Kauno apygardos teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo I. S. (toliau – I. S.) apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutarties I. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – Institucija) 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimu I. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK, galiojusi redakcija iki 2017 m. sausio 1 d. ) 124¹ straipsnio 4 dalį (3 pažeidimai) už tai, kad jis 2016 m. rugpjūčio 23 d., 10 val. 05 min., 2016 m. rugpjūčio 22 d., 10 val. ir 2016 m. liepos 15 d. 13 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 529 ,,Stovėjimo ribotą laiką vieta‘‘, galiojimo zonoje, ilgiau nei 2 valandoms.Už pažeidimą padarytą 2016 m. rugpjūčio 23 d. jam paskirta 57 eurų bauda, už pažeidimą padarytą 2016 m. rugpjūčio 22 d. – 57 eurų bauda, už pažeidimą padarytą 2016 m. liepos 15 d. – 60 eurų bauda. Paskirtas nuobaudas subendrinus ATPK 33 straipsnio pagrindu, paskirta subendrina nuobauda – 60 eurų bauda. I. S. Institucijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi, Kauno apskr. VPK nutarimą paliko nepakeistą.Apeliaciniu skundu I. S. prašo Kauno apylinkės teismo nutartį panaikinti ir priimti naują nutarimą - panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos nutarimą Nr. 20N-76520620-16.Apelianto teigimu, byloje surinkti įrodymai jo kaltės nepatvirtina, kadangi neaišku kada darytos pateiktos nuotraukos, automobilis fotografuotas iš galo, tuo tarpu informacija susijusi su stovėjimu yra pateikiama priekyje. Iš pateiktos vaizdo medžiagos nematyti, kada į aikštelę jis atvažiavo ir išvažiavo, nepateikti įrodymai, patvirtinantys pastatytų ženklų teisėtumą. Prašymą policijai pateikė neįgaliotas asmuo. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyrius pateikė atsiliepimą į I. S. apeliacinį skundą, kuriuo prašo Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

I. S. apeliacinis skundas tenkinamas. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (TAR 2015 m. liepos 10 d., i. k. 2015-11216) 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad administracinius teisės pažeidimus, už kuriuos iki 2017 m. sausio 1 d. buvo paskirtos administracinės nuobaudos, tačiau nutarimai dėl nuobaudos skyrimo dar neįsiteisėjo, šio įstatymo 3 straipsnyje numatytais atvejais, gavus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą (šis prašymas gali būti įtrauktas ir į skundą ar apeliacinį skundą), perkvalifikuoja teismas ar institucija, priėmusi nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, arba teismas, kuris nagrinėja skundą ar apeliacinį skundą dėl nutarimo byloje. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis numato, kad asmens veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 5 straipsnio nuostatas, administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti po 2017 m. sausio 1 d., teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 2 dalis); administracinių teisės pažeidimų, dėl kurių protokolai, o ATPK 262 straipsnyje nurodytais atvejais – pareiškimai surašyti iki 2017 m. sausio 1 d. ir kurie buvo perkvalifikuoti vadovaujantis šio įstatymo 4 straipsniu, teisena vyksta pagal ANK (5 straipsnio 3 dalis); kitais, šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį P. N. atveju ATPK 124¹ straipsnio 4 dalies nuostatas atitinka ANK 417 straipsnio 2 dalies nuostatos, kurios įtvirtina, kad sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų. Tuo tarpu iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs ATPK už šį pažeidimą numatė baudą nuo dvidešimt aštuonių eurų iki aštuoniasdešimt šešių eurų. Kadangi ATPK numatė švelnesnę atsakomybę, I. S. veiksmų perkvalifikavimo klausimas nesprendžiamas, o vertinant pateikto apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą vadovaujamasi iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK nuostatomis.Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ATPK 256 str. nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal ATPK 257 str., organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-21-2012, 2AT-2-2013, 2AT-9/2014, 2AT-39-2014).

Aptartų teisės nuostatų pagrindu įvertinęs byloje surinktus įrodymus, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas ATPK 257 str. įvirtintus reikalavimus, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, jų visumą bei tarpusavio sąsają, suteikdamas jiems kitokią teisinę reikšmę ir tai lėmė nepagrįsto sprendimo, dėl I. S. kaltės padarius jam inkriminuojamus administracinius teisės pažeidimus, priėmimą.

