį straipsnį (ANK 417 straipsnio 7 dalis) buvo nepagrįstai padidinta ir dėl jai nepaaiškintų priežasčių skirta jau 11 Eur bauda. Tačiau apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad O. K. Institucijos 2020-06-08 nutarimu už padarytą nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 11 Eur bauda – buvo paskirta nesilaikant įstatyme numatytų reikalavimų.

18. ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Šios administracinio nusižengimo bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta jokių O. K. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, nors, kaip minėta, inkriminuotą nusižengimą O. K. padarė būdama bausta pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį. Pažymėtina, kad jeigu administracinį nusižengimą padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame ANK straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą, laikoma, kad šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai (ANK 40 straipsnis), o tame pačiame šio kodekso straipsnyje numatytas administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, kol dar nepasibaigęs šio kodekso 40 straipsnyje nustatytas terminas, yra atsakomybę sunkinanti aplinkybė (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas). Todėl, įvertinus tai, kad O. K. inkriminuotą nusižengimą padarė pakartotinai, o tai sunkina jos atsakomybę (kadangi byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik pagal pažeidėjos apeliacinį skundą, apygardos teismas neturi pagrindo savo iniciatyva pripažinti ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytos pažeidėjos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau šią aplinkybę vertina kartu su kitomis nuobaudos individualizavimui svarbiomis aplinkybėmis), nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamu atveju O. K. paskirta ANK 417 straipsnio 7 dalies sankcijos vidurkį atitinkanti bauda – 11 Eur – yra neproporcinga padarytam nusižengimui bei pažeidėjos asmenybei ir todėl neteisinga. Apeliantės teiginiai apie, jos nuomone, nepagrįstą baudos padidinimą vien dėl to, kad ji pateikė skundą dėl Institucijos nutarimo, tėra pastarosios subjektyvus vertinimas, kuris nesudaro pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju jai paskirta bauda yra per griežta. Tai, kad O. K. už jos padarytą administracinį nusižengimą yra paskirta nuobauda, yra neišvengiama jos padaryto nusižengimo pasekmė. Kita vertus, apeliantė pati laisva valia pasirinko atitinkamą elgesio variantą nemokėti administraciniu nurodymu jai siūlomos sumokėti minimalios 10 eurų dydžio baudos (b. l. 17-19), todėl pagal ANK 609 str. nustatytą teisinį reglamentavimą administracinės nuobaudos skyrimo apeliantei klausimas pagrįstai buvo sprendžiamas bendra tvarka.

19. Dėl apeliantės pateikiamos nuorodos į Kauno apygardos teismo 2017-02-14 nutarimą byloje Nr. ATP-137-594/2017 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008-11-10 nutarimą byloje Nr. II-1670-142/2008 ir prašymo vadovautis šia, apeliantės teigimu, analogiška nagrinėjamai situacijai suformuota praktika, kai asmuo analogiškoje situacijoje nėra baudžiamas, pažymėtina, kad minimų ir nagrinėjamos bylos ratio decidenti (sprendimo pagrindas, motyvacija) nėra tapačios (šiose abiejose apeliantės minimose bylose buvo nagrinėjama situacija dėl palikto stovėti automobilio kelio ženklo Nr. 529 ,,Stovėjimo ribotą laiką vieta“ galiojimo zonoje ilgiau nei 2 valandoms).

20. Dėl išvardytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Klaipėdos apylinkės teismo 2020-10-21 nutartis, neperžengiant apeliacinio skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją O. K. apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2020 m. spalio 21 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens O. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Linas Pauliukėnas