Iš skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties turinio matyti, jog Kauno apylinkės teismas, priimdamas nutartį rėmėsi byloje pateiktais įrodymais, kuriuos sudarė administracinio teisės pažeidimo protokolų duomenys (institucijos pateiktos bylos l. 4-12), UAB ,,E.‘‘ pareiškimo duomenys (institucijos pateiktos bylos l. 15), įgaliojimas išduotas apsaugos darbuotojui T. K. (institucijos pateiktos bylos l. 16), nuotraukos bei CD laikmena (institucijos pateiktos bylos l. 17-19), I. S. administracinių teisės pažeidimų registro duomenys (institucijos pateiktos bylos l. 22-24) bei liudytojų T. K. ir T. B. teisme duotais parodymais, tačiau šių įrodymų visuma, aukštesniojo teismo vertinimu, nėra pakankama pripažinti I. S. kaltu nei dėl vieno iš trijų jam inkriminuotų pažeidimų. Kaip matyti iš teismo posėdžio metu duotų I. S. paaiškinimų, jis neigė, kad automobilį Peugeot 607 prekybos centro „Š.“ aikštelėje buvo palikęs ilgiau nei 2 valandoms, todėl esminę reikšmę nustatant pažeidimų sudėtį turi kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Kaip minėta, apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį rėmėsi liudytojų T. K. ir T. B. parodymais. Vertinant šių asmenų parodymus visų pirma atkreiptinas dėmesys į liudytojos T. B. parodymus, iš kurių matyti, kad ji tiesiogiai pačių pažeidimų faktų nematė, tik priėmė apylinkės teismui apskųstą nutarimą dėl I. S. nubaudimo už pažeidimus, numatytus ATPK 124 ¹ str. 4 d., todėl jos nuomonė (įrodymų vertinimas) dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo negali būti laikoma įrodymu. Šios išvados nepaneigia ir tai, kad pagal darbo pobūdį liudytojai yra žinoma nurodomų pažeidimų vieta ar ten pastatyti kelio ženklai. Tuo tarpu kaip matyti iš liudytojo T. K. parodymų, jis konkretaus nagrinėjamo atvejo (atvejų) neprisiminė, tik nurodė procedūrą kaip fiksuoja padarytus pažeidimus, papildomai nurodydamas, kad darant automobilio nuotrauką, laiko funkcija buvo išjungta, tačiau nuotraukos darytos pažeidimo dieną, o data ir laikas matosi vaizdo įraše, taigi šio liudytojo parodymai nukreipia į bylos rašytinę medžiagą, be to, liudytojo parodymų turinys leidžia teigti, kad jo parodymai yra tik apie vieną iš automobilio stovėjimo prekybos centro aikštelėje atvejų - kai buvo fotografuojama. Kaip matyti iš bylos medžiagos, byloje yra tik nuotraukos ir vaizdo medžiaga, neva patvirtinantys pažeidimą, padarytą 2016 m. liepos 15 d., tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, įrašas yra 2016 m. liepos 25 d. nuo 13 val. iki 13 val. 19 min. 34 sek., be to, iš vaizdo įrašo aiškiai nematyti, nei automobilis Peugeot 607, nei tuo labiau jo valstybiniai numeriai. Pranešime apie padarytą pažeidimą (institucijos pateiktos bylos l. 15), nurodoma, kad automobilis Peugeot valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prekybos centro aikštelėje stovėjo 2016 m. liepos 25 d. nuo 13 val. iki 15.15 min., tačiau dėl pažeidimo padaryto 2016 m. liepos 25 d. I. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas netgi nebuvo surašytas – protokolas surašytas dėl pažeidimo, padaryto 2016 m. liepos 15 d. 13 val. – 15.15 val., atitinkamai priimtas ir skundžiamas policijos nutarimas. Netgi tai laikant rašymo apsirikimu, vaizdo įrašas pažeidimo fakto nepatvirtina, kadangi vertinant vaizdo įrašą, negalima objektyviai nustatyti ar I. S. automobilis aikštelėje prie prekybos centro 21 valandas stovėjo nepertraukiamai, o tai neleidžia daryti patikimos išvados, kad apeliantas pažeidė kelio ženklo Nr. 529 ,,Stovėjimo ribotą laiką vieta“, reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su apeliacinio skundo argumentais, kad byloje esančių nuotraukų nėra pagrindo laikyti neginčijamu I. S. kaltės įrodymu. Iš nuotraukų matyti tik tai, jog automobilis pastatytas stovėjimo aikštelėje prie prekybos centro (institucijos pateiktos bylos l. 18,19), sekančioje nuotraukoje matosi kelio ženklas Nr. 529 ,,Stovėjimo ribotą laiką vieta‘‘, kurio tiksli pastatymo vieta, automobilio stovėjimo vietos atžvilgiu, nėra aiški, todėl nėra pagrindo daryti kategorišką išvadą, kad automobilis pastatytas kelio ženklo galiojimo zonoje ir, kad pažeidimas padarytas būtent 2016 m. liepos 15 d. (ar liepos 25 d. – kaip, kad nurodoma pranešime apie pažeidimą) nuo 13 val. 00 min. iki 15.15 val., t. y., kad automobilis aikštelėje nepertraukiamai stovėjo ilgiau nei 2 valandas. Nei apylinkės teismo nutartyje, nei Institucijos nutarime nenurodyta ir nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis I. S. buvo pripažintas kaltu dėl pažeidimų, neva padarytų 2016 m. rugpjūčio 23 d., 10 val. 05 min. – 12.20 val. ir 2016 m. rugpjūčio 22 d., 10 val. 00 min. – 12.15 val., (duomenys neskelbtini) kadangi šiems pažeidimams pagrįsti byloje nėra jokių įrodymų. Pažymėtina, kad ant byloje esančių nuotraukų nėra nurodyta jų darymo data ir laikas, tačiau net ir esant tokiems požymiams ant nuotraukų, tai nebūtų pakankamu pagrindu daryti išvadą, kad nuotraukos padarytos būtent jose užfiksuotu laiku, kadangi datos ir laiko parametrus fotoaparate nustato fotoaparatu besinaudojantis asmuo, kurį, kaip ir laikmenos sukūrimo datą nesudėtinga koreguoti, todėl nuotraukoje užfiksuotas aplinkybes turi patvirtinti kiti byloje esantys įrodymai. Akcentuotina ir tai, jog nuotraukoje apie galimą KET pažeidimą turi atsispindėti atitinkami faktai – konkreti automobilio pastatymo vieta ir greta esantys objektai, parodantys, kad pastačius automobilį padarytas teisės pažeidimas: kelio ženklai, pėsčiųjų takas, vėja ir pan. Iš pateiktų byloje nuotraukų, matoma, kad apelianto automobilis užfiksuotas stovėjimo aikštelėje, tačiau toje pačioje nuotraukoje neužfiksuotas kelio ženklas, ribojantis stovėjimo laiką, todėl iš pateiktų nuotraukų, negalima daryti išvados, kad I. S. automobilis buvo pastatytas kelio ženklo Nr. 529 galiojimo zonoje ir stovėjo nepertraukiamai ilgiau nei 2 valandas.Teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (LVAT administracinė byla Nr. N-261-2988-10).Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, esminius nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje esančius prieštaravimus, kurių jau negalima pašalinti procesinėmis priemonėmis, remiantis teismų praktikoje visuotinai pripažįstama nuostata, kad teismo baigiamasis aktas (nuosprendis, nutartis, nutarimas) negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais atsakomybėn (administracinėn, baudžiamojon) traukiamo asmens kaltę padarius jam inkriminuojamą teisės pažeidimą, o abejonės aiškinamos atsakomybėn traukiamo asmens naudai, daroma išvada, kad byloje surinkti ir ištirti įrodymai, nesudaro pagrindo neabejotinai išvadai, kad aptariami pažeidimai buvo padaryti, kas sudaro pagrindą panaikinti tiek apylinkės teismo nutartį, tiek Institucijos nutarimą, o administracinio teisės pažeidimo bylą dėl visų trijų pažeidimų nutraukti (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Tenkinus apeliacinį skundą aukščiau paminėtais pagrindais, teismas iš esmės nepasisako dėl aplinkybių susijusių su kelio ženklų pastatymo teisėtumu, kadangi ši aplinkybė turėtų būti nustatinėjama ir įrodinėjama, nustačius faktą, kad inkriminuojamus pažeidimus padariusio asmens automobilis tikrai stovėjo ilgesnį laikotarpį nei ženkle nurodomas ir asmeniui ginčijant ženklo pastatymo ribas bei teisėtumą. Pažymėtina, kad ši aplinkybė turėtų būti įrodinėjama oficialiais įrodymais. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad aplinkybė, kas pranešė apie padarytą/padarytus pažeidimus, neturi esminės reikšmės sprendžiant ar buvo padarytas pažeidimas, tačiau svarbu, kad pažeidimas būtų patvirtintas leistinais ir patikimais įrodymais. Fotonuotrauka, kurioje užfiksuotas automobilis, nebuvo padaryta pareigūno, turinčio teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, todėl tokia nuotrauka vertintina tik kaip pranešimas apie galimai padarytą administracinį teisės pažeidimą, todėl skundo teiginiai, jog pranešimą apie galimai padarytą pažeidimą pateikė neįgaliotas asmuo, atmestini, kadangi tokią teisę turi bet kuris asmuo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidmų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu, 2 dalimi, ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 5 straipsnio 4 d., teismas

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartį ir priimti naują nutarimą: panaikinti Kauno apskrities Vyriausiojo policijos Komisariato Kelių policijos valdybos 2016 m. lapkričio 2 d. nutarimą Nr. 20N-76520620-16 ir administracinių teisės pažeidimų bylos teiseną I. S. nutraukti (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